d4b33c8d-cc02-4e65-b81b-2783a32cbca3 · Alytaus apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1955-292/2022 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00539-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3; 3.2.6.1. A L Y T A U S a p y L I N K Ė s t e i s m a s S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 14 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Dalia Kvederavičienė, sekretoriaujant A. Č., dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui V. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. B. ieÅ¡kinį atsakovui H.

M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o nutraukti santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp I. B. ir H. M. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti jai pavardę „(duomenys neskelbtini)“. IeÅ¡kinyje nurodė, kad gyvenant santuokoje vaikų nesusilaukė. IÅ¡ pradžių Å¡eimyninis gyvenimas buvo normalus.

Su atsakovu santuokos pradžioje gyveno Jungtinėje Karalystėje, vėliau, kadangi ieÅ¡kovė savo gyvenamÄ vietÄ yra deklaravusi Lietuvoje, persikėlė gyventi į LietuvÄ , persikėlus gyventi į LietuvÄ atsakovui gyventi pas mus nepatiko ir apie 2021 metų pavasarį jis iÅ¡vyko į savo tėviÅ¡kę. Nuo to laiko jokių žinių apie atsakovÄ neturi, telefonÄ pasikeitė, dabartinės gyvenamosios vietos nežino. FaktiÅ¡kai nuo 2021 pavasario jų Å¡eima iÅ¡iro. Kiekvienoje Å¡eimoje nėra kaltos vienos pusės. Mano, kad dėl santuokos iÅ¡irimo yra kalti abu sutuoktiniai, o ypač, kad iÅ¡ esmės skiriasi gyvensenos, tikėjimo ir požiÅ«riai į gyvenimÄ .

Å iuo atveju bÅ«tų tikslinga dėl santuokos nutraukimo kaltais pripažinti abu sutuoktinius. Mano, kad santuoka iÅ¡iro galutinai ir termino taikytis nėra tikslinga taikyti. Abu sutuoktiniai yra darbingi ir ieÅ¡kovė iÅ¡laikymo nereikalauja ir ateityje nereikalaus. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė pasilieka (duomenys neskelbtini) pavardę. Santuokoje sutuoktiniai jokio nekilnojamo ar kito registruotino turto neįsigijo. Atsakovas neturi Europos SÄ jungos pilietybės yra trečiosios Å¡alies – Tuniso pilietis.

IeÅ¡kovės atstovas advokatas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieÅ¡kinį jame nurodytais motyvais, praÅ¡o jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad laiko abi Å¡alis kaltas, nes sudaryti santuokÄ su kito tikėjimo, kitos kultÅ«ros asmeniu yra rizikinga. Atvykus atsakovui į LietuvÄ iÅ¡siskyrė kultÅ«rinis požiÅ«ris, atsakovas negalėjo iÅ¡reikÅ¡ti pripažįstamo tikėjimo. Atsakovas Lietuvoje gyveno neilgai, tikėtina, kad iÅ¡vyko į savo kraÅ¡tÄ . Nemato vien atsakovo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, nes santuokos iÅ¡irimÄ lėmė objektyvios aplinkybės. Nėra tikslo skirti termino susitaikymui, nes tai bÅ«tų tik formalumas.

Atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį yra informuotas vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Å¡alys santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos tikslas – Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukÅ«rimas.

CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sÄ lygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimÄ teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuokÄ â€“ sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. AiÅ¡kindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimÄ dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iÅ¡irimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigÄ pažeidė abu sutuoktiniai ir kad Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

IeÅ¡kovė nurodė, jog pradžioje jų Å¡eimyninis gyvenimas buvo normalus, su atsakovu santuokos pradžioje gyveno Jungtinėje Karalystėje, vėliau grįžo į LietuvÄ . Persikėlus gyventi į LietuvÄ atsakovui gyventi Lietuvoje nepatiko ir apie 2021 metų pavasarį jis iÅ¡vyko į savo gimtinę. Nuo to laiko jie santuokinio gyvenimo nebegyvena ir nebeveda bendro Å«kio. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). IeÅ¡kovės teigimu, abudu sutuoktiniai kalti dėl santuokos nutraukimo – atsakovas jÄ paliko ir iÅ¡vyko į gimtinę, o ji buvo neapdairi sudarant santuokÄ , jų santuokos iÅ¡irimÄ lėmė objektyvios priežastys – kultÅ«riniai, tikėjimo skirtumai, atsakovui buvo sudėtinga Lietuvoje iÅ¡reikÅ¡ti savo tikėjimÄ . Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , į tai, kad atsakovas neginčijo ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iÅ¡irimÄ , pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, dėl santuokos iÅ¡irimo kalti abudu sutuoktiniai, iÅ¡ esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Teismas nutraukdamas santuokÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo kartu iÅ¡sprendžia ir kitus ieÅ¡kovės reikalavimus, susijusius su santuokos nutraukimu. IeÅ¡kovė nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrÄ ja jungtine nuosavybe bei su atsakovu dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. VÄ® Regitra duomenimis ieÅ¡kovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, jog su atsakovu neturi bendrų kreditorių. IeÅ¡kovė nurodo, jog yra darbinga, todėl iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo nereikalauja.

Nustačius, kad dėl santuokos iÅ¡irimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo nėra (CPK 3.72 straipsnio 4 dalis). Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė praÅ¡o po santuokos nutraukimo palikti jai turėtÄ pavardę „(duomenys neskelbtini)“. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliktina jos pavardė „(duomenys neskelbtini)“.

Ieškovė neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo, todėl jų klausimas nėra sprendžiamas. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, 385 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nutraukti ieÅ¡kovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo H. M., gim. (duomenys neskelbtini) santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įraÅ¡o (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei I. B. palikti jos pavardę – (duomenys neskelbtini).

Ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti šį sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis santuokÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad Å¡i Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus.

Teisėja Dalia Kvederavičienė