2019-06-20 Nr. AB-13146-3-61-3-04195-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1835-662-2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04195-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos 25.7; 25.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. K. skundą atsakovui Valstybiniam studijų fondui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. P. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio studijų fondo (toliau – ir VSF) 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. R2-327 „Dėl atleidimo nuo lėšų grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VSF išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

2. Nurodė, kad Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (toliau – ir Akademija) rektoriaus 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu buvo pašalintas iš studentų sąrašų iš valstybės finansuojamos studijų vietos dėl nepažangumo. Norėdamas studijas tęsti kitoje aukštojoje mokykloje – Kauno Vytauto Didžiojo universitete, kreipėsi į VSF dėl paskolos studijoms finansuoti, tačiau vietoje atsakymo dėl paramos gavo 2014 m. spalio 16 d. įspėjimą dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą. Pareiškėjas į įspėjimą reagavo kaip į paskatinimą atitaisyti savo klaidas, studijų nenutraukiant, o tęsiant jas toliau, bet tik jau už savo lėšas. Akademijos rektoriaus 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymu buvo vėl priimtas į Akademiją, tą pačią studijų programą, ne kartoti kursą, o tęsti, t. y. į 4-ą kursą. Studijų programą baigė su puikiu įvertinimu ir iš karto įstojo į Akademijos magistro studijas valstybės finansuojamą studijų vietą. Pareiškėjo nuomone, studijų baigimas laikytinas aplinkybių pasikeitimu, dėl kurio jis VSF sprendimu turėjo būti atleistas nuo lėšų grąžinimo.

3. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 11 d. kreipėsi į VSF direktorių, prašydamas atšaukti 2014 m. spalio 16 d. įspėjimą bei norėdamas gauti oficialų raštą, 2017 m. birželio 10 d. kreipėsi į VSF dar kartą. 2017 m. spalio 23 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į VSF, kuris priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo neatleido pareiškėjo nuo lėšų grąžinimo. Pareiškėjo teigimu, VSF, priimdamas skundžiamą Sprendimą, ignoravo faktines aplinkybes, netinkamai, šališkai interpretavo Įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 1228 redakcija) patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas, valstybės vardu vykdė nepagrįstus ir protingumo kriterijams prieštaraujančius sprendimus, vilkino atsakymų į klausimus parengimą ir nepateikė išsamios teisinės informacijos.

4. Pareiškėjas 2018 m. kovo 13 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad VSF atsiliepime nepagrįstai nurodė, kad jis buvo pašalintas iš studentų sąrašų. Teigė, jog pareiškėjas buvo pašalintas tik iš valstybės finansuojamos vietos, apie Akademijos rektoriaus 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 281, kuriuo jis neva išbrauktas iš studentų sąrašo, pareiškėjas net nebuvo informuotas, todėl VSF pozicija, kad vėliau pareiškėjo sudarytos sutartys turi būti vertinamos kaip su ankstesne 2011 m. liepos 29 d. sutartimi neturinti nieko bendra, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, yra nelogiška, prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms.

5. Atsakovas VSF (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija 2011 m. liepos 29 d. sudarė studento, studijuojančio valstybės finansuojamoje vietoje, sutartį Nr. VF-235 (toliau – ir Studijų sutartis), kuria pareiškėjas buvo priimtas į Atlikimo meno, violončelės, nuolatinių studijų valstybės finansuojamą studijų vietą. Akademijos rektoriaus 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 281SĮ pareiškėjas, būdamas 3-iame kurse, buvo išbrauktas iš studentų sąrašų dėl nepažangumo, turėdamas 4 akademines skolas. Būtent dėl šios priežasties, pareiškėjui atsirado prievolė grąžinti lėšas už studijas.

7. Nurodė, jog Akademija 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. DS-689 informavo VSF apie pareiškėjo pašalinimą iš aukštosios mokyklos, todėl VSF 2014 m. spalio 16 d. įspėjime Nr. SG-292 nurodė pareiškėjui, kad per trejus metus nuo įspėjimo išsiuntimo jis privalo grąžinti 1 129,52 Eur į valstybės biudžetą. Pareiškėjas nei iki 2017 m. spalio 16 d., nei iki šiol nėra įvykdęs prievolės, todėl pagrįstai yra skaičiuojami delspinigiai už laiku neįvykdytą prievolę. Pažymėjo, kad nei Įstatymo nuostatos, nei Tvarkos aprašo nuostatos nenumato, kad prievolė grąžinti lėšas išnyksta asmeniui, studijavusiam valstybės finansuojamoje vietoje ir nutraukusiam studijas ar pašalintam iš aukštosios mokyklos, vėliau baigus valstybės nefinansuojamas studijas. Prievolė grąžinti lėšas yra savarankiška, ji kyla iš įstatymo ir konkrečios asmens sudarytos valstybės finansuojamų studijų sutarties. Tarp pareiškėjo ir Akademijos sudarytos sutarties 6 punkte įtvirtinta pareiga grąžinti lėšas, baigus teisinius santykius su aukštąja mokykla. Aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui atsirado prievolė grąžinti lėšas už studijas, nėra pasikeitusios ar išnykusios, pagrindai atleisti pareiškėją nuo lėšų grąžinimo, neegzistuoja, todėl prievolė grąžinti lėšas yra ir privalo būti vykdoma. Atkreipė dėmesį, kad VSF 2014 m. spalio 16 d. įspėjimas atitiko visus Tvarkos apraše nustatytus reikalavimus.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 29 d. buvo sudaryta Studijų sutartis (b. l. 34–35), pagal kurią pareiškėjas priimtas į Atlikimo meno, violončelės (612W31001) studijų programos B1 kursą. Studijų sutarties 11 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti nutraukta Akademijos nustatyta tvarka pašalinus pareiškėją, jeigu jis grubiai pažeidžia Akademijos statutą bei vidaus tvarką reglamentuojančius teisės aktus, nevykdo studijų programos reikalavimų. Studijų sutarties 12.2 papunktyje nurodyta, kad sutartis pasibaigia Studijų sutarties 11 punkte nustatytais atvejais.

10. Akademijos rektorius 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 281 SĮ „Dėl išbraukimo iš studentų sąrašų“ (b. l. 36) išbraukė iš Akademijos studentų sąrašų Atlikimo meno programos bakalauro studijų III kurso studentą (šiuo atveju pareiškėją), kuris po skolų perlaikymo turėjo 4 akademines skolas.

11. Akademija kreipėsi į VSF 2014 m. rugsėjo 9 d. raštu „Dėl duomenų pateikimo valstybiniam studijų fondui“ (b. l. 37), kuriuo informavo, kad pareiškėjas nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. pašalintas iš valstybės finansuojamos studijų vietos dėl nepažangumo (b. l. 38).

12. Gavęs pranešimą apie pareiškėjo pašalinimą iš Akademijos nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d., VSF 2014 m. spalio 16 d. įspėjimu Nr. SG2-292 „Dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą“ (toliau – ir Įspėjimas) (b. l. 3–4) įspėjo pareiškėją apie tai, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 9 punktu, jis per 3 metus nuo šio įspėjimo išsiuntimo iš VSF dienos, t. y. iki 2017 m. spalio 16 d. privalo grąžinti VSF valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, t. y. pareiškėjas per nurodytą laikotarpį turi grąžinti 3 900,00 Lt (1 129,52 Eur). Įspėjime taip pat nurodyta, kad jeigu pareiškėjas atitinka bent vieną Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytą kriterijų, dėl kurio VSF atleidžia nuo lėšų grąžinimo, turi informuoti VSF apie tai iki įspėjime nurodyto lėšų grąžinimo termino pabaigos ir atsiųsti tai pagrindžiančius dokumentus, arba informuoti, jeigu studijas nutraukė savo noru per pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą.

13. Pareiškėjas, gavęs nurodytą įspėjimą, 2017 m. balandžio 11 d. prašymu (b. l. 5) kreipėsi į VSF, prašydamas atšaukti įspėjimą pasikeitus aplinkybėms. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad studijų programą baigė 2016 m., įgijo muzikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, už studijų baigiamąjį kursą sumokėjo pats, todėl žalos valstybei nepadarė.

14. 2017 m. birželio 27 d. gavęs pareiškėjo prašymą, VSF priėmė 2017 m. liepos 19 d. raštą Nr. R2-152 „Dėl atleidimo nuo lėšų grąžinimo“ (b. l. 6–7), kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo, t. y. atsisakė atleisti pareiškėją nuo lėšų grąžinimo ir priminė prievolę grąžinti lėšas įvykdyti iki 2017 m. spalio 16 d. Rašte, be kita ko, nurodyta, kad VSF, gavęs pareiškėjo prašymą, kreipėsi į Akademiją 2017 m. liepos 3 d. raštu Nr. A2-33 „Dėl G. P. K. studijų nutraukimo aplinkybių patikslinimo“ (b. l. 42), kuriuo prašė patikslinti ar pareiškėjui taikytinas kuris nors atleidimo nuo lėšų grąžinimo punktas. Akademija atsakymą pateikė 2017 m. liepos 7 d. raštu „Dėl G. P. K. studijų nutraukimo aplinkybių patikslinimo“ (b. l. 21), kuriame nurodė, kad nors pareiškėjas 2015 m. buvo priimtas į bakalauro studijų 4 kursą studijuoti klausytojo statusu mokant pilną kainą, 2016 m. vasario 12 d. jam buvo leista studijuoti valstybės nefinansuojamoje vietoje mokant pilną kainą, visgi 2014 m. jis buvo išbrauktas iš valstybės finansuojamos studijų vietos dėl nepažangumo, atleidimo pagrindo nėra, todėl turi grąžinti lėšas už buvusį studijų laikotarpį valstybės finansuojamoje vietoje.

15. Nesutikdamas su tokiu VSF atsakymu, pareiškėjas kreipėsi į VSF su 2017 m. spalio 23 d. raštu „Dėl atleidimo nuo lėšų grąžinimo“ (b. l. 18–20), kuriuo pakartotinai prašė atšaukti įspėjimą pasikeitus aplinkybėms. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad: neprašė atleisti nuo lėšų grąžinimo, o prašė atšaukti įspėjimą; pašalinimas iš aukštosios mokyklos ir pašalinimas iš valstybės finansuojamos vietos yra ne tas pats; Įstatyme nėra nurodyta, kad asmuo turi grąžinti lėšas už buvusį laikotarpį; jo atžvilgiu negali būti taikomas Tvarkos aprašo 6 punktas, kadangi jame kalbama tik apie tuos asmenis, kurie pašalinami arba savo noru pasitraukia iš studijų ir jų nebaigia, priešingai nei jis pats, kuris baigė studijų programas ir įgijo atitinkamą kvalifikaciją.

16. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, VSF priėmė skundžiamą Sprendimą (b. l. 11–12), kuriuo pareiškėjo prašymo netenkino. Sprendime nurodyta, kad prievolei grąžinti lėšas atsirasti pagal Tvarkos aprašą reikalingos dvi sąlygos: 1) asmens studijavimas valstybės finansuojamoje vietoje ir 2) valstybės finansuojamų studijų nutraukimas ar pašalinimas iš aukštosios mokyklos faktas. Akademija informavo, kad 2011 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą ir, studijuodamas valstybės finansuojamoje vietoje, 2014 m. rugpjūčio 29 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos (išbrauktas iš studentų sąrašų). Pareiškėjo atveju egzistavo abi nurodytos sąlygos prievolei grąžinti lėšas atsirasti. Sprendime taip pat nurodyta, kad aptarti faktai, susiję su pareiškėjo prievolės grąžinti lėšas atsiradimu, nėra paneigti ar nuginčyti teismine tvarka, todėl prievolė grąžinti lėšas pareiškėjo atžvilgiu yra galiojanti ir turi būti vykdoma. Sprendime taip pat atsakyta ir į kitas pareiškėjo prašyme pateiktas pastabas.

17. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 77 straipsnio (iki redakcijos, įsigaliojusios nuo 2017 m. sausio 1 d. – 70 straipsnis), 14 dalyje nustatyta, kad valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir asmenys, gavę studijų stipendiją (įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.), pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Tvarkos aprašo 4 punkte nustatyti atvejai, kuomet valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalis grąžinamos į valstybės biudžetą. Tvarkos aprašo 6 punkte nustatyti atvejai, kada 4 punkto reikalavimus atitinkantis asmuo yra atleidžiamas nuo prievolės grąžinti lėšas. Tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad aukštoji mokykla per 20 darbo dienų nuo naujo semestro pradžios pateikia VSF Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytų asmenų, kurie nutraukė studijas ar buvo pašalinti per praėjusį semestrą, sąrašą. VSF per 30 dienų nuo šio sąrašo gavimo kiekvienam sąraše nurodytam asmeniui išsiunčia įspėjimą, kad asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą VSF sąskaitą (Tvarkos aprašo 9 punktas). Be to, nurodyta, kad kai VSF Tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta tvarka išsiunčia įspėjimą, laikoma, kad asmuo yra tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginys, jog VSF jį skatino atitaisyti savo klaidas, studijų nenutraukiant, o tęsiant jas toliau, bet tik jau už savo lėšas, todėl jis nevykdė Įspėjime nurodyto nurodymo, o siekė tęsti mokslus, pagrįstas abstrakčiomis aplinkybėmis ir subjektyviomis pareiškėjo prielaidomis, kurios neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, todėl nevertinamas.

19. Teismas vertino, jog nenuginčyta, kad pareiškėjas nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. buvo pašalintas iš valstybės finansuojamos studijų vietos dėl nepažangumo ir su juo buvo nutraukta Studijų sutartis. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 77 straipsnio 14 dalies ir Tvarkos aprašo 4 punkto kriterijus. Pareiškėjo argumentus, kad jis nebuvo informuotas apie jo išbraukimą iš studentų sąrašų, teismas vertino kritiškai, nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė šio fakto jokiais rašytiniais įrodymais. Be to, nepateikė VSF jokių dokumentų, patvirtinančių, kad egzistuoja nors vienas atleidimo nuo prievolės grąžinti lėšas pagrindas, įtvirtintas Tvarkos aprašo 6 punkte. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės (2014 m. rugsėjo 15 d. sudaryta nauja studijų sutartis Nr. NBM-14-1542 (b. l. 96–97) su Vytauto Didžiojo universitetu, pagal kurią jis priimtas į pirmosios studijų pakopos nuolatinės formos valstybės biudžeto nefinansuojamas Muzikos akademijos Atlikimo meno (violončelės) programos 4 kurso studijas; jo ir Akademijos sudaryta 2015 m. rugsėjo 3 d. klausytojo studijų sutartis Nr. K003 (b. l. 79–81, 82–83); jo ir Akademijos sudaryta nauja 2016 m. liepos 8 d. studijų sutartis Nr. 00093 (b. l. 98–101, 102–103), pagal kurią pareiškėjas buvo priimtas į universitetines antrosios pakopos (magistro) studijas valstybės finansuojamą vietą) nepatvirtina nei vieno atleidimo nuo prievolės grąžinti lėšas pagrindo. Priešingai, pareiškėjo nurodytos aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas neatitinka nė vieno iš Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytų pagrindų. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės (pareiškėjo bakalauro diplomas Nr. 000447, padėka už dalyvavimą Europos operos dienos šventėje) yra susijusios su pareiškėjo charakteristika bei asmeninėmis savybėmis, todėl teisiškai nėra reikšmingos sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pareiškėjas skunde nurodė, kad VSF vilkino atsakymų į klausimus parengimą ir nepateikė išsamios teisinės informacijos. Teismas, įvertinęs nustatytos faktines bylos aplinkybes, darė išvadą, kad VSF nepažeidė nei nustatytos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą procedūrinės tvarkos, nei VSF direktoriaus 2016 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. V1-1 patvirtintose Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybiniame studijų fonde taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatytos tvarkos reikalavimų. Priešingai, dėl paties pareiškėjo veiksmų VSF atsakymas į 2017 m. balandžio 11 d. jo parengtą prašymą buvo užregistruotas tik 2017 m. birželio 27 d. Be to, net ir tokiu atveju į pareiškėjo prašymą VSF atsakė 2017 m. liepos 19 d., t. y. nepraleidusi Taisyklių 34 punkte nustatyto termino. Teismas vertino, jog nėra pagrindo abejoti VSF atsakymų išsamumu.

21. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie grąžintinų lėšų dydį, prievolės grąžinimo terminą ir grąžinimo sąlygas, supažindintas su atleidimo nuo lėšų grąžinimo pagrindais, jam buvo suteikta galimybė pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis turi būti atleistas nuo prievolės grąžinti lėšas, į jo kreipimusis buvo išsamiai atsakyta, o atsakant į pareiškėjo 2017 m. spalio 23 d. prašymą priimtas pagrįstas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantis skundžiamas Sprendimas, kurio teisiniai ir faktiniai pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus, todėl VSF pagrįstai netenkino pareiškėjo 2017 m. spalio 23 d. prašymo panaikinti Įspėjimą.

22. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai, susiję su Įspėjimu, nevertinti, nes valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą procedūroje tai yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis teisinių pasekmių, todėl negalintis būti administracinės bylos dalyku. Likusius pareiškėjo argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui ir nagrinėjamos administracinės bylos nagrinėjimo dalykui, todėl detaliau jų neanalizavo.

23. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti VSF išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. spalio 23 d. prašymą iš naujo kaip išvestinį reikalavimą.

24. Pareiškėjo prašymo priteisti valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už pareiškėjui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, netenkino (ABTĮ 42 str. 1 d.).

III. 25. Pareiškėjas G. P. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Teismas neįvertino esminio fakto, kad pareiškėjas baigė tą pačią studijų programą, t. y. sutartis buvo įvykdyta. Teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos, kadangi 2014 m. rugpjūčio 29 d. rektoriaus įsakymu pareiškėjas buvo tik pašalintas iš valstybės finansuojamos vietos, ir studijas realiai tęsė bei jas baigė. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai taiko Įstatymo 77 straipsnio 14 dalį.

25.2. Teismas, pasisakydamas, kad pareiškėjo argumentai, jog jis nebuvo informuotas apie jo išbraukimą iš studentų sąrašų, vertinti kritiškai, nenurodė kaip tas prieštaringumas pasireiškė. Be to, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais apie išbraukimą iš studentų sąrašą, kas ir patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jis nebuvo informuotas apie įsakymą, juo labiau, jis neturėjo galimybės ginčyti tokį sprendimą.

25.3. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo vėliau sutarytos sutartys su Akademija turėtų būti vertinamos kaip nieko bendra neturinčios su ankstesne 2011 m. liepos 29 d. sutartimi. Pažymi, jog 2011 m. liepos 29 d. sutartį Nr. VF-235, pasirašė prisijungimo būdu, be to, šios sutarties 5 punktas nustato, kad valstybės finansavimo netekęs studentas ir toliau studijuojantis Akademijoje už studijas įsipareigoja mokėti <...> – ką pareiškėjas ir padarė. Tai, kad buvo perrašomos sutartys dėl mokėjimo ar nemokėjimo už studijas, nepaneigia to, kad pareiškėjas studijas baigė ir 2011 m. liepos 29 d. studijų sutarties sąlygą išpildė.

26. Atsakovas VSF nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

27. Nurodo, jog pareiškėjas atitiko abi Tvarkos aprašo 4 punkte išdėstytas sąlygas, kurioms esant atsiranda prievolė grąžinti lėšas: asmuo studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje; asmuo savo noru nutraukė valstybės finansuojamas studijas ar buvo iš jų pašalintas. 2011 m. liepos 29 d. sutarties 6 punkte įtvirtinta pareiga grąžinti lėšas, baigus teisinius santykius su aukštąja mokykla būtent šios sutarties pagrindu. Taigi, tolesni asmens veiksmai po jo pašalinimo iš valstybės finansuojamų studijų neturi įtakos prievolės grąžinti lėšas egzistavimui ir nelaikytini aplinkybių prievolei egzistuoti pasikeitimu.

28. Nurodo, jog Tvarkos aprašo 6 punkte pateikiamas baigtinis sąrašas atvejų, kai asmuo gali būti atleidžiamas nuo lėšų grąžinimo. Atleidimo nuo lėšų grąžinimo pagrindai pareiškėjo atveju neegzistuoja, todėl pareiškėjas privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio studijų fondo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. R2-327, kuriuo atsisakyta atleisti nuo biudžeto lėšų, skirtų pareiškėjo studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, t. y. jame akcentuojamus aspektus.

31. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 patvirtinto Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo nuostatos.

32. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl G. P. K. atleidimo nuo biudžeto lėšų, skirtų pareiškėjo studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, grąžinimo.

33. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 14 dalyje (iki redakcijos, įsigaliojusios nuo 2017 m. sausio 1 d. – 70 straipsnio 12 dalyje (2009 m. balandžio 30 d. įstatymo Nr. XI-242 redakcija)) reglamentuota, kad valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir asmenys, gavę studijų stipendiją, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Tai įpareigojanti teisės norma, suponuojanti pareigą normos adresatui, atsiradus normoje numatytoms aplinkybėms/sąlygoms, į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Pažymėtina, jog šios pareigos kilimas sąlygojamas dviejų alternatyvių sąlygų: pašalinimo iš aukštosios mokyklos arba nutraukimo studijų.

34. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime teisingai konstatavo, jog iš teisinio reguliavimo matyti, kad asmeniui, kuris pašalintas iš aukštosios mokyklos valstybės finansuojamos studijų vietos, atsiranda Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatyta pareiga grąžinti į valstybės biudžetą lėšas (ar jų dalį), kurios buvo skirtos jo studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti.

35. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektoriaus 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 281 SĮ buvo išbrauktas iš LMTA studentų sąrašų kaip turintis 4 akademines skolas, t. y. pašalintas už nepažangumą bei su juo nutraukta Studijų sutartis. Taigi pareiškėjas buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos (LMTA), o aplinkybės, kad jis vėliau studijas tęsė ir jas baigė nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos (visi jo tolesni veiksmai po pašalinimo iš valstybės finansuojamos studijų vietos niekaip neįtakoja jo prievolės grąžinti lėšas ir nelaikytini aplinkybių prievolei egzistuoti pasikeitimu ar išnykimu).

36. Pagal Tvarkos aprašo 6 punktą Fondas atleidžia aprašo 4 punkte nurodytus asmenis nuo lėšų grąžinimo, jeigu: asmuo studijų semestrą baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip iki naujo studijų semestro pradžios raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą arba asmuo įvykdė studijų programos reikalavimus, įskaitant baigiamojo darbo pateikimą aukštajai mokyklai, tačiau baigiamojo darbo negynė (neapgynė) (6.1 punktas); asmuo neteko valstybės finansavimo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, studijų semestrą baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo studijų rezultatų palyginimo paskelbimo aukštojoje mokykloje (arba aukštosios mokyklos nustatyta tvarka) raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.2 punktas); asmeniui sesija buvo pratęsta, ir studijų semestrą jis baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pratęstos sesijos termino pabaigos raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.3 punktas); asmuo buvo išvykęs dalinių studijų užsienyje pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo studijų semestro užsienio aukštojoje mokykloje pabaigos raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.4 punktas); asmuo buvo išleistas akademinių atostogų dėl ligos gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus arba nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogų ir nepasibaigus akademinių atostogų terminui raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.5 punktas); asmuo teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas neįgaliu ir pateikia pažymą apie savo neįgalumą (6.6 punktas); asmuo miršta (6.7 punktas).

37. G. P. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nuo biudžeto lėšų grąžinimo turėtų būti atleistas vadovaujantis Tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 punktais. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pareiškėjas iš LMTA studentų sąrašų buvo išbrauktas už nepažangumą, todėl jis neatitinka Tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 punktuose įtvirtintų sąlygų (aplinkybių), suponuojančių elgesio taisyklės taikymą (atleidimą nuo lėšų grąžinimo). Taigi Tvarkos aprašo 6.1 ir 6.2 bei kituose punktuose reglamentuoti atleidimo pagrindai nuo biudžeto lėšų, skirtų pareiškėjo studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, grąžinimo, nagrinėjamu atveju netaikytini.

38. Apeliacinio skundo argumentas dėl pareiškėjo informavimo apie jo išbraukimą iš studentų sąrašų nėra susijęs su ginčo dalyku (atleidimo nuo biudžeto lėšų, skirtų pareiškėjo studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, grąžinimo), todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jo nepasisako.

39. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. birželio 10 d. pažyma Nr. (2.15) NTP-7-3560 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina 409,50 Eur pareiškėjui suteiktos antrinės teisinės pagalbos suma.

40. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

41. Nagrinėjamu atveju G. P. K. apeliacinis skundas nebuvo patenkintas, todėl jam suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma negali būti atlyginama.

42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visumoje tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, o pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. P. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė