d4aec3de-bf2d-4fa5-8a53-620360710067 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-166-157/2016Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00471-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.; 3.1.7.; 3.2.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Å«kininkės V.

R. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, o prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintas iÅ¡ dalies, ir atsakovo Å«kininko R. N. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-145-425/2015 pagal ieÅ¡kovės Å«kininkės V. R. ieÅ¡kinį atsakovui Å«kininkui R. N. dėl atsakovo veiksmų pripažinimo neteisėtais ir nuostolių atlyginimo priteisimo bei atsakovo Å«kininko R.

N. prieÅ¡ieÅ¡kinį Å«kininkei V. R. dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė Å«kininkė V. R. pateikė teismui ieÅ¡kinį atsakovui Å«kininkui R. N., kuris buvo tikslinamas, dalies reikalavimų atsisakyta, o galutiniais ieÅ¡kinio reikalavimais ieÅ¡kovė prašė:

1. pripažinti neteisėtu 2013-09-24 Paslaugų teikimo sutarties (toliau – ir Sutartis) nutraukimÄ ;

2. priteisti iÅ¡ atsakovo 142 363,30 Eur (491 552 Lt) žalos atlyginimÄ , t. y. 10 729,04 Eur (37 045,23 Lt) žalos atlyginimo už 276,64 ha laukų lėkščiavimÄ , 20 066,08 Eur (69 284,16 Lt) žieminių kviečių sėklos įsigijimo iÅ¡laidų; 6 537,19 Eur (22 571,62 Lt) iÅ¡laidų už dyzelinį kurÄ ; atsakovui sumokėto avanso 1 576,44 Eur (5 443,14 Lt) dalį, 9 734,09 Eur (33 609,85 Lt) kitų iÅ¡laidų; 93 720,46 Eur (323 598 Lt) negautų pajamų;

3. panaikinti 2013-09-30 darbų priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 4 478,39 Eur (15 463 Lt) (be PVM) sumos arimo darbų; 2013-10-02 darbų priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 2 052,50 Eur (7 086,86 Lt) (be PVM) sumos sėjos darbų ir 7 ha arimo darbų; 2013-10-03 darbų priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 658,48 Eur (2 273,60 Lt) (be PVM) sėjos darbų; 2013-10-05 darbų priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 2 405,64 Eur (8 306,20 Lt) (be PVM) sumos sėjos darbų;

4. priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2013-09-24 atsakovas ir ieÅ¡kovė sudarė Sutartį, kurioje susitarė, kad atsakovas nuo 2013-09-24 iki 2013-10-10 atliks tokius darbus: sėjimo darbus – 350 ha, arimo darbus – 250 ha ir skutimo darbus – 100 ha; darbus atliks: arimÄ su 5 korpusų vartomu plÅ«gu su tankintuvu, sėjimÄ 4 metrų diskine sėjamÄ ja su priekiniu žemės dirbimu, skutimÄ diskiniu skutiku iki 12 cm darbinio gylio; ieÅ¡kovė įsipareigojo pateikti kurÄ bei sumokėti sutartimi sutartÄ kainÄ â€“ 94 000 Lt ir 17 740 Lt PVM (Sutarties 2 p.).

Numatytiems darbams atlikti ieÅ¡kovė įsigijo 14 500 litrų dyzelinio kuro bei 70 tonų žieminių kviečių sėklos. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad jai priklausantys laukai yra geros agrarinės bÅ«klės, dirbami daugiau nei 10 metų. Å alys susitarė, kad sutartų apsėti žemės sklypų užsėjimo tankis bÅ«tų 210 kg grÅ«dų į vienÄ hektarÄ . Pagal Sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovui 10 000 Lt iÅ¡ankstinio apmokėjimo, o atsakovas 2013-09-24 dienÄ atvyko į ieÅ¡kovės Å«kį su darbams reikalinga technika.

IeÅ¡kovė teigė, kad iki 2013-10-05 atsakovas buvo užsėjęs 219, 70 ha, suaręs 222 ha, ir nuskutęs 41, 67 ha žemės plotÄ . IeÅ¡kovė ir atsakovas iki 2013-10-05 pasirašė 4 atliktų darbų aktus, kuriuose buvo nurodyta, kad sėkla užsėta 222,6 ha ploto, suarta – 178 ha, nuskusta – 41,67 ha. 2013-10-05 ieÅ¡kovei kilo abejonių dėl netinkamo sėklos, dyzelinio kuro kiekių sunaudojimo, todėl ieÅ¡kovė atsakovui siuntė elektroninius laiÅ¡kus, kuriuose prašė paaiÅ¡kinti situacijÄ . 2013-10-06 ieÅ¡kovė pakvietė UAB „Vaderstad“ atstovÄ , siekdama nustatyti sėklos normos iÅ¡sėjimo į vienÄ hektarÄ faktÄ , kuris nustatė tokius sėjamos sėklos kiekius: 202 kg; 194 kg; 190 kg.

TÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ ieÅ¡kovės Å«kį buvo atvežta 10 tonų žieminių kviečių sėklos, tačiau atsakovo darbuotojas atsisakė Å¡iÄ sėklÄ perkrauti iÅ¡ atvežusios maÅ¡inos į atsakovo „Scania“, todėl maiÅ¡ai su grÅ«dais iÅ¡krauti angare. Atsakovas nesiėmė priemonių sutaisyti plÅ«gÄ , nors buvo nesuarti ir neparuoÅ¡ti sėjai 95 ha žemės. Atsakovo traktorius su pilnu kuro baku ir prikabintu skutiko padargu prastovėjo Å«kio teritorijoje nedirbdamas. 2013-10-08 ieÅ¡kovė įteikė atsakovui pretenzijÄ â€žDėl netinkamo sutarties vykdymo“, atsakovas pranešė, kad jis nutraukė sutartį nuo 2013-10-07 d., nes ieÅ¡kovė nepateikė darbui reikalingų grÅ«dų, ir kad sutarties nutraukimo raÅ¡tÄ iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei elektroniniu paÅ¡tu.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas 2013-10-07 galėjo pasikrauti grÅ«dus ir vykdyti darbus, o jų nevykdydamas pažeidė sutartį ir nepagrįstai inicijavo sutarties nutraukimÄ . Atsakovas atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti, motyvuodamas tuo, kad jis Sutartyje numatytus darbus atliko kokybiÅ¡kai, o Sutartis nebuvo baigta vykdyti ir nutraukta tik dėl ieÅ¡kovės kaltės, kuri kreipėsi į policijÄ apkaltindama atsakovÄ pavogus kviečių sėklas bei dyzelinį kurÄ , be to, sudarė tokias sÄ lygas sandėlyje, kad atsakovo darbuotojai su turima technika negalėjo pasikrauti žieminių kviečių sėklos, o susisiekti su ieÅ¡kove ir iÅ¡spręsti sėklos paėmimo problemos nebuvo galima, nes ieÅ¡kovė nebendravo telefonu, buvo iÅ¡vykusi iÅ¡ Å«kio.

Atsakovas nurodė, kad pagal Sutarties 6.2 punktÄ , jeigu ieÅ¡kovė laiku nepateikia kuro ir sėklos, skaičiuojama prastova – 2 000 Lt per dienÄ arba sutartis gali bÅ«ti nutraukiama besÄ lygiÅ¡kai. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė buvo pati sustabdžiusi pagal Sutartį numatytus atlikti skutimo darbus, arimo darbai buvo beveik atlikti, o 2013-10-07 negalėdamas tęsti sėjimo darbų ir nepavykus susisiekti su ieÅ¡kove, atsakovas nustatyta tvarka antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo sėklos nepateikimo faktÄ ir nutraukė Sutartį konkliudentiniais veiksmais, t. y. visa žemės Å«kio technika iÅ¡vyko iÅ¡ ieÅ¡kovės Å«kio.Atsakovas taip pat pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 26 185,03 Eur (90 411,66 Lt) skolos, 0,5 proc. dydžio delspinigius, kurie 2013-11-28 sudarė 6 808,13 Eur        (23 507,12 Lt), 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad praÅ¡omÄ priteisti skolos sumÄ sudaro V. R. priimti darbai pagal 4 darbų priėmimo aktus bei 2013 m. spalio 5-6 d. atlikti 34 ha sėjimo, 5,26 ha arimo ir 31,35 ha skutimo darbai, kurių vertė     3 024,79 Eur (10 443,99 Lt). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė Å«kininkui R. N. iÅ¡ Å«kininkės V. R. 26 185,02 Eur už suteiktas paslaugas, 4 000 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 5 350,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas nurodė, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek jos atstovas sutuoktinis, tiek atsakovas yra profesionalÅ«s žemdirbiai. IeÅ¡kovė arba jos atstovas sutuoktinis kasdien asmeniÅ¡kai, taip pat pasitelkę kaimynÄ A. M., stebėjo, vertino, o ieÅ¡kovė ir priėmė atsakovo atliktus pagal Sutartį darbus, tačiau dėl atliktų darbų kokybės, jų tinkamumo nei ieÅ¡kovė, nei jos įgalioti asmenys nekėlė atsakovui jokių pretenzijų. IÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo susiraÅ¡inėjimo teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė buvo informuota apie laukus, kuriuose sėja negalima ar apsunkinta, todėl jai buvo pakankamas pagrindas ir pareiga detaliau aiÅ¡kintis aplinkybes dėl galimybės atsakovui tinkamai atlikti darbus, kad bÅ«tų iÅ¡vengta ekonomiÅ¡kai neigiamų pasekmių dėl nekokybiÅ¡kai atliktų darbų, tačiau ieÅ¡kovė be pateisinamų motyvų atsisakė diskutuoti su atsakovu, reikalavo privalomai pasėti, taigi pati ieÅ¡kovė nebuvo pakankamai suinteresuota, nedėjo pastangų, kad atsakovas kiek įmanoma kokybiÅ¡kai atliktų Sutartimi numatytus darbus.

Vertindamas ieškovės teiginius dėl netinkamo Sutarties įvykdymo (dėl netinkamo laukų apsėjimo bei arimo darbų atlikimo), teismas liudytojų J. A., A. K., A. M. parodymus vertino kritiškai dėl darbinių ir asmeninių santykių su ieškove bei jos atstovu ir pripažino labiau objektyviais neturinčių jokių asmeninių ir atlygintinių paslaugų santykių su ieškove ir atsakovu Valstybinės augalinkystės tarnybos darbuotojų parodymus, kurie teisme patvirtino, jog ieškovės laukai buvo normaliai apdirbti, nors kai kur ir buvo grumstų ar persisėjimų.

Teismas, įvertinęs Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto (toliau – ir Žemdirbystės institutas) atsakymus teismui, taip pat antstolio A. B. 2014-05-16, antstolio V. D. 2014-05-19, antstolio S. D. 2014-06-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose fiksuotus faktus bei nuotraukas, padarė iÅ¡vadÄ , kad didžiojoje laukų dalyje dirvos pavirÅ¡ius lygus, sėjimo vagos tiesios, lygiagrečios, vagose matosi sudygusios kultÅ«ros, tačiau yra vietų, kuriose matosi pavieniai blogiau apdirbti nedideli žemės plotai, kuriuos žemė iÅ¡dirbta netinkamai dėl dirvos Å¡lapumo bei kitų priežasčių.

Liudytojas V. F. patvirtino, kad ieškovės žemė apdirbta normaliai. Vertindamas ieškovės, jos atstovo, liudytojų J. A., A. K., A. M. parodymus dėl blogo atsakovo darbo, teismas pažymėjo, kad minėti asmenys perdėtai sureikšmina ir absoliutina bet kokius pavienius netinkamo žemės dirbimo trūkumus atskirose, santykinai mažuose pasėlių plotuose, neatsižvelgdami, kad absoliučioje daugumoje pasėlių plotų tų trūkumų nėra, todėl sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog atsakovo visi darbai ieškovės laukuose yra atlikti netinkamai.

Dėl per mažo iÅ¡sėtos sėklos kiekio, teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas iÅ¡sėjo visÄ jam perduotÄ sėti sėklÄ , todėl iÅ¡sėjimo norma į 1 ha yra Å¡alių sutarta norma – 210 kg į 1 ha, nes nenustatyta, kad atsakovas jam perduotÄ sėklÄ bÅ«tų iÅ¡vežęs iÅ¡ Å«kio. Teismas sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas netinkamai atliko Sutartimi prisiimtus žemės arimo, skutimo ir sėjimo darbus, o ieÅ¡kovė neįrodė, kad praÅ¡omi priteisti nuostoliai kilo iÅ¡imtinai dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų pagal Sutartį, o ne dėl kitus darbus atlikusių asmenų (prieÅ¡sėjinis patręšimas) kaltės, gamtinių faktorių, pasėlių netręšimo trÄ Å¡omis pavasarį.

Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo pagal Sutartį sutarti darbai buvo vykdomi esant Å¡lapiam dirvožemiui, o Å¡lapiÄ dirvÄ Â labai sunku tinkamai apdirbti. IeÅ¡kovei bei jos atstovui, kaip profesionaliems Å«kininkams, Å¡lapios dirvos faktorius ir jo neigiamos pasekmės atliekamiems rudens darbams buvo žinomi, tačiau ji nesivadovavo Sutarties 3.4.1 punkte numatyta teise laikinai sustabdyti atliekamus darbus. Be to, atsakovas buvo informavęs ieÅ¡kovę apie laukus, kuriuose sudėtinga atlikti darbus, tačiau ji į atsakovo perspėjimus nereagavo.Spręsdamas dėl žieminių kviečių pasėlių populiacijos teismas nurodė, kad atsakovas tinkamai atliko Sutartimi prisiimtus žemės arimo, skutimo ir sėjimo darbus, nes pagal sudygusių augalų skaičių ieÅ¡kovės laukuose pasėlis suformuotas geras, kuris leido gauti gerÄ derlių.

O klausimas, kodėl atsakovui tinkamai atlikus darbus, 2014 m. pavasarį ieÅ¡kovė daugumÄ pasėlių suarė, o iÅ¡ pasėlių laukų, kuriuose buvo didžiausia žieminių kviečių populiacija, gavo labai maÅ¾Ä grÅ«dų derlių, iÅ¡eina už ieÅ¡kovės ir atsakovo sudarytos Sutarties ribų, nes bÅ«simÄ derlių lemia daug kitų faktorių (meteorologinės, agrotechninės sÄ lygos).Atmesdamas ieÅ¡kinio dalį dėl pasisavintų kviečių sėklos ir dyzelinio kuro, teismas nurodė, kad atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieÅ¡kovei priklausančių kviečių sėklos ir dyzelinio kuro pasisavinimo buvo nutrauktas nenustačius atsakovo veiksmuose nusikalstamos veikos pažymių.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas pasisavino nors kokį kiekį ieÅ¡kovei priklausančios žieminių kviečių sėklos ar dyzelinio kuro.Spręsdamas dėl Sutarties nutraukimo aplinkybių, teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, abejonių nekeliančių įrodymų, kad atsakovo naudotas krovinių kėlimo įrenginys yra analogiÅ¡kas kėlimo įrenginiui, kuris buvo panaudotas antstoliui M. D. 2013-10-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu atliekant faktinių aplinkybių konstatavimÄ dėl galimybės pasikrauti sandėlyje buvusius sėklos didmaiÅ¡ius, todėl liko nepaneigtas atsakovo motyvas, kad 2013-10-06 jo darbuotojai negalėjo vykdyti Sutartyje numatytų sėjimo darbų, nes negalėjo pasikrauti sėklos dėl sandėlio stogo ribojamo aukščio kėlimo įrenginiui, o su ieÅ¡kove nebuvo galimybės tartis dėl tolimesnio Sutarties vykdymo.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas sprendė, kad Sutartis nutraukta dėl ieÅ¡kovės veiksmų, t. y. dėl jos nepakankamo kooperavimosi ir bendravimo su atsakovu, nepagrįsto nepasitikėjimo juo. Be to, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į policijÄ su praÅ¡ymu atlikti tyrimÄ dėl atsakovo jai padarytos žalos ir tai buvo pakankamas pagrindas jam nebesitikėti tolesnio normalaus Sutarties vykdymo ateityje (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.). Teismas nenustatė atsakovo kaltės dėl netinkamo Sutarties vykdymo ir Å¡ios Sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo, dėl to netenkino ieÅ¡kinio reikalavimų.Spręsdamas dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio, teismas nurodė, kad byloje nustačius, jog atsakovas tinkami vykdė Sutartį ir nėra jo kaltės dėl Å¡ios Sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo, iÅ¡ ieÅ¡kovės turi bÅ«ti priteista už atliktus ir darbų priėmimo–perdavimo aktais perduotus darbus.

Be to, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje pripažino atsakovÄ apsėjus 254,33 ha žemės netinkama sėklos norma, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pripažino faktÄ , jog prieÅ¡ sėjÄ 254,33 ha buvo suarti, nuskusti, todėl tai yra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, kad atsakovas atliko, nors ir neperdavė ieÅ¡kovei, 34 ha sėjimo darbų, 5,26 ha arimo ir 31,35 ha skutimo darbų, kurių vertė 3 021,89 Eur (10 433,99 Lt). Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės teismas priteisė atsakovui 23 185,02 Eur (90 411,66 Lt) už pagal Sutartį atliktus darbus. Įvertinęs atsakovo praÅ¡omÄ priteisti delspinigių dydį, teismas pripažino, kad delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli, todėl juos sumažino iki 4 000 Eur (13 811,20 Lt).

Panevėžio apygardos teismas 2015 m. birželio 1 d. papildomu sprendimu tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 615,32 Eur (2 124,58 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato suteiktas paslaugas, susijusias su prieÅ¡ieÅ¡kiniu. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė patyrė 7 239,06 Eur (24 995,03 Eur) iÅ¡laidų už advokatų suteiktas teisines paslaugas, susijusias su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (91,5 proc.), nutarė iÅ¡ atsakovo priteisti 8,5 proc. ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. II.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovė ūkininkė V. R. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys dėl 142 363,30 Eur nuostolių atlyginimo ir kuria buvo iÅ¡ dalies patenkintas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis, taip pat panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir toje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti neteisėtu atsakovo atliktÄ vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Sutarties nutraukimÄ ; priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo               142 363,30 Eur žalos atlyginimo; panaikinti 2013-09-30 darbų priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 4 478,39 Eur (15 463 Lt) (be PVM) sumos arimo darbų; 2013-10-02 darbų priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 2 052,50 Eur (7 086,86 Lt) (be PVM) sumos sėjos darbų ir 7 ha arimo darbų; 2013-10-03 darbų priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 658,48 Eur (2 273,60 Lt) (be PVM) sėjos darbų; 2013-10-05 darbų priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 2 405,64 Eur (8 306,20 Lt) (be PVM) sumos sėjos darbų; prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantė praÅ¡o skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka bei skirti teismo agronominę ekspertizę. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Dėl įrodymų vertinimo. Teismas nenuosekliai laikėsi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, kai kuriuos įrodymus vertino subjektyviai ir vienpusiÅ¡kai. Atsakovo pateiktais įrodymais teismas tikėjo net tais atvejais, kai jie prieÅ¡taraudavo kitiems įrodymams (pvz., teismo pavedimu antstolio V. B. 2014 m. gegužės 16 d. suraÅ¡ytam faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui, kuris yra prima facie įrodymas).

Teismas nesirėmė dr. J. A. rašytinėmis išvadomis bei liudytojo paaiškinimais apie netinkamai atsakovo atliktus darbus, nurodydamas, jog jis yra asmeniškai pažįstamas su apeliantės atstovu J. R., tačiau rėmėsi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto ir / ar jo direktoriaus V. R. rašytinėmis išvadomis, nors jis pažįstamas su atsakovo atstove advokate G. M.. Be to, teismas netinkamai taikė įrodinėjimo naštos ir įrodymų vertinimo taisykles, spręsdamas dėl vienašališko Sutarties nutraukimo teisėtumo, nes įrodinėjimo našta įrodyti to pagrindus tenka sutartį nutraukusiai šaliai,  t. y. atsakovui.

Taigi, atsakovas turėjo įrodyti, kad Sutartį nutraukė teisėtai.Dėl Sutarties kvalifikavimo įtakos atsakovo civilinei atsakomybei ir netinkamo Sutarties vykdymo. Nepriklausomai nuo Sutarties kvalifikavimo (rangos ar atlygintinų paslaugų teikimo sutartis), atsakovas privalo atlyginti dėl netinkamo Sutarties vykdymo atsiradusius nuostolius. Nors teismas Sutartį kvalifikavo atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartimis subsidiariai taikomos bendrosios rangos sutarties nuostatos (CK 6.724 str.).

Teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kinio dalies dėl pasisavintų kviečių sėklos nustatęs, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas atsakingas už sėklos trÅ«kumÄ , nes jo atsakomybę už tinkamÄ užsakovo (kliento) perduotos medžiagos sunaudojimÄ bei užsakovo patikėto turto iÅ¡saugojimÄ , nepriklausomai nuo to, ar jis bÅ«tų laikomas rangovu, ar paslaugų teikėju, nustato civilinės teisės normos (CK 6.648 str. 3 d., 6.657 str.) ir sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės nėra reikÅ¡minga, dėl kokių priežasčių atsakovas prarado dalį sėklos.

Be to, nepriklausomai nuo Sutarties kvalifikacijos, ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti negautas pajamas. Ieškinio dalis dėl negautų pajamų priteisimo taip pat buvo grindžiama tuo, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį – netinkamai suarė, netinkamai nuskuto ir netinkamai pasėjo žieminius kviečius. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, tarp kurių – pirmosios instancijos teismo pavedimu atliktas antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimas, kuris įformintas 2014 m. gegužės 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu.

Teismas ne tik nesirėmė šiuo prima facie įrodymu, tačiau nenurodė argumentų ir motyvų, kodėl atmeta jame nurodytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes (CPK 270 str. 4 d. 3 p.). Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas tinkamai vykdė Sutartį. Teismas padarė prieštaringas išvadas, nes vienu atveju nurodė, kad ieškovė priėmė atsakovo atliktus darbus ir dėl darbų kokybės atsakovui jokių pretenzijų nekėlė, kitu atveju teismas pripažino, kad ieškovė vis tik reiškė pretenzijas atsakovui dėl pereikvotų žieminių kviečių sėklos ir dyzelinio kuro.

Teismo iÅ¡vada, kad apeliantė neturėjo jokių pretenzijų atsakovui yra nepagrįsta, nes apeliantė ne tik reiÅ¡kė pretenzijas dėl atliktų darbų atsakovui, bet ir kreipėsi į teismÄ dėl darbų priėmimo aktų panaikinimo. Be to, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad iÅ¡ karto po darbų atlikimo objektyviai neįmanoma įvertinti darbų kokybės, nes kviečių grÅ«dai sudygsta tik po kelių savaičių. Teismas nepagrįstai didelę reikÅ¡mę suteikė atsakovo 2013-10-04 raÅ¡ytam elektroniniam laiÅ¡kui ieÅ¡kovei, kuriame atsakovas rašė apie netinkamus darbams laukus ir remiantis juo teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pati ieÅ¡kovė nebuvo suinteresuota ir nedėjo jokių pastangų, kad atsakovas kiek įmanoma kokybiÅ¡kai atliktų Sutartimi numatytus darbus.

Byloje esantys įrodymai (2014 m. gegužės 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2014 m. liepos 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir kt.) patvirtina, kad apeliantės laukai buvo tinkamos agrotechnologinės būklės, o netinkamas buvo atsakovo darbas. Kita vertus, atsakovas neįspėjo apeliantės apie aplinkybes dėl kurių negali atlikti darbų (dėl pernelyg vėlyvos sėjos, dėl žieminių kviečių sėklos kokybės, dėl laukų įmirkimo, molingumo, žolėtumo ir pan.), todėl neturėjo pagrindo remtis tokiomis aplinkybėmis net ir tuo atveju, jei jos atitiktų tikrovę (CK 6.659 str. 2 d., 6.724 str.).Dėl žalos dydžio.

Atmesdamas ieškinio dalį dėl žalos už pasisavintas žieminių kviečių sėklas priteisimo, teismas nurodė, jog nėra įrodymų, kad atsakovas pasisavino kokį nors kiekį žieminių kviečių sėklos, dėl to sprendė, jog 16,138 t žieminių kviečių sėklos pasėta apeliantės laukuose. Tokia teismo išvada reiškia, kad atsakovas turėjo sėti žieminius kviečius kitokiu kiekiu, negu šalių susitartas išsėjimo kiekis (210 kg/ha), tačiau to nepatvirtina nei skaičiavimo duomenys, nei sėjamojoje nustatyta sėklos išbėrimo norma, nei 14,93 ha neapsėti laukų plotai, nei apskaičiuoti persisėjimų plotai galulaukėse.

Atsakovo atliktos sėjos metu dingo daugiau nei 16 t sėklos, todėl atsakovas privalo atlyginti nuostolius, nepriklausomai nuo to, ar žieminių kviečių sėklÄ jis pasisavino pats, ar kur nors iÅ¡barstė. Apeliantės skaičiavimu, atsakovas privalo atlyginti 20 066,08 Eur (69 284,16 Lt) žalos už įsigytas žieminių kviečių sėklas, nes iÅ¡ to ji negavo jokios ekonominės grÄ Å¾os, o tik patyrė nuostolius. Taip pat atsakovas privalo atlyginti 6 537,19 Eur (22 571,62 Lt) iÅ¡laidų už įsigytÄ dyzelinį kurÄ , nes iÅ¡ to apeliantė taip pat negavo jokios ekonominės grÄ Å¾os.

Teismo argumentas, kad nėra objektyvių įrodymų, jog atsakovas pasisavino kokį nors kiekį ieškovei priklausančio kuro ir dėl to darytina išvada, jog 1 502 l dyzelinio kuro panaudota vykdant Sutartį, nepagrįsta. Atsakovas pats pripažino, jog sunaudojo pernelyg daug kuro, palyginus su atliktų darbų kiekiu. Ta aplinkybė, kad Sutartyje nenustatyta, kokį kiekį kuro gali sunaudoti atsakovas, nereiškia, kad jis galėjo sunaudoti jo bet kiek. Atsakovas, kaip šios srities profesionalas, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai ir sunaudoti tik tiek kuro, kiek buvo reikalinga optimaliam darbų atlikimui.

Aplinkybė, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas neturi reikÅ¡mės Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui. Be to, apeliantės skaičiavimu, atsakovas privalo atlyginti 10 729,04 Eur (37 045,23 Lt) iÅ¡laidų, patirtų už 276,64 ha laukų lėkščiavimÄ , grÄ Å¾inti 1 576,44 Eur (5 443,14 Lt) sumokėto avanso, atlyginti kitus 9 734,09 Eur (33 609,85 Lt) dydžio nuostolius, kuriuos sudaro apeliantei pritaikytos sankcijos, iÅ¡laidos atsakovo atliktų darbų patikrinimui, iÅ¡laidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo suraÅ¡ymÄ , kelionės iÅ¡laidos.

Taip pat atsakovas privalo atlyginti 93 720,46 Eur (323 598 Lt) negautų pajamų.Dėl Sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas sutartį nutraukė teisėtai ir pagrįstai dėl atsakovės veiksmų, t. y. jos nepakankamo kooperavimosi ir bendravimo su atsakovu, nepagrįsto nepasitikėjimo juo. Teismas turėjo atsižvelgti į atlygintinų paslaugų sutarties specifikÄ . Paslaugų teikėjas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių, t. y. tik esant esminiam Sutarties pažeidimui (CK 6.721 str. 2 d., 6.217 str. 2 d.).

Å iuo atveju atsakovas ne tik neįrodė esminio Sutarties pažeidimo iÅ¡ apeliantės pusės, tačiau neįrodė ir nepagrindė jokio Sutarties pažeidimo, todėl nebuvo pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Sutartį. Be to, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepateikė žieminių kviečių sėklos tokiu bÅ«du, kad atsakovas galėtų didmaiÅ¡ius pasikrauti į automobilį „Scania“, nes žieminių kviečių sėkla atsakovui buvo teikiama iÅ¡ anksto ir atsakovo technikai niekada neteko stovėti dėl to, kad nebuvo pateikta sėklos. 2013-10-06 vakare iÅ¡ laukų grįžo atsakovo automobilis „Scania“, kurio priekaboje buvo pilnas didmaiÅ¡is sėklos (1 t), o iÅ¡ atsakovo sėjamosios buvo iÅ¡kabinta dar 720 kg sėklos, taigi tuo metu mažiausiai 1 720 kg sėklos buvo atsakovo dispozicijoje, todėl jis galėjo apsėti mažiausiai 8 ha.

Be to, tuo metu atvežta dar 10 didmaiÅ¡ių (10 t) žieminių kviečių sėklos, tačiau atsakovo darbuotojams jo nurodymu atsisakius perkrauti didmaiÅ¡ius į sunkvežimį „Scania“, apeliantė organizavo didmaiÅ¡ių iÅ¡krovimÄ sandėlyje. Byloje pateiktas antstolio M. D. 2013 m. spalio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad didmaiÅ¡ius į sunkvežimio „Scania“ priekabÄ keltuvu „Palfinger“ pasikrauti buvo galima. Taip pat nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad apeliantės kreipimasis į policijÄ su praÅ¡ymu atlikti tyrimÄ suteikė pagrindÄ Sutarčiai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti, nes minėtas faktas iÅ¡ viso negali bÅ«ti laikomas svarbia Sutarties nutraukimo priežastimi.

Be to, teismas neįvertino Sutarties specifikos ir sudarymo aplinkybių. Atsakovas nutraukė sutartį, kai liko nesuartų apie 95 ha ir apie 100 ha neapsėtų laukų. Kaip profesionalus Å«kininkas atsakovas suprato, kad apeliantė neturės objektyvių galimybių sudaryti sutartį su kitu paslaugų teikėju ir dėl to dalis laukų liks neapsėta žieminiais javais.Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio. Sprendimo dalis, kuria teismas tenkino prieÅ¡ieÅ¡kinį, yra nepagrįsta ir neteisėta, nes atsakovas Sutartį vykdė netinkamai, darbus atliko nekokybiÅ¡kai, Sutartį nutraukė neteisėtai, todėl neturi teisės į prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimÄ .

Be to, sprendimas Å¡ioje dalyje nėra pakankamai pagrįstas ir dėl to, kad iÅ¡ 2014 m. gegužės 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad pagal geodezinių matavimų duomenis buvo apsėtas mažesnis plotas –  253,77 ha, t. y. 0,56 ha mažiau nei deklaravo atsakovas.Dėl praÅ¡ymo skirti agronominę ekspertizę. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ skirti agronominę ekspertizę, motyvuojant tuo, kad Å¡is praÅ¡ymas pareikÅ¡tas pernelyg vėlai. Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs, kokioje proceso stadijoje turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas praÅ¡ymas skirti teismo ekspertizę.

Apeliantė praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę pareiÅ¡kė baigiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje todėl, kad iki pat paskutinio teismo posėdžio ne tik Å¡alių, bet ir teismo iniciatyva iš Žemdirbystės instituto buvo gaunami raÅ¡ytiniai įrodymai (2014-08-08, 2014-10-09, 2015-02-23, 2015-03-27 raÅ¡tai), kurių vertinimas buvo susijęs su specialių žinių agronomijos srityje poreikiu. Apeliantė praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo paskirti teismo agronominę ekspertizę, ekspertams užduodant klausimus, ar atsakovas tinkamai įvykdė Sutartį, ar tinkamai atliko laukų parengimo sėjai darbus, ar tinkamai atliko sėjos darbus, ar apeliantė elgėsi tinkamai 2014 metais netęsdama agrotechnologinio proceso.

Ekspertizę pavestina atlikti A. Stulginskio universiteto Agronomijos fakultetui. Apeliantės praÅ¡ymas skirti teismo agronominę ekspertizę grindžiamas tuo, kad byloje Å¡alių pateikti ir teismo iÅ¡reikalauti įrodymai yra prieÅ¡taringi, nes V. R. nuo pradžių laikėsi pozicijos, jog atsakovas visus darbus pagal Sutartį atliko tinkamai, tuo tarpu agronomijos mokslininkas dr. J. A. pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad laukų parengimo sėjai ir sėjos darbai didele apimti atlikti netinkamai. Apeliantės teigimu, Žemdirbystės instituto raÅ¡tai negali bÅ«ti laikomi ekspertizės aktais, nes teismas nebuvo nusprendęs skirti teismo ekspertizę, dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo galimybės pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto iÅ¡vadÄ , taip pat neturėjo galimybės pateikti kandidatus atlikti teismo ekspertizę ir / ar pareikÅ¡ti nuomonę dėl kitos Å¡alies kandidatų į ekspertus tinkamumo.

Be to, minėti raÅ¡tai neatitinka CPK 216 straipsnio nustatytų reikalavimų eksperto iÅ¡vadai, nes Žemdirbystės institutas neatliko jokių tyrimų, o pateikė tik nemotyvuotus atsakymus į teismo nuožiÅ«ra pateiktus klausimus. Pažymėtina ir tai, kad minėtam institutui buvo pateikta ne visa bylos medžiaga, o pateikti įrodymai negalėjo suteikti pilnos informacijos apie ginčo esmę, todėl minėto instituto atsakymai negali bÅ«ti pripažinti informatyviais ir/ar patikimais įrodymais. Žemdirbystės instituto raÅ¡tai yra paprasti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie neatitinka prima facie įrodymų sÄ vokos. Minėtas institutas nėra ta institucija, kuri bÅ«tų kompetentinga ex officio nustatyti Å¡iais bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Be to, tiek minėtas institutas, tiek V. R. nėra nepriklausomi ir su dalyvaujančiais byloje asmenimis nesusiję asmenys, nes atsakovo atstovė su tripliku pateikė V. R. pasiraÅ¡ytÄ raÅ¡tÄ , taip pat susiraÅ¡inėjimÄ su juo elektroniniu paÅ¡tu. Apeliantė taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byloje reiÅ¡kiamas praÅ¡ymas skirti teismo agronominę ekspertizę, o tokio pobÅ«džio klausimai paprastai sprendžiami žodinio proceso tvarka. Be to, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principų pažeidimo.

Atsakovas R. N. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. papildomÄ sprendimÄ , sumažinant ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį. Nurodo, kad teismas visiÅ¡kai nevertino priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir neatsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovė visÄ laikÄ elgėsi nesÄ Å¾iningai, dėjo visas pastangas, kad procesas truktų kuo ilgesnį laikÄ . Be to, ieÅ¡kovė dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikė tik vienÄ procesinį dokumentÄ â€“ atsiliepimÄ Ä¯ jį, o visi įrodymai ir konsultacijos buvo susijusios su ieÅ¡kovės pateiktu ieÅ¡kiniu.

Atsakovas R. N. atsiliepime į ieÅ¡kovės V. R. apeliacinį skundÄ praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas tinkamai įvertino tiek apeliantės, tiek atsakovo pateiktus įrodymus ir iÅ¡ jų viseto padarė pagrįstas ir teisingas iÅ¡vadas. Apeliantės teikti įrodymai prieÅ¡tarauja vienas kitam ir nepatvirtino atsakovo netinkamai atliktų sėjos darbų bei dėl to atsiradusių nuostolių.

Teismas pagrįstai rėmėsi nepriklausomų ir jokiais ryšiais nesusijusių asmenų (Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM darbuotojų, Žemdirbystės instituto darbuotojo V. F.) parodymais teisme, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto pateiktais išsamiais atsakymais į teismo klausimus. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas be pagrindo nepatikėjo antstolio V. B. 2014 m. gegužės 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu kaip prima facie įrodymu, nes teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi suformulavo konkrečius klausimus, į kuriuos faktinių aplinkybių konstatavimo metu turėjo atsakyti antstolis padedant įgaliotiems ir kompetentingiems Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistams ir matininkui.

Minėtos tarnybos darbuotojos buvo įpareigotos patarti antstoliui atsakant į teismo suformuluotus klausimus, reikalingus specialių žinių ir Å¡iais atsakymais, kurie buvo dalimi 2014 m. gegužės 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (kaip prima facie įrodymu) ir parodymais teismas rėmėsi priimdamas sprendimÄ . Nurodytų darbuotojų užfiksuotos faktinės aplinkybės 2014 m. kovo – balandžio mėnesiais apeliantės laukuose nurodytos ne tik antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, bet ir byloje esančio Valstybinės augalininkystės tarnybos 2014 m. birželio 5 d. raÅ¡to prieduose.

Kadangi nepriklausomų specialisčių nustatytos faktinės aplinkybės dėl pasėlių būklės ir atsakymai į teismo klausimus apeliantės netenkino, jos prašymu antstolis A. B. sudarė atlygintinę Autorinę kūrinio užsakymo sutartį su savo klasės draugu apeliantės pasiūlytu biomedicinos mokslo krypties daktaru A. K. dėl ataskaitos parengimo. Dėl to teismas pagrįstai kritiškai vertino ir liudytoju apklausto A. K. parodymus ir 2014 m. gegužės 16 d. antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole jo pateiktus paskaičiavimus.

Be to, apeliantė nepagrįstai abejoja Žemdirbystės instituto raÅ¡ytiniais atsakymais į teismo paklausimus ir Å¡io instituto darbuotojo V. F. parodymais. Žemdirbystės institutas kompetentingai atsakė į Å¡ios bylos teisingam iÅ¡nagrinėjimui svarbius specialiųjų žinių reikalaujančius klausimus, todėl teismas pagrįstai vadovavosi Å¡ios įstaigos pateiktais atsakymais į teismo ir Å¡alių formuluotus klausimus. Minėto instituto direktorius nėra jokiais ryÅ¡iais susijęs su atsakovo atstove.Apeliaciniame skunde klaidingai nurodomos kai kurios faktinės aplinkybės (pvz., apeliantės teiginiai apie pateiktÄ elitinę sėklÄ )Teismas teisingai konstatavo, kad Sutartis atitinka atlygintinų paslaugų sutarties sÄ lygas.

Pagal Sutartį 2013-10-05 atsakovas atliko, o apeliantė nustatyta tvarka buvo priėmusi 219,7 ha sėjimo darbus, 222,6 ha arimo darbus ir 41,67 skutimo darbus. 2015-10-05 - 06 atsakovas atliko apie 34 ha sėjimo darbų, 5,26 ha arimo darbų ir 31,38 ha skutimo darbų, kÄ apeliantė patvirtino savo procesiniuose dokumentuose. Sutarties vykdymo laikotarpiu apeliantė dėl atliekamų darbų kokybės atsakovui jokių pretenzijų neturėjo (Sutarties 3.2.1 p.). IÅ¡ elektroninio susiraÅ¡inėjimo tarp Å¡alių matyti, kad atsakovė nepriėmė jokių atsakovo pagal Sutartį teikiamų pretenzijų dėl netinkamai paruoÅ¡tų laukų ir jų įtakos paslaugų kokybei.

Å alių ginčai prasidėjo atsakovui jau baigiant darbus – dėl netinkamai naudojamo kuro ir sėklos. Apeliantė nepateikė nei vieno įrodymo, kurie patvirtintų, jog atsakovas nedėjo pastangų, jog sutarti darbai bÅ«tų atlikti tinkamai, be to, net pasėlis visų specialistų buvo pripažintas tinkamu ir pakankamu derliui iÅ¡auginti, todėl teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kinio reikalavimų atlyginti žalÄ dėl netinkamai suteiktų paslaugų.Apeliantė nepagrįstai reikalauja nuostolių už laukų lėkščiavimo darbus bei negautų pajamų priteisimo.

IÅ¡ byloje esančių dokumentų, apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad apeliantės pasėliai, pagal tai, kiek jais buvo rÅ«pinamasi, 2014 m. pavasarį buvo geri, nustatytas reikalingas sudygusių daigų kiekis, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė pati 2013-2014 metais pasirinko tokį žieminių kviečių auginimo modelį, dėl kurio atsakovas nėra atsakingas. Be to, apeliantė po Sutarties nutraukimo galėjo organizuoti likusių darbų atlikimÄ , tačiau ji ieÅ¡kiniu reikalaudama priteisti negautas pajamas, jau žinojo, kad derliaus ji nesistengs gauti ir jo negaus. 2014 m. birželio mėn. apeliantė priėmė sprendimÄ netęsti žieminių kviečių auginimo ciklo, kurio ji ir taip nevykdė.

Toks neatsakingas apeliantės sprendimas, dėl kurio ji sÄ moningai turėjo papildomų iÅ¡laidų, neturi priežastinio ryÅ¡io su 2013 m. rudenį atsakovo atliktais sėjimo darbais. Žieminių kviečių pasėlių lėkščiavimo darbų atlikimas 2014 m. birželio mėn. buvo apeliantės kaip Å«kininkės sprendimas bei jos neÅ«kiÅ¡kumo pasekmė. Be to, Å¡alys buvo sutarę ne dėl konkretaus rezultato perdavimo, o dėl specifinių paslaugų atlikimo (žemės Å«kio darbų atlikimo), kurias teikęs asmuo negali garantuoti norimo rezultato, nes žemės Å«kio augalų derlius priklauso nuo agroklimato sÄ lygų, gamtinių faktorių ir kitų dalykų.

Apeliantės pateikti negautų pajamų skaičiavimai nepaaiškinami jokiais argumentais ar skaičiavimo metodais.Teismas teisingai konstatavo, kad Sutartis buvo nutraukta dėl apeliantės veiksmų. Šalys Sutarties 6.2 punkte susitarė dėl vienašališko sutarties nutraukimo atvejų ir ši sutarties nuostata neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Remdamasis šia Sutarties nuostata atsakovas vienašališkai nutraukė Sutartį, nes apeliantė pagal Sutartį sėjimo darbų atlikimui nepateikė sėklos.

Atsakovas 2013 m. spalio 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo sėklos nepateikimo, t. y. negalėjimo iÅ¡ jos saugojimo vietos su turima technika paimti ir pasikrauti į sunkvežimį ,,Scania“, faktÄ ir nutraukė Sutartį konkliudentiniais veiksmais (2013-10-07 d., apie 15 val. visa atsakovo technika iÅ¡vyko iÅ¡ Å«kio) ir praneÅ¡damas apeliantei apie tai elektroniniu laiÅ¡ku. Apeliantės pateiktame 2013 m. spalio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodomų sunkvežimių techniniai parametrai skiriasi nuo atsakovo turimos technikos. Apeliantė nuo 2013-10-08 d. neturėjo jokio pagrindo tikėtis sutartinių santykių tęstinumo, todėl turtėjo dėti visas pastangas, kad dėl Sutarties nutraukimo galimai patirti nuostoliai bÅ«tų tik protingi, pagrįsti ir realÅ«s, tačiau apeliantė elgėsi prieÅ¡ingai.

Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad siekė minimalizuoti savo nuostolius, elgėsi nepakankami rÅ«pestingai.Teismas pagrįstai, įvertinęs įrodymų visetÄ , patenkino atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus. Atsakovas dirbo apeliantės nurodytuose laukuose (pagal pateiktus planus), Å¡alių pasiraÅ¡ytuose darbų priėmimo–perdavimo aktuose nurodyti apdirbti laukų plotai, kurie buvo nurodyti ieÅ¡kovės pateiktuose laukų planuose.BylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra bÅ«tinumo.

Taip pat netenkintinas apeliantės praÅ¡ymas skirti teismo agronominę ekspertizę, jÄ atliekant A. Stulginskio universiteto Agronomijos fakultete. Žemdirbystės institutas kompetentingai ir iÅ¡samiai atsakė į Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimui svarbius specialių žinių reikalaujančius klausimus. Å ios įstaigos pateikti atsakymai pagrįsti ir bendromis teorinėmis agronomijos žiniomis, kurių Å¡aliÅ¡kumu nėra pagrindo abejoti, o faktinės bylos aplinkybės (2013 m. žieminių kviečių pasėlių bÅ«klė) Valstybinės augalininkystės tarnybos darbuotojų fiksuotos tiek 2013 m. lapkričio mėnesį, tiek 2014 m. kovo – balandžio mėnesiais.

Visi apeliantės teikti įrodymai dėl patirtų nuostolių pagrindo ir dydžio bei atsakovo atliktų darbų netinkamumo – tai darbiniais ar asmeniniais santykiais su apeliante ar jos atstovu susijusių asmenų (liudytojų A. K., J. A., A. M.) parodymai, pagal atlygintinų paslaugų sutartį parengtos J. A. iÅ¡vados, pagal atlygintinę Autorinio kÅ«rinio sukÅ«rimo sutartį A. K. atlikti skaičiavimai, kuriuos teismas pagrįstai pripažino nepakankamai objektyviais. Be to, apeliantės atstovas J. R. ilgÄ laikÄ buvo Lietuvos žemės Å«kio rÅ«mų pirmininkas, Seimo narys, mokėsi tuometinės Lietuvos žemės Å«kio akademijos (dabar – A.

Stulginskio universitetas) Agronomijos fakultete, jame ilgÄ laikÄ dėstytoju dirbo iÅ¡vadas byloje teikęs J. A., disertacijÄ apsigynė A. K., todėl apeliantės praÅ¡ymas skirti agronominę ekspertinę paskiriant jÄ atlikti A. Stulginskio universiteto Agronomijos fakultetui atmestinas kaip nepagrįstas ir pateiktas turint asmeninį suinteresuotumÄ bei galimybę įtakoti rezultatus. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Å«kininkė V. R. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Pažymi, kad apeliantas nesuformulavo konkretaus skundo dalyko, t. y. nenurodė konkrečių skaičių, kaip praÅ¡oma pakeisti teismo sprendimÄ .

Be to, skundo motyvuojamojoje dalyje nėra jokių argumentų ir skaičiavimų, kodėl teismo priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nėra teisinga. IeÅ¡kovės atstovai parengė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, o visi kiti atstovų veiksmai – įrodymų rinkimas, medžiagos analizė, atstovavimas teisme ir kt. – buvo susiję su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, nes objektyviai neįmanoma atriboti ieÅ¡kovės atstovų darbo, susijusio su ieÅ¡kiniu, nuo darbo, susijusio su prieÅ¡ieÅ¡kiniu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Kaip žinoma, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Nagrinėjamoje byloje paminėto vieÅ¡ojo intereso ar absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320 straipsnis).Kaip minėta, atsakovas Å«kininkas R. N. (toliau – atsakovas) apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 1 d. papildomÄ sprendimÄ sumažinant ieÅ¡kovei priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydį.

IeÅ¡kovė Å«kininkė V. R. (toliau – ieÅ¡kovė) savo apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jos ieÅ¡kinys dėl 142 363,30 Eur nuostolių atlyginimo ir kuria buvo iÅ¡ dalies patenkintas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis, panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir toje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pripažinti neteisėtu atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Sutarties nutraukimÄ ; priteisti iÅ¡ jo 142 363,30 Eur žalos atlyginimÄ ; panaikinti 2013-09-30 darbų priėmimo–perdavimo akto dalį dėl 4 478,39 Eur (15 463 Lt) (be PVM) sumos arimo darbų; 2013-10-02 akto dalį dėl 2 052,50 Eur (7 086,86 Lt) (be PVM) sumos sėjos darbų ir 7 ha arimo darbų; 2013-10-03 akto dalį dėl 658,48 Eur (2 273,60 Lt) (be PVM) sėjos darbų; 2013-10-05 akto dalį dėl 2 405,64 Eur (8 306,20 Lt) (be PVM) sumos sėjos darbų; prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o šį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, skirti teismo agronominę ekspertizę. Teisėjų kolegija, toliau nagrinėja ieÅ¡kovės Å«kininkės V. R. paminėtus praÅ¡ymus, jos apeliacinio skundo, atsakovo Å«kininko R. N. apeliacinio skundo, o taip pat jo atsiliepimo į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ argumentus dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, o taip pat papildomo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Dėl naujų įrodymų priėmimo IeÅ¡kovė V.

R. 2016-03-08 praÅ¡yme apeliacinio teismo prašė priimti naujus įrodymus – 75 t žieminių kviečių sėklos pirkimo iÅ¡ UAB ,,Scandagra“ dokumentus ir Å¡ios sėklos sertifikatus; Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2016-02-22 pažymÄ Nr. (5.58-6)-B8-478 „Apie hidrometeorologines sÄ lygas“; V. R. Å«kyje 2015 m. prikultų grÅ«dų pirkimo–pardavimo sutartis su UAB „Scandagra“, AB „Kauno GrÅ«dai“, UAB „Agrochema“; pažymas apie jos Å«kyje 2015 m. gauto grÅ«dų derliaus kiekį.

IeÅ¡kovė teigė, jog Å¡ie nauji dokumentai apie derlių, gautÄ iÅ¡ 2014 m. sėjos, kai buvo labai panaÅ¡ios oro sÄ lygos į 2013 m. minimÄ laikotarpį, kai buvo naudojami tokios pat žieminių kviečių sėklos klasės C2 grÅ«dai, kokie buvo pirkti 2013 m. sėjai, kai sėjo atsakovas, patvirtina jos skundo teiginius, kad esant tinkamam laukų suarimui, užsėjimui po 2014 m. sėjos iÅ¡ 320 ha ploto laukų buvo prikulta 3,725 t / ha, kai po 2013 m. sėjos – iÅ¡ atsakovo tankiausiai užsėtų ir jos nesulėkščiuotų laukų buvo prikulta tik 300-500 kg / ha.

Patvirtinama ir tai, kad vėlyva žiemkenčių sėja nenulemia prasto derliaus. IeÅ¡kovė 2016-03-22 praÅ¡yme papildomai apeliacinio teismo prašė priimti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ iÅ¡traukÄ iÅ¡ oficialaus informacinio statistinio leidinio „Agro RINKA“ ( 2016 m. kovo 15 d. leidinys Nr. 4(26)), kurioje esantys duomenys rodo, kad Lietuvoje 2014 m. kviečių derlius buvo 4,3 t / ha, o 2015 m. – 4,6 t / ha. Atsakovas R. N., nesutikdamas su Å¡iuo praÅ¡ymu, be kita ko, nurodo, kad ieÅ¡kovės teikiamuose įrodymuose nėra jokių duomenų apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės Å¡ios civilinės bylos teisingam iÅ¡nagrinėjimui, kad tuo siekiama vilkinti apeliacinį procesÄ byloje.

Teigia, kad tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė savo skundo bei ieÅ¡kinio reikalavimus bando pagrįsti tikėtinomis pajamomis, o ne realiomis, neiÅ¡vengiamomis iÅ¡laidomis ir tai neatitinka prarastos turtinės padėties atkÅ«rimo tikslo; kad TelÅ¡ių rajone ji valdo daugiau nei 350 ha žemės Å«kio paskirties žemės, todėl neaiÅ¡ku, iÅ¡ kokių ir kokio ploto laukų 2015 m. ji gavo nurodomÄ Å¾ieminių kviečių derlių; kad teikiamos pažymos apie meteorologines sÄ lygas 2013 m. ir 2014 m. rudenį rodo, jog Å¡ios buvo visiÅ¡kai skirtingos – 2013 m. rugsėjį dėl per didelio kritulių kiekio žemė buvo įmirkusi, o 2014 m. rugsėjis buvo Å¡iltas ir sausas; kad tokius duomenis ji galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme; kad pagal Lietuvos statistikos departamento ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto informacijÄ 2015 m.

žieminių kviečių derlius Lietuvoje buvo rekordinis (3,27 t / ha) – 91,6 procentais didesnis už jų derlių 2014 m.; kad ji pateikia tik sėklos sertifikatus, bet ne būtent sertifikuotos sėklos užsakymo, pirkimo–pardavimo, gavimo dokumentus; kai visų sėklų savininku yra UAB „Scandagra“, kurios įgaliotu atstovu, pasirašiusiu teikiamas 2015-09-15, 2015-09-24 grūdų / rapsų pirkimo–pardavimo sutartis, nurodomas A. K., kurį ieškovės prašymu teismas yra apklausęs liudytoju, kuris teikė apmokamas paslaugas antstoliui ir ieškovei palankias išvadas dėl 2013 m. pasėlių ir kuriuo ji remiasi savo apeliaciniame skunde.

Atsakovas pateikia leidinyje ,,Verslo žinios“ 2015-10-28 publikuotus duomenis apie žemės Å«kio augalų derlių Lietuvoje 2014-2015 m., nurodytÄ remiantis Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, leidinio ,,Verslo žinios“ Å¡altiniais. Teisėjų kolegija Å¡iuo klausimu pažymi, kad atsakovas, atsiliepdamas į ieÅ¡kovės praÅ¡ymus, iÅ¡ esmės teisingai tvirtina, jog siekdama pagrįsti savo argumentus, kurie buvo teikiami teismui ir yra nurodomi skunde bei praÅ¡ymuose, tam reikalingus visus duomenis ji galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme.

Teigdama, kad sėkmingai Å«kininkauja jau 10 metų, kad visi jos laukai nuolat dirbami, akivaizdu, jog turi / gali turėti lyginamuosius duomenis tiek apie naudotÄ sėklÄ , bendrÄ / atskirų laukų derlingumÄ ir kt.Kartu teisėjų kolegija, turėdama omenyje tai, kad Å¡is teismas yra taip pat ir fakto instancija; kad nors ginčas nagrinėjamas nuo 2013 m. spalio mėn., dėl minimų praÅ¡ymų apeliacinis procesas byloje užtruko nežymiai (byla buvo paskirta nagrinėti 2016-03-08 teismo posėdyje, o iÅ¡nagrinėta 2016-03-29 posėdyje); kad Å¡alys yra jau pateikusios savo pozicijÄ dėl minėtų raÅ¡ytinių įrodymų taip pat ir įrodomosios vertės, – patenkina atsakovės praÅ¡ymÄ ir, vadovaudamasi CPK 314 straipsnio nuostatomis, prijungia prie nagrinėjamos bylos pirmiau paminėtus raÅ¡ytinius įrodymus, kurie bus vertinami, sprendžiant dėl Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytų motyvų pagrįstumo (CPK 185 straipsnis).     Dėl ekspertizės skyrimo Minėta, kad ieÅ¡kovė V.

R. apeliaciniame skunde praÅ¡o paskirti teismo agronominę ekspertizę, jÄ pavedant atlikti A. Stulginskio universiteto Agronomijos fakultetui. Apeliantė nurodo, kad byloje esantys įrodymai yra prieÅ¡taringi; kad Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto (toliau – Žemdirbystės institutas) pateikti paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti laikomi ekspertizės aktais, nes teismas nebuvo nusprendęs byloje paskirti ekspertizę, o byloje dalyvaujantys asmenys neturėjo galimybės pateikti teismui klausimus, į kuriuos pageidauja gauti atsakymus, Žemdirbystės institutui nebuvo patiekta visa bylos medžiaga, be to, tiek Å¡is institutas, tiek jo direktorius V.

R. nėra nepriklausomi ir su dalyvaujančiais byloje asmenimis nesusiję asmenys, nes atsakovo atstovė elektroniniu paÅ¡tu susiraÅ¡inėjo su V. R.. Atsakovas R. N., atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡ydamas netenkinti Å¡io ieÅ¡kovės praÅ¡ymo, be kita ko, nurodė, kad Žemdirbystės institutas kompetentingai ir iÅ¡samiai atsakė į bylos teisingam iÅ¡nagrinėjimui svarbius ir specialiųjų žinių reikalaujančius klausimus, o instituto direktorius V. R., prieÅ¡ingai nei tvirtina ieÅ¡kovė, nėra jokiais ryÅ¡iais susijęs su atsakovo atstove.Kaip žinia, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis).

Tačiau ekspertizės skyrimas turi bÅ«ti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra bÅ«tinas / tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslÄ â€“ teisingai ir tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ , laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). CPK 185 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, kuris reiÅ¡kia, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Eksperto iÅ¡vada nepriskirtina tokioms iÅ¡imtims. Taigi, tais atvejais, kai byloje keliamas ekspertizės skyrimo klausimas, teismas jį sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobÅ«dį, taip pat įvertina galimÄ Ä¯takÄ teisingam bylos iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014).

PanaÅ¡ios pozicijos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencijos 6 straipsnyje neįtvirtinta nacionalinių teismų besÄ lygiÅ¡ka pareiga skirti byloje ekspertizę ar kitÄ tyrimo priemonę tik dėl to, jog proceso Å¡alis to praÅ¡o. Å is teismas yra nurodęs, kad nacionalinis teismas turi spręsti, ar reikalaujama priemonė yra svarbi ir esminė bylai iÅ¡spręsti (mutatis mutandis H. v. France, judgment of 24 October 1989, Series A no. 162-A, p. 23, par. 60-61, Vozhigov v.

Russia, no. 5953/02, judgment of 26 April 2007, par. 37 ir kt.), ar byloje yra pakankamai kitų duomenų sprendimui priimti. Nagrinėjamoje byloje apeliantė, kaip minėta, abejoja Žemdirbystės instituto specialistų pateiktų raštiškų atsakymų į teismo klausimus patikimumu, nurodydama, kad minėti rašytiniai įrodymai nėra ekspertizės aktai. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad Žemdirbystės instituto pateikti atsakymai į pirmosios instancijos teismo klausimus savo statusu neprilygsta eksperto išvadai, tačiau neturi pagrindo abejoti šių išvadų patikimumu (CPK 185 straipsnins).

Iš bylos matyti, kad abiems šalims buvo sudaryta galimybė pateikti teismui klausimus ir šalys tuo pasinaudojo (t. 8, b. l. 15,17), o teismas juos įvertinęs Žemdirbystės instituto paprašė papildomai atsakyti (t. 8, b. l. 24). Ieškovei taip pat buvo sudarytos galimybės iki teismo posėdžio pateikti klausimus Žemdirbystės institutui, į kuriuos buvo pateikti raštiški atsakymai (t. 8, b. l. 44, 61-65). Teismo posėdyje liudytoju buvo apklaustas Žemdirbystės instituto darbuotojas V. F., kuris taip pat atsakė į teismo bei šalių klausimus.

Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismas, 2015-02-06 teikdamas užklausimÄ Å½emdirbystės institutui, pateikė ir dalį bylos medžiagos (tame tarpe ir antstolio A. B. 2014-03-26, 2014-05-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kurias apeliantė remiasi kaip savo ieÅ¡kinio pagrindu) (t. 7, b. l. 177). Pažymėtina ir tai, kad nors apeliantė skunde nurodo, kad teismas dėl atsakymų į specialius agronomijos mokslo žinių reikalaujančius klausimus kreipėsi tik į atsakovo pasitelktÄ asmenį, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad su analogiÅ¡ku užklausimu buvo kreiptasi ir į A.

Stulginskio universitetÄ , kuris taip pat pateikė atsakymÄ (t. 6, b. l. 109-111, 136). Apeliantės nurodomos aplinkybės, dėl kurių jos manymu negalima laikyti patikimais Žemdirbystės instituto atsakymų, nepatvirtina minėto instituto ar jo direktoriaus suinteresuotumo bylos baigtimi (CPK 185 straipsnis). Kaip minėta, apeliantė V. R., praÅ¡ydama paskirti teismo ekspertizę, laiko, kad ekspertams bÅ«tina užduoti klausimus, ar atsakovas R. N. tinkamai atliko laukų parengimo sėjai darbus, ar tinkamai atliko sėjos darbus, koks žieminių kviečių sėklos kiekis kg / ha pagal byloje esančius duomenis buvo faktiÅ¡kai iÅ¡sėtas laukuose, ar ieÅ¡kovė elgėsi tinkamai 2014 m. netęsdama agrotechnologinio proceso ir kt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡is ginčas pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, kilęs dėl tarp Å¡alių 2013-09-24 sudarytos paslaugų tiekimo sutarties (toliau – Sutartis) vykdymo, jos nutraukimo, teisme nagrinėjamas nuo 2013-10-29. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismas abiems Å¡alims užtikrino procesinę teisę siekiant pagrįsti savo ar nesutinkant su prieÅ¡ingos pusės argumentais pateikti į bylÄ gausius raÅ¡ytinius įrodymus, remtis liudytojų paaiÅ¡kinimais etc.; teismui buvo pateikti Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos TelÅ¡ių meteorologijos skyriaus duomenys, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai;

Žemdirbystės instituto 2014-08-08, 2015-02-26, 2015-03-30 atsakymai į aktualius byloje nagrinėtus klausimus, Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistų paaiÅ¡kinimai; Å¡alims, kurias atstovavo profesionalÅ«s teisininkai – advokatai, buvo užtikrinta teisė, pasisakyti dėl Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų, formuluoti klausimus dėl juose pateikiamų duomenų, argumentų patikslinimo / paaiÅ¡kinimo etc. Å alys savo pozicijÄ dėl byloje surinktų įrodymų bei teismo iÅ¡vadų taip pat iÅ¡samiai iÅ¡dėstė procesiniuose dokumentuose, pateiktuose apeliacinės instancijos teismui.Teisėjų kolegija, remdamasi byloje surinktų įrodymų visetu, vadovaudamasi pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodytomis įstatymo nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo, kooperacijos principais, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai įvairiapusių įrodymų, Å¡alių argumentų, beje, bÅ«tent tais klausimais, kuriuos ieÅ¡kovė nurodė savo praÅ¡yme, – suteikiančių pagrindÄ apeliacine tvarka patikrinti Å¡alių procesiniuose dokumentuose pateikiamus motyvus, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ .

Tuo pagrindu teisėjų kolegija netenkina ieÅ¡kovės praÅ¡ymo paskirti teismo agronominę ekspertizę, atmeta apeliantės praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę (CPK 212, 177, 7, 302 straipsniai). Dėl žodinio bylos nagrinėjimo Apeliantė ieÅ¡kovė V. R. praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.Teisėjų kolegija, pasisakydama Å¡iuo klausimu, pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013 etc.). IeÅ¡kovė šį praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės sieja su savo reikalavimu skirti byloje teismo ekspertizę. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , atsižvelgdama į tai, kad nepatenkintas pirmiau minėtas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl teismo ekspertizės skyrimo, sprendžia, jog nėra duomenų, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka bÅ«tų pažeistas rungimosi principas ar apribota ieÅ¡kovės teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai.

Todėl Å¡is jos praÅ¡ymas taip pat netenkinamas (CPK 185 straipsnis).                            Dėl ieÅ¡kovės V. R. apeliacinio skundo Kaip jau minėta, apeliantė teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , pažeidė įrodinėjimÄ / įrodymų vertinimÄ civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas, ir, atmesdamas jos ieÅ¡kininius reikalavimus, o iÅ¡ dalies patenkindamas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kininus reikalavimus, dėl Å¡ios priežasties priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ .

Dėl įrodinėjimÄ bei įstatymo aiÅ¡kinimÄ reglamentuojančių taisyklių Teisėjų kolegija Å¡iuo klausimu pažymi tai, kad teismai, nagrinėdami tokius klausimus, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose nuosekliai suformuotomis civilinio proceso normų aiÅ¡kinimo bei taikymo taisyklėmis, kurios yra itin aktualios vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , nes, kaip jau ne kartÄ minėta, Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl Å¡alis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo (CK XXXV skyrius – atlygintinų paslaugų tiekimas), tačiau ginčijamasi dėl įrodymų, kuriais Å¡alys grindžia savo pozicijÄ dėl sutarties vykdymo / nevykdymo, vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo etc. Taigi apeliacine tvarka nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ svarbiausia yra patikrinti tai, ar teismas tinkamai įvertino byloje surinktus gausius įrodymus, dėl kurių Å¡alys nurodo visiÅ¡kai prieÅ¡ingus motyvus bei daro visiÅ¡kai prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, ar teisingai nustatytos aktualios aplinkybės ir spręsta dėl bylos esmės.  PrieÅ¡ imdamasi minėto klausimo teisėjų kolegija Å¡ioje byloje taip pat atkreipia dėmesį į taisykles, kurios yra aktualios bÅ«tent nagrinėjamu atveju ir kuriomis, beje, remiasi abi Å¡alys.

Taigi kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kuris grindžiamas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Taigi įrodymų įvertinimas (įrodomosios reikÅ¡mės nustatymas) yra baigiamasis įrodinėjimo proceso etapas (CPK 185 straipsnis), kuomet teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar prejudiciniai faktai;

įvertinamas kiekvienas įrodymas ir jų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013 etc.). Taigi faktas gali būti vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu ir esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 etc.).

Tuo atveju, jei tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai yra nepakankamos įrodomosios galios, nes neatspindi faktinės bÅ«klės, tai jų nepatvirtinus pirminiais faktų Å¡altiniais ir nesant nustatytų kitų bylos aplinkybių, kurių visuma suteiktų pagrindÄ tokį faktÄ vertinti kitaip, – turi bÅ«ti vertinama, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip žinoma, civiliniame procese leidžiama taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri yra grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vada apie fakto buvimÄ civiliniame procese gali bÅ«ti padaroma ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikros abejonės, tačiau įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog Å¡is faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

Kitaip tariant, tam, kad teismas padarytų savo iÅ¡vadÄ , nėra bÅ«tinas „idealusis“ įrodymų objektyvumas. Kaip žinia, civilinio proceso normų pažeidimas gali bÅ«ti pagrindu panaikinti teismo sprendimÄ tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl Å¡iuo atveju taip pat yra aktualÅ«s Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuoti principai, kuriais vadovaujantis vertinama, ar teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nes bÅ«tent tokiu argumentu, be kita ko, remiasi apeliantė.Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobÅ«džio ir turi bÅ«ti analizuojama bÅ«tent konkrečių bylos aplinkybių kontekste; kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ; kad absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas, o nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme; kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu, jeigu motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to, kaip minėta, galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta nagrinėjama byla, – tai yra, kai nebuvo atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 etc.).

Å i taisyklė, be kita ko, yra grindžiama tuo, kad, kaip jau buvo paminėta Å¡ioje nutartyje aukščiau, apeliacinės instancijos teismas yra įrodymus vertinanti instancija, kuri įpareigota iÅ¡taisyti tokias pirmosios instancijos teismo klaidas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taip pat turėtina omenyje tai, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, o pagal teismų praktikoje suformuluotus nurodymus teismai aiÅ¡kindami bei taikydami įstatymÄ , privalo tai daryti remdamiesi bÅ«tent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

Taigi apeliacinio skundo argumentų pagrįstumas vertinamas remiantis bÅ«tent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visetu, o taip pat vadovaujantis pirmiau paminėtomis įstatymų nuostatomis bei aktualiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais. Spręsdama ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , tinkamai vykdė minėtus proceso normų reikalavimus bei teismų praktikos nurodymus, teisėjų kolegija laiko, kad itin svarbiÄ reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje turi klausimas, ar teisingai nustatytos faktinės aplinkybės, apibÅ«dinančios tarp sutarties Å¡alių susiklosčiusius faktinius santykius tiek iki vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo, tiek po jos nutraukimo.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų Pirmiausiai pažymėtina tai, kad du Å«kininkai, profesionalÅ«s žemdirbiai – atsakovas ir ieÅ¡kovė, 2013 m. rugsėjo 24 d. sudarė minimÄ Å¾emės Å«kio techninių paslaugų teikimo sutartį (toliau – Sutartis), kurioje atsakovas už 27 224,28 Eur (94 000 Lt) ir 17 740 Lt PVM atlyginimÄ Ä¯sipareigojo ieÅ¡kovei jai priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) k., TelÅ¡ių rajone, suarti 250 ha plotÄ su 5 korpusų vartomu plÅ«gu su tankintuvu, nuskusti su diskiniu skutikliu iki 12 cm darbinio gylio 100 ha plotÄ ir su 4 m diskine sėjamÄ ja su priekiniu žemės dirbimu užsėti 350 ha žemės sklypų plotÄ Å¾ieminiais kviečiais.

Atsakovas įsipareigojo nurodytus darbus atlikti pasinaudodamas savo technika, darbo jėga, o ieÅ¡kovė – aprÅ«pinti jį kuru ir grÅ«dais. Å ie darbai turėjo bÅ«ti atlikti iki 2013 m. spalio 10 d. Taigi Å¡i sezoninė sutartis, kurios įvykdymui yra bÅ«tini specialÅ«s gebėjimai, įgÅ«džiai, speciali technika, kurios įvykdymo sėkmė, be kita ko, tiesiogiai priklausė taip pat ir nuo meteorologinių sÄ lygų, dėl ko Å¡alys taip pat susitarė – privalėjo bÅ«ti įvykdyta per trumpÄ laikotarpį.

Todėl yra akivaizdu, kad tokiu atveju yra itin svarbus sutarties Å¡alių bendradarbiavimas, kooperavimasis, sÄ Å¾iningumas (CPK 6.200 straipsnis). Svarbu pažymėti tai, kad Å¡alys paminėtoje sutartyje buvo aiÅ¡kiai susitarusios, be kita ko, tiek dėl darbų priėmimo, pretenzijų reiÅ¡kimo, tiek dėl sankcijų taikymo (sutarties nutraukimo). Taip pagal Sutarties 3.2.1. punktÄ Å¡alys buvo susitarusios, kad ieÅ¡kovė, bÅ«dama nepatenkinta atsakovo atliekamų darbų kokybe, galėjo bet kuriuo metu Å¡iuos darbus sustabdyti ir pareikalauti, kad bÅ«tų laikomasi kokybės reikalavimų.

Pagal Sutarties 3.1.2. punktÄ â€“ atsakovui užbaigus darbÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo jį priimti ir įvertinti. Bet kuriuo atveju pasiraÅ¡yti darbų priėmimo aktÄ , kuriame privalu nurodyti pastabas dėl atliktų darbų kokybės, terminų ir t. t. Nenurodžius pastabų, laikoma, jog atsakovo darbai atlikti tinkamai (tiksli sutarties sÄ lyga). Sutarties 4.12. punkte Å¡alys susitarė dėl ieÅ¡kovės teisės per 10 d. nuo atsakovo sÄ skaitų pateikimo pareikÅ¡ti Å¡iam pretenzijas. Sutarties 6 punkte, reglamentuojančiame galimas taikyti abipuses sankcijas, susitarta, kad tuo atveju, jeigu užsakovas sutarties nustatytu laiku neatsiskaito už suteiktas paslaugas, vykdytojas turi teisę reikalauti sumokėti delspinigius po 0,5 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo nesumokėtos sumos (6.1. punktas); tuo atveju, jeigu užsakovas laiku nepateikia kuro ir sėklos, skaičiuojama prastova – 2 000 Lt per dienÄ arba sutartis gali bÅ«ti nutraukiama besÄ lygiÅ¡kai.

Tokiu atveju nutraukus sutartį, užsakovas nedelsdamas sumoka už atliktus darbus nesilaikant 4.8 punkte nurodytų terminų, o iÅ¡ankstinio apmokėjimo suma negrÄ Å¾inama ir neiÅ¡skaičiuojama iÅ¡ atliktų darbų sumos (6.2. punktas); tuo atveju, jeigu vykdytojas sutarties nustatytu laiku nesuteikia užsakovui paslaugų, Å¡is turi teisę reikalauti sumokėti delspinigius po 0,5 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo neatliktų darbų sumos. Sutarties 3.5. punkte Å¡alys susitarė, kad esant neparuoÅ¡tai iki reikiamų kokybės reikalavimų atsakovo (vykdytojo) darbo vietai, – tai turi bÅ«ti įraÅ¡yta darbų atlikimo akte, ir ieÅ¡kovei (užsakovei) raÅ¡tiÅ¡kai pageidaujant darbai gali bÅ«ti vykdomi atsakovui negarantuojant atlikimo kokybės, o Å¡alims nesusitarus, sutartis nutraukiama atsakovui apmokant jo turėtas iÅ¡laidas; 3.6. punkte susitarta, kad vykdytojas yra atleidžiamas nuo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų esant nepalankiomis meteorologinėmis sÄ lygomis, kai dėl jų negalima kokybiÅ¡kai įvykdyti sutartyje numatytus darbus.

Bylos medžiaga rodo, kad 2013 m. rugsėjo 30 d. Å¡alys pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktÄ , kuriame užfiksuota, jog komisija, susidedanti iÅ¡ užsakovės bei vykdytojo, patikrino atliktus arimo, skutimo, sėjimo darbus už 51 159,52 Lt (161,79 ha arimo, 41,67 ha skutimo, 110,45 ha sėjimo darbų) ir nustatė, kad Å¡ie patikrinti darbai atlikti pilnai, kokybiÅ¡kai, iÅ¡raÅ¡yta ir pasiraÅ¡yta 2013 m. rugsėjo 30 d. sÄ skaita faktÅ«ra (serija RZ Nr. 001); 2013 m. spalio 2 d. Å¡i komisija pasirašė aktÄ , kuriuo patvirtino, kad pilnai, kokybiÅ¡kai atlikta patikrintų darbų už 10 658,64 Lt (29,24 ha arimo darbų, 33,68 ha sėjimo darbų), iÅ¡raÅ¡yta ir pasiraÅ¡yta 2013 m. spalio 2 d. sÄ skaita faktÅ«ra (serija RZ Nr. 002); 2013 m. spalio 3 d. ta pati komisija pasirašė aktÄ , kuriuo patvirtino, kad pilnai, kokybiÅ¡kai atlikta patikrintų darbų už 5 037,95 Lt (13,5 ha arimo darbų, 16,24 ha sėjimo darbų), iÅ¡raÅ¡yta ir pasiraÅ¡yta 2013 m. spalio 3 d. sÄ skaita faktÅ«ra (serija RZ Nr. 003). 2013 m. spalio 5 d. ta pati komisija pasirašė aktÄ , kuriuo vėlgi patvirtino, kad pilnai, kokybiÅ¡kai atlikta patikrintų darbų už 13 111,56 Lt (59,33 ha sėjimo darbų, 18,07 ha arimo darbų), iÅ¡raÅ¡yta ir pasiraÅ¡yta 2013 m. spalio 5 d. sÄ skaita faktÅ«ra (serija RZ Nr. 004).

Pagal Å¡iuos įrodymus pati ieÅ¡kovė sutartyje nustatyta tvarka yra raÅ¡tiÅ¡kai patvirtinusi, kad atsakovas atliko 219,7 ha sėjimo, 222,6 ha arimo, 41,67 skutimo darbų. Atsakovas tvirtina, kad 2013 m. spalio 5, 6 d. dar atlikto apie 34 ha darbų – 5,26 ha arimo, 31,38 skutimo darbų, tačiau dėl jų priėmimo–perdavimo aktai nebuvo suraÅ¡yti. Bylos medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepateikė atitinkamų įrodymų, jog ji pati ar jos atstovas sutuoktinis J.

R. bÅ«tų pareiÅ¡kę atsakovui pretenzijas dėl jo atliktų / atliekamų žemės apdirbimo, sėjos darbų (buvo reiÅ¡kiamos pretenzijos dėl grÅ«dų sėklos, kuro pereikvojimo / pasisavinimo). IeÅ¡kovė nurodo, kad kasdien atsakovo nekontroliavo, nes Å¡is yra profesionalus Å«kininkas ir ji turėjusi pagrįstų lÅ«kesčių, jog profesionalas, turintis reikiamÄ technikÄ , žemės Å«kio darbus atliks kokybiÅ¡kai. Be to, pasiraÅ¡iusi aktus, tačiau praėjus neilgam laikui – ne tik pareiÅ¡kė jam pretenzijas, bet kreipėsi į teismÄ inter alia dėl Å¡ių aktų panaikinimo.

Teigia, kad tuoj pat po darbų atlikimo objektyviai negalima įvertinti jų kokybės (žieminių kviečių grūdai sudygsta tik po kelių savaičių). Teisėjų kolegija pažymi tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas tarp šalių susiklosčiusius faktinius santykius, šiuo klausimu pagrįstai nurodė, jog visų pirma pati ieškovė valdo ūkį, kurio dirbamos žemės plotas sudaro 350 ha ir, kaip teigia, sėkmingai ūkininkauja jau daugelį metų; antra, jos sutuoktinis J.

R. – agronomas, turintis didelę praktinę žemdirbystės patirtį, betarpiÅ¡kai pats dalyvavo vykdant Å¡iÄ sutartį – prižiÅ«rėdamas atsakovo atliekamus darbus; trečia, tiek pagal pačios ieÅ¡kovės, tiek pagal liudytojo A. M. paaiÅ¡kinimus – Å¡is asmuo padeda ieÅ¡kovei prie Å«kio darbų, o 2013 m. rudenį, jos praÅ¡omas, pažiÅ«rėjo kaip atsakovo traktoriai sėjo pasėlius. Å is asmuo teismui aiÅ¡kino, kad sėjos darbus apžiÅ«rėdavo apeidamas laukus, kuriuos pažįsta, nes pats juose yra dirbęs; kad ieÅ¡kovė nurodydavo, kurį laukÄ apžiÅ«rėti, jis skambindavo ieÅ¡kovei; buvo radęs viename lauke nepasėtÄ plotÄ , ,,trikampiukus” laukų galuose; ieÅ¡kovei jokių pastabų dėl blogo darbo nesakė, iÅ¡skyrus dėl neužsėto ploto, nes trÅ«kumų nematė.

Tai patvirtina tiek atsakovo atsiliepimo, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, kad, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovo darbas buvo reikliai prižiūrimas. Bylos medžiaga rodo, kad pati ieškovė aiškino, jog nustačius iki galo neatliktų darbų, atsakovas juos pabaigdavo ir tik tada buvo pasirašomas aktas, jog sutarties kaina didelė, todėl ji rūpinosi, kad darbai būtų atlikti tinkamai ir kokybiškai. Tuo tarpu nei minėtuose aktuose, nei kitoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie pastabas, išlygas dėl darbų kokybės. Beje, bylos medžiaga taip pat patvirtina atsakovo atsiliepimo motyvus, kad ieškovė pradiniame ieškinyje (teismui pateiktas 2013-10-29) iš viso neginčijo jo atliktų arimo, skutimo darbų kokybės, prašydama panaikinti darbų priėmimo–perdavimo aktus dėl sėjimo darbų.

Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko 2012-2015 m. duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kurie rodo, jog ieÅ¡kovė, atstovaujama profesionalių teisininkų, turi nemenkos patirties teisminiuose ginčuose taip pat ir dėl žemės Å«kio technikos nuomos / subnuomos, darbų atlikimo, nuostolių atlyginimo, be kita ko, pažymi, kad tiek Å¡ie duomenys, tiek ieÅ¡kovės veiksmai vykdant ginčo sutartį, jos paaiÅ¡kinimai teismui etc. leidžia spręsti, jog ji galėjo tinkamai suprasti / suprato sutartinių teisinių santykių prasmę, sudaromų sutarčių, pasiraÅ¡omų kitų teisinę reikÅ¡mę turinčių dokumentų, atliekamų veiksmų etc. esmę, teisines pasekmes, savo teisių įgyvendinimo, apsaugos bÅ«dus, o taip pat ir galinčiÄ kilti rizikÄ dėl įrodinėjimo teisminiuose ginčuose, kai nesinaudojama / netinkamai naudojamasi sutartinėmis nuostatomis.

Taigi nors Å¡ias ginčo Å¡alis siejo atlygintinų paslaugų sutartis, suponuojanti, kaip teisingai pabrėžiama ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde – kliento interesų prioritetÄ , tačiau bÅ«tent nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia spręsti, kad Å¡iuose teisiniuose santykiuose nėra pagrindo ieÅ¡kovę traktuoti kaip silpnÄ jÄ jų Å¡alį (CPK 185 straipsnis).Kaip minėta, atsakovas teigia, kad, nežiÅ«rint pačios ieÅ¡kovės ir Å¡ioje veikloje dalyvavusio jos sutuoktinio žinių, patirties, gebėjimų, jis, vykdydamas CK 6.719 straipsnyje nustatytÄ pareigÄ , ieÅ¡kovę informavo apie turimÄ technikÄ , apie tai, kad jau yra pasibaigęs optimalus sėjos laikas ir kt., valios sudaryti sutartį ji nepakeitė, tačiau nepriėmė jo teikiamų pretenzijų, argumentų dėl netinkamai paruoÅ¡tų laukų ir to įtakos paslaugų kokybei, o baigiant darbus ir artėjant atsiskaitymui prasidėjo ginčai dėl netinkamai naudojamo kuro, sėklos.Pirmosios instancijos teismas, aiÅ¡kindamasis aplinkybes, apibÅ«dinančias ginčo sutarties vykdymÄ bei vertindamas Å¡alių veiksmus, rėmėsi sėjos darbus atlikusio liudytojo T.

G. paaiÅ¡kinimais, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologijos skyriaus 2013-10-15 pažyma apie hidrometeorologines sÄ lygas TelÅ¡ių rajone, Žemdirbystės instituto 2014-08-08 pateiktais duomenimis (TelÅ¡ių meteorologinės stoties matavimai), kad dirvožemis 2013-09-15 buvo sausas, 2014-09-16 – drėgnas, nuo 2013-09-17 iki 2013-09-24 buvo Å¡lapias, o dirvožemio drėgmės kiekis (dirva labai Å¡lapia) spalio 6-9 d. leidžia vertinti kaip nepalankų žemės dirbimui ir sėjai, spalio 6-10 d. dirvožemio drėgnumas 20 cm gylyje – labai Å¡lapia.

Taip pat rėmėsi Žemdirbystės instituto 2014-08-08 paaiÅ¡kinimu į teismo pateiktus klausimus, kad žemės dirbimo ir sėjos gylio nukrypimai galėjo atsirasti siekiant įvykdyti darbus per sutartyje nurodytas kalendorines datas ir sėjant javus į Å¡lapiÄ dirvÄ . Remdamasis Å¡alių tarpusavio susiraÅ¡inėjimu teismas taip pat nustatė, kad atsakovas 2013-10-04 09:37 elektroniniame laiÅ¡ke ieÅ¡kovei nurodė, jog yra įsipareigojęs apsėti tam tinkamus laukus; jog jau yra jÄ informavęs / perspėjęs dėl apsunkintų žemės dirbimo sÄ lygų, apie laukus, kuriuose sudėtinga atlikti sulygtus darbus, tačiau iÅ¡ jos nėra gavęs jokio atsakymo; jog tiems laukams, ji galinti samdyti kitus rangovus, ir kartu nurodė pirmiau paminėtÄ Sutarties 3.5. punkto sÄ lygÄ .

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė 2013-10-04 17:23 elektroniniame laiÅ¡ke jam atsakė: „Mes be reikalo diskutuojame – tinkami / netinkami – Tu įsipareigojai po apvažiavimo ir įvertinimo – pasėti. Didelis taÅ¡kas. Nesugebi to padaryti ar neturi tam technikos – tavo bėdos. Pasėti privalai“.Apeliantė skunde teigia, kad teismas nesant tam pagrindo Å¡iam laiÅ¡kui suteikė per didelę reikÅ¡mę, kad tokiu bÅ«du atsakovas tik siekė iÅ¡vengti civilinės atsakomybės už laiku neatliktÄ darbÄ .

Teisėjų kolegija atmeta šį motyvÄ , nes, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantė, turint omenyje Å¡ios sutarties specifikÄ , trumpÄ terminÄ , per kurį turėjo bÅ«ti atlikti Å¡ie vėlyvi sutartiniai darbai, meteorologines sÄ lygas ir kt., kaip jau minėta, esminę reikÅ¡mę tinkamam sutarties įvykdymui turėjo bÅ«tent Å¡alių bendradarbiavimas, tuo tarpu cituotas laiÅ¡kas, jau nustačius kaip reikliai buvo prižiÅ«rima atsakovo darbo kokybė, – iÅ¡kalbingai liudija tokio bendradarbiavimo nebuvimÄ bÅ«tent iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės (CPK 185 straipsnis).Teisėjų kolegija sprendžia, kad remdamasis tuo, kas paminėta pirmiau, o taip pat Žemdirbystės instituto 2014-08-08 raÅ¡tu teismui pateiktu atsakymu, jog nežiÅ«rint to, kad Å¡ios sėjos laikas vertintinas kaip vėlyvas, tačiau pagal rudenį sudygusių augalų skaičiaus duomenis – pasėti žieminiai kviečiai dirvose sudygo neblogai; liudytojo A.

K. paaiÅ¡kinimais, kad ieÅ¡kovės laukuose 2014-03-31 stebėtų žieminių kviečių želmenų bÅ«klę jis įvertina 7 balais iÅ¡ 10 galimų balų; kad bÅ«damas Å«kininkas nesėtų į tokiÄ Å¡lapiÄ Å¾emę, nes nuo Å¡lapios dirvos užsikemÅ¡a sėjamoji, be to, per giliai pasėta – teismas turėjo pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovei, jos atstovui, kaip profesionaliems Å«kininkams, buvo žinomas Å¡lapios dirvos faktorius ir jo neigiamos pasekmės atliekamiems vėlyviems rudens darbams, tačiau ne tik nesivadovauta Sutarties 3.4.1 punkto nuostata laikinai sustabdyti darbus, nereaguota į atsakovo perspėjimus dėl apsunkintų žemės dirbimo sÄ lygų, – be jokių pateisinamų motyvų atsisakyta diskutuoti su atsakovu, kategoriÅ¡kai reikalaujant pasėti.

Teismas turėjo pagrindÄ spręsti, kad pati ieÅ¡kovė nedėjo jokių pastangų, jog atsakovas kiek įmanoma kokybiÅ¡kai atliktų sutartinius darbus, tai yra pati nevykdė sutartinių prievolių (Sutarties 3.6. punktas, CK 6.200, 6.206, 6.718, 6.724 straipsniai, 659 straipsnio 2 dalis). Konstatavus tokias aplinkybes, pagrindo prieÅ¡ingai iÅ¡vadai dėl įrodymų vertinimo, nei jas padarė teismas, nesuteikia apeliantės argumentai, susiję su Valstybės įmonės valstybės žemės fondo kraÅ¡totvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus pateiktais duomenimis apie jos laukų nežymų kalvotumÄ , laukų dirvos sandarÄ , apie laukų melioracijÄ , dirvos naÅ¡umo balus; su tuo, kad atsakovas fotonuotraukų su užfiksuotu dirvoje klimpstančiu traktoriumi nepateikė jai, kad iki bylos iÅ¡kėlimo atsakovas nesiskundė lauke klimpstančiais traktoriais ir pan.; kad jo paaiÅ¡kinimus dėl laukų kalvotumo, įmirkimo, molėtumo, dėl sėjos vėlyvumo ir pan.

– teismas turėjo vertinti kaip gynybinę pozicijÄ siekiant iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, nepatvirtintÄ jokiais įrodymais ir konstatuoti jo pareigÄ atlyginti nuostolius, jos patirtus dėl netinkamo Sutarties vykdymo.Pirmiau buvo minėta, kad tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde grįsdama savo nesutikimÄ su teismo sprendimo argumentais ir iÅ¡vadomis dėl patirtų nuostolių pagrindo, dydžio, atsakovo atliktų / neatliktų darbų vertinimo ir kt., apeliantė iÅ¡ esmės remiasi liudytojų žemės Å«kio mokslininko, J.

R. buvusio dėstytojo, pastarojo praÅ¡ymu pagal 2014-05-30 atlygintinų paslaugų sutartį su ieÅ¡kove atlikusio ginčo pasėlių įvertinimÄ , – J. A.; agronomo-konsultanto, mokslų daktaro, ieÅ¡kovės perkamų sėklų savininko UAB ,,Skandagra‘‘ darbuotojo, kuris, kaip jau minėta, pagal autorinę sutartį teikė apmokamas paslaugas antstoliui A. B., teikdamas jai palankias iÅ¡vadas dėl 2013 m. pasėlių, – A. K.; atsakovo atliekamus darbus, kaip minėta, prižiÅ«rėjusio – A.

M.; savo atstovo J. R. parodymais, kuris, be kita ko, ilgÄ laikÄ buvo Lietuvos žemės Å«kio rÅ«mų pirmininkas, Seimo narys, mokėsi tuometinės Lietuvos žemės Å«kio akademijos (dabar – A. Stulginskio universitetas) Agronomijos fakultete, kuriame, minėta, ilgÄ laikÄ dėstytoju dirbo iÅ¡vadas byloje teikęs J. A., disertacijÄ apgynė A. K.; antstolio V. B. 2014 m. gegužės 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0041-14-14 kaip prima facie įrodymu, kuris suraÅ¡ytas vykdant teismo pavedimÄ .

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sutinka su tuo, kaip teismas, iÅ¡analizavęs Å¡ių liudytojų paaiÅ¡kinimus, nustatydamas jų įrodomÄ jÄ vertę, konstatavo, kad jie yra susiję su Ramonais darbiniais ar asmeniniais santykiais ir tais paaiÅ¡kinimais nesirėmė. Beje, apeliantė, nesutikdama su tokia iÅ¡vada, apeliacinės instancijos teismui ir su papildomai pateiktais įrodymais nepateikė minėtas aplinkybes paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismas iÅ¡samiai ir kruopščiai analizavo liudytojų paaiÅ¡kinimus (CPK 365 straipsnio 1 dalis).

Čia paminėtina ir tai, kad vertindamas liudytojo A. M. paaiÅ¡kinimus ir nesiremdamas jo teiginiais apie atsakovo nekokybiÅ¡kÄ laukų suarimÄ , apsėjimÄ , tuo pat metu, nurodė, kad šį liudytojÄ vertina kaip profesionalų žemdirbį, gerai iÅ¡manantį žemdirbystės procesus, ir sprendžia, jog tuo atveju, jeigu atsakovo 2013 m. rudenį atlikti arimo, tankinimo ir sėjos darbai bÅ«tų nekokybiÅ¡ki, jis tikrai bÅ«tų pastebėjęs trÅ«kumus ir apie juos informavęs ieÅ¡kovę, kaip, kad informavo apie neapsėtÄ 1,5 ha žemės plotÄ .

IeÅ¡kovės argumentas, kad tokia iÅ¡vada rodo teismo nenuoseklumÄ , atmetama kaip nepagrįsta (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija kaip teismo instancija, turinti pareigÄ vertinti bylos faktus, remdamasi bylos medžiaga, taip pat atmeta apeliantės motyvus, susijusius su minimu antstolio V. B. 2014 m. gegužės 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0041-14-14 kaip prima facie įrodymo įvertinimu. IÅ¡ teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties matyti, kad buvo nutarta pavesti antstoliui A. B. ieÅ¡kovės Å«kiui priklausančiuose žemės sklypuose, kuriuose atsakovas 2013 m. rudenį atliko skutimo, arimo ir sėjimo sutartinius darbus, konstatuoti jo atliktų darbų rezultatus kiekviename iÅ¡ laukų, pagal teismo pateiktus klausimus, į kuriuos, padėdami antstoliui, turėjo atsakyti įgalioti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos specialistai, kurie vėliau teismui kaip liudytojai teikė paaiÅ¡kinimus dėl 2014 m. kovo-balandžio mėn. užfiksuotų faktinių aplinkybių (V.

A., R. M., R. V.), o Å¡i institucija raÅ¡tu teikė teismui iÅ¡vadas-paaiÅ¡kinimus atskirais klausimais. Pažymėtina, kad klausimas dėl pavedimo buvo nagrinėjamas ne viename teismo posėdyje, Å¡alys teikė savo klausimus, specialistų – įgaliotų asmenų kandidatÅ«rų ir kt. Klausimai buvo tikslinti / pildyti taip pat ir teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartyje. Beje, teismas bÅ«tent šiais duomenimis rėmėsi, spręsdamas dėl atsakovo veiksmų vykdant sutartį.Kaip matyti iÅ¡ teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarties, ieÅ¡kovės atstovė advokatė Ramunė Ramanauskienė 2014-04-02 vėl pateikė praÅ¡ymÄ papildyti minėtÄ teismo nutartį papildomu klausimu, siekiant nustatyti kiekviename lauke iÅ¡sėtos sėklos kiekį 1 ha pagal atstumus tarp eilučių du vidurkius 12 ir 15 cm.

Teismas nurodė, kad 2014 m. kovo 12 d. nutartimi antstolis įpareigotas dalyvaujant specialistams konstatuoti faktinę aplinkybę, koks yra iÅ¡sėtų žieminių kviečių normos vidurkis viename hektare, kiekviename tikrintame lauke atskirai, todėl sprendė, kad nurodydamas specialistams, pagal kokius iÅ¡eitinius duomenis jie turėtų atsakyti į šį klausimÄ , teismas iÅ¡eitų už savo kompetencijų ribų, nes metodikos pasirinkimas yra specialistų prerogatyva. Todėl praÅ¡ymas buvo atmestas.

Pagal bylos medžiagÄ ieÅ¡kovės praÅ¡ymu antstolis A. B. 2014 m. balandžio 8 d. sudarė atlygintinę autorinę sutartį Nr. 001 su A. K., kurį pasiÅ«lė ieÅ¡kovė ir kuris įsipareigojo parengti ataskaitÄ dėl minėtose teismo nutartyse nurodytų klausimų atsižvelgiant į užsakovo poreikius. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad, prieÅ¡ingai nei skunde tvirtina apeliantė, teismas teisingai nesirėmė antstolio A. B. 2014 m. gegužės 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0041-14-14 dalimi, pagrįsta A.

K. pateiktais paskaičiavimais, o taip pat ir paties šio asmens paaiškinimais ir atmetė jos reikalavimus, susijusius su žiemkenčių kviečių sėklos išsėjimo plotu, tankiu, ir kt., kurie iš esmės grindžiami šiais įrodymais (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus su žiemkenčių sėklos išsėjimo kiekiu susijusius ieškovės argumentus, grindžiamus įsigytos elitinės sėklos ,,Zenta C2‘‘ praradimu, UAB ,,Vaderstadt‘‘ nustatytu sėklos išsėjimo kiekiu.

Teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovės skundo argumentus, susijusius su teismo iÅ¡vadomis vertinant liudytojų Valstybinės augalininkystės tarnybos darbuotojų V. A., R. M., R. V., M. A., E. L., Žemdirbystės instituto darbuotojo V. F. paaiÅ¡kinimus dėl atsakovo atliktų darbų (ieÅ¡kovės laukų apdirbimÄ , žieminių kviečių bÅ«klę ir kt.). Visų pirma į bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų dėl Å¡ių asmenų Å¡aliÅ¡kumo. Antra, nepateikta jokių įrodymų, kad, apeliantės žodžiais tariant, su atsakovo atstove G.

M. kokiais nors ryÅ¡iais – asmeniniais, darbiniais ir pan., bÅ«tų susijęs Žemdirbystės instituto direktorius V. R.. Atsakovas, atsiliepdamas į ieÅ¡kovės skundÄ , teisingai nurodo, kad aplinkybė, jog Å¡io asmens vadovaujamas institutas teikė jai nepalankius duomenis, atsakymu apie jos pasėlių bÅ«klę, galimybę paskaičiuoti iÅ¡sėtos sėklos kiekį ir kt., nesuteikia pagrindo abejoti jų teisingumu. Tai, kad minėta advokatė, teikdama teisines paslaugas atsakovui Å¡ioje civilinėje byloje, vadovavosi AdvokatÅ«ros įstatymo 44 straipsniu ir, nenurodydama konkrečios bylos, Å¡alių, rinkdama įrodymus kreipėsi elektroniniu paklausimu į Žemdirbystės institutÄ optimalaus sėjos laiko ir pan.

– taip pat nesuteikia pagrindo konstatuoti esant Å¡aliÅ¡kumÄ . Tuo tarpu teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ bylÄ ir remdamasis joje surinktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių visetu, turėjo pagrindÄ spręsti, jog minėtų liudytojų, Valstybinės augalininkystės tarnybos, Žemdirbystės instituto paaiÅ¡kinimai ir kt. yra profesionalÅ«s, iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s, tai yra atitinka pirmiau paminėtus įrodymams keliamus reikalavimus, o ieÅ¡kovė nepateikė tinkamų įrodymų, argumentų, paneigiančių jų įrodomÄ jÄ vertę (CPK 185 straipsnis).

Tuo remdamasi teisėjų kolegija laiko, kad teismas teisingai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimus, susijusius su laukų lėkščiavimo darbais bei negautomis pajamomis, iÅ¡laidomis kurui, nes byloje buvo nustatyta, kad pasėliai, įvertinus jiems tekusiÄ priežiÅ«rÄ (tręšimas ir kt.), 2014 m. pavasarį buvo geri, todėl pagrįstai laikyta, kad 2013-2014 m. ji pati, remdamasi liudytojo J. A. rekomendacijomis, pasirinko tokį žieminių kviečių auginimo modelį, dėl kurio kilusių pasekmių atsakovui nekyla civilinė atsakomybė.

Ä®vertinęs pirmiau Å¡ioje nutartyje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo darbo sÄ lygomis, teismas taip pat teisingai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimus susijusius su kuro pereikvojimu / pasisavinimu. Å iuo klausimu pažymėtina tai, kad apeliantė savo skunde teisingai atskleidė teisinę reikÅ¡mę fakto, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo Å¡io turto pasisavinimo buvo nutrauktas. Tačiau, kaip minėta, Å¡is reikalavimas buvo atmestas kitu pagrindu. Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, pagal bylos medžiagÄ , atsakovas dirbo taip pat ir po 2013 m. spalio 5 d., tai yra po to, kai buvo suraÅ¡ytas skunde minimas aktas (CPK 185 straipsnis).

Apeliantės argumentai Å¡iuo klausimu nepaneigia pirmosios instancijos iÅ¡vadų pagrįstumo.Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis sprendžiama, kad teismas teisingai įvertino įrodymus, aiÅ¡kino bei taikė Sutarties sÄ lygas, įstatymÄ , atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti, jog atsakovas, vadovaudamasis pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodytu Sutarties 6.2. punktu, neteisėtai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Sutartį. Apeliantė skunde, be kita ko, teisingai nurodo, kad sutarties nutraukimas yra kraÅ¡tutinė priemonė, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutartis gali bÅ«ti nutraukta esant esminiam jos pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; kad nukentėjusi Å¡alis gali nutraukti sutartį, prieÅ¡ tai nustačiusi papildomÄ protingÄ terminÄ neįvykdytai sutarčiai įvykdyti; kad sutartis gali bÅ«ti vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta konkrečiais joje nustatytais pagrindais ir kt.Byloje nėra paneigtos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė buvo sustabdžiusi atsakovo atliekamus skutimo darbus; kad 2013 m. spalio 6 d.

į Å«kio teritorijÄ buvo iÅ¡kviesta policija dėl didelės vertės grÅ«dų ir sėklos pasisavinimo. Teismas, siekdamas nustatyti, kokie tuo metu buvo santykiai tarp Å¡alių, vėlgi rėmėsi ieÅ¡kovės 2013-10-05 08:05 žinute atsakovui, kurioje nurodoma,: kad jos darbuotojas „Informacijos nepateikinėja, jis tik stebi, kaip tu vagi Å«kyje ir praÅ¡au iki 12 val. pateikti mano iÅ¡vardintÄ informacijÄ , jeigu aÅ¡ jos negausiu iki nurodyto laiko prieÅ¡ atvykdama į Å«kį, nuvyksiu į policijÄ ir atvyksiu kartu su pareigÅ«nais pabendrauti su tavimi Å«kyje.

Nustok rašinėti, pereikime prie dalykinės informacijos pateikimo“. Atsakovas teigė, kad 2013 m. spalio 7 d. negalėjo tęsti sėjimo darbų, o nepavykus susisiekti su ieškove, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 47-13-1007 nustatė aplinkybę, jog su turima technika negali paimti, pasikrauti į sunkvežimį ,,Scania“ grūdų sėklos iš saugojimo vietos ir vadovaudamasis Sutarties 6.2 punktu nutraukė Sutartį – su visa žemės ūkio technika išvyko iš ieškovės ūkio ir pranešė jai apie tai elektroniniu paštu.

IeÅ¡kovė nesutinka su tuo, kad atsakovas negalėjo pasikrauti grÅ«dų sėklÄ ir tvirtina, jog tos aplinkybės nepatvirtina nė minimas aktas; kad jos iniciatyva antstolio M. D. 2013 m. spalio 17 d. protokole konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad grÅ«dai angare galėjo bÅ«ti pakrauti į minėtÄ sunkvežimį.Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas turėjo pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė nepaneigė atsakovo pateiktų įrodymų (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, jos pateikti įrodymai nepaneigia minėtu 2013 m. spalio 7 d. protokolu užfiksuotų faktų, nes pagal 2013 m. spalio 17 d. protokolo duomenis buvo naudoti sunkvežimiai ,,Scania“ R 143" ir ,,Scania P 93 HL", kurie skiriasi nuo atsakovo naudotos technikos; nėra konstatuota, kokia krovinių kėlimo įranga buvo naudojama ir kt.

Taigi esant tokioms bylos aplinkybėms, teismas turėjo pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Sutartis nutraukta nepažeidžiant nei sutartinių nuostatų, nei įstatymo reikalavimų (CPK 185 straipsnis). IeÅ¡kovės teiginiai, kad ji turėjo pagrindÄ tikėtis, jog teisiniai santykiai tęsis toliau, niekuo neparemti.Tokiu bÅ«du, teismui pagrįstai ir teisėtai atmetus ieÅ¡kovės reikalavimus, susijusius su netinkamu Sutarties vykdymu, o taip pat reikalavimÄ dėl pripažinimo, kad Sutartis buvo nutraukta neteisėtai, pagrįstai ir teisėtai spręsta, jog taip pat atmestini ir kiti jos reikalavimai – dėl darbų priėmimo-perdavimo aktų panaikinimo, negautų pajamų, kitų iÅ¡laidų, avanso dalies, palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, bei tenkintinas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas.Buvo minėta, kad atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės 90 411,66 Lt (26 185,02 Eur) skolos, 0,5 proc. dydžio delspinigius, kurie 2013-11-28 sudarė 23 507,12 Lt, bei 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ lėšų sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Šį reikalavimÄ grindė atsakovės priimtų darbų vertė pagal 4 aktus, kurių vertė 79 967,67 Lt, o taip pat 2013 m. spalio 5-6 d. atlikti 34 ha ploto sėjimo darbai, 5,26 ha ploto arimo darbai ir 31,35 ha ploto skutimo darbai, kurių vertė 10 443,99 Lt.Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieÅ¡kovui atlyginimÄ pagal ieÅ¡kovės pasiraÅ¡ytus aktus, teisingai nurodė, kad nagrinėjant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį yra pasisakyta, jog atsakovas tinkamai vykdė Sutartį. Buvo atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas panaikinti aktus, nuspręsta, kad nėra atsakovo kaltės dėl Å¡ios sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo 2013-10-07.

Teismas pagrįstai sprendė, kad vadovaujantis CK 6. 716 straipsnio 1 dalimi, 6. 720 straipsnio 3 dalimi, ieÅ¡kovui privalo bÅ«ti atlyginta už šį darbÄ .Nagrinėdamas kitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį teismas nurodė, kad nors atsakovas nepateikė Å¡ių darbų priėmimo–perdavimo aktų, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė pateiktame ieÅ¡kinyje pati pripažino atsakovÄ apsėjus 254, 33 ha žemės netinkama sėklos norma, padarė iÅ¡vadÄ , jog tokiu bÅ«du ji yra pripažinusi faktÄ , kad prieÅ¡ sėjÄ 254,33 ha buvo suarti, nuskusti, todėl laikė, jog yra pakankamas pagrindas tenkinti taip pat ir šį jo reikalavimÄ 10 443,99 Lt.

Ieškovė, nesutikdama su šia teismo sprendimo dalimi, tvirtino, kad atsakovas netinkamai ir nekokybiškai vykdė ir neteisėtai nutraukė Sutartį, kad teismas, priteisdamas ieškovui šia atlyginimo dalį, pažeidė civilinio proceso principus.Teisėjų kolegija šiuos ieškovės apeliacinio skundo argumentus, o taip pat teiginius, kad teismas neturėjo pagrindo remtis jos ieškininiame pareiškime pripažintu faktu, kai vėliau ši pozicija buvo pakeista – atmeta kaip nepagrįstus (CPK 177, 185 straipsniai).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso normas, apribojo jos teises teikti įrodymus pagrindo atmetęs jos praÅ¡ymÄ paskirti byloje teismo agronominę ekspertizę, motyvuojant tuo, jog toks praÅ¡ymas pareikÅ¡tas pernelyg vėlai. Apeliantė pažymi, kad praÅ¡ymÄ skirti Å¡iÄ ekspertizę baigiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje pareiÅ¡kė todėl, jog byloje iki pat paskutinio teismo posėdžio buvo gaunami raÅ¡ytiniai įrodymai, kurių vertinimas buvo susijęs su specialių žinių agronomijos srityje poreikiu, o įstatymo leidėjas nėra nustatęs, kokioje proceso stadijoje turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas praÅ¡ymas skirti teismo ekspertizę.

Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentÄ , sutinka su ieÅ¡kove, kad praÅ¡ymas skirti teismo ekspertizę gali bÅ«ti pareikÅ¡tas bet kurioje proceso stadijoje, tačiau pažymi, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, rÅ«pestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigÄ , pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis).

IÅ¡ bylos matyti, kad ekspertizės paskyrimo bÅ«tinumÄ ieÅ¡kovė grindė tuo, jog byloje esantys įrodymai yra prieÅ¡taringi, nes V. R. nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, jog atsakovas visus darbus pagal Sutartį atliko gerai, tuo tarpu agronomijos mokslininko J. A. teigimu, laukų parengimo sėjai ir sėjos darbai didele apimtimi buvo atklikti netinkamai (8 t., 92-95 b. l.). Bylos duomenimis, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys teisme priimtas 2013 m. spalio 31 d.¸ 2014 m. birželio 10 d. teismo posėdyje ji pateikė J.

A. atliktÄ ieÅ¡kovės Å«kio žieminių kviečių pasėlių bÅ«klės rodiklių matematinių vertinimÄ , atsakovo atliktų darbų kokybės vertinimÄ , Augalininkystės tarnybos specialisčių pateiktų duomenų vertinimÄ pagal antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus (t. 5, b. l. 16-23), 2014 m. rugpjūčio 1 d. teismas kreipėsi į Lietuvos agrarinių ir miÅ¡kų mokslų centro Žemdirbystės institutÄ , praÅ¡ydamas atsakyti į nurodytus klausimus, reikalaujančius specialių agronomijos žinių, atsakymas buvo pateiktas 2014 m. rugpjūčio 8 d. (t. 6, 4-6 b. l.). 2014 m. rugsėjo 23 d. ieÅ¡kovė, suabejojusi Žemdirbystės instituto atsakymo patikimumu, prašė teismo kreiptis į kita kompetentingÄ institucijÄ arba pakartotinai kreiptis į V.

R. (Žemdirbystės instituto direktorių) ir pateikti jam arba visÄ bylos medžiagÄ , arba jos dalį, arba iÅ¡kviesti liudytoju į posėdį V. R. (t. 6, 70-71). Minėtame teismo posėdyje be kitų liudytojų apklaustas ir J. A.. Å i medžiaga rodo, kad jau tuomet byloje buvo pateikti, ieÅ¡kovės teigimu, prieÅ¡taringi įrodymai, tačiau praÅ¡ymo skirti ekspertizę ji nereiÅ¡kė – praÅ¡ymas pareikÅ¡tas tik 2015 m. balandžio 10 d. teismo posėdyje, baigiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje.

Ä®vertinusi Å¡ias faktines aplinkybes, turėdama omenyje aukščiau Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus ekspertizės skyrimo klausimu, o taip pat dėl ginčo esmės – teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo skirti teismo agronominę ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Aplinkybė, kad šį klausimÄ pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė protokoline nutartimi, taip pat nesuteikia pagrindo naikinti teismo sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės apeliacinis skundas buvo priimtas bei iÅ¡nagrinėtas, be kita ko, įvertinant taip pat ir jos argumentus čia paminėtais klausimais (liudytojų Å¡aliÅ¡kumas ir kt.).    Dėl atsakovo R.

N. apeliacinio skundo              Kaip buvo minėta, atsakovas Å«kininkas R. N. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 1 d. papildomÄ sprendimÄ sumažinant ieÅ¡kovei priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydį. Pasak jo, teismas nevertino priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos; neatsižvelgė į tai, jog ieÅ¡kovė visÄ laikÄ elgėsi nesÄ Å¾iningai, vilkino bylos nagrinėjimÄ .  Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡ios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 2-3 dalys). Apeliantas teigia, kad proceso metu ieÅ¡kovė buvo nesÄ Å¾ininga.

Tačiau pažymėtina tai, kad kreipimasis į teismÄ dėl galimai pažeistų teisių gynimo, su tuo susijusių įrodymų rinkimas bei teikimas, reikalavimo didinimas nepriklausomai nuo to, kad ieÅ¡kininis reikalavimas ir nebuvo patenkintas, – negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningu, prieÅ¡taraujančiu teisei elgesiu (CPK 185 str.). Atsakovui nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikus įrodymų, kad ieÅ¡kovės procesinis elgesys buvo netinkamas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindo pakeisti teismo 2015 m. birželio 1 d. papildomÄ sprendimÄ nėra (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias ji patyrė apeliacinės instancijos teisme (t. 9, b. l. 141), neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Tačiau v į valstybės biudžetÄ iÅ¡ jos priteisiama 1500 Eur – žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ , kurio mokėjimas buvo atidėtas teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi (T. 8, b. l. 196). Atsakovas byloje yra pareiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ ir pateikęs reikiamus dokumentus dėl 1 520 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo dėl atsiliepimų į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir praÅ¡ymus priimti naujus įrodymus parengimo (t. 9, b. l. 15, 138, 242). Ä®vertinusi tai, kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 4, 7, 8.11 punktuose nurodytų dydžių, o taip pat įvertinusi apeliaciniam teismui pateiktus dokumentus etc., teisėjų kolegija priteisia atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės Eur Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimÄ CPK 93, 98, 178 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimÄ ir 2015 m. birželio 1 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .  Priteisti atsakovui Å«kininkui R. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės Å«kininkės V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybės biudžetui iÅ¡ ieÅ¡kovės Å«kininkės V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ (Å¡ios iÅ¡laidos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660). Teisėjai                                                                                                        Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                      Konstantinas Gurinas                                                                                                                      Gintaras Pečiulis