2025-03-05 Nr. AB-3852-3-62-3-01825-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-136-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01825-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo S. E. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (dabar Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui S. E. (trečiasis suinteresuotas asmuo – sodininkų bendrija „Bartonys“) dėl privalomojo nurodymo įvykdymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti S. E. (toliau – ir atsakovas) įvykdyti Departamento Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. gegužės 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. (12.1)-PN-365 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

2. Departamentas savo prašyme nurodė, kad:

2.1. Departamento pareigūnai 2021 m. liepos 7 d. apžiūros metu nustatė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje tarp vandens telkinio (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdė žemės darbus vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, t. y. nukasė žolinę augmeniją, įrengė tvorelę iš akmenų ir metalinio sieto, šlaite sustatė akmens riedulius, taip sunaikindamas žolinės augmenijos 298,241 m2 plotą ir padarydamas žalą aplinkai. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 3 dalies reikalavimus, draudžiančius vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose. Apžiūros metu nustatytos faktinės aplinkybės užfiksuotos 2021 m. liepos 7 d. apžiūros akte Nr. (12.6)-TVR-3728 ir fotonuotraukose.

2.2. Departamento pareigūnai 2022 m. sausio 18 d. atliko apžiūrą ir nustatė, kad nustatyti pažeidimai yra išlikę ir nepašalinti. Apžiūros metu nustatytos faktinės aplinkybės užfiksuotos 2022 m. sausio 18 d. apžiūros akte Nr. TVR-17-3 ir fotonuotraukose.

2.3. Atsakovui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2022 m. gegužės 20 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. (12.1)-PN-365 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriame nurodyta valstybinėje žemėje tarp vandens telkinio (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) pakrantės apsaugos juostoje atstatyti natūralų reljefą ir žemės paviršių, t. y. atsėti daugiametę žolę, nuimti tvorelę iš metalinio sieto ir nurinkti akmenis, esančius šlaite bei krante (tarp vandens telkinio ir šlaito). Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pareiškėjui buvo nustatytas iki 2022 m. birželio 20 d.

2.4. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.41 papunktį pakrantės tvarkymo darbai – pakrantėje vykdomi darbai: paplūdimio įrengimas ar tvarkymas, paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.) pakrantėje, nekeičiant kranto linijos; pakrantėje augančių makrofitų pjovimas ir (arba) šalinimas; pakrantės šlaito erozijos (vandens telkinio kranto linijos pasislinkimo) prevencija ar šios erozijos padarinių šalinimas. Pagal Aprašo 244 punktą, paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemonės taikomos, kai Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme nustatytais atvejais kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad atsakovo vykdytais darbais buvo šalinami erozijos padariniai ar prevencinė erozijos priemonė, nėra.

2.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2022 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (57)-D8(E)-2688 S. E. išaiškino, kad, remiantis Aprašo 35 punktu ir Aprašo 1 priedo 3.1 papunkčiu, norint tvarkyti erozijos pažeistą pakrantę ir (arba) taikyti erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones, būtina rengti vandens telkinio tvarkymo projektą ir gauti jam pritarimą iš Aplinkos apsaugos agentūros. Atsakovas 2022 m. birželio 30 d. pateikė Departamento Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijai parengtą vandens telkinio tvarkymo projektą, tačiau duomenų apie projekto derinimą su Aplinkos apsaugos agentūra nebuvo.

2.6. Departamento pareigūnai, 2022 m. birželio 23 d. pakartotinai atlikę vietos apžiūrą, nustatė, kad atsakovas neįvykdė Privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų iki 2022 m. birželio 20 d., nustatytas aplinkybes užfiksavo 2022 m. birželio 23 d. apžiūros akte Nr. TVR-4356 ir fotonuotraukose.

2.7. AAVKĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Taigi, atsakovui neįvykdžius Privalomojo nurodymo, yra teisinis pagrindas kreiptis į teismą.

3. Atsakovas S. E. prašė pareiškėjo prašymą atmesti ir atsakovui iš pareiškėjo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. Atsakovas 2017 m. sausio 20 d. įsigijo žemės sklypą, kurio dalis patenka į dirbtinio vandens telkinio (nepratenkantis karjeras) apsaugos juostą. Aprašo 2.2. punkte nurodyta, kad jo nuostatos netaikomos tvarkant dirbtinius nepratekamus vandens telkinius, todėl vadovautis Aprašu nėra jokio teisinio pagrindo.

4.2. Nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. D1-590/3D-583 patvirtintas Nepratekamų dirbtinių vandens telkinių įrengimo ir naudojimo aplinkosaugos ir melioracijos sistemų apsaugos reikalavimų aprašas (toliau – ir Dirbtinių vandens telkinių aprašas, 2014m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. D1-677/3D-493 redakcija), kurio nuostatos nedraudžia tvarkyti dirbtinio vandens telkinio aplinkos. Vadovaujantis šio aprašo nuostatomis, į dirbtinius vandens telkinius draudžiama: išleisti nevalytas nuotekas; mažesniu kaip 2 m atstumu nuo dirbtinio vandens telkinio kranto linijos draudžiama naudoti augalų apsaugos priemones, mineralines ir skystas organines trąšas (šis punktas netaikomas, jeigu dirbtiniam vandens telkiniui yra nustatyta pakrantės apsaugos juosta – nagrinėjamu atveju nustatyta); atliekant dirbtinio vandens telkinio valymo darbus, iškastas dumblas ir pašalinti vandens augalai negali būti kaupiami arčiau kaip 2 m atstumu nuo dirbtinio vandens telkinio pakrantės šlaito viršutinės briaunos ir turi būti tvarkomi vadovaujantis biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo reikalavimais (šis punktas netaikomas, jeigu dirbtiniam vandens telkiniui yra nustatyta pakrantės apsaugos juosta – nagrinėjamu atveju nustatyta). Taigi, atsakovas neatliko nė vieno veiksmo, kuris būtų draudžiamas pagal aptartą teisinį reguliavimą.

4.3. Atsakovas su kitais sodininkų bendrijos „Bartonys“ (toliau – ir Bendrija) narias sutvarkė apleistą pakrantę 2018 metais. Šiems darbams atlikti atsakovas buvo gavęs Bendrijos, kuri nuomoja žemę iš valstybės, pritarimą pakrantei sutvarkyti.

4.4. Pareiškėjas reikalauja atsėti daugiametę žolę, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kokia buvo sutvarkyto žemės sklypo dalies faktinė situacija iki atsakovas jį sutvarkė, nes iki 2018 metų toje vietoje buvo apleistas šabakštynas, nebuvo jokios daugiametės žolės.

4.5. Atsakovas dirbtinio vandens telkinio šlaite, nekeisdamas šlaito altitudžių, sudėjo natūralius akmenis su natūralių augalų dekoracijomis, šiems darbams atlikti nebuvo naudojamas cementas, kitos statybinės medžiagos, nebuvo pakeistas šlaitas. Akmenys nebuvo suvežti iš kitos vietos – jie buvo likę po karjero eksploatacijos pabaigos. Taip pat buvo pasėta veja. Atsakovas savo jėgomis ir lėšomis sukūrė gražią aplinką visuomenės rekreacijai ir sustabdė kranto erozijos plitimą, nes lietaus metu buvo ardomas ne tik krantas, bet ir atsakovo žemės sklypo pakraštys. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie būtų draudžiami įstatymo, veikė turėdamas žemės sklypo nuomininkės Bendrijos pritarimą ir šiuo metu yra nebaigtas projekto derinimo procedūros.

4.6. Privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, neapgrįstas, neatitinka AAVKĮ 20 straipsnio reikalavimų ir atsakovui visiškai nėra aišku, kaip jį įvykdyti, nes nagrinėjamu atveju atsakovas nepadarė jokios žalos aplinkai, atvirkščiai – apsaugojo vandens telkinio krantus nuo erozijos, todėl pareiškėjo prašymas negali būti patenkintas.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Departamento prašymą patenkino ir atsakovą S. E. įpareigojo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

6. Teismas nustatė, kad Privalomuoju nurodymu atsakovui buvo nurodyta iki 2022 m. birželio 20 d. valstybinėje žemėje tarp vandens telkinio (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pakrantės apsaugos juostoje atstatyti natūralų reljefą ir žemės paviršių, t. y. atsėti daugiametę žolę, nuimti tvorelę iš metalinio sieto ir nurinkti akmenis, esančius šlaite bei krante (tarp vandens telkinio ir šlaito). Aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias Departamento atliktais patikrinimais ir Privalomojo nurodymo surašymu, teismas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reguliuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai.

7. Teismas nurodė, kad teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl teismo įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą yra nustatytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 26 straipsnyje; pagal šio straipsnio nuostatas, būtina sąlyga įpareigoti asmenį priverstine tvarka įvykdyti privalomąjį nurodymą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas suėjus jo įvykdymo terminui.

8. Teismas konstatavo, kad Privalomajame nurodyme buvo konkrečiai suformuluotas reikalavimas žemės sklype pakrantės apsaugos juostoje atstatyti natūralų reljefą ir žemės paviršių, t. y. atsėti daugiametę žolę, nuimti tvorelę iš metalinio sieto ir nurinkti akmenis, esančius šlaite bei krante (tarp vandens telkinio ir šlaito). Privalomajame nurodyme aiškiai ir išsamiai buvo apibrėžti veiksmai, kuriuos iki nustatyto termino privalėjo atlikti atsakovas, taip pat Privalomajame nurodyme nurodytos teisės normos ir faktinės aplinkybės, kurių pagrindu jis buvo surašytas.

9. Kaip nepagrįsti buvo atmesti atsakovo argumentai, kad jam nėra aišku, kaip įvykdyti Privalomajame nurodyme nurodytus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad apžiūros aktuose nustatyti ir fotolentelėse užfiksuoti duomenys patvirtino, jog pakrantės apsaugos juostos reljefas ir žemės paviršius nėra natūralus, nes pakeistas pakrantės pertvarkymo darbais, kuriuos atliko atsakovas (atsakovas šių aplinkybių neneigė). Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pakrantės apsaugos juosta išklota rieduliais, įrengta tvorelė, pakrantė apsodinta dekoratyviniais augalais; kt. Tai patvirtino, jog pakrantės apsaugos juostos natūralus reljefas ir žemės paviršius buvo pakeistas pakrantės pertvarkymo darbais, todėl turi būti atstatytas pakrantės apsaugos juostos natūralus reljefas ir žemės paviršius.

10. Teismo vertinimu, atsakovo nurodyta aplinkybė, jog krantas buvo pakenktas erozijos ir kėlė grėsmę žmonių saugumui, nepateisino atsakovo veiksmų. Buvo atkreiptas dėmesys į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Aprašo 244 punktą ir kitas nuostatas bei konstatuota, kad atsakovas pakrantės tvarkymo darbus atliko neturėdamas vandens telkinio tvarkymo projekto ir pritarimo iš atsakingos institucijos.

11. Pasisakydamas dėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad pakrantės tvarkymo darbai atlikti 2018 metais, kai valstybinės žemės teritorijai tarp vandens telkinio (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nebuvo taikomos specialiosios naudojimo sąlygos, nes minėta teritorija nebuvo pripažinta paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta, teismas pažymėjo, kad 2023 m. kovo 15 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija patvirtina, jog žemės sklypui (Nr. (duomenys neskelbtini)) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 5SK- 52- (14.5.110.) (toliau – ir 2016 m. sausio 27 d. Sprendimas) pagrindu įregistruotos ir nuo 2016 m. balandžio 6 d. taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos – „XXIX. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos“. Teismas konstatavo, kad valstybinės žemės teritorijai tarp vandens telkinio (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. balandžio 6 d. buvo taikomos specialiosios naudojimo sąlygos, kadangi minėta teritorija buvo pripažinta paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta.

12. Teismo vertinimu, Departamento Kauno valdybos Raseinių inspekcijos 2022 m. birželio 23 d. apžiūros akto Nr. TVR-4356 duomenys patvirtino, kad atsakovas iki nustatyto termino – 2022 m. birželio 20 d. – neįvykdė Privalomojo nurodymo

13. Teismas pabrėžė, kad atsakovas, nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, turėjo teisę jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Buvo konstatuota, kad Privalomasis nurodymas yra teisėtas ir galiojantis, todėl sukelia atsakovui teisines pasekmes – pareigą jį vykdyti.

14. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, jog atsakovas iki šiol gera valia nėra pašalinęs žemės sklype esančių atliekų, todėl nustatytas neabejotinas teisinis pagrindas, numatytas AAVKĮ 26 straipsnio normose, įpareigoti atsakovą teismo sprendimu įvykdyti Privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus. Teismo nuomone, vieno mėnesio nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas buvo visiškai pakankamas įvykdyti įpareigojimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas pakankamai ilgą laiką nevykdo Privalomojo nurodymo.

III. 15. Atsakovas S. E. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Departamento prašymą atmesti bei priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Teismas savo sprendimą argumentavo, jog atsakovas tvarkydamas vandens telkinio pakrantę pažeidė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio reikalavimus. Šio įstatymo 100 straipsnio 3 punktas draudžia paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus, kai žemės darbai vykdomi ir (ar) kranto linija, reljefas ar žemės paviršius keičiamas taikant esamų statinių apsaugos nuo potvynių, erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones ar atliekant paviršinių vandens telkinių tvarkymo darbus pagal aplinkos ministro patvirtintus Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimus.

16.2. Atsakovas vykdė darbus Bendrijos žemės sklype su Bendrijos leidimu, o darbų atlikimo metu nebuvo taikomos specialiosios sąlygos ir darbai buvo vykdomi su tikslu užkirsti kelią kranto erozijai.

16.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad nėra duomenų, jog atsakovo vykdytais darbais buvo šalinami erozijos padariniai ar yra prevencinė erozijos priemonė Aprašo taikymo prasme. Aprašo 2.2 punktas aiškiai apibrėžia, jog jo nuostatos netaikomos tvarkant dirbtinius nepratekamus vandens telkinius, todėl vadovautis Aprašu nebuvo teisinio pagrindo.

16.4. Atsakovas 2017 m. sausio 20 d. įsigijo žemės sklypą, kurio dalis tik nuo 2019 m. birželio 6 d. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pagrindu pateko į dirbtinio vandens telkinio (nepratenkantis karjeras) apsaugos juostą. 2018 metais atsakovas su kitais sodų bendrijos „Bartonys“ nariais sutvarkė apleistą, paviršinio lietaus vandens plaunamą ir ardomą pakrantę šalia savo žemės sklypo. Dėl darbų atlikimo laiko byloje ginčo nėra.

16.5. Teismas neteisėtai taikė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą atbuline data. Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas Dirbtinių vandens telkinių aprašas, kurio nuostatos nedraudžia tvarkyti dirbtinio vandens telkinio aplinkos (žr.22–24 p.). Atsakovas neatliko nė vieno draudžiamo veiksmo, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, todėl nepagrįstas ir kitas sprendimo argumentas, jog atsakovas nesilaikė aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų.

16.6. Dėl teismo išvados, kad Privalomasis nurodymas yra aiškus, o užfiksuoti duomenys patvirtina, jog pakrantės apsaugos juostos reljefas ir žemės paviršius nėra natūralus, jis pakeistas atsakovui atlikus pakrantės pertvarkymo darbus, pažymėtina, kad Departamentas reikalauja atsėti daugiametę žolę, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kokia buvo sutvarkyto žemės sklypo dalies padėtis iki atsakovas jį sutvarkė. Iki 2018 metų toje vietoje buvo apleistas šabakštynas, nebuvo jokios daugiametės žolės. Atsakovas su kitais Bendrijos nariais dirbtinio vandens telkinio šlaite, nekeisdamas šlaito altitudžių, sudėjo natūralius akmenis su natūralių augalų dekoracijomis. Akmenys nebuvo suvežti iš sodų bendrijos teritorijos, jie buvo likę po šioje vietoje buvusio žvyro karjero eksploatacijos pabaigos. Taip pat buvo pasėta veja. Dėl atsakovo atlikto darbo yra sustabdyta kranto erozija, nes lietaus metu buvo ardomas ne tik krantas, bet ir atsakovo žemės sklypo galas. Šių faktinių aplinkybių teismas nevertino ir nepasisakė, kaip atsakovas turi įvykdyti Privalomąjį nurodymą, t. y. ar atstatydamas kranto būklę atsakovas privalo krante sukelti iki sutvarkymo buvusią erozijos būklę. Akivaizdžią kranto eroziją patvirtina 2017 metais daryta ir teismui pateikta kranto fotonuotrauka, tačiau pirmosios instancijos teismas jos neįvertino.

16.7. Teismas taip pat neteisėtai atmetė atsakovo argumentą, jog žemės sklype, kuriame pareiškėjas atliko aplinkos tvarkymo darbus, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta yra įregistruota NŽT 2016 m. sausio 27 d. Sprendimu. 2018 metais, kai buvo atlikti aplinkos tvarkymo darbai, žemės sklypas dar nebuvo pripažintas teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, šis sklypas dar nebuvo teritorijoje, kuri būtų pripažinta paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta, negaliojo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kurio 1 straipsnis aiškiai apibrėžia šio įstatymo tikslą ir paskirtį. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) minėto įstatymo reguliavimo objektu tapo tik 2022 m. rugsėjo 16 d., t. y. praėjus 4 metams po darbų, kuriuos atliko atsakovas ir kurie neteisėtai yra įvardinti kaip žalingi gamtai.

16.8. Teismas, atmesdamas aukščiau nurodytą atsakovo argumentą, nurodė, jog žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) NŽT 2016 m. sausio 27 d. Sprendimo pagrindu įregistruotos ir nuo 2016 m. balandžio 6 d. taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – „XXIX. Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos“ ir tai patvirtina, jog valstybinės žemės teritorijai tarp vandens telkinio ir sklypo, (duomenys neskelbtini), buvo taikomos specialiosios naudojimo sąlygos nuo 2016 m. balandžio 6 d. Toks argumentas yra nepagrįstas, nes byloje tokio įrodymo nėra. Be to, teismas ginčui taikė ne šią teisės normą, o Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą.

16.9. Privalomajame nurodyme yra nurodyta, jog atsakovas 2018 metais vykdė žemės darbus valstybinėje žemėje tarp vandens telkinio ir sklypo ((duomenys neskelbtini)), vadinasi žemės sklypas, kuriame atsakovas vykdė darbus yra valstybinė žemė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriai paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta yra įregistruota NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 5SK-1304-(14.5.110 E.). Negali būti toleruojama situacija, kai žemės sklypui dar neįregistravus specialiųjų sąlygų, jam jau yra taikomi apribojimai (lex retro non agit).

16.10. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas veikė gavęs iš Bendrijos pritarimą, be to, tam, kad jo darbai būtų įteisinti, atsakovas yra užsakęs projektą tvenkinio šlaito sutvarkymui. Taigi, atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie būtų draudžiami įstatymo, jis veikė turėdamas žemės sklypo nuomininko pritarimą ir šiuo metu yra nebaigtos projekto, kuris įteisintų atsakovo veiksmus, derinimo procedūros. Departamentas nepateikė jokių duomenų, kokia buvo pakrantės būklė iki atsakovas ją sutvarkė – šių aplinkybių nepaneigė ir teismas. Pareiškėjas, reikalaudamas įpareigoti atsakovą atkurti teritorijos ankstesnę būklę, privalėjo aiškiai nurodyti, kokia ta būklė buvo iki jos sutvarkymo. Atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybę, kad krantas prieš sutvarkymą buvo pažeistas erozijos, atsakovas įrodinėjo Jonavos rajono savivaldybės administracijos raštu (II t., b. l. 142), tačiau pirmosios instancijos teismas šio įrodymo nevertino.

16.11. Taigi, teismo išvada, kad byloje egzistuoja teisės aktuose įtvirtintos sąlygos įpareigoti atsakovą įvykdyti Privalomąjį nurodymą, yra nepagrįsta, o teismo sprendimas priimtas tinkamai neįvertinus faktinių aplinkybių, neteisėtai taikant teisės normas atgal. Privalomasis nurodymas yra nepagrįstas ir tai nesuteikia pagrindo įpareigoti atsakovą priverstine tvarka jį įvykdyti, nes atsakovas jokios žalos aplinkai nepadarė. Apeliantas vykdė darbus žemės sklype, kuriam nebuvo taikomos specialiosios sąlygos, o jo darbai buvo vykdomi su tikslu užkirsti kelią kranto erozijai.

17. Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Departamentas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

18.1. Apelianto minimas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas buvo priimtas 2019 m. birželio 6 d. ir tuo pagrindu padaryti turto registro duomenų pakeitimai. Iki šio įstatymo priėmimo teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, buvo įregistruojamos NŽT teritorinio skyriaus vedėjo įsakymu.

18.2. Dėl atsakovo argumento, jog krantas buvo pakenktas erozijos ir kėlė grėsmę žmonių saugumui, pažymėtina, kad atsakovas pakrantės tvarkymo darbus atliko neturėdamas vandens telkinio tvarkymo projekto ir pritarimo iš atsakingos institucijos (Aprašo 35 p., 1 priedo 3.1 p.). Be to, atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Dirbtinių vandens telkinių aprašu, kadangi jis nerengė dirbtinio vandens telkinio.

18.3. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad žemės sklypas, kuriame atsakovas vykdė darbus, yra valstybinė žemė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriai paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta yra įregistruota NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 5SK-1304-(14.5.110 E.). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija (sudarymo data – 2011 m. birželio 7 d., pridedamas prie atsiliepimo) duomenimis, specialios žemės naudojimo sąlygos valstybinei žemei buvo taikomos ir anksčiau, t. y. nuo 2010 m. spalio 29 d. NŽT teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. Ž5-430 (7.6832 ha plotui, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuo metu valstybinės žemės sklypo plotas yra 4.4167 ha, o žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

18.4. Teismas pagrįstai vadovavosi Aprašo nuostatomis ir nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog krantas buvo pakenktas erozijos, kėlė grėsmę žmonių saugumui, nepateisina atsakovo veiksmų. Nors atsakovas tvirtina, kad nėra aišku, kaip įvykdyti Privalomąjį nurodymą, tačiau atsakovo Aplinkos apsaugos agentūrai pateiktoje medžiagoje dėl pritarimo projektui gauti esančioje kranto su erozija nuotraukoje matyti, kad dalis kranto buvo pažeista tik sklypo gale. Tuo tarpu atsakovas akmens rieduliais nuklojo visą šlaitą – 2022 m. sausio 18 d. Akto nuotraukose matyti, kad už rieduliais nukloto šlaito toliau besitęsianti pakrantė yra žolinės augmenijos.

18.5. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog Privalomajame nurodyme buvo konkrečiai suformuluotas reikalavimas žemės sklype pakrantės apsaugos juostoje atstatyti natūralų reljefą ir žemės paviršių, t. y. aiškiai ir išsamiai buvo apibrėžti veiksmai, kuriuos iki nustatyto termino privalėjo atlikti atsakovas. Teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, todėl teisinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Departamento reikalavimo įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Departamento Privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus – žemės sklype pakrantės apsaugos juostoje atstatyti natūralų reljefą ir žemės paviršių, t. y. atsėti daugiametę žolę, nuimti tvorelę iš metalinio sieto ir nurinkti akmenis, esančius šlaite bei krante (tarp vandens telkinio ir šlaito) – teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Departamento prašymą patenkino (žr. nutarties 1 p. ir 5 p.), dėl ko buvo paduotas apeliacinis skundas (žr. nutarties 15 p.).

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prieš pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų (žr. nutarties 16 p. ir jo papunkčius), visų pirma, pabrėžia, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra prašymas įpareigoti atsakovą įvykdyti Privalomąjį nurodymą, t. y. keliamas klausimas dėl to, ar pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą su prašymu dėl įpareigojimo įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

22. Bylą tikrinanti teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės prevencijos principas – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai.

23. Kaip ir buvo teisingai nurodęs pirmosios instancijos teismas, privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones (AAVKĮ 2 str. 6 d.; redakcija, galiojusi Privalomojo nurodymo surašymo metu).

24. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad privalomasis nurodymas yra poveikio priemonė asmeniui, nesilaikančiam aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuria siekiama prevencinių tikslų išvengti teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai (taip pat žr. nutarties 6 p.).

25. Esant atvejui, kai privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nebuvo pratęstas, jis nebuvo apskųstas, ir suėjus jame nustatytam terminui, jis nebuvo įvykdytas (šioje byloje būtent ir nustatyta pastaroji aplinkybė), Departamentui kreipusis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo, teisme nagrinėjamas įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą klausimas, t. y. ar privalomasis nurodymas įvykdytas ar ne, kokia apimtimi įvykdytas ir panašiai, o ne paties privalomojo nurodymo ar pagrindų duoti privalomąjį nurodymą teisėtumo klausimas, kadangi asmeniui, dėl kurio priimtas privalomasis nurodymas, įstatymas nustato tiek galimybę kreiptis dėl jo įvykdymo termino pratęsimo, tiek ir ginčyti atsisakymą pratęsti terminą bei patį privalomąjį nurodymą.

26. Byloje sprendžiamas ginčas ne dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, o dėl įpareigojimo atsakovą jį įvykdyti, todėl apeliacinio skundo argumentacija nukreipta į Privalomąjį nurodymą (jo esmę), iškelto ginčo ribose teisinės reikšmės neturi, kadangi Privalomojo nurodymo teisės aktų nustatyta tvarka neginčijus, buvo išreikštas atitinkamas atsakovo sutikimas su Privalomojo nurodymo sukeltomis teisinėmis pasekmėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-232-502/2023; taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1140-492/2024).

27. Išdėstytų nuostatų pagrindu teisėjų kolegija atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Privalomojo nurodymo teisėtumu bei pagrįstumu, atmeta visiškai.

28. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nenuginčytas bei galiojantis Privalomasis nurodymas per jame nustatytą terminą nebuvo įvykdytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir atsakovą įpareigojo per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Privalomąjį nurodymą.

29. Pažymėtina, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad Privalomasis nurodymas neaiškus. Privalomajame nurodyme išdėstyti konkretūs reikalavimai: 1) atsėti daugiametę žolę; 2) nuimti tvorelę iš metalinio sieto; ir 3) nurinkti akmenis esančius šlaite bei krante (tarp vandens telkinio ir šlaito). Pareiškėjas tiksliai išreiškė savo poziciją bei nurodė konkrečius veiksmus, kuriuos privalo atlikti atsakovas.

30. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalį, administracinis teismas, priimdamas sprendimą, įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar skundas (prašymas) turėtų būti tenkinamas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 3 d.).

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Departamento prašymą, priėmė sprendimą, kuriame nurodė nustatytas bylai išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir argumentus bei pateikė vertinimą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo.

32. Dėl išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo Departamento prašyme nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotą reikalavimą ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo prašymą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

33. Atmetus apeliacinį skundą, konstatuotina, kad atsakovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo S. E. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius