d4ab4e7c-5942-4efd-8f71-bfadb9ef0dae · Vilniaus apygardos teismas

?Skundas Nr. 1S-27-1121/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34719-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.1; 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.5; 2.1.16.1.2.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Lauretos Ulbienės, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei, dalyvaujant prokurorui Edmundui Bagdonui, kaltinamojo G.

K. gynėjui advokatui Nikitai Kuznecovui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi kaltinamojo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, teisto, kaltinamo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu, gynėjo advokato Nikitos Kuznecovo skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. ir 2019 m. gruodžio 29 d. nutarčių, kuriomis kaltinamajam G.

K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant dvideÅ¡imties dienų suėmimo terminÄ , skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 28 d., n u s t a t ė : I. Nagrinėjamų klausimų esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-237-1011/2020 G. K. (toliau – kaltinamasis) yra kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis 2019 m. rugpjūčio 13 d. apie 3 val., bÅ«damas prie (duomenys neskelbtini), pagrobė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Chrysler“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 3600 Eur vertės. 2. 2019 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Savo sprendimÄ Å¾emesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad G. K. nevykdo kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, iÅ¡naudotos visos priemonės jį surasti ir pristatyti į teisiamÄ jį posėdį, bei padarė iÅ¡vadÄ , kad jis slepiasi nuo teismo (past. – egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo paskyrimo pagrindas). 3. 2019 m. gruodžio 28 d. 1 val. nakties G.

K. laikinai sulaikytas.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 29 d. nutartimi kaltinamajam paliko galioti 2019 m. gruodžio 2 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , nustatant 20 dienų suėmimo terminÄ , jį skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 28 d. Nutartyje konstatuotas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindas (pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bÅ«damas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo). II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai 5. Paduotame skunde kaltinamojo gynėjas N. Kuznecovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. ir 2019 m. gruodžio 29 d. nutartis, kuriomis kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas.

6. Kaltinamojo gynėjas skunde pateikia tokius motyvus: 1) 2019-12-02 d. teismo posėdyje nedalyvavo nei kaltinamasis, nei jo gynėjas. Gynėjo nuomone, teismas negalėjo paskirtos kardomosios priemonės pakeisti į suėmimÄ ; 2) 2019-12-29 d. teismo nutartyje nurodyta, kad gynėjo nedalyvavimas nelaikytinas esminiu pažeidimu;

3) teismas nepaneigė kaltinamojo teiginio, kad jis sirgo, tačiau atitinkamus duomenis panaudojo prieš jį.

7. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti. I. AukÅ¡tesniojo teismo iÅ¡vados ir argumentai Kaltinamojo gynėjo skundas atmestinas 8. Pagal BPK 119 straipsnį kardomosios priemonės gali bÅ«ti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , bylos nagrinėjimÄ teisme ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali bÅ«ti skiriamas tik tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti iÅ¡vardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

9. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali bÅ«ti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sÄ lygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytų pagrindų.

10. Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). AukÅ¡tesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamÄ ja byla, pateikta skundo nagrinėjimui, daro iÅ¡vadÄ , kad joje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog G. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje. Minėti duomenys yra užfiksuoti kaltinamajame akte nurodytoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

BÅ«tina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo pagrįstumo, nevertina surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo. Å iuo metu tam, kad bÅ«tų taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

11. Kaltinamajam G. K. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra apysunkis nusikaltimas, o tai atitinka BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatytÄ suėmimo skyrimo sÄ lygÄ .

12. Žemesnės instancijos teismas 2019 m. gruodžio 2 ir 29 d. nutartyse, paskirdamas kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ ir nustatydamas jos terminÄ , nurodė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintÄ suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindÄ : bÅ«damas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.

13. Vertinant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrįstumÄ , bÅ«tina kompleksiÅ¡kai atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. G. K. yra kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimÄ , kurio sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė iki Å¡eÅ¡erių metų. Teismas pažymi, jog sprendžiant suėmimo klausimÄ , vertintina tiek gresianti pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, tiek kitos BPK 122 straipsnio 2 dalies aplinkybės. Žemesnės instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad G.

K. nurodė neegzistuojantį savo gyvenamosios vietos adresÄ . Skambinant jo nurodytu telefono numeriu, atsiliepęs asmuo prisistatė kaltinamojo broliu, ir nurodė informuosiantis kaltinamÄ jį apie vyksiančio teisiamojo posėdžio vietÄ ir laikÄ . Nepaisant to, kaltinamasis į teismo posėdį neatvyko. Pažymėtina ir tai, kad G. K. nuo 2019 m. vasario 6 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ , todėl žemesniojo teismo iÅ¡vada, kad G. K. neturi pastovios gyvenamosios vietos, yra pagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nepalaiko ryšių su motina, retai bendrauja su broliu, jokių kitų artimų socialinių ryšių neturi, yra nevedęs, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. 2019 m. gruodžio 28 d. sustabdytas policijos pareigūnų, kaltinamasis melagingai prisistatė ne savo, o brolio vardu.

14. Be to, pabrėžtina, kad G. K. bÅ«damas laisvėje ne tik vengė pirmosios instancijos teismo posėdžių, bet ir pažeidė teismo paskirtÄ Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę – nevykdė įpareigojimo periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 144). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai taikė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ suėmimo skyrimo pagrindÄ .

15. Teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad tais atvejais, kai teisiamajame posėdyje bylos nagrinėjimas atidedamas, nes kaltinamojo buvimo vieta nežinoma (BPK 234 straipsnio 5 dalies 2 punktas), teismas, vadovaudamasis BPK 142 straipsnio 1 dalies, 247 straipsnio ir 122 straipsnio nuostatomis, kartu gali paskelbti kaltinamojo paieÅ¡kÄ ir paskirti kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ arba juo pakeisti kitÄ paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę, kuriÄ jis yra pažeidęs (BPK 132, 133, 135, 136 straipsniai). Dėl tos priežasties nepritartina skunde nurodytiems argumentams, kad teismas 2019 m. gruodžio 2 d. posėdžio metu galėjo spręsti tik dėl kaltinamojo atvesdinimo, bet negalėjo spręsti dėl kardomosios priemonės pakeitimo.

16. Teismas akcentuoja, kad pateiktame skunde nepagrįstai remiamasi BPK 233 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis bylos perdavimÄ nagrinėti teisiamajam posėdžiui. Teisiamajam posėdžiui byla buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartimi. Å ia nutartimi suėmimas G. K. nebuvo skirtas. Skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. ir 2019 m. gruodžio 29 d. nutartys, kurios priimtos G. K. baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant teisme.

17. Pritartina 2019 m. gruodžio 29 d. žemesniojo teismo nutartyje iÅ¡dėstytiems iÅ¡samiems motyvams (b. l. 162) dėl skunde pateikiamo argumento, kad 2019 m. gruodžio 2 d. posėdyje, kuriame Å¡velnesnė kardomoji priemonė G. K. pakeista į suėmimÄ , nedalyvavo gynėjas. Kaip matyti iÅ¡ 2019 m. gruodžio 29 d. teismo posėdžio protokolo (b. l. 156-158), teismo posėdyje, kuriame spręstas kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas, dalyvavo tiek suimtasis, tiek ir jo gynėjas.

18. Taip pat svarbu pažymėti, kad nors suimtasis teigė, jog sirgo, tačiau byloje nėra jokių šį teiginį patvirtinančių duomenų. Be to, kaltinamasis nepateikė ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuotos sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažymos, kuri patvirtintų ligÄ , dėl kurios asmuo negali atvykti pagal Å¡aukimÄ , todėl nėra jokio pagrindo nustatyti svarbiÄ jo nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastį, numatytÄ BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

19. AukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinimu, kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta. Å velnesne ar keliomis Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Å¡iuo metu nėra galimybės užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo. SkundÄ nagrinėjantis teismas mano, kad Å¡iuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos, laikantis BPK reikalavimų, esant reikÅ¡mingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, kad niekam negali bÅ«ti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. ir 2019 m. gruodžio 29 d. nutarčių, kuriomis kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant dvideÅ¡imties dienų suėmimo terminÄ . Teismas, vadovaudamasis BPK 119, 121, 122, 130 straipsniais, n u t a r i a : kaltinamojo G. K. gynėjo advokato Nikitos Kuznecovo skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. ir 2019 m. gruodžio 29 d. nutartis palikti nepakeistas.

Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Daiva Kazlauskienė Laureta Ulbienė Paulius Veršekys