d4b8a25a-ae17-4f52-bd44-547dfdb72719 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo teisėja                                        Civilinė byla Nr. 2A-223-212/2015Vilma Stukaitė                                                    Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00227-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.21     PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 23 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,kolegijos teisėjų:

Laimanto MisiÅ«no, Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. G. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-505-842/2014 pagal ieÅ¡kovo M. G. ieÅ¡kinį atsakovams V. V., J. V., I. V., A. J., R. J., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Utenos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl trukdymo naudotis žeme paÅ¡alinimo ir įpareigojimo nusikelti statinį.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė įpareigoti atsakovus savo lėšomis per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusikelti statinį - vandens bokÅ¡tÄ , esantį žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, nurodyti, kad atsakovams neįvykdžius sprendimo per nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kovas turi teisę nugriauti statinį - vandens bokÅ¡tÄ , esantį žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę pats bei reikalauti atlyginti turėtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovų.

Nurodė, kad jam nuosavybės teisė į jo senelio Gatelių kaime turėtÄ Å¾emę atkurta 1993-09-16 Lietuvos Žemės Å«kio ministerijos sprendimu Nr. 40-535-19060, grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra ir jis žemę nori naudoti ir valdyti jam patogiu bÅ«du. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ 1 143,88 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir 81 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, atsakovės V.

V. naudai 243,88 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nustatė, kad 1993-09-16 Lietuvos žemės Å«kio ministerijos sprendimu Nr. 40-535-19060 M. G. atkurtos nuosavybės teisės į 11,47 ha plotÄ , grÄ Å¾inant natÅ«ra 8,13 ha žemės, 2,53 ha miÅ¡ko, o už 0, 81 ha iÅ¡mokant kompensacijÄ . 2005-09-01 Utenos apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr.61-273 ,,Dėl Lietuvos žemės Å«kio ministerijos 1993-09-16 sprendimo Nr. 40-535-19060 dalies pripažinimo netekusiu galios Utenos rajone“ 1993-09-16 Lietuvos žemės Å«kio ministerijos sprendimas Nr. 40-535-19060 dalyje dėl piniginės kompensacijos už 0,81 ha žemės pripažintas netekusiu galios, nurodant, kad grÄ Å¾inama natÅ«ra 8,13 ha žemės ir 1,15 ha miÅ¡ko 9,28 ha dydžio žemės sklype Nr. 133/1, 1,38 ha ploto miÅ¡ko sklypÄ Nr. 133/2. 2005-10-21 Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimu Nr. 13-13604 nuspręsta grÄ Å¾inti natÅ«ra 0,81 ha žemės sklypÄ Nr. 133/3.Teismas praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, pareikÅ¡tÄ keleto atsakovų, laikė pareikÅ¡tu ir kitų bendrininkų interesais. 1992-03-04 Žemės sklypo skiriamo privačiam Å«kiui steigti vietos apžiÅ«rėjimo akte nurodyta, kad M.

G. matuojamas sklypas Å¡iaurinėje pusėje ribojasi su grioviu, iÅ¡ rytų su (duomenys neskelbtini) upeliu, pietinėje pusėje sklypo riba praeina (duomenys neskelbtini)keliu, o iÅ¡ vakarų pusės (duomenys neskelbtini) sklypas. Akte taip pat pažymėta, kad sklype yra kultÅ«rinės ganyklos, įvardinta, kokie teisės aktai apriboja Å«kinės veikos sÄ lygas. TÄ pačiÄ dienÄ parengtas ir žemės sklypo abrisas. Žemės sklypo skiriamo privačiam Å«kiui steigti vietos apžiÅ«rėjimo aktÄ pasirašęs ir žemės praÅ¡ytojas.

Ä® sklypÄ , kuriame yra ginčo statinys, M. G. nuosavybės teisės, grÄ Å¾inant natÅ«ra 8,13 ha žemės, 2,53 ha miÅ¡ko, atkurtos 1993-09-16 Lietuvos žemės Å«kio ministerijos sprendimu Nr. 40-535-19060. Utenos rajono valdybos 1993-12-20 potvarkiu Nr. 1049v 10.66 ha žemės suteikta naudotis neatlygintinai.Atsakovai teigė, kad ieÅ¡kovas apie jo sklype esantį vandens bokÅ¡tÄ Å¾inojo nuo pat nuosavybės teisių atkÅ«rimo 1993 metais. Atsakovų J. V., V. V., I. V., R. J. paaiÅ¡kinimais, liudytojo O.

A. parodymais nustatė, kad vandens bokÅ¡tÄ Ä¯ Å¡iuo metu M. G. priklausantį žemės sklypÄ perkeltas dar iki nuosavybės teisių ieÅ¡kovui M. G. atkÅ«rimo. Atsakovų teigimu, tai padaryta kolÅ«kio sprendimu, kadangi bokÅ¡tui esant kitoje vietoje jie neturėdavo vandens. IeÅ¡kovas M. G. taip pat nurodė, kad dabartinėje vietoje bokÅ¡tas pastatytas apie 1990 metus. Jam bokÅ¡tas nereikalingas, jo jis nenaudoja, apgriuvęs, be to, ir vanduo iÅ¡ jo tinkamas tik gyvuliams. M. G. nurodė, kad geranoriÅ¡kai su kaimynais nesitarė, anksčiau neturėjo laiko bėgioti po institucijas.Teismas sprendė, kad vidutiniÅ¡kai apdairus ir rÅ«pestingas žmogus nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu, suteikus žemę jam naudotis, turėdamas byloje minimus su nuosavybės teisių atkÅ«rimu susijusius dokumentus, taip pat ir planus, privalėjo ir turėjo suvokti, kad jam grÄ Å¾intame bei realiai suteiktame naudotis sklype yra jam nepriklausantis statinys, juo labiau, kad pagal bylos duomenis vandens bokÅ¡tas yra 9 metrų aukščio.

Tokio statinio nepastebėti neįmanoma. Ieškovas anksčiau savo teisių ginti nebandė, kadangi neturėjo tam pakankamai laiko. Teismas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, jog apie savo pažeistas teises sužinojo tik po to, kai kreipėsi į UAB ,,Julimatas“ dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų, nes 1992-03-04 M. G. skiriamo žemės sklypo ribos apibrėžtos pakankamai aiškiai, taisyklinga forma, nėra jokių įrodymų, kad toje vietoje, kur stovi vandens bokštas, būtų pažymėta/išskirta valstybei ar kitiems asmenims priklausanti žemė.

Pats ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu pripažino, kad kai grÄ Å¾ino žemę bokÅ¡tas ten jau stovėjo. Liudytoju apklaustas 1992-03-04 Žemės sklypo privačiam Å«kiui steigti vietos apžiÅ«rėjimo aktÄ užpildęs J. T. parodė, kad matuojant sklypÄ vandens bokÅ¡tas ten buvęs, tačiau kadangi deÅ¡ifruotuose kolÅ«kio planuose bokÅ¡tas nebuvo pažymėtas, jis jo nepažymėjo ir plane, su M. G. apie vandens bokÅ¡tÄ kalbėta. Pasak liudytojo, tuo metu jiems buvo bÅ«tina sužymėti tik sklypų ribas ir aktuose buvo pažymimi tik tie objektai, kurie bÅ«davo kolÅ«kių planuose, patys savarankiÅ¡kai faktiÅ¡kai randamų objektų jie nežymėdavo, kadangi bÅ«davo neaiÅ¡kÅ«s jų savininkai.Kad ieÅ¡kovas jau nuo seno manė esant pažeistas savo teises vandens bokÅ¡tui stovint jam priklausančioje žemėje, patvirtino ir Utenos apskrities valdytojo administracijos Žemės Å«kio departamento Utenos rajono Žemės Å«kio valdybos 1196-12-23 raÅ¡tas Nr. 1634, kuriame, atsakant į ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ , paaiÅ¡kinama, jog dėl M.

G. paveldimoje žemėje esančio vandens bokÅ¡to užimamos žemės ribų paženklinimo jis yra supažindintas.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties eiga prasidėjo 1993-12-20, kai M. G. žemė, į kuriÄ atkurtos nuosavybės teisės, suteikta naudotis, ir atitinkamai baigėsi 1996-12-20. Todėl ieÅ¡kinį atmetė. Pažymėjo, jog vandens bokÅ¡tas nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, neįregistruotos ir daiktinės teisės į jį.Rengiantis bylos nagrinėjimui ieÅ¡kovo atstovas pabrėžė, kad atsakovais byloje trauktini bÅ«tent bokÅ¡to faktiniai naudotojai.

Atsakovai jo nestatė, tik prisidėjo prie perkėlimo į kitÄ vietÄ . Teismas nenustatė, kad atsakovai į vandens bokÅ¡tÄ bÅ«tų įgiję kokias nors daiktines teises. Nesant duomenų, kad atsakovai bÅ«tų pasistatę vandens bokÅ¡tÄ , nesudaro pagrindo įpareigoti atsakovus jį nusikelti ar suteikti ieÅ¡kovui teisę atsakovų sÄ skaita statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Utenos rajono apylinkės teismo 2014-11-25 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senaties termino taikymÄ , termino eigos pradžiÄ , todėl teismo padarytos iÅ¡vados neatitiko faktinių bylos aplinkybių. IeÅ¡kovui atkuriant nuosavybės teises į turėtÄ jÄ Å¾emę, esančiÄ Gatelių kaime, Daugailių seniÅ«nijoje, Utenos rajone, dokumentuose nenurodyta, jog žemės sklype bÅ«tų kitiems asmenims priklausančių statinių, įrenginių bei bÅ«tų nustatytas servitutas, leidžiantiems kitiems asmenims naudotis nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalimi.

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovui dar iki nuosavybės atkÅ«rimo buvo žinoma apie vandens bokÅ¡tÄ . Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas nebuvo sudarytas, riboženkliai nebuvo įkasti, todėl ieÅ¡kovas nežinojo tikslių savo žemės sklypo ribų. Kad bokÅ¡tas stovi matė, tačiau buvo įsitikinęs, kad jis stovi ne jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Be to, žemės sklypo apžiÅ«rėjimo akte vandens bokÅ¡tas nebuvo pažymėtas. Atsakovas J.

V. nurodė, kad Daugailių kolÅ«kiui priklausantis vandens bokÅ¡tas (gręžinys) kolÅ«kio valdyba perdavė jam neatlygintinai, todėl jis abejoja, kad vandens bokÅ¡tas stovi ant ieÅ¡kovui priklausančios žemės. IeÅ¡kovas apie vandens bokÅ¡tÄ Å¾inojo, tačiau nežinojo, jog jis stovi jam priklausančiame žemės sklype, apžiÅ«roje jis nedalyvavo, o dokumentuose nėra pažymėtas vandens bokÅ¡tas. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas žinojo apie savo pažeistas teises iÅ¡ Žemės Å«kio departamento Utenos rajono Žemės Å«kio valdybos 1196-12-23 raÅ¡to, tačiau tokio raÅ¡to ieÅ¡kovas nebuvo gavęs. Be to, iÅ¡ atsakovų parodymų matyti, jog jie prie bokÅ¡to perkėlimo prisidėjo savo darbais, medžiagomis, o tai jau yra statyba, todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog atsakovai nedalyvavo bokÅ¡to statyboje. 1992 m.

žemės sklypo ribos buvo nustatinėjamos preliminariai, todėl 2013 m. kreipėsi į UAB „Julimatas“ dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų nustatymo. Tuomet ir paaiškėjo, jog ieškovo žemės sklype yra vandens bokštas, iki to laiko ieškovas nežinojo, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Byloje nėra duomenų, jog bokšto statyboms buvo skirtas žemės sklypas, išduotas statybos leidimas ir bokštas buvo priimtas kaip tinkamas naudoti. Tokia statyba laikoma kaip savavališka, todėl ir negali būti registruojamas.

Duomenų, kad statinys buvo pastatytas teisėtai nėra. Atsakovai, kurie naudojosi vandens bokÅ¡tu nedėjo jokių pastangų, kad taptų Å¡io daikto savininkais. Jie taip pat galėjo šį bokÅ¡tÄ persikelti į savo žemės sklypÄ . Vandens bokÅ¡tas yra neprižiÅ«rimas, jo bÅ«klė kelia grėsmę aplinkiniams. Teismas spręsdamas ginÄÄ neįvertino visų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, neieÅ¡kojo Å¡alių interesų pusiausvyros, nesivadovavo taisykle, kad negalima ginti iÅ¡imtinai vienos Å¡alies teisių kitos Å¡alies interesų sÄ skaita.

Be to, teismas nenurodė kaip turi bÅ«ti sprendžiamas Å¡is ginčas ir paliko tÄ pačiÄ padėtį kaip iki ieÅ¡kinio pateikimo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, jog nesutinka su apelianto argumentais, jog ginčo bokÅ¡tas yra pastatytas savavaliÅ¡kai, ieÅ¡kovo žemės sklype, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovo žemėje yra vykdoma savavaliÅ¡ka statyba.

Be to, inspekcija neturi jokių duomenų, jog ieÅ¡kovo žemės sklype yra vykdoma savavaliÅ¡ka statyba, apeliantas nėra pateikęs reikalavimo dėl statybos darbų pripažinimo neteisėtais.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teismas teisingai nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties eiga prasidėjo 1993-12-20, kai ieÅ¡kovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog ieÅ¡kovas jau 2004 m.

žinojo, jog vandens bokÅ¡tas yra jo žemės sklype. Nesutinka su apelianto argumentais, jog vandens bokÅ¡tas pastatytas savavaliÅ¡kai, nes sprendimÄ perstatyti vandens bokÅ¡tÄ priėmė Daugailių kolÅ«kio vadovybė, o atsakovai kaip kolÅ«kio nariai dalyvavo atlikdami įvairius darbus perkeliant bokÅ¡tÄ . Mano, jog teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo Å¡iÄ bylÄ ir atsižvelgė į visas teismui pateiktas aplinkybes. Be to, teismas neprivalo nurodyti kaip turi bÅ«ti iÅ¡spręstas tarp Å¡alių kilęs ginčas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad Lietuvos žemės Å«kio ministerijos 1993-09-16 sprendimu Nr. 40-535-19060 atsakovui M. G. atkurtos nuosavybės teisės į 11,47 ha plotÄ , grÄ Å¾inant natÅ«ra 8,13 ha žemės, 2,53 ha miÅ¡ko, o už 0, 81 ha iÅ¡mokant kompensacijÄ . Utenos apskrities virÅ¡ininko 2005-09-01 įsakymu Nr.61-273 ,,Dėl Lietuvos žemės Å«kio ministerijos 1993-09-16 sprendimo Nr. 40-535-19060 dalies pripažinimo netekusiu galios Utenos rajone“ 1993-09-16 Lietuvos žemės Å«kio ministerijos sprendimas Nr. 40-535-19060 dalyje dėl piniginės kompensacijos už 0,81 ha žemės pripažintas netekusiu galios, nurodant, kad grÄ Å¾inama natÅ«ra 8,13 ha žemės ir 1,15 ha miÅ¡ko 9,28 ha dydžio žemės sklype Nr. 133/1, 1,38 ha ploto miÅ¡ko sklypÄ Nr. 133/2.

Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos 2005-10-21 sprendimu Nr. 13-13604 nuspręsta grÄ Å¾inti natÅ«ra 0,81 ha žemės sklypÄ Nr. 133/3 (t. 1, b. l. 21-25, 27-29, t. 2, b. l. 90).Apeliantas reikalauja, kad atsakovai savo lėšomis nusikeltų statinį, vandens bokÅ¡tÄ , esantį jo žemės sklype Gatelių kaime ir sutvarkytų statybvietę, nes jo manymu, Å¡is statinys yra neteisėta statyba. Å ie apelianto argumentai nepagrįsti.Statyba laikoma neteisėta ir savavaliÅ¡ka, jeigu ji vykdoma arba yra baigta, nesilaikant statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

SÄ voka „savavaliÅ¡ka statinio statyba“ pateikta Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje, pagal kuriÄ savavaliÅ¡ka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) neturint įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios, taip pat kai teismas statybos leidimÄ pripažino neteisėtu, statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimÄ , tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, jog apeliantui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype vyko savavaliÅ¡ka statyba ir jÄ vykdė atsakovai.

PrieÅ¡ingai, yra nustatyta, ir tai nurodė pats apeliantas, kad vandens bokÅ¡tÄ 1970 metais pastatė Daugailių kolÅ«kis. Å i aplinkybė gerai žinoma visiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad jis nežinojo ir nesuprato, jog vandens bokÅ¡tas stovi jo nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Apeliantui nuosavybės teisės į žemės sklypÄ atkurtos 1993-09-16. Žemės sklypo, skiriamo privačiam Å«kiui steigti, vietos apžiÅ«rėjimo 1992-03-04 akte nurodyta, kad su suprojektuotomis žemės sklypo ribomis M.

G. sutiko. Ta aplinkybė, kad minėtame akte bokÅ¡tas nepažymėtas, nepaneigia fakto, jog apeliantui atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypÄ , vandens bokÅ¡tas sklype jau buvo. Liudytojas J. T. patvirtino, jog M. G. dalyvavo apžiÅ«rint žemės sklypÄ , vandens bokÅ¡tas jame buvo, tačiau jo nežymėjo, nes tikslas buvo nustatyti žemes sklypo ribas, o žemės sklype buvusių pastatų nežymėdavo, nes nebuvo žinomi jų savininkai (teismo 2014-11-05 protokolo 1:12:56 val.). Ä®rodymų, paneigiančių minėto liudytojo paaiÅ¡kinimus, nepateikta.

Dėl žemės sklype esančio vandens bokÅ¡to ir jo užimamos žemės M. G. kreipėsi į Utenos apskrities valdytojo administracijÄ ir 1996-12-23 gavo atsakymÄ (t. 2, b. l. 72). Apelianto teiginiai, kad jis apie vandens bokÅ¡to buvimÄ Å¾inojo ir matė jį, tačiau nebuvo įsitikinęs, kad bokÅ¡tas yra jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, yra deklaratyvÅ«s ir nelogiÅ¡ki. Duomenų, kad jam, kaip žemės savininkui, buvo trukdoma ar draudžiama gauti tokiÄ informacijÄ , byloje nėra ir apeliantas to nenurodė.Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apelianto argumentais dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios.

Ä®statymas reglamentuoja, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1. 127 str. 5 d.). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovų praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepraleidus įstatyme nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino.Apeliantas yra žemės sklypo savininkas ir jo nuosavybės teisė neabejotina.

Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4. 98 str.), tačiau nuosavybės teisė gali būti apribota įstatymų (CK 4. 39 str.). Savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. Nuosavybės teisė nėra absoliuti ir tuo atžvilgiu, kad ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio ir dėl visuomenei būtino poreikio.

Kolegija sutinka, kad vandens bokÅ¡to buvimas M. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype galimai pažeidžia jo teises, tačiau apeliantas, atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypÄ , žinojo apie tai, kad jo sklype yra vandens bokÅ¡tas, sutiko su tokia padėtimi, todėl savo pažeistas teises gali ginti kitais bÅ«dais (panauda, nuoma ir pan.). Kaip žinia, asmens pažeistos civilinės teisės yra ginamos teismo CK 1.138 straipsnyje nustatytais ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepagrįstai taikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ , teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Zina MickevičiÅ«tė                                                     Laimantas MisiÅ«nas                                                     Laimutė Sankauskaitė