Legislator Case Law & Legislation
d4af993a-0fa8-4c34-bb50-bcb8b830ca55 AI generated

d4af993a-0fa8-4c34-bb50-bcb8b830ca55 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d4af993a-0fa8-4c34-bb50-bcb8b830ca55
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas P                                                             Skundas Nr. 1S-900-256/2013                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:2.2.3.1.1.; 2.12.3.; 2.12.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2013 m. spalio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Å vedienė,Sekretoriaujant Žanetai Kirsnienei,dalyvaujant prokurorui Loretai Martinaitytei,pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui L.BiekÅ¡ai,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjus Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. spalio 4 d. nutarties, kuria panaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro laikinai einančio Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas 2013 m. rugpjūčio 23 d. ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2013 m. liepos 15 d. nutarimai, panaikinimo,n u s t a t ė:Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate 2012 m. birželio 12 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. dėl to, kad 2009 m. vasario 11 d.

Legislator headnote

AI generated

d4af993a-0fa8-4c34-bb50-bcb8b830ca55 · Vilniaus apygardos teismas: Esminis Å¡io nusikaltimo požymis, atribojantis jį nuo kitų nusikalstamų veikų ar civilinio pobÅ«džio teisinių santykių, yra apgaulės panaudojimas. Nusikalstama veika padaroma tyčia – asmuo turi suvokti savo veiksmų pavojingumÄ ir nori taip elgtis. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas P                                                             Skundas Nr. 1S-900-256/2013                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:2.2.3.1.1.; 2.12.3.; 2.12.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2013 m. spalio 29 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Å vedienė,Sekretoriaujant Žanetai Kirsnienei,dalyvaujant prokurorui Loretai Martinaitytei,pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui L.BiekÅ¡ai,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjus Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. spalio 4 d. nutarties, kuria panaikinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro laikinai einančio Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas 2013 m. rugpjūčio 23 d. ir Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2013 m. liepos 15 d. nutarimai, panaikinimo,n u s t a t ė:Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate 2012 m. birželio 12 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. dėl to, kad 2009 m. vasario 11 d.

L. Å ., pateikdama neteisingÄ informacijÄ notarui, apgaulės bÅ«du užvaldė M. S. priklausantį žemės sklypÄ . Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras 2012 m. lapkričio 23 d. nutarimu ikiteisminį tyrimÄ nutraukė, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2013 m. sausio 11 d. nutarimu pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi minėtÄ nutarimÄ panaikino.Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 19 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. vasario 21 d. nutartį.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras 2013 m. liepos 15 d. nutarimu ikiteisminį tyrimÄ nutraukė, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių. AukÅ¡tesniojo prokuroro 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu pareiÅ¡kėjo skundas atmestas. PareiÅ¡kėjo R. S. atstovė minėtÄ apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.Teisėjas skundžiama nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino. Prokuroras skundu praÅ¡o ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį panaikinti ir palikti galioti prokurorų nutarimus.

Nurodo, kad L. Å . ir M. S. 2009 m. vasario 11 d. laisva valia pasirašė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sutartyje yra ir trečiojo asmens - V. S. paraÅ¡ai. Sutartyje nurodyta, kad tai galutinis Å¡alių susitarimas, pakeičiantis bet kokius ankstesnius raÅ¡tiÅ¡kus/žodinius Å¡alių susitarimus, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su Å¡ioje sutartyje minimu pardavimu, ir bet kokie susitarimai po sutarties pasiraÅ¡ymo neturi teisinės reikÅ¡mės. Notaro padėjėjas E. N. parodė, kad apie minėtÄ sandorį buvo praneÅ¡ta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kadangi sandorio Å¡alys nurodė, jog prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį žemės sklypo pardavėjas gavo grynaisiais 600 000 litų.

IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad nei sutarties suraÅ¡ymo metu, nei vėliau nukentėjusysis R. S. pretenzijų neturėjo, todėl teigti, kad sutartis yra neteisėta, o L. Å . neteisėtai užvaldė M. S. priklausantį turtÄ nėra pagrindo, ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi bÅ«tini proceso veiksmai. Nukentėjusysis nurodė, kad pasirašė su L. Å . jungtinės veiklos sutartį ir žinodamas, kad ji neatlieka jokių veiksmų susitarimui dėl bendro verslo įgyvendinti, per kelis kartus perdavė jai 17 197 Lt, taigi, ir pats elgėsi nerÅ«pestingai, dėl to kaltinti apgaule L.

Å . nėra pagrindo. AiÅ¡kių susitarimų tarp R. S. ir L. Å ., dėl to pastarosios veikoje nėra apgaulės baudžiamosios teisės prasme. Å is žemės sklypas L. Å . nuosavybėn perėjo pagal 2009 m. vasario 11 d. sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Medžiagoje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo trukdoma ginti, jo manymu, pažeistas teises civilinio proceso tvarka. Skundas tenkintinas.Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, tinkamai ir įvertinus visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Esminis Å¡io nusikaltimo požymis, atribojantis jį nuo kitų nusikalstamų veikų ar civilinio pobÅ«džio teisinių santykių, yra apgaulės panaudojimas. Nusikalstama veika padaroma tyčia – asmuo turi suvokti savo veiksmų pavojingumÄ ir nori taip elgtis. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę.

Vienas apgaulės sukčiaujant bÅ«dų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, tačiau apgaulė nėra savarankiÅ¡kas sukčiavimo požymis, o tik vienas apgaulės bÅ«dų, naudojamų siekiant įgyti turtÄ . Be to, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-329/2011).

Piktnaudžiavimas pasitikėjimu gali pasireikÅ¡ti ir tuo, kad, Å¡alims žodžiu susitarus dėl vienokių sutarties vykdymo sÄ lygų, viena iÅ¡ jų, vykdydama sutartį, Å¡io žodinio susitarimo nesilaiko. Tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad tokie vienos iÅ¡ Å¡alių veiksmai, jeigu jie nepažeidžia sutartyje numatytų sÄ lygų, laikytini sukčiavimu Lietuvos Respublikos BK 182 str. prasme. Net ir pažeidus sutartyje numatytas sÄ lygas, tokie veiksmai paprastai gali bÅ«ti pripažinti sukčiavimu, jeigu apgaulė įtraukiant kitÄ Å¡alį į tokį sandorį buvo esminė ir Å¡alies pažeistų teisių atkÅ«rimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis buvo esmingai pasunkintas ar apskritai tapo neįmanomas.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu teismų praktikoje ne visada pripažintinas sukčiavimu. Sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerÅ«pestingai, pavyzdžiui, savo turtÄ perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriÅ¡kumu, nors tam nėra pagrindo ar logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 25 d. teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (BK 182 straipsnis) apžvalga).IÅ¡ medžiagos matyti, kad R.

S. dar 2010 m. liepos 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto pirmÄ jį policijos komisariatÄ , praÅ¡ydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl jo senelei priklausančio žemės sklypo užvaldymo apgaule, tačiau pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis 2009 m. vasario 11 d. buvo sudaryta tarp M. S. ir L. Å ., nenurodant jokių aplinkybių dėl bÅ«simos jungtinės veiklos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 str. 4 d. numato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos.

Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Taigi, įstatymas nenumato galimybės asmenims žodžiu susitarti dėl jungtinės veiklos. Nukentėjusysis, bÅ«damas protingas, sÄ Å¾iningas ir elgdamasis rÅ«pestingai, turėjo pasidomėti ne tik kokia tvarka yra atliekamas žemės sklypo paskirties keitimas, bet ir kokiÄ tvarkÄ Ä¯statymai numato jungtinės veiklos sutarčių sudarymui. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo teiginius, kad L.

Å . ir A. S. jį įtikinėjo įkalbėti M. S. sudaryti bÅ«tent žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad jokių pretenzijų dėl nevykdomo žodinio susitarimo dėl jungtinės veiklos įsipareigojimų ar dėl galimai nesumokėtos 600 000 Lt sumos už žemės sklypÄ iki 2010 m. liepos 10 d. nukentėjusysis L. Å . nereiÅ¡kė, pretenzijų nereiÅ¡kė ir M. S., kuri buvo teisėta perleisto žemės sklypo savininkė. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nukentėjusysis jokių teisių į minėtÄ turtÄ neturėjo, nes jis jam nepriklausė.

Duomenų, kad L. Å . M. S. atžvilgiu bÅ«tų naudojusi apgaulę, byloje nėra. Taigi jau vien Å¡i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad L. Å . įgyjant žemės sklypÄ nusikalstama veika nebuvo padaryta. R. S. nėra kliūčių apginti galimai pažeistus savo interesus civilinio proceso tvarka. 2010 m. gruodžio 17 d. tarp R. S. ir L. Å . buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.181 str. sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptÄ , jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, taigi jungtinės veiklos santykiai tarp Å¡alių pagal minėtÄ sutartį laikytini atsiradusiais tik nuo 2010 m. gruodžio 17 d.

IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, kad bÅ«tent jis, o ne L. Å . buvo suinteresuotas minėtos sutarties sudarymu ir to siekė, pats parengė jos tekstÄ . Jungtinės veiklos sutarties 2 punkte nurodyta, kad R. S. indėlis įgyvendinant bendrÄ veiklÄ yra žemės sklypo perdavimas L. Å . nuosavybėn ir pinigų suma (sutartyje neįraÅ¡yta), skirta Å¡iems tikslams pasiekti, o L. Å . indėlis yra jos veiksmai, žinios, įgÅ«džiai, ryÅ¡iai ir likusi finansų dalis. Sutartis nedraudė pastarajai įkeisti žemės sklypÄ , nėra ir patvirtinimo, kad sklypas nėra įkeistas, Å¡ia aplinkybe nukentėjusysis nė nesidomėjo.

Vien tai, kad sklypas nuo 2010 m. spalio 4 d. buvo areštuotas, neduoda pagrindo teigti, kad sudarydama jungtinės veiklos sutartį L. Š. ketino nevykdyti minėtos sutarties ir siekė pasisavinti nukentėjusiojo pinigines lėšas. Pats turto arešto uždraudžiant juo disponuoti faktas dar nereiškia, kad turtas bus parduotas iš varžytinių, Sudarant 2010 m. gruodžio 17 d. jungtinės veiklos sutartį nukentėjusiojo atžvilgiu apgaulė nebuvo naudota. Nesuprantama, kodėl R. S., žinodamas, jog pardavus L.

Å . priklausantį turtÄ , turės teisę į dalį pinigų, vis tiek mokėjo jai pinigus, dėl to pritartina prokuroro skundo argumentams, kad vykstant civilinei apyvartai, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, asmenys privalo patys rÅ«pintis savo teisėmis ir interesais, o Å¡iuo atveju tarp Å¡alių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Medžiagoje nėra duomenų, kad nukentėjusysis bÅ«tų bandęs ar kad jam buvo trukdoma ginti pažeistas teises civilinio proceso kodekso tvarka.

Baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė (ultima ratio), taikoma tik tada, kai susiklosčiusių teisinių santykių negalima sureguliuoti kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikoje yra aiÅ¡kÅ«s nusikalstamos veikos požymiai, kai neįmanoma kitomis priemonėmis apginti pažeistų teisinių gėrių. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje Lietuvos teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

AukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka su prokurorų nutarimų iÅ¡vadomis, kad nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o tarp Å¡alių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.Esant tokioms aplinkybėms ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, o teismo nutartis naikintina.          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p.,n u t a r ė : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ - pareiÅ¡kėjo atstovės skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokurorų 2013 m. rugpjūčio 23 d. ir 2013 m. liepos 15 d. nutarimus.Nutartis galutinė ir neskundžiama.

         Teisėja                                                                                       Virginija Å vedienė                                                                              Â