d4b305a2-8603-435d-8da0-db708de2e4bd · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

S P R E N D I M A SAdministracinė byla Nr. I-60-162/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02284-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 37.3; 55.1.3(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 25 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,2017 m. sausio 9 d. teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. Å . kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ , kildinamÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo laikymo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje (toliau – ir Klaipėdos AVPK) laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (b. l. 4-6).PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, patalpinant jį į areÅ¡tinės kameras, neatitinkančias higienos normų reikalavimų.

Teigia, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. kameroje Nr. 8 buvo laikomas pažeidžiant minimalų areÅ¡tinės kamerų plotÄ vienam asmeniui, be to, kameroje buvo Å¡alta, drėgna, apÅ¡vietimas sugadintas, netinkama ventiliacija. Kameroje buvo buitinių parazitų ir graužikų, o areÅ¡tinės pareigÅ«nų iÅ¡duota patalynė buvo Å¡lapia ir dvokė. Akcentuoja, jog kameroje nebuvo langų (lango rėmas buvo be stiklo), veikė tik viena 20 vatų lemputė, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo bendros kameros erdvės, jame nebuvo unitazo (buvo tik „skylė“ grindyse), vanduo tualete nenusileisdavo arba nusileisdavo bei nebuvo tualetinio popieriaus.

Pažymi, kad dėl tualetinio popieriaus į areÅ¡tinės administracijÄ kreipėsi raÅ¡tu, kuri atsakė žodžiu, jog nėra lėšų pirkti popieriui.Nurodo, kad maistas buvo duodamas vienÄ kartÄ per parÄ , jo energetinė vertė nuo 1300 iki 1500 kcal, o giminaičiai ir draugai siuntiniais neturėjo teisės perduoti maisto į areÅ¡tinę. Nurodo, kad per parÄ tik vienÄ kartÄ buvo vedamas pasivaikščioti gryname ore. Teigia Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje užsikrėtęs tuberkulioze, be to, Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės laikino sulaikymo patalpose surakintas antrankiais buvo laikomas apie 3-4 val. kol bus paruoÅ¡tas konvojus, skirtas jį pristatyti į medicinos įstaigÄ .

Minėtose laikino sulaikymo patalpose nebuvo durų, o įrengtos tik grotos. Tvirtina, kad tokiu bÅ«du buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, dėl to patyrė pažeminimÄ , nepatogumus. Mano, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis.PareiÅ¡kėjas apie teismo posėdį informuotas tinkamai Å¡aukimu (b. l. 38). Alytaus pataisos namai pateikė patvirtinimÄ apie procesinių dokumentų įteikimÄ (b. l. 37). Nors pareiÅ¡kėjas skunde buvo iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ dalyvauti teismo posėdyje, tačiau vėliau savo valiÄ pakeitė ir nurodė, kad teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja (b. l. 41).

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b. l. 9-12) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. nepažeidžiant teisės aktais nustatyto minimalus ploto, turinčio tekti vienam areÅ¡tinės kameroje laikomam asmeniui, reikalavimų. Nurodo, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. ir 2015 m. spalio 2 d. atliko Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kamerų patikrinimus, kurių metu konstatavo, kad oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d.

įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Higienos norma HN 37:2009) 24 punkto reikalavimus. Konstatuota, kad įrengta mechaninė ventiliacija, kamerose yra skaidraus stiklo langai, kurie atidaromi, taip užtikrinant papildomÄ ventiliacijÄ . Nors Klaipėdos visuomenės sveikatos centras nors ir nustatė, kad natÅ«rali ir dirbtinė apÅ¡vieta neatitiko Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų, tačiau tai nebuvo vertinama kaip pažeidimas, kadangi natÅ«ralios ir dirbtinės apÅ¡vietos sistemų pakeitimui reikalinga atlikti pastato rekonstrukcijos darbus.

Pabrėžia, kad veikiančioms policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Teigia, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinė atitiko visus tokios paskirties patalpoms keliamus reikalavimus bei veikė pripažinus jÄ tinkama eksploatacijai. Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kamerose esančių sanitarinių mazgų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, jie nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirti 120-130 cm aukščio pertvara.

Tvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nurodo iÅ¡galvotas, abstraktaus pobÅ«džio aplinkybes apie Å¡lapiÄ patalynę, lango rėmÄ be stiklo, neveikusį apÅ¡vietimÄ , maitinimÄ , Å¡altį, drėgmę ir kt. PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje buvo aprÅ«pintas minkÅ¡tuoju inventoriumi (čiužiniu pagalve, antklode) bei tualetiniu popieriumi. Nedezinfekuotas minkÅ¡tasis inventorius kitiems asmenims nėra perduodamas. Pažymi, kad laikino sulaikymo patalpos pagal teisės aktų nuostatas neprivalo atitikti higienos normos reikalavimų, kadangi jose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas.

Nurodo, kad areÅ¡tinėje profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ) vykdo UAB „Kauno grÅ«dai“ ir tvirtina, jog graužikų ar kitokių buitinių parazitų kamerose niekada nebuvo pastebėta. Nurodo, jog Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjas buvo maitinamas pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. tris kartus per parÄ . Be to, teisės aktuose nėra numatyta teisė gauti maisto produktus iÅ¡ artimųjų ar kitų asmenų.Atkreipia dėmesį, kad atvežtas į Klaipėdos AVPK areÅ¡tinę pareiÅ¡kėjas žodžiu buvo nurodęs, jog sirgo tuberkulioze ir buvo užsikrėtęs ŽIV, todėl jo teiginys apie užsikrėtimÄ Å¡iomis ligomis Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje laikytinas nepagrįstu.Pažymi, jog duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas jo buvimo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje metu administracijai ar kitoms institucijoms teikė skundus dėl blogų kalinimo sÄ lygų, nėra.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 30). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Ä® teismo posėdį neatvykus proceso Å¡alims nei jų atstovams, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka (ABTÄ® 78 straipsnio 5 dalis).

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. atlyginimo priteisimo. Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ Å½ala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus.

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal bausmių vykdymo ir kardomojo kalinimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinime (Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 541) nurodyta, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ .

Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga. Dėl minimalaus kameros ploto neužtikrinimo PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina inter alia (be kita ko) iÅ¡ jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims.

Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d., t. y., ginčui aktualiu laikotarpiu) 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40-43 straipsnius, nuostatos.

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. Å io įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Minėto įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.AreÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d.

įsakymu Nr. 182, 7 punkte nurodyta, jog areštinės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punktas nustato, kad policijos areÅ¡tinių kamerose turi bÅ«ti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).Klaipėdos AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės vyresniojo specialisto 2016 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 30-PR2-21591 „Dėl R.

Å . skundo“ (toliau – ir Tarnybinis praneÅ¡imas) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. kameroje Nr. 8, kurios plotas 7,22 kv. m. (b. l. 13). Minėtoje kameroje pareiÅ¡kėjas 6 dienas buvo laikomas vienas, todėl atmetus sanitarinio mazgo plotÄ (1,2 kv. m.) jam teko 6,02 kv. m. Tai yra, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktais nustatyto minimalus ploto, turinčio tekti vienam areÅ¡tinės kameroje laikomam asmeniui.

Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog nebuvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktas.            Dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir aprūpinimo tualetiniu popieriumi Pareiškėjas teigia, kad netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nes neatskirtas nuo gyvenamojo ploto pertvara, be to, jame nebuvo unitazo (buvo tik „skylė“ grindyse), vanduo tualete nenusileisdavo arba nusileisdavo labai blogai, tualete nebuvo ventiliacijos, tualetinio popieriaus.

Atsakovės atstovas Klaipėdos AVPK atsiliepime paaiÅ¡kino, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai atskirti 120-130 cm aukščio pertvara, t. y. jų įrengimas atitinka teisės aktų nuostatas. Å iuo metu galiojanti ir ginčo laikotarpiu galiojusi Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo. Sanitarinių mazgų įrengimÄ reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.), kurios 20 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356, 83 punktas numato, kad policijos areÅ¡tinėje uždaryti asmenys esant bÅ«tinumui turi bÅ«ti aprÅ«pinti bÅ«tiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi.Byloje pateiktame Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo akte Nr. K3-472 konstatuota, kad sanitariniai mazgai atitverti 120-130 cm aukščio pertvarÄ , juose įrengta Å¡alto vandens tiekimo ir nuotekų sistema buvo veikianti, t. y.

įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus (b. l. 19-21). Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK administracijai būtų skundęsis dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo ar jame nesančio tualetinio popieriaus. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, būdamas Klaipėdos AVPK areštinėje, buvo aprūpintas tualetiniu popieriumi. Tai įvertinus, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo ar tualetinio popieriaus nebuvimo laikytini nepagrįstais.Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 8 buvo laikomas vienas, todėl šiuo atveju konstatuojama, kad nebuvo pažeistas ir pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1928-822/2016).

Å iame kontekste pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) nusprendė, jog Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nebuvo pažeistas byloje, kurioje nustatyta, kad asmenys buvo laikomi vieni kamerose, kuriose tualetas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios erdvės (pvz., EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Story ir kiti prieÅ¡ MaltÄ ).Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes sprendžiama, jog atsakovės atstovas nepadarė jokių pažeidimų, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu ar privatumo užtikrinimo juo pasinaudojant bei pareiÅ¡kėjo aprÅ«pinimu tualetiniu popieriumi.

Dėl patalpų temperatÅ«ros, apÅ¡vietimo, ventiliacijos, higienos reikalavimų neužtikrinimo AreÅ¡tinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigÅ«nų veiklÄ ir darbo organizavimÄ užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse laikomų asmenų apsaugÄ ir areÅ¡tinės vidaus tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).Higienos norma HN 134:2015 nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių (toliau – laisvės atėmimo vietų), teritorinių policijos įstaigų areštinių (toliau – policijos areštinės) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

Higienos normos HN 134:2015 3 punkte nurodyta, jog <...> veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Higienos normos HN 134:2015 12 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas).

Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 134:2015 41 punkte numatyta, jog čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje.

Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (42 punktas).PareiÅ¡kėjas teigia, jog Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kameroje Nr. 8 buvo Å¡alta, drėgna, tamsu, o iÅ¡duota patalynė buvo Å¡lapia ir dvokė.Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas jokių skundų Klaipėdos AVPK administracijai dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs, todėl teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo skundo argumentų pagrįstumÄ bei atsakovės atsikirtimus į pareikÅ¡tÄ skundÄ , vadovaujasi byloje atsakovės atstovo pateiktais raÅ¡ytiniais duomenimis.

Faktinę aplinkybę dėl Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės tinkamumo eksploatavimui įrodo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. birželio 11 d. patvirtintas leidimas pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės 1-ojo padalinio 1-Ä jÄ dalį, kuriame nurodyta, jog areÅ¡tinėje yra <...> langai (stiklas, grotuoti jėgos ir signalinėmis grotomis), apÅ¡ildymas centrinis, <...> patalpų apÅ¡vietimas natÅ«ralus ir dirbtinis;

įrengtas natÅ«ralus ir mechaninis vėdinimas (b. l. 22-23), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 5-V-142 leisti pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės 2-Ä jÄ dalį nuo 2005 m. vasario 21 d. (b. l.

26) bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo aktas Nr. 5-IN-31 (b. l. 24-25), kuriame pažymėta, jog areštinės įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ ir kitų teisės aktų reikalavimus. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98 nurodyta, kad 2015 m. kovo 30 d. buvo patikrintos kameros Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39 ir nustatyta, kad 2015 m. kovo 18 d. skunde (ne pareiškėjo) nurodyti faktai, kad Klaipėdos AVPK 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39 kamerose šalta ir drėgna, nėra ventiliacijos, <...> nešvarūs čiužiniai, juose yra blusų, <...> duše yra parazitų – nepasitvirtino, tačiau pasitvirtino, kad kamerose netinkama dirbtinė apšvieta (b. l. 15-18).

Pažymėta, jog apšvietimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl mažesnė dirbtinė apšvieša nevertinta kaip pažeidimas. Taip pat šiame patikrinimo akte pažymėta, kad kamerose yra skaidraus stiklo langai, <...> lovų čiužiniai švarūs, nesuplyšę, dalis čiužinių su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir desinfekcijos priemonėms audinio, <...> yra mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo akte Nr. K3-472 nustatyta, kad kamerose Nr. 14 ir Nr. 23 dirbtinė ir natūrali apšvieta bei ventiliacija neatitiko Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimus, tačiau šie pažeidimai nevertintini kaip pažeidimai, kadangi norint juos pašalinti reikalinga atlikti patalpų ir rekonstrukcijos darbus (b. l. 19-21).

Minėtame patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad nepasitvirtino skunduose (ne pareiškėjo) nurodyti reikalavimai dėl kamerų oro temperatūros, drėgmės ir kt. Remiantis aptartais patikrinimo aktais spręstina, jog nors Klaipėdos visuomenės sveikatos centras buvo nustatęs pažeidimus dėl oro judrumo, natūralios ir dirbtinės apšvietos, tačiau šie pažeidimai nevertinti kaip pažeidimai, kadangi jų pašalinimas susijęs su pastato rekonstrukcija. Pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 8, kuri minėtais Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimais nebuvo tikrinta, todėl spręsti, ar kokie nors pažeidimai buvo nustatyti ir kameroje Nr. 8 nėra galimybės. Tačiau įvertinus tai, jog daugelyje kamerų buvo nustatyta, kad kamerų oro temperatūra, drėgmė atitiko teisės aktų reikalavimus, patalynė buvo švari ir kt., todėl spręstina, kad šių pažeidimų nebuvo ir kameroje Nr.

8. Vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 3 punktu, pažeidimu nelaikytina ir per maža natūrali ir dirbtinė apšvieta, ventiliacija, kadangi šiems pažeidimams pašalinti reikalinga atlikti Klaipėdos AVPK areštinės rekonstrukcijos darbus. Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo buitinių parazitų ir graužikų.Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodyta, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, jog kalinimo įstaigose atsiradus parazitų ar graužikų turi bÅ«ti imamasi veiksmų tam, kad jie bÅ«tų iÅ¡naikinti (pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ; EŽTT 2015 m. sausio 27 d. sprendimas byloje Neshkov ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ ).IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo bei EŽTT praktikos darytina iÅ¡vada, jog kalinimo įstaigų pareiga stengtis, kad parazitai ir graužikai neatsirastų, o jiems atsiradus – iÅ¡naikinti, t. y. teisinis reglamentavimas nenustato, jog graužikų ar parazitų atsiradimas savaime laikytinas pažeidimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015).

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. K3-98 bei 2015 m. spalio 8 d. patikrinimo akte Nr. K3-472 nustatė, kad areÅ¡tinėje profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratazijÄ ) vykdo UAB „Kauno grÅ«dai“, atlikti darbai registruojami. Tai leidžia spręsti, kad Klaipėdos AVPK atliekami buitinių parazitų ir graužikų stebėjimo ar Å¡alinimo darbai. Klaipėdos visuomenės centras patikrinimo metu nenustatė, jog Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės kamerose buvo buitinių parazitų ar graužikų (b. l. 16-17, 20).Remiantis aptartomis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjo teiginys apie buitinių parazitų ir graužikų buvimÄ laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos AVPK areštinėje jis užsikrėtė tuberkulioze.Klaipėdos AVPK pareiškėjo medicininėje kortelėje pažymėta, kad pareiškėjas, pristatytas į Klaipėdos AVPK areštinę (2015 m. gruodžio 17 d. 18.00 val.), žodžiu informavo segantis ŽIV ir tuberkulioze (b. l. 14). Atsižvelgiant į tai, jis buvo izoliuotas nuo kitų suimtųjų. Akivaizdu, kad pristatymo į Klaipėdos AVPK areštinę metu pareiškėjas jau sirgo minėtomis ligomis, todėl pripažįstamas nepagrįstu jo teiginys, kad užsikrėtė šiomis ligomis aptariamu laikotarpiu Klaipėdos AVPK areštinėje.

Dėl maitinimo ir maisto siuntinių nepriėmimo PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo buvęs maitinamas tik vienÄ kartÄ per parÄ , o siuntinius su maistu buvo draudžiama perduoti.Taisyklių 61 punkte nustatyta, jog asmenys maistÄ gauna nemokamai pagal fiziologines mitybos normas ir iÅ¡ anksto sudarytÄ valgiaraÅ¡tį. Policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims taikomos tokios pat mitybos normos kaip ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų mitybos normas tvirtina Lietuvos policijos generalinis komisaras. Taisyklių 62 punktas numato, kad asmenys, laikomi policijos areÅ¡tinėje, maitinami 3 kartus per dienÄ (maitinimo intervalai, iÅ¡skyrus miegui skirtÄ laikÄ , neturi virÅ¡yti 7 valandų). Taisyklių 64 punktas nustato, kad valgiaraÅ¡tį sudaro maistÄ tiekianti įmonė, vadovaudamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintomis policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų maitinimo normomis. Taisyklių 66 punktas nustato, jog karÅ¡tas maistas turi bÅ«ti iÅ¡duodamas ne vėliau kaip per 2 valandas nuo jo paruoÅ¡imo, įskaitant ir pristatymo laikÄ .

Asmenims, kurie negali pavalgyti laiku, maistas gaminamas ir patiekiamas atskirai. Klaipėdos AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas 2016 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame praneÅ¡ime Nr. 30-PR2-21541 „Dėl R. Å .“ paaiÅ¡kino, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje pusryčiai patiekiami nuo 07.30 val. iki 08.30 val., pietÅ«s – nuo 12.00 val. iki 13.00 val., vakarienė – nuo 17.00 val. iki 18.00 val. (b. l. 13). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo maitinamas tris kartus per dienÄ , nevirÅ¡ijant nustatyto maitinimo intervalo.

Taisyklių 39 punktas numato, kad teisė gauti perduodamus daiktus, maisto produktus ir banderolę su spauda netaikoma nuteistiems asmenims (turintiems tik nuteistojo statusÄ ). Teismų informacinės duomenų bazės „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas laikymo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. buvo nuteistas ir turėjo turėti nuteistojo statusÄ , todėl, vadovaujantis Taisyklių 39 punktu, atsakovės atstovas neturėjo teisės perduoti pareiÅ¡kėjui maisto siuntinių.

Dėl laikino sulaikymo patalpos įrengimo PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ kildina ir iÅ¡ to, kad jis Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės laikino sulaikymo patalpose buvo laikomas surakintas antrankiais apie 3-4 val. iki bus paruoÅ¡tas konvojus, skirtas jį pristatyti į medicinos įstaigÄ . Pažymi, jog minėtose patalpose nebuvo durų, įrengtos tik grotos. Higienos normos HN 134:2015 11.2 punkte nurodyta, jog laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietÄ , policijos įstaigÄ ar teismÄ pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti.

Higienos normos HN 134:2015 2 punkte nustatyta, kad Å¡i higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros).PareiÅ¡kėjui skunde nurodžius, kad jis nebuvo laikomas ilgiau nei 5 val. laikino sulaikymo patalpoje bei įvertinus tai, kad Higienos norma HN 134:2015 Å¡ių patalpų įrengimui netaikoma, todėl nėra pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės įrengiant laikino sulaikymo patalpÄ ar pareiÅ¡kėjÄ laikant joje ne ilgiau nei 5 val. Dėl teisės pasivaikščioti gryname ore neužtikrinimo PareiÅ¡kėjas teigia, kad nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė pasivaikščioti gryname ore.

Taisyklių 7 punkte nustatyta, jog policijos areÅ¡tinėje laikomi asmenys turi teisę: <...> policijos areÅ¡tinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai, kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti (nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze asmenys gali pasivaikščioti du kartus po vienÄ valandÄ per dienÄ ) (7.10 punktas). Pagal Taisyklių 54 punktÄ , policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas (jo nesant – policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areÅ¡tinėje, galėtų kasdien 1 valandÄ pasivaikščioti, o nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze – 2 kartus per dienÄ po 1 valandÄ .

Taisyklių 55 numato, kad pasivaikščioti vedama dienos metu pagal policijos virÅ¡ininko sudarytÄ grafikÄ , atitinkantį įvairių kategorijų laikomų asmenų izoliavimo reikalavimus. Kaip ir minėta pareiÅ¡kėjas, atvykęs į Klaipėdos AVPK areÅ¡tinę, buvo nurodęs sergantis tuberkulioze ir ŽIV. Atsakovės atstovas į bylÄ nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų pareiÅ¡kėjo teiginius apie jo ligÄ . Atsakovės atstovas į bylÄ taip pat nepateikė duomenų apie pasivaikščiojimo trukmę bei laikÄ , t. y. duomenų apie tai, kad sergantiesiems tuberkulioze buvo užtikrinta teise pasivaikščioti 2 kartus per dienÄ po 1 valandÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2014) aptarė neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, įrodinėjimo taisykles, pagal kurias pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso Å¡alys ir kiti proceso dalyviai.

Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis ar proceso dalyvis turi pareigÄ pagrįsti savo pozicijÄ Ä¯rodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, Å¡iuo atveju atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta.Atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ bei faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, spręstina, jog atsakovė neįrodė, kad pareiÅ¡kėjui tinkamai buvo užtikrinta teisė pasivaikščioti 2 kartus per dienÄ po 1 valandÄ .

Dėl neturtinės žalos atlyginimo PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, teigdamas, kad buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, dėl to patyrė pažeminimÄ , nepatogumus.Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444–619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008).Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir EŽTT praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871//02).

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieÅ¡ RumunijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemÄ taip, kad bÅ«tų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do.

Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais:

1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ ; arba 2) už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija.PareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje ginčo laikotarpiu pažeidžiant Taisyklių 7.10 punktÄ buvo laikomas nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. 5 dienas (pareiÅ¡kėjo nurodytas laikotarpis, už kurį pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ )Minėta, jog administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.      Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ ; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrÄ materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje už kiekvienÄ kalinimo dienÄ praleistÄ kalint areÅ¡tinės kamerose teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis priteisiama apie 7 eurus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3362-624/2016).Ä®vertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ ir tai, kad atsakovės atstovo padarytas pažeidimas buvo itin nežymus bei vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui dėl teisės pasivaikščioti neužtikrinimo 2 kartus per dienÄ po 1 valandÄ neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 35 Eur (7 Eur už dienÄ ) suma.

Teismo vertinimu, nurodyta suma yra adekvati pareiškėjo patirtiems neigiamiems padariniams kompensuoti. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 1 000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovės 35 Eur neturtinei žalai atlyginti.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo R. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui R. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 35 Eur (trisdeÅ¡imt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                                 Dalia Gumuliauskienė