2022-10-19 Nr. AB-25176-3-65-3-00500-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui D. Š. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2022-10-19 Nr. AB-25176-3-65-3-00500-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Panevėžio RATC) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo D. Š. (toliau – ir atsakovas) 143,92 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 12,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas 2021 m. sausio 27 d. pateikė patikslintą prašymą (toliau – ir prašymas) priteisti iš atsakovo 91,62 Eur vietinės rinkliavos nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 12,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Full text
Administracinė byla Nr. eTA-230-556/2022
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00500-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui D. Š. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Panevėžio RATC) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo D. Š. (toliau – ir atsakovas) 143,92 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 12,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas 2021 m. sausio 27 d. pateikė patikslintą prašymą (toliau – ir prašymas) priteisti iš atsakovo 91,62 Eur vietinės rinkliavos nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 12,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Atsakovas D. Š. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.
3. Atsakovas nurodė, kad jam priklausančiame nekilnojamojo turto objekte niekas negyvena ir objektyviai negali gyventi, kadangi gyvenamasis namas 2013 m. birželio 26 d. audros buvo sugriautas ir tapo nebegyvenamas bei faktiškai nebegalimas naudoti, ką patvirtina pridedama Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Naujamiesčio seniūnijos 2020 m. gruodžio 10 d. pažyma Nr. F-306 (toliau – ir Pažyma).
II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjo Panevėžio RATC prašymą tenkino, priteisė pareiškėjui iš atsakovo D. Š. 91,62 Eur vietinės rinkliavos nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 12,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. T-90 (Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. T-245 redakcija) patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4.4, 5 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
6. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), jame nėra gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų, todėl atsakovui skaičiuojama tik pastovioji vietinės rinkliavos dalis. Atsakovas nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. privalėjo sumokėti 91,62 Eur vietinės rinkliavos. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo teiginį, jog nekilnojamojo turto objekte komunalinės atliekos nesusidaro, nurodė, jog atsakovas Nuostatų 55 punkte nustatyta tvarka turėjo administratoriui (t. y. Panevėžio RATC) pateikti prašymą, kad jam priklausantis nekilnojamojo turto objektas yra netinkamas naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintas. Teismas vertino atsakovo pateiktą Pažymą, tačiau, atsižvelgęs į Nuostatų 56 punktą, priėjo prie išvados, jog, jei namas yra netinkamos naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintais, tai patvirtinti turi statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų pateikęs Panevėžio RATC prašymą kartu su statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu, kad jam priklausantis gyvenamasis namas yra netinkamas naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintais, teismas tenkino pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo 91,62 Eur vietinės rinkliavos. Teismas taip pat tenkino pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo 12,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. 7. Atsakovas D. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Panevėžio RATC prašymą atmesti.
8. Atsakovas nurodo, kad teismas formaliai, netinkamai ir nevisapusiškai vertino bylos medžiagoje esančius įrodymus, pažeidė protingumo ir teisingumo principus, netinkamai taikė vietinę rinkliavą reglamentuojančių lokalinių teisės aktų normas, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą bei naikintiną sprendimą. Teismas netinkamai vertino situaciją, kuomet pareiškėjas reikalavo priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą (pastoviąją dalį) už viešame registre registruotą, tačiau faktiškai neegzistuojantį (fiziškai sugriautą ir netinkamą gyventi / naudoti) gyvenamąjį namą (tai patvirtina Pažyma), kuris apskritai turėtų būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Atsakovas vadovaujasi Nuostatų 4.4 punktu ir teigia, jog pareiškėjas neturėjo ir neturi teisinio bei faktinio pagrindo reikalauti, o teismas – pagrindo priteisti vietinės rinkliavos sumą iš atsakovo. Atsakovas pabrėžia, jog pareiškėjas jo nekilnojamajam turtui neteikia ir negali teikti jokių komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų.
9. Atsakovo įsitikinimu, teismas nevertino / selektyviai vertino Pažymą. Tinkamai įvertinęs šį įrodymą, teismas turėjo vadovautis Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus 2019 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ĮVK-37, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 26 ir 27 punktais bei pripažinti, kad atitinkamas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas (viešame registre registruotas, tačiau realiai neegzistuojantis gyvenamasis namas) priskirtinas netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategorijai, atitinkamai atsakovas atleistinas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo (vietinė rinkliava už žemės sklypą nerenkama).
10. Atsakovas akcentuoja, jog iš pareiškėjo nebuvo gavęs nei vieno mokėjimo pranešimo dėl nekilnojamojo turto, todėl pagrįstai manė, kad jam priklausantis nekilnojamasis turtas pagal pareiškėjui žinomą faktinę jo būklę yra atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ir / ar įtrauktas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją / sąrašą. Atsakovas įspėjimą apie įsiskolinimą gavo 2019 m. gruodžio mėnesį, 2020 m. sausio mėnesį kreipėsi į atsakovą, bandė konsultuotis dėl tolimesnių jo veiksmų, tačiau gavo atsakymą, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti, raštai ar prašymai nieko nepakeis, o pareiškėjas bylą teisme laimės. Todėl atsakovas laukė teisminio proceso ginčo situacijai išsiaiškinti.
11. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo teisme metu, atsižvelgęs į Pažymą, pateikė patikslintą prašymą ir teigia, jog jeigu teisminio proceso eigoje buvo galima patikslinti vietinės rinkliavos kintamosios dalies paskaičiavimus, tai pareiškėjas tų pačių duomenų pagrindu (dalis Pažymos duomenų įvertinta, dalis – ne) turėjo teisę patikslinti ir vietinės rinkliavos pastoviosios dalies paskaičiavimus, ko nepadarė nesąžiningai, piktnaudžiaudamas savo statusu ir turimomis teisėmis. Toks selektyvus Pažymos duomenų vertinimas tiek iš pareiškėjo, tiek iš teismo pusės neatitinka gero administravimo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.
12. Pareiškėjas Panevėžio RATC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
13. Pareiškėjas akcentuoja, kad vietinė rinkliava yra privalomoji įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, o nesant duomenų, kad atsakovas būtų pateikęs pareiškėjui prašymą kartu su kitais dokumentais apie jam priklausančio nekilnojamojo turto sunaikinimą, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą yra pagrįstas. Pareiškėjas deklaratyviais laiko atsakovo teiginius, jog jis 2020 m. sausio mėnesį kreipėsi į pareiškėją, kurio darbuotojai patarė jam niekur nesikreipti, jokių prašymų nerašyti ir dokumentų neteikti, nes į juos neatsižvelgs, todėl atsakovas niekus nesikreipė ir laukė teisminio proceso.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo Panevėžio RATC prašymo priteisti iš atsakovo D. Š. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą – 91,62 Eur nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualių teisės aktų, susijusių su vietinės rinkliavos mokėjimu, nuostatas, byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, kuris pareiškėjui nepateikęs duomenų, jog jo turimas nekilnojamasis turtas yra netinkamas naudoti, turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.
16. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai vertino įrodymus (Pažymą), neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas reikalavo priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą (pastoviąją dalį) už viešame registre registruotą, tačiau faktiškai neegzistuojantį (fiziškai sugriautą ir netinkamą gyventi / naudoti) gyvenamąjį namą. Atsakovas laikosi pozicijos, jog jis turėtų būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.
17. Nuostatų (redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2022 m. vasario 23 d.) 4.4 punkte įtvirtinta vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoka, t. y. komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) Panevėžio rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybės) teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Komunalinių atliekų turėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, turintis nekilnojamo turto, gyvenantis ir / ar vykdantis veiklą Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 4.2 p.). Nuostatų 5 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą (susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios) nustatoma visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamo turto objektų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Nuostatų 32 punkte nurodyta, kad vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus Savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ir kitokią veiklą Savivaldybės teritorijoje.
18. Iš aptartų Nuostatų normų turinio matyti, jog vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko Nuostatuose įtvirtintą sąlygą, kad būtų pripažintas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme.
19. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, Nuostatai įtvirtina dvinarę vietinę rinkliavą (susidedančią iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios). Pagal Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d.) 20.1 punktą pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje. Nekilnojamojo turto objektas, kuris yra netinkamas naudoti ir visiškai nenaudojamas, nekilnojamojo turto savininko argumentuotu prašymu gali būti įtrauktas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją ir jam nustatomas vietinės rinkliavos dydis, nurodytas šių Nuostatų 1 priede. Į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją įtraukiami netinkami naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikinti nekilnojamojo turto objektai Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 55 p.). Pagal 1 priede esančią lentelę netinkami naudoti objektai vis tiek yra apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi.
20. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas solidarumo principas, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodarą. Šis principas, nustatant rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, reiškia, kad palankesnes sąlygas dėl ekonominių, gyvenamosios vietos, atstumo iki atliekų tvarkymo įrenginių ar kitų priežasčių turintys komunalinių atliekų turėtojai prisideda prie komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo, kad būtų sudarytos prieinamos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis komunalinių atliekų turėtojams, kurie tokių sąlygų neturi ir kuriems rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą tampa didesne našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022). Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020).
21. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų sudarymu, įvertinusi tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas kreipėsi su prašymu ir reikalingais prašymą pagrindžiančiais nustatytos formos ir turinio dokumentais į Panevėžio RATC dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos, sprendžia, jog pagal Nuostatų redakciją, galiojusią nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d., negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, juolab kai net naudoti netinkami objektai pagal minėtą Nuostatų redakciją yra apmokestinami tam tikro dydžio vietinės rinkliavos pastoviąja dalimi.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi Tvarkos aprašo 26 ir 27 punktais, kuriuose, be kita ko, taip pat aiškiai yra įtvirtinta, jog vietinės rinkliavos mokėtojų prašymu į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją įtraukiamas savivaldybės teritorijoje esantis nekilnojamojo turto objektas, kuris yra sudegęs, netinkamas gyventi ar fiziškai sunaikintas (Tvarkos aprašo 26.1 p.); neišlikęs, tačiau apskaitomas turto registre (Tvarkos aprašo 26.2 p.). Tvarkos aprašo 28 punkte nurodyta, jog dėl Tvarkos aprašo 26 punkte nurodyto atleidimo mokėtojai privalo pateikti įrodančius dokumentus, išduotus atitinkamas aplinkybes konstatuoti turinčių teisę subjektų. Todėl visiškai nepagrįstas yra atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog jis pagrįstai manė, kad jam priklausantis nekilnojamasis turtas pagal pareiškėjui žinomą faktinę jo būklę yra atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ir / ar įtrauktas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją / sąrašą.
23. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atsakovas netenkino atleidimo nuo vietinės rinkliavos pastoviosios dalies mokėjimo sąlygų, todėl pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies 2017 m. spalio 1 d.–2020 m. lapkričio 5 d. laikotarpiu. Tokio apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo nekeičia ir kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su negautais mokėjimo pranešimais, tuo pačiu adresu siųsto įspėjimo apie įsiskolinimą gavimu, kreipimusi į pareiškėją 2020 m. sausio mėnesį bei teisminio proceso laukimu.
24. Tačiau Nuostatų 20.1 punktas, kuriame nustatyta, kad pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, arba nekilnojamojo turto naudotojams, arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje, nuo 2020 m. lapkričio 6 d. papildytas nuostata, jog pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis (Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. T-245 redakcija).
25. Statybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog statinio avarija yra statinio ar jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių nevaldoma griūtis.
26. Kadangi šioje byloje pareiškėjas, susipažinęs su atsakovo pateikta Pažyma, pateikė patikslintą prašymą, kuriame nebeskaičiavo vietinės rinkliavos kintamosios dalies, darytina išvada, jog pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą (šios nutarties 24 p.), įvertinęs tos pačios Pažymos turinį, pareiškėjas neturėjo pagrindo skaičiuoti pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies atsakovo nekilnojamojo turto objektui 2020 m. lapkričio 6 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Pagal byloje esančius duomenis vietinės rinkliavos pastovioji dalis 2020 m. lapkričio mėnesį buvo 2,35 Eur. Vadinasi atsakovo mokėtina suma už 2020 m. lapkričio mėnesį yra 0,3916 Eur (2,35:30=0,0783, 0,0783x5 d.). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė iš atsakovo 2,35 Eur už 2020 m. gruodžio mėnesį ir 1,96 Eur (2,35-0,39) už 2020 m. lapkričio mėnesį, viso 4,31 Eur, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 87,31 Eur (91,62-4,31) už 2017 m. spalio 1 d.–2020 m. lapkričio 5 d.
27. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs pareiškėjo skundą, priteisė jam iš atsakovo 12,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
28. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats atsakovas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymo (patikslinto prašymo priteisti vietinę rinkliavą parengimas, naudojantis profesinėmis advokato paslaugomis, susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas galėjo būti atliekamas naudojantis pareiškėjo Panevėžio RATC žmogiškaisiais ištekliais. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, iš dalies patenkinusi atsakovo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos iki 5 Eur.
30. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Vadovaudamasi šios nutarties 29 punkte išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija šio pareiškėjo prašymo netenkina. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-297-629/2022; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-389-552/2022).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo D. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. vasario 26 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro patikslintą prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo D. Š. 87,31 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 31 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d.
Kitą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro patikslinto prašymo dalį atmesti.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui 5 Eur (penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius