d4b2d7df-9f16-459f-b086-4ae5cbdb5967 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-36-798/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00946-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.2.1.; 3.1.2.2.;3.3.2.4                 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 5 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Futbolo klubo „Kauno Žalgiris“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Futbolo klubo ,,Kauno Žalgiris“ praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos futbolo klubo ,,Žalgiris“ ieÅ¡kinio reikalavimo uždrausti vieÅ¡ajai įstaigai Futbolo klubui ,,Kauno Žalgiris“ savo sportinėje ir Å«kinėje-komercinėje veikloje, susijusioje su futbolu, bet kokiu bÅ«du ir forma naudoti žymenį ŽALGIRIS, įskaitant, bet neapsiribojant, Å¡io žymens naudojimÄ futbolo komandos ir / ar juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto tinklalapiuose, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitÄ naudojimÄ Â palikimo nenagrinėto.

Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė vieÅ¡oji įstaiga (toliau – VÅ¡Ä®) futbolo klubas „Žalgiris“ ieÅ¡kinyje praÅ¡o:iÅ¡ dalies panaikinti atsakovės, vieÅ¡osios įstaigos Kauno „Žalgiris“ rėmėjas, prekių ženklo ŽALGIRIS registracijÄ Nr. 59171 Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 21, 22, 24, 25, 26, 28, 29, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 44, 45 klasės prekėms ir paslaugoms, paliekant registracijÄ galioti 3 klasės prekėms (kvapai automobiliams); 9 klasės prekėms (atmintukai [USB]; neÅ¡iojamieji Å¡viesos atÅ¡vaitai (nuo eismo avarijų); 14 klasės prekėms (raktų žiedai su pakabučiais); 16 klasės prekėms (knygos; pieÅ¡imo, braižymo bloknotai; kalendoriai; raÅ¡ikliai); 21 klasės prekėms (gėrimų termosai; butelių atidarytuvai); 25 klasės prekėms (apranga); 26 klasės prekėms (juostos; rankos raiščiai); 32 klasės prekėms (energetiniai gėrimai); 34 klasės prekėms (žiebtuvėliai) bei 41 klasės paslaugoms (televizijos pramoginės laidos, radijo pramoginės laidos, renginių organizavimas ir sporto veikla, visos įvardintos veiklos, iÅ¡imtinai susijusios su krepÅ¡iniu); iÅ¡ dalies panaikinti atsakovės, VÅ¡Ä® „Žalgirio krepÅ¡inio centras“, prekių ženklo BC ŽALGIRIS, fig. registracijÄ Nr. 53955 Nicos klasifikacijos 3, 5, 8, 9, 14, 16, 18, 20, 21, 24, 26, 28, 29, 33, 34, 35, 36, 38, 39, 43, 45 klasės prekėms ir paslaugoms, paliekant registracijÄ galioti 3 klasės prekėms (kvapai automobiliams); 9 klasės prekėms (neÅ¡iojamieji Å¡viesos atÅ¡vaitai (nuo eismo avarijų);

Å¡vilpukai; puoÅ¡ybiniai magnetai); 14 klasės prekėms (laikrodžiai; raktų žiedai su pakabučiais); 16 klasės prekėms (knygos; kalendoriai); 21 klasės prekėms (puodeliai); 25 klasės prekėms (apranga), 26 klasės prekėms (juostos; rankos raiščiai; puoÅ¡nieji ženkliukai (sagos); 28 klasės;įpareigoti atsakovę VÅ¡Ä® Futbolo klubÄ â€žKauno Žalgiris“ pakeisti savo pavadinimÄ taip, kad jame jokia apimtimi ir jokia forma nebÅ«tų naudojamas žymuo ŽALGIRIS, ir Å¡iuos pakeitimus ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įregistruoti Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre, nurodant, kad atsakovui per teismo sprendime nurodytÄ terminÄ neįvykdžius įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimÄ , bus skirta 100 Eur bauda už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ ; uždrausti atsakovui savo sportinėje ir Å«kinėje-komercinėje veikloje, susijusioje su futbolu, bet kokiu bÅ«du ir forma naudoti žymenį ŽALGIRIS, įskaitant, bet neapsiribojant, Å¡io žymens naudojimÄ futbolo komandos ir / ar juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto tinklalapiuose, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitÄ naudojimÄ .Atsakovė VÅ¡Ä® Futbolo klubas ,,Kauno Žalgiris“ pateikė teismui praÅ¡ymÄ palikti nenagrinėtu ieÅ¡kinį trečiojo reikalavimo dalyje, kurioje ieÅ¡kovė prašė uždrausti atsakovei savo sportinėje ir Å«kinėje-komercinėje veikloje, susijusioje su futbolu, bet kokiu bÅ«du ir forma naudoti žymenį ŽALGIRIS, įskaitant, bet neapsiribojant, Å¡io žymens naudojimÄ futbolo komandos ir / ar juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto tinklalapiuose, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitÄ naudojimÄ .

Taip pat atsakovė prašė, tuo atveju, jei teismas Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį paliktų nenagrinėtu, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi atsakovei VÅ¡Ä® Futbolo klubo ,,Kauno Žalgiris“ taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Nurodė, kad Lietuvos futbolo federacijos nariais yra regioninės futbolo asociacijos, įskaitant, Vilniaus regiono futbolo sÄ jungÄ , kurios nariu yra ieÅ¡kovė, ir Kauno apskrities futbolo federacijÄ , kurios nariu yra atsakovė VÅ¡Ä® Futbolo klubas ,,Kauno Žalgiris“.

Lietuvos futbolo federacijos įstatų 59 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos futbolo federacija pripažįsta nepriklausomÄ Tarptautinį Sporto Arbitražo TeismÄ , esantį Lausanne mieste, kaip ginčus tarp Lietuvos futbolo federacijos, narių, Lietuvos futbolo federacijos organų, lygų, klubų, žaidėjų, oficialių asmenų, žaidėjų agentų, taip pat kaip tai nurodyta FIFE ir UEFA įstatų nuostatose, kompetencijÄ turinčiÄ spręsti institucijÄ . Ä®statų 61 straipsnis nustato, kad Lietuvos futbolo federacija, nariai, Lietuvos futbolo federacijos organai, lygos, klubai, žaidėjai, oficialÅ«s asmenys, žaidėjų agentai bet kokį su nacionaliniais reikalais susijusį ginÄÄ , kylantį dėl ar susijusį su Lietuvos futbolo federacijos ar narių įstatų, Lietuvos futbolo federacijos ar narių priimtų taisyklių, reglamentų ir kitų dokumentų taikymu, ar Lietuvos futbolo federacijos organų sprendimais spręs paskutinėje instancijoje tik Tarptautiniame Sporto Arbitraže, Lausanne mieste, kuriame ginčai bus sprendžiami nesikreipiant į bendrosios kompetencijos teismÄ , iÅ¡skyrus, jeigu FIFA, UEFA, Lietuvos futbolo federacija įstatai, taisyklės, reglamentai ar kiti dokumentai nustato kitaip arba/ir Lietuvos įstatymai tai tiesiogiai draudžia.

Tai reiÅ¡kia, kad Lietuvos futbolo federacijos nariai ir klubai, prisijungdami prie Lietuvos futbolo federacijos ir siekdami dalyvauti Lietuvos futbolo federacijos organizuojamose varžybose, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ bÅ«ti saistomiems Å¡io arbitražinio susitarimo. Teigė, jog ieÅ¡kovės reikalavimas yra teismingas iÅ¡imtinai Tarptautiniam Sporto Arbitražui, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtu, kaip neteismingas Vilniaus apygardos teismui. PraÅ¡omas palikti nenagrinėtu reikalavimas yra susijęs ne su prekių ženklų teise, o su sporto teise.

Ieškovė VšĮ futbolo klubas ,,Žalgiris“ atsiliepime prašė atsakovės prašymus atmesti. Nurodė, jog arbitražui gali būti perduoti tik tie ginčai, kurie yra aiškiai nurodyti arbitražiniame susitarime. Arbitražiniame susitarime nenurodyti ginčai turi būti nagrinėjami teisme. Lietuvos futbolo federacijos įstatuose nurodyta arbitražinė išlyga skirta tik labai konkretiems ginčams spręsti, t. y. kylantiems iš Lietuvos futbolo federacijos sprendimų. Įstatuose nėra imperatyviai nurodyta, kad ginčai, kylantys iš kitų teisinių santykių, išskyrus aiškiai įstatuose išvardintus ginčus, tame tarpe ir deliktinių, taip pat priskiriami Tarptautinio Sporto Arbitražo Teismo kompetencijai, todėl šiuo atveju arbitražinė išlyga neturėtų būti taikoma.

Nagrinėjamu atveju ginčas nėra kilęs iÅ¡ Lietuvos futbolo federacijos sprendimo leisti atsakovui klubo pavadinime naudoti žymenį Žalgiris, ginčas Å¡ioje byloje yra kilęs dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – juridinio asmens ir prekių ženklo savininko teisių pažeidimo, kilusio iÅ¡ tęstinių atsakovo veiksmų dar iki Lietuvos futbolo federacijos sprendimo, kuomet atsakovas pradėjo 2015 m. pavasarį naudoti žymenį Žalgiris savo veikloje, o 2016 m. gruodžio mėnesį pakeitė savo pavadinimÄ taip, kad jame bÅ«tų ir žymuo Žalgiris, ir tik vėliau kreipėsi į Lietuvos futbolo federacijÄ su praÅ¡ymu dėl komandos pavadinimo pakeitimo.

Todėl Lietuvos futbolo federacijos sprendimas buvo tik atsakovo delikto pasekmė. Kita vertus, ieÅ¡kovė pažymi, kad ginčas kilęs ne iÅ¡ sporto teisinių santykių, bet iÅ¡ intelektinės nuosavybės teisinių santykių bei konkurencijos teisės santykių. Ginčai, kylantys iÅ¡ intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, nepatenka ir į Tarptautinio Sporto Arbitražo Teismo, sprendžiančio su sportu susijusius ginčus, kompetencijÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsakovės VÅ¡Ä® Futbolo klubo ,,Kauno Žalgiris“ praÅ¡ymus atmetė.Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016, iÅ¡aiÅ¡kinimus, konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp privačių juridinių asmenų, todėl subjektinio arbitruotinumo klausimas nekyla.

Tuo tarpu, Å¡alių pozicija byloje iÅ¡siskiria dėl objektinio arbitruotinumo, o taip pat, dėl arbitražinio susitarimo galiojimo ginčo Å¡alims apimties. Ginčas dėl uždraudimo atsakovui savo sportinėje ir Å«kinėje-komercinėje veikloje, susijusioje su futbolu, bet kokiu bÅ«du ir forma naudoti žymenį ŽALGIRIS, įskaitant, bet neapsiribojant, Å¡io žymens naudojimÄ futbolo komandos ir / ar juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto tinklalapiuose, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitÄ naudojimÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus tiesiogiai nėra priskiriamas nearbitruotiniems ginčams, tačiau kaip matyti iÅ¡ specialaus teisės akto – Prekių ženklų įstatyme įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių ginčų sprendimÄ bei teisių gynybos ypatumus, – iÅ¡imtinei Vilniaus apygardos teismo kompetencijai yra priskiriami ne tik ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos, bet ir dėl prekės ženklo savininko teisių gynimo.

Teismo vertinimu, atsakovė pernelyg siaurai aiÅ¡kino Komercinio arbitražo įstatyme numatytÄ draudimÄ perduoti arbitražiniam nagrinėjimui tik ginčus dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Juolab, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 28 straipsnis, kuriame nustatyta Vilniaus apygardos teismo iÅ¡imtinė kompetencija, nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėja civilines bylas dėl ginčų, numatytų Prekių ženklų įstatyme. Kadangi Prekių ženklų įstatymo 49 straipsnio 2 dalis iÅ¡plečia teismo kompetencijai priskirtų ginčų ratÄ , todėl teismas atsakovės praÅ¡ymÄ dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų palikimo nenagrinėtu atmetė.

Kadangi tokio pobÅ«džio ginčas nėra arbitruotinas, teismas atskirai nepasisakė dėl arbitražinio susitarimo galiojimo ginčo Å¡alims apimties. Netenkinęs praÅ¡ymo dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų palikimo nenagrinėtais, teismas nesprendė ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskirajame skunde atsakovė VÅ¡Ä® Futbolo klubas ,,Kauno Žalgiris“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – patenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ ir:palikti nenagrinėtu ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® futbolo klubo „Žalgiris“ 2016 m. sausio 17 d. ieÅ¡kinį, dalyje dėl reikalavimo:

„uždrausti VÅ¡Ä® Futbolo klubui „Kauno Žalgiris“ juridinio asmens kodas 300054549, savo sportinėje ir Å«kinėje – komercinėje veikloje, susijusioje su futbolu, bet kokiu bÅ«du ir forma naudoti žymenį ŽALGIRIS, įskaitant, bet neapsiribojant, Å¡io žymens naudojimÄ futbolo komandos ir/ar juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto tinklalapiuose, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitÄ naudojimÄ â€œ;panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-773-407/2016 atsakovei VÅ¡Ä® Futbolo klubui „Kauno Žalgiris“ pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei VÅ¡Ä® Futbolo klubui ,,Kauno Žalgiris“ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sportinėje ir/ar Å«kinėje-komercinėje veikloje, susijusioje su futbolu, bet kokiu bÅ«du ir forma naudoti žymenį Žalgiris, įskaitant Å¡io žymens naudojimÄ futbolo komandos ir/ar juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto tinklalapiuose, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitÄ naudojimÄ ;priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.Nurodo Å¡iuos nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus:Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir netinkamai atskyrė priskirtinumo ir teismingumo institutus bei nepagrįstai vertino CPK 28 straipsnį ir Prekių ženklų įstatymo 49 straipsnio 2 dalį, kaip numatančius imperatyvųjį priskirtinumÄ .

Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad visi ginčai gali bÅ«ti sprendžiami arbitraže, iÅ¡skyrus Å¡iame straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis. Tai reiÅ¡kia, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę visi ginčai gali bÅ«ti sprendžiami arbitraže, iÅ¡skyrus atskiras Komercinio arbitražo įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Nearbitruotinų ginčų sÄ raÅ¡Ä , t. y. imperatyvųjį priskirtinumÄ , nustato Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis, pagal kuriÄ , arbitražui, be kita ko, negali bÅ«ti perduoti ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos.

Atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kinio trečiasis reikalavimas nėra ginčas dėl prekių ženklų registracijos, t. y. reikalavimu nėra ginčijama atsakovės prekių ženklo registracija. Taigi, kadangi reikalavimas nepatenka į Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ nearbitruotinų ginčų sÄ raÅ¡Ä , vadovaujantis to paties straipsnio 1 d., toks ginčas yra laikytinas arbitruotinu ir ieÅ¡kovė su atsakove turėjo įstatymo neribojamÄ teisę susitarti ginčo nagrinėjimÄ perduoti Tarptautiniam Sporto Arbitražo Teismui.Skundžiamoje nutartyje cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo nurodyta, kad: objektinio arbitruotinumo esmė ta, kad tam tikrų kategorijų ginčai negali bÅ«ti nagrinėjami arbitraže dėl paties nagrinėtinų klausimų pobÅ«džio (pvz., finansinių asmenų teisinio statuso klausimai, ginčai dėl patentų, prekių ženklų, darbo ginčai <...>.

Pažymi, kad šioje nutartyje kasacinis teismas paaiškino tik bendrus objektinio arbitruotinumo principus, paaiškindamas, kad dalis ginčų, susijusių su prekių ženklais (konkrečiai – jų registracijos klausimais) yra nearbitruotini. Kartu pažymi ir tai, kad šioje nutartyje nurodyti generalizuoti atvejai neatitinka dabar galiojančios Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje.Skirtingos Komercinio arbitražo įstatymo 11 ir 12 straipsnių redakcijos nustatė skirtingas imperatyvaus priskirtinumo taisykles; nuo 2012-06-30 įstatymų leidėjo valia dalis ginčų, susijusių su prekių ženklais, tapo arbitruotini.

Vienintelė imperatyvaus priskirtinumo prekių ženklų teisėje taisyklė liko ginčai dėl prekių ženklų registracijos, kurie ir toliau yra nagrinėti iÅ¡imtinai tik teismuose.Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , teismui konstatavus, kad Å¡alių ginčas gali bÅ«ti nagrinėjamas arbitraže, nepaisant CPK 337 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės taisyklės, tikslinga ne tik panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinį veiksmÄ , bet ir ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė VÅ¡Ä® futbolo klubas „Žalgiris“ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ .Nurodo Å¡iuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:KlausimÄ dėl to, ar Å¡is tarp Å¡alių kilęs ginčas yra arbitruotinas ar ne, reikia aiÅ¡kinti sistemiÅ¡kai vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo, Komercinio arbitražo įstatymo bei CPK nuostatomis, kaip Å¡iuo atveju ir aiÅ¡kino pirmosios instancijos teismas. CPK 22 straipsnio 1 dalis nurodo, jog teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka yra priskiriami ginčai, kylantys iÅ¡ civilinių, Å¡eimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktÅ«rizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.

Nėra pagrįsta teigti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje situacijoje vadovaudamasis Prekių ženklų įstatymo 49 straipsnio nuostatomis neteisingai aiÅ¡kino, taikė bei klydo sumaiÅ¡ydamas teismingumo ir bylų priskirtinumo institutus, kadangi bÅ«tent Prekių ženklų įstatymo 49 straipsnis reglamentuoja bÅ«tent ginčų, kylančių iÅ¡ intelektinės nuosavybės, priskirtinumÄ konkrečioms institucijoms (Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui arba Vilniaus apygardos teismui).

Pagal bendrÄ sias arbitražo taisykles, ginčas arbitražui gali bÅ«ti perduotas tik esant Å¡alių susitarimui dėl arbitražo. Å iuo atveju nėra sudaryta ir apeliantė nepateikė teismui jokių galiojančių susitarimų dėl ginčų, kylančių iÅ¡ prekių ženklų ir / ar konkurencijos teisės sprendimo arbitražo bÅ«du.IeÅ¡kinio trečiasis reikalavimas nėra priskirtinas Tarptautinio Sporto Arbitražo Teismo kompetencijai. Lietuvos futbolo federacijos įstatuose nėra imperatyviai nurodyta, jog ginčai, kylantys iÅ¡ kitų teisinių santykių, tame tarpe ir deliktinių (intelektinės teisės pažeidimo), taip pat priskiriami Tarptautinio Sporto Arbitražo Teismo kompetencijai. kompetencijai.

Vien tik nuoroda Lietuvos futbolo federacijos įstatuose, jog tam tikri su Federacijos sprendimais susiję ginčai tarp narių yra perduodami spręsti Tarptautiniam Sporto Arbitražo Teismui, nesudaro pakankamo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys buvo sudariusios arbitražinį susitarimÄ dėl visų ginčų arbitražinio nagrinėjimo.Atkreipia dėmesį, jog prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamas ginčas kyla ne iÅ¡ sporto teisinių santykių, o iÅ¡ intelektinės nuosavybės teisinių santykių bei konkurencijos teisės santykių, t. y. bÅ«tent iÅ¡ Å¡ių įstatymų pažeidimų, kurie nepatenka į arbitražinės iÅ¡lygos apimtį.

Ieškovės teisės ir interesai buvo pažeisti ne Lietuvos futbolo federacijos sprendimu (kuriuo leidžiama komandos pavadinime naudoti žymenį „Žalgiris“), o neteisėtais apeliantės veiksmais. Lietuvos futbolo federacija neturėjo ir neturi kompetencijos spręsti ginčų dėl klubų, komandų pavadinimų, naudojamų prekių ženklų klaidinamo panašumo ir dėl to kylančio teisių pažeidimo, dėl kurio nagrinėjamoje byloje kaip tik ir yra kilęs ginčas. Teismas k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl faktinių aplinkybiųIeÅ¡kovė VÅ¡Ä® futbolo klubas „Žalgiris“ ir atsakovė VÅ¡Ä® Futbolo klubas „Kauno Žalgiris“ yra sporto klubai, vienijantys futbolo sporto Å¡akos futbolininkus ir ugdantys atitinkamas futbolo sporto komandas. IeÅ¡kovei priklauso „Žalgirio“ futbolo komanda, atsakovei – „Kauno Žalgirio“ futbolo komanda.Lietuvos futbolo federacijos Vykdomasis komitetas 2016 m. sausio 12 d. sprendimu leido atsakovės futbolo komandai vadintis „Kauno Žalgiriu“ ir leido šį žymenį atitinkamai naudoti futbolo sportinėje veikloje – A lygoje žaisti „Kauno Žalgirio“ pavadinimu.Byloje ginčas kilo dėl ieÅ¡kinyje nurodyto trečiojo reikalavimo – uždrausti VÅ¡Ä® Futbolo klubui „Kauno Žalgiris“ savo sportinėje ir Å«kinėje-komercinėje veikloje, susijusioje su futbolu, bet kokiu bÅ«du ir forma naudoti žymenį ŽALGIRIS, įskaitant, bet neapsiribojant, Å¡io žymens naudojimÄ futbolo komandos ir/ar juridinio asmens pavadinime, reklamoje, komercinėje dokumentacijoje, interneto tinklalapiuose, domenų pavadinimuose, taip pat bet kokį kitÄ naudojimÄ â€“arbitruotumo / nearbitruotumo.Dėl ginčo nearbitruotumo Arbitruotinumo teisinė kategorija yra susijusi su klausimu, kokių subjektų ir kokie ginčai pagal atitinkamos valstybės teisės aktus gali arba negali bÅ«ti perduodami nagrinėti arbitraže (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016).

Arbitruotinumo teisinė kategorija yra susijusi su klausimu, kokių subjektų ir kokie ginčai pagal atitinkamos valstybės teisės aktus gali arba negali bÅ«ti perduodami nagrinėti arbitraže, pagal tai iÅ¡skirtinos dvi sÄ vokos – subjektinis arbitruotinumas (arbitruotinumas ratione personae) ir objektinis arbitruotinumas (arbitruotinumas ratione materiae). Subjektinis arbitruotinumas reiÅ¡kia tam tikrų subjektų galimybę sudaryti arbitražinius susitarimus ir spręsti ginčus arbitraže. Atitinkami ribojimai paprastai yra siejami su asmenų, kuriems jie taikomi, statusu ir (arba) atliekamomis funkcijomis – daugelyje Å¡alių pati valstybė arba valstybės ar savivaldybės kontroliuojami subjektai neretai neturi teisės sudaryti arbitražinių susitarimų arba jiems sudaryti privalo gauti atitinkamÄ leidimÄ .

Tokio pobÅ«džio subjektų galimybės sudaryti arbitražinius susitarimus gali priklausyti ir nuo tarptautinio elemento egzistavimo atitinkamame teisiniame santykyje – remtis draudimu sudaryti arbitražinius susitarimus galima tik tais atvejais, kai teisinis santykis yra nacionalinis, bet ne tarptautinis. Å iuo atveju laikoma, kad tokio pobÅ«džio ribojimai yra nacionalinės, o ne tarptautinės vieÅ¡osios tvarkos elementas, be to, galimybės laisva valia arbitražinį susitarimÄ sudariusiam asmeniui remtis savo nacionalinėje teisėje įtvirtintu ribojimu sudaryti arbitražinius susitarimus prieÅ¡ užsienio subjektÄ egzistavimas, kai vienai iÅ¡ Å¡alių tai naudinga, neatitiktų bendrųjų teisės principų.

Objektinio arbitruotinumo esmė ta, kad tam tikrų kategorijų ginčai negali būti nagrinėjami arbitraže dėl paties nagrinėtinų klausimų pobūdžio (pvz., fizinių asmenų teisinio statuso klausimai, ginčai dėl patentų, prekių ženklų, darbo ginčai, šeimos ginčai, bankroto bylos iškėlimas, administraciniai ginčai, baudžiamosios ir konstitucinės teisės klausimai ir kt.). Šiuo atveju laikoma, kad tokio pobūdžio klausimai yra tiek svarbūs, jog yra rezervuojami valstybės teismų jurisdikcijai (pavyzdžiui, viešosios teisės reguliavimo sričiai priskirtini klausimai), arba dėl bylos esmės atitinkamų ginčų nagrinėjimas arbitraže nebūtų efektyvus, pavyzdžiui, tais atvejais, kai ginčas susijęs su trečiųjų asmenų, nesudariusių arbitražinio susitarimo, teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-469/2015).Juridiniai asmenys pagal interesų tenkinimo pobūdį yra skirstomi į viešuosius ir privačiuosius.

VieÅ¡oji įstaiga ? tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės vieÅ¡asis juridinis asmuo, kurio tikslas ? tenkinti vieÅ¡uosius interesus vykdant Å¡vietimo, mokymo ir mokslinę, kultÅ«rinę, sveikatos priežiÅ«ros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokiÄ visuomenei naudingÄ veiklÄ (Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kadangi nagrinėjamos bylos Å¡alys yra vieÅ¡osios įstaigos (vieÅ¡ieji juridiniai asmenys), todėl pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp privačių juridinių asmenų.

Taigi, subjektinio arbitruotinumo klausimas kyla.Apeliantė teigia, jog trečiasis ieÅ¡kinio reikalavimas yra tiesiogiai ir neatsiejamai susijęs ir kilęs dėl Lietuvos futbolo federacijos Vykdomo komiteto 2016 m. sausio 12 d. sprendimo, kuriuo Federacija leido futbolo komandai vadintis „Kauno Žalgiris“ ir leido šį žymenį atitinkamai naudoti futbolo sportinėje veikloje – žaisti A lygoje „Kauno Žalgirio“ pavadinimu. Lietuvos futbolo federacijos įstatų 61 straipsnis nustato, kad Lietuvos futbolo federacija, nariai, Lietuvos futbolo federacijos organai, lygos, klubai, žaidėjai, oficialÅ«s asmenys, žaidėjų agentai bet kokį su nacionaliniais reikalais susijusį ginÄÄ , kylantį dėl ar susijusį su Lietuvos futbolo federacijos ar narių įstatų, Lietuvos futbolo federacijos ar narių priimtų taisyklių, reglamentų ir kitų dokumentų taikymu, ar Lietuvos futbolo federacijos organų sprendimais spręs paskutinėje instancijoje tik Tarptautiniame Sporto Arbitraže, Lausanne mieste, kuriame ginčai bus sprendžiami nesikreipiant į bendrosios kompetencijos teismÄ , iÅ¡skyrus, jeigu FIFA, UEFA, Lietuvos futbolo federacija įstatai, taisyklės, reglamentai ar kiti dokumentai nustato kitaip arba / ir Lietuvos įstatymai tai tiesiogiai draudžia.

Byloje nė viena iÅ¡ Å¡alių nepareiÅ¡kė reikalavimo nuginčyti arbitražinę iÅ¡lygÄ . Arbitražinis susitarimas gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimu, bendraisiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad arbitražinis susitarimas gali bÅ«ti laikomas niekiniu ir atitinkamos valstybės teismas gali jo nepripažinti, tačiau niekinis arbitražinio susitarimo pobÅ«dis turi bÅ«ti akivaizdus, t. y. teismas savo iniciatyva (ex officio) gali nepripažinti arbitražinio susitarimo tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad bÅ«tų padaryta tokia iÅ¡vada, nereikia papildomai aiÅ¡kintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007).

Taigi, Lietuvos futbolo federacijos įstatų 61 straipsnis numato subjektams (viešosioms įstaigoms) galimybę sudaryti arbitražinius susitarimus ir spręsti ginčus, susijusius su nacionaliniais reikalais, Lietuvos futbolo federacijos ar narių įstatais, Lietuvos futbolo federacijos organų sprendimais, arbitraže, tačiau nustato išlygas, kuomet ginčai šiems subjektams tampa nearbitruotini: jeigu FIFA, UEFA, Lietuvos futbolo federacija įstatai, taisyklės, reglamentai ar kiti dokumentai nustato kitaip arba / ir Lietuvos įstatymai tai tiesiogiai draudžia.Kasacinio teismo išaiškinta, jog teismas privalo išsiaiškinti, ar reikalavimas grindžiamas santykiais, kuriems taikomas arbitražinis susitarimas; nustačius, kad šalys nebuvo sudariusios arbitražinio susitarimo dėl sutartinių santykių, iš kurių kildinamas ieškinyje pareiškiamas reikalavimas, ginčas turi būti nagrinėjamas teisme, tačiau, jeigu nustatoma, kad tokiam ginčui turi būti taikomas arbitražinis susitarimas, ieškinys privalo būti paliktas nenagrinėtas.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl to, ar Å¡alys susitarė dėl nagrinėjamoje byloje atsiradusio ginčo sprendimo arbitraže, teisminio nagrinėjimo dalykas, visų pirma, yra Å¡alių sudaryto arbitražinio susitarimo taikymo apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Nagrinėjamu atveju nustatytos formos arbitražinis susitarimas tarp Å¡alių nėra sudarytas (Komercinio arbitražo įstatymo 10 straipsnis) ir apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta jokių galiojančių susitarimų dėl arbitruojamų ginčų (CPK 178 straipsnis).

Ginčas kilęs dėl apeliantės neteisėtų veiksmų – juridinio asmens ir prekių ženklo savininko teisių pažeidimo, kilusio iÅ¡ tęstinių apeliantės veiksmų dar iki Lietuvos futbolo federacijos sprendimo, kuomet apeliantė pradėjo 2015 m. pavasarį naudoti žymenį ŽALGIRIS savo veikloje, o 2016 m. gruodžio mėnesį pakeitė savo pavadinimÄ taip, kad jame bÅ«tų ir žymuo Žalgiris, ir tik vėliau kreipėsi į Lietuvos futbolo federacijÄ su praÅ¡ymu dėl komandos pavadinimo pakeitimo.

Taigi, tarp šalių kilęs ginčas dėl prekės ženklo savininko teisių gynybos (prekės ženklo dalių registracijos panaikinimo). Ginčai, susiję su prekių ženklų registracija ir iš jos kylančiomis teisėmis, yra priskirtini išimtinei teismo kompetencijai (Prekių ženklų įstatymo 49 straipsnio 2 dalis). Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos.

Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka yra priskiriami ginčai, kylantys iÅ¡ civilinių, Å¡eimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktÅ«rizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Prekių ženklų įstatymo 49 straipsnyje nustatytas ginčų, kylančių iÅ¡ intelektinės nuosavybės priskirtinumas Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui arba Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismui yra priskirta nagrinėti ginčus dėl Valstybinių patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimų, ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, ženklo registracijos panaikinimo, ženklo savininko teisių gynimo, ženklo pripažinimo plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje, Bendrijos prekių ženklų pagal ReglamentÄ dėl Bendrijos prekių ženklo.

Atsižvelgiant į objektinio arbitruotinumo esmę, Å¡ios kategorijos ginčas negali bÅ«ti nagrinėjamas arbitraže dėl nagrinėtinų klausimų pobÅ«džio, t. y. ginčas, susijęs su prekės ženklų teisiniais santykiais, patenka į Prekių ženklų įstatymo reguliavimo sritį. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kai reikalavimas grindžiamas teisiniais santykiais, dėl kurių nesudarytas arbitražinis susitarimas, toks pareikÅ¡tas reikalavimas nagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį, kurios panaikinti atskirojo skundo nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė :

             Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                    Antanas Rudzinskas             Â