2021-02-03 Nr. AB-2449-3-62-3-00018-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-119-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00018-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.2; 16.2.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „RA development” skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „RA development“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „RA development“) 2019 m. sausio 2 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–4), prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. (33.200)2-3362 „Dėl atsisakymo tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimą“ (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti Administraciją ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo priimti sprendimą dėl parengto, suderinto ir patikrinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimo.

2. Pareiškėjas skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 57–59) nurodė, kad jis yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), savininkas. Pareiškėjas, siekdamas prisijungti laisvą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, inicijavo kompleksinio teritorijų planavimo dokumento rengimą – detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A-4133 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Detalusis planas) pakeitimą. Atsakovas su pareiškėju sudarė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, išdavė teritorijų planavimo sąlygas, ne vieną kartą pritarė rengiamo Detaliojo plano sprendiniams ir vėliau juos suderino. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) patikrino parengtą ir su visomis institucijomis suderintą Detalųjį planą bei 2018 m. liepos 31 d. išdavė teritorijų planavimo patikrinimo aktą Nr. REG77353, kuriame pateikė išvadą – „Pritariama teikimui tvirtinti“.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas ilgą laiką nepriėmė jokio sprendimo dėl Detaliojo plano tvirtinimo, o 2018 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (33.200)2-3362 „Dėl atsisakymo tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimą“ informavo, kad atsisako tvirtinti Detalųjį planą, kadangi pasirašant įsakymo dėl Detaliojo plano patvirtinimo projektą, paaiškėjo, kad prijungiamas laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka kriterijų, pagal kuriuos valstybinės žemės plotą būtų galima parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį žemės sklypą.

4. Pareiškėjo manymu, atsakovas negalėjo atsisakyti tvirtinti detalųjį planą, kadangi skundžiamo Rašto priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje imperatyviai nurodyta, jog tvirtinanti institucija gali atsisakyti tvirtinti kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą tik šiais dviem atvejais: 1) kai planavimo iniciatorius atsisako pasirašyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį; 2) kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento (išskyrus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą) patikrinimo aktas apskųstas teismui, - tol, kol įsigalioja teismo priimtas sprendimas, kuriuo kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas pripažįstamas neteisėtu. Šiuo atveju iš pareiškėjo nereikalaujama pasirašyti įstatyme numatytos sutarties, taip pat nėra ginčijamas patikrinimo aktas. Jeigu atsakovas mano, kad parengto Detaliojo plano sprendiniai prieštarauja įstatymams, turėjo ginčyti Inspekcijos 2018 m. liepos 31 d. išduotą teritorijų planavimo patikrinimo aktą Nr. REG77353, o, jo neginčijus, prarado teisę netvirtinti Detaliojo plano. Be to, atsakovas turėjo teisę nederinti Detaliojo plano sprendinių. Todėl šiuo atveju, atsakovui suderintus visus Detaliojo plano sprendinius, neginčijant Detaliojo plano patikrinimo akto, jam nesuteikta teisė atsisakyti tvirtinti parengtą, suderinta ir patikrintą detalųjį planą.

5. Pareiškėjas akcentavo, kad pareiškėjo planuojamas prisijungti valstybinės žemės plotas ribojasi su pareiškėjo sklypu, Algirdo gatve, ir laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, tačiau atitinkamas laisvos valstybinės žemės plotas yra siauresnis kaip 10 metrų (tai reiškia, kad žemės sklypą sudaro siaura juosta), todėl pareiškėjo ketinamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas gali būti prijungiamas prie jau esamo žemės sklypo.

6. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 22–26) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 14 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu organizuoti Žemės sklypo detaliojo plano keitimą. Šiuo Detaliuoju planu buvo suformuotas apie 398 kv. m Žemės sklypas pastatui – kiemo rūsiui (16I0p), eksploatuoti. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. balandžio 3 d. priėmė įsakymą Nr. A-1271 dėl Žemės sklypo detaliojo plano keitimo organizavimo ir 2017 m. balandžio 5 d. su pareiškėju sudarė Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. 70-28-14, kurioje nurodyta, kad planavimo tikslai – pakeisti Žemės sklypo detalųjį planą, siekiant prijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, pakeisti Žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamentus kitais ir nustatyti papildomus suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais.

8. Pareiškėjas, iniciavęs Detaliojo plano keitimą, atliko teisės aktuose nustatytas procedūras – Detalusis planas buvo suderintas teritorijų planavimo sąlygas išdavusiose institucijose. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos per nustatytą terminą išvados dėl derinimo nepateikė, todėl buvo laikoma, kad teritorijų planavimo dokumentą suderino (Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 12 d.). Detalusis planas buvo patikrintas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, kuri pritarė teikimui tvirtinti šį teritorijų planavimo dokumentą.

9. Skundžiamu Raštu Administracija atsisakė tvirtinti Detaliojo plano pakeitimą, motyvuodama tuo, kad prijungiamas laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka kriterijų, pagal kuriuos įsiterpusį valstybinės žemės plotą būtų galima parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį žemės sklypą. Taip pat nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad Administracija neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tvirtinti Detalųjį planą, nes tokia teisę ji turi tik Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais. Savivaldybės administracijos direktorius nedalyvauja detaliųjų planų derinimo ar tikrinimo procedūrose, tačiau būtent savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu patvirtinti ar nepatvirtinti teritorijų planavimo dokumentą yra pabaigiama administracinė procedūra. Dėl šios priežasties savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo, turi įsitikinti tvirtinamo teritorijų planavimo dokumento teisėtumu, nes yra įpareigotas prisiimti atsakomybę už tvirtinamo teritorijų planavimo dokumento pasekmes. Savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas galutinis sprendimas (individualus teisės aktas), o ne tarpiniai detaliuosius planus derinančių ar tikrinančių institucijų sprendimai, sukelia teisines pasekmes asmeniui, inicijavusiam teritorijų planavimo procesą. Nagrinėjamu atveju Administracijos direktorius, įgyvendindamas teisėtumo principą, pagrįstai nagrinėjo Detaliojo plano sprendinių teisėtumą – atitiktį įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, todėl teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamame Rašte įtvirtintą sprendimą netvirtinti Detaliojo plano.

10. Detaliojo plano sprendiniuose prijungiamas valstybinės žemės plotas (Detaliajame plane suformuotas apie 139 kv. m žemės sklypas „B“) ribojasi su valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas. Pareiškėjo pateiktoje planavimo pasiūlymų schemoje yra aiškiai pažymėta, kad įsiterpusio valstybinės žemės sklypo vakarinės kraštinės ilgis 9,38 m, rytinės kraštinės ilgis 10,17 m. t. y. įsiterpusio žemės sklypo plotis yra didesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nustatytas maksimalus dydis. Todėl priešingai nei teigia pareiškėjas, Detaliajame plane suformuotas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas negali būti laikomas „siaura juosta“, o, įvertinant tai, kad vakarinėje dalyje šis sklypas ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, akivaizdu, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) nuostatų. Atsakovo įsitikinimu, Administracijos direktorius teisėtai ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Detalųjį planą, todėl naikinti Raštą pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime (b. l. 47–49) dėl pareiškėjo skundo prašė spręsti teismo nuožiūra.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Detaliojo plano keitimo teritorijų planavimo organizatorius, Kauno miesto savivaldybės administracija, TPDRIS (teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje) pateikė vertinimui 2017 m. gegužės 11 d. prašymą Nr.LKN30966 išduoti teritorijų planavimo sąlygas. Prie prašymo TPDRIS pateiktoje pasiūlymo schemoje, įsiterpusio žemės sklypo kraštinių ilgis nurodytas tarp posūkio taškų 5 ir 6 sudaro 9,38 m ir tarp posūkio taškų 7 ir 4 sudaro 9,99 m, tai iš viso sudaro apie 139 kv. m. įsiterpusį žemės plotą. NŽT pagal pateiktus dokumentus, įvertinusi įsiterpusio žemės ploto atitikimą Nutarimo 2.15 punkto reikalavimams, nustatė, kad žemės plotas atitinka įsiterpusio sklypo statusą ir 2017 m. gegužės 24 d. išdavė teritorijų planavimo sąlygas Nr. REG32159 bei nustatyta tvarka 2018 m. liepos 5 d. suderino Nr. REG7484 teritorijų planavimo dokumentą. Inspekcija 2018 m. liepos 31 d. dokumento patikrinimo aktu Nr. REG77353 taip pat pritarė teikimui tvirtinti Detaliojo keitimo plano projektą. 2017 m. vasario mėnesio planavimo pasiūlymo schema, kurioje įsiterpusio žemės ploto rytinės kraštinės ilgis sudaro daugiau kaip 10 metrų, NŽT vertinimui dėl teritorijų planavimo sąlygų išdavimo teikta nebuvo. TPDRIS yra įkeltos dvi planavimo pasiūlymo schemos su skirtingais įsiterpusio žemės ploto rytinės kraštinės ilgiais, tačiau vertinimui buvo pateikta tik 2017 m. gegužės mėnesio planavimo pasiūlymo schema, kurioje rytinės kraštinės ilgis sudaro 9,99 m.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 26 d. sprendimu (b. l. 77–83) pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. raštą Nr. (33.200)2-3362 „Dėl atsisakymo tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimą“ ir įpareigojo Administraciją teisės aktų nustatytu terminu iš naujo priimti sprendimą dėl Detaliojo plano keitimo tvirtinimo.

14. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės perleidimą, 4 dalies, 5 dalies 4 punkto, 6, 7 dalių nuostatas. Teismas nurodė, kad kriterijai, detalizuojantys įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, yra nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte.

15. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog prie Žemės sklypo prijungiamas žemės plotas ribojasi su Algirdo gatve bei pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu, taip pat ir su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas. Teismas pažymėjo, kad įprastai įsiterpusiu sklypu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, tačiau Nutarimo 2.15 punkte yra numatyta išimtis, pagal kurią įsiterpusiu sklypu laikomas ir su valstybinės žemės plotu besiribojantis sklypas, kai įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įsiterpusį žemės sklypą siekia įsigyti būtent šio punkto nuostatų pagrindu, t. y. kaip siaurą juostą, todėl aktuali Nutarime numatyta sąlyga dėl žemės plotų, kuriuos sudaro siaura juosta, šlaitai ir griovos.

16. Teismas pažymėjo, kad detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, jog prijungiamas valstybinės žemės plotas – tai siaura (mažesnio nei 10 m pločio) valstybinės žemės juosta, tačiau skundžiame Rašte nėra įvertinta, ar planuojamą prijungti prie Žemės sklypo laisvos valstybinės žemės plotą sudaro siaura juosta. Iš pateiktos į bylą 2017 m. gegužės mėnesio Planavimo pasiūlymų schemos matyti, jog prijungiamo žemės ploto vakarinės kraštinės ilgis 9,38 m, rytinės kraštinės ilgis – 9,99 m, taigi nesiekia 10 m. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, jog būtent ši planavimo schema buvo teikiama vertinti detaliojo planavimo procese. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Detaliuoju planu planuojamas prijungti žemės plotas, nors ir ribojasi su laisva valstybine žeme, laikytinas siaura juosta, todėl atitinka įsiterpusiam sklypui keliamus reikalavimus.

17. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad atsakovas neturėjo teisės atsisakyti tvirtinti Detalųjį planą, teismas analizavo Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4, 5 dalių nuostatas:

17.1 Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalį, detaliuosius planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Detalusis planas patvirtinamas ar atsisakoma jį tvirtinti per 5 darbo dienas nuo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto gavimo dienos.

17.2 Pagal to paties įstatymo 5 dalį, tvirtinanti institucija gali atsisakyti tvirtinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą tik šiais atvejais: 1) kai planavimo iniciatorius atsisako pasirašyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį; 2) kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento (išskyrus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą) patikrinimo aktas apskųstas teismui, – tol, kol įsigalioja teismo priimtas sprendimas, kuriuo kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas pripažįstamas neteisėtu.

18. Teismas pažymėjo, kad Inspekcijos 2018 m. liepos 31 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. REG77353 nėra apskųstas teismui, o Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta sąlyga nagrinėjamu atveju nėra aktuali, kadangi šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje numatyta teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo sutartis pasirašoma tik jeigu šiems sprendiniams įgyvendinti reikalingas žemės sklypų pertvarkymas, žemės paėmimas visuomenės poreikiams, inžinerinės ir (ar) socialinės infrastruktūros plėtra bei kitais Vyriausybės nustatytais atvejais (Teritorijų planavimo įstatymo 6 str. 4 d.).

19. Teismo vertinimu, kadangi specialiajame įstatyme, reglamentuojančiame kompleksinio teritorijų planavimo procedūras, t. y. Teritorijų planavimo įstatyme, yra nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada tvirtinančioji institucija (šiuo atveju savivaldybės administracijos direktorius) gali atsisakyti tvirtinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, atsakovui Rašte nurodžius motyvus, kurie Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nėra numatyti, toks atsakovo sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

20. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad ginčijamas Raštas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.), o Administracija įpareigotina teisės aktų nustatytu terminu iš naujo priimti sprendimą dėl Žemės sklypo Detaliojo plano keitimo tvirtinimo.

21. Kitus pareiškėjo skundo ir teismo proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui), todėl dėl jų detaliau nepasisakė.

III. 22. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde (b. l. 97–102) prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjo UAB „RA development“ skundą atmesti.

23. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, klaidingai taikė Nutarimo nuostatas, todėl teismo argumentas, kad pareiškėjo planuojamas prisijungti valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusiam žemės sklypui keliamus reikalavimus, yra nepagrįstas ir naikintinas.

23.1 Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog Detaliojo plano pakeitimu planuojamas prijungti laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusiam sklypui keliamus reikalavimus. Tokia teismo išvada neatitinka nei teisės aktų nuostatų, nei byloje pateiktų įrodymų. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kurioje aiškinant Nutarimo 2.15 punkto nuostatas, yra konstatuota, jog žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Todėl, atsakovo įsitikinimu, prieš priimant sprendimą dėl Detaliojo plano pakeitimo tvirtinimo, Administracija pagrįstai aiškinosi, ar prijungiamas valstybinės žemės plotas atitinka Nutarime nurodytus reikalavimus, keliamus įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui.

23.2 Teismas nevertino, ar prijungiamame plote nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, nepasisakė dėl byloje pateikto įrodymo – Detaliojo plano rengimo medžiagoje esančios gretimos teritorijos galimo sutvarkymo schemos (Administracijos atsiliepimo 1 priedas). Šioje schemoje aiškiai nurodyta, jog toje teritorijoje, kurią pareiškėjas siekia prisijungti prie savo sklypo ir įsigyti iš valstybės lengvatine tvarka, kartu su greta esančia valstybinės žemės teritorija yra galimybė suformuoti naują valstybinės žemės sklypą (apie 549 kv. m žemės sklypas Nr. 4). Akivaizdu, jog šis įrodymas patvirtina, kad ginčo teritorija neatitinka vieno iš privalomų reikalavimų, nurodytų tiek Nutarime, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nes laisvos valstybinės žemės plotai ne aukciono būdu gali būti parduodami tik tuo atveju, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų.

23.3 Teismo sprendime klaidingai nustatyta, kad planuojamo prijungti valstybinės žemės plotis yra mažesnis nei 10 m. Atsakovas pažymi, kad Detaliojo plano pakeitimo sprendiniuose prijungiamo įsiterpusio žemės sklypo plotis nėra nurodytas. Detaliojo plano pakeitimo aiškinamajame rašte ir Sprendinių brėžinio pastabose apsiribota abstrakčiu teiginiu, jog „valstybinės žemės plotas „B“ – tai siaura (<10 m pločio) valstybinės žemės juosta, įsiterpusi tarp privataus žemės sklypo ir Algirdo gatvės“. Šiuo atveju teismas neturėjo pagrindo vadovautis planavimo pasiūlymų schema, nes tai yra ne galutiniai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, o tik preliminarūs planavimo pasiūlymai, kurie nėra tvirtinami administraciniu aktu.

23.4 Kreipdamasis dėl Detaliojo plano pakeitimo organizavimo, pareiškėjas pateikė planavimo pasiūlymų schemą, kurioje pažymėta, kad įsiterpusio valstybinės žemės sklypo vakarinės kraštinės ilgis 9,38 m, rytinės kraštinės ilgis 10,17 m, t. y. įsiterpusio žemės sklypo plotis yra didesnis nei Nutarime nustatytas maksimalus dydis. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 12 d. pateikė prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas, kartu pateikė projektinių pasiūlymų schemą. Tačiau NŽT pagal tokią schemą planavimo sąlygų neišdavė. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 11 d. pateikė pakartotinį prašymą išduoti planavimo sąlygas, kartu pateikdamas tą pačią pasiūlymų schemą, kurioje nurodytas rytinės kraštinės ilgis – 9,99 m, nors įsiterpusio valstybinės žemės sklypo ribos ir konfigūracija išliko tokia pati. Tik tada NŽT išdavė planavimo sąlygas Detaliojo plano pakeitimui rengti. Taigi, pareiškėjo iniciatyva buvo parengtos dvi tokios pačios planavimo pasiūlymų schemos, kuriose nurodytas skirtingas įsiterpusio valstybinės žemės sklypo plotis, siekiant formalaus atitikimo Nutarimo nuostatoms. Šio ginčo atveju teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis vien antrąja planavimo pasiūlymų schema, juo labiau, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. Dl-8 patvirtintas Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles, planavimo pasiūlymų schema vertinama tik priimant sprendimą dėl detaliojo plano keitimo organizavimo ir sutarties sudarymo (278.2 p. ir 313 p.), o ne priimant sprendimą dėl parengto teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo.

24. Atsakovas nesutinka su teismo motyvu, kad Teritorijų planavimo įstatyme yra nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada tvirtinančioji institucija (šiuo atveju savivaldybės administracijos direktorius) gali atsisakyti tvirtinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, o skundžiamame Rašte nurodžius motyvus, kurie nėra numatyti Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose, toks sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

24.1 Atsakovo vertinimu, toks nurodytos teisės normos traktavimas reikštų, kad savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas sprendimus dėl teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo (t. y. atlikdamas jo kompetencijai priskirtus veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 12 p.) negalėtų veikti savarankiškai, nes faktiškai neturėtų diskrecijos teisės detaliojo plano tvirtinimo atžvilgiu ir būtų saistomas kitų institucijų, derinančių ir tikrinančių detalųjį planą, priimtų sprendimų.

24.2 Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 11 punkte įtvirtintas atsakomybės už priimtus sprendimus principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius. Savivaldybės administracijos direktorius nedalyvauja detaliųjų planų derinimo ar tikrinimo procedūrose, tačiau būtent savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu patvirtinti ar nepatvirtinti teritorijų planavimo dokumentą yra pabaigiama administracinė procedūra. Dėl šios priežasties savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo, turi įsitikinti tvirtinamo teritorijų planavimo dokumento teisėtumu, nes yra įpareigotas prisiimti atsakomybę už tvirtinamo teritorijų planavimo dokumento pasekmes. Atsakovas pažymi, kad savivaldybės administracijos direktoriaus priimtas galutinis sprendimas (individualus teisės aktas), o ne tarpiniai detaliuosius planus derinančių ar tikrinančių institucijų sprendimai, sukelia teisines pasekmes asmeniui, iniciavusiam teritorijų planavimo procesą.

24.3 Jei savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo, vadovautųsi tik Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis sąlygomis, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, jis negalėtų užtikrinti, kad priimant individualų administracinį aktą, nebuvo pažeistos procedūros, objektyviai įvertintos visos aplinkybės ir kad priimamas administracinis aktas atitinka teritorijų planavimą, žemės sklypų formavimą, taip pat valstybinės žemės sklypų pardavimą lengvatine tvarka reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime (b. l. 106–114) Administracijos apeliacinį skundą, įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus, prašo nagrinėti teismo nuožiūra.

26. NŽT nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tik Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais tvirtinanti institucija gali atsisakyti tvirtinti kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą. NŽT pažymi, kad teismas nevertino Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalies nuostatų, pagal kurias, jeigu savivaldybės administracijos direktorius nepatvirtina detaliojo plano per šiame įstatyme nustatytus terminus arba atsisako patvirtinti detalųjį planą ir nepraneša atsisakymo derinti motyvų, planavimo iniciatorius turi teisę per 10 darbo dienų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kurios pareigūnai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) nustatyta tvarka pradeda administracinių nusižengimų teiseną, taip pat planavimo iniciatorius turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių per nustatytą terminą, ne ilgesnį kaip 7 darbo dienos, priimti sprendimą tvirtinti arba motyvuotai atsisakyti tvirtinti detalųjį planą. NŽT teigimu, vertinant, ar viešojo administravimo subjekto – atsakovo, veiksmai ginčo situacijoje atitinka įstatymo reikalavimus, turi būti atsižvelgiama į bendruosius administracinės teisės principus: teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kt. Įvertinus teisinį reguliavimą, remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalies nuostatomis, NŽT mano, kad Administracijos direktorius nustatęs, kad formuojamas žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypui keliamų reikalavimų, turi ne tik teisę, bet ir pareigą atsisakyti tvirtinti detalųjį planą.

27. Teismas įvertinęs pasiūlymo schemą laikė, kad Detaliuoju planu planuojamas prisijungti žemės plotas, nors ir ribojasi su laisva valstybine žeme, laikytinas siaura juosta, todėl atitinka įsiterpusiam sklypui keliamus reikalavimus. NŽT pažymi, kad teismas nevertino valstybinio žemės sklypo, esančio rytinėje planuojamo žemės sklypo dalyje, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), galimybės formuoti kaip laisvą neįsiterpusį žemės sklypą. Kaip matyti iš UAB „Geotera“ parengtos situacijos schemos ir remiantis šią schema, www.regia.lt programa atlikto laivo žemės sklypo ploto paskaičiavimo, tik patvirtinus dabar projektuojamą žemės sklypą kaip įsiterpusį sklypą, būtų galima formuoti naują laisvą įsiterpusį sklypą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypų. NŽT manymu, toks žemės sklypų formavimas pažeistų viešąjį interesą.

28. NŽT nurodo, kad nors UAB „RA development“ skunde ir neprašė įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau, teismas savo sprendimu sukūrė tokią situaciją, kad NŽT būtų priversta parduoti arba išnuomoti dabar formuojamą žemės sklypą, nors ir būtų nustatyta, kad formuojamas valstybinis žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) neatitinka Nutarimo 2.15. punkto nuostatų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Ginčas byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. rašto Nr. (33.200)2-3362 „Dėl atsisakymo tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano keitimą“, kuriuo atsisakyta tvirtinti Žemės sklypo Detaliojo plano keitimą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Administraciją iš naujo priimti sprendimą dėl Žemės sklypo Detaliojo plano keitimo.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

32. Administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A-4133 buvo patvirtintas minėto Žemės sklypo detalusis planas. 2017 m. kovo 14 d. pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą organizuoti minėto detaliojo plano koregavimą, prijungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir pakeisti suplanuotos teritorijos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo reglamentus kitais ir nustatyti papildomus suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentus. Nustatyta, kad buvo atliktos teisės aktuose nustatytos žemės sklypo detaliojo plano keitimo procedūros. Detalusis planas buvo suderintas teritorijų planavimo sąlygas išdavusiose institucijose (b. l. 8–9). Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2018 m. liepos 31 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. REG 77353 pritarė detaliojo plano teikimui tvirtinti (b. l. 7). Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (33.200)R-3362 atsisakė tvirtinti detalųjį planą, motyvuodama tuo, kad prijungiamas laisvos žemės plotas neatitinka kriterijų, pagal kuriuos valstybinės žemės plotą būtų galima parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį žemės sklypą (b. l. 5–6).

33. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalį detaliuosius planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Detalusis planas patvirtinamas ar atsisakoma jį tvirtinti per 5 darbo dienas nuo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto gavimo dienos. To paties įstatymo 5 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tvirtinanti institucija gali atsisakyti tvirtinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą tik šiais atvejais: 1) kai planavimo iniciatorius atsisako pasirašyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį; 2) kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento (išskyrus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą) patikrinimo aktas apskųstas teismui, – tol, kol įsigalioja teismo priimtas sprendimas, kuriuo kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas pripažįstamas neteisėtu.

34. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aptartą reguliavimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovui skundžiamame Rašte nurodžius motyvus, kurie Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nėra numatyti, toks atsakovo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kitaip tariant byloje nėra nustatyta pagrindų, kuriais remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius galėjo atsisakyti tvirtinti detalųjį planą.

35. Nežiūrint to, kad atsakovo nurodyti argumentai pripažinti netinkamu pagrindu ginčijamam administraciniam aktui pagrįsti, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Detaliuoju planu planuojamas prijungti žemės plotas, nors ir ribojasi su laisva valstybine žeme, laikytinas siaura juosta, todėl atitinka įsiterpusiam sklypui keliamus reikalavimus, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatų 2.15. punktą. Į bylą pateikti 2017 m. gegužės mėnesio Planavimo pasiūlymų schemos du variantai, iš kurių matyti, kad prijungiamo žemės ploto vakarinės kraštinės ilgis 9,38 m, o rytinės kraštinės ilgis vienu atveju – 9,99 m, o kitu – 10,17 m. Tačiau abiem atvejais nėra pagrindo išvadai, kad įsiterpusio viso žemės sklypo plotis yra didesnis nei 10 metrų, kadangi dviejų sklypo pločio kraštinių vidurkis šio dydžio neviršija, be to taikytinos matavimo vienetų apvalinimo taisyklės. Kitoks faktinės situacijos vertinimas aptarto reguliavimo aspektu prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.

36. Dėl paminėto teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas ginčui faktines aplinkybes, aiškino ir taikė teisę bei priėmė teisėta ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė