d4aa8733-8e2a-4ba2-8d18-83204c590dcd · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr              Civilinė byla Nr. 2A-1874-431/2013 Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04819-2012-5                                            Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės T.S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės T.S. ieÅ¡kinį atsakovei UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė teismo:

1) panaikinti UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijos generalinio direktoriaus A. I. 2012 m. gegužės 31 d. įsakymÄ 150–K, kuriuo ieÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės 10 tÅ«kst. Lt neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad nuo 1995 metų ieÅ¡kovė dirba atsakovės bendrovėje informatore–bilietų pardavimo kasininke. IeÅ¡kovė 2012 m. gegužės 5 d. išėjo į Vilniaus miesto autobusų stoties peronÄ , kad skubiai perduotų mobilųjį telefonÄ , kurį Vilniaus autobusų stotyje paliko Kaliningrado srityje esantis ir sergantis asmuo. UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijos generalinio direktoriaus A. I. 2012 m. gegužės 31 d.

įsakymu ieÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už Informatorės–bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatų 3.1 (draudimo darbo metu užsiimti paÅ¡aliniais, su darbu nesusijusiais, darbais), 3.3 (draudimo pertraukinėti darbÄ be pateisinamos priežasties), 3.4 (draudimo pertraukų metu palikti be priežiÅ«ros pinigus ir kitus apskaitos dokumentus) pažeidimÄ . IeÅ¡kovės teigimu, kad bÅ«tinybė grÄ Å¾inti keleiviui atsakovės teritorijoje paliktÄ vertingÄ daiktÄ negali bÅ«ti laikoma paÅ¡aliniu darbu darbo metu, nes tuo siekiama kokybiÅ¡kai aptarnauti atsakovės klientus ir su jais elgtis humaniÅ¡kai.

Dėl to ieÅ¡kovė mano, kad ji išėjo į peronÄ ir pertraukė darbÄ dėl pateisinamos priežasties. IeÅ¡kovė nurodo, kad nepaliko be priežiÅ«ros kasos ir dokumentų, nes užrakino kasÄ . IeÅ¡kovė tvirtina, kad atsakovė pažeidė DK 238 straipsnį, nes, skirdama ginčijamÄ nuobaudÄ , nemotyvavo, ar ieÅ¡kovės padarytas darbo drausmės pažeidimas buvo sunkus, nenurodė dėl darbo drausmės pažeidimo atsiradusių neigiamų padarinių. IeÅ¡kovė nurodo, kad dėl paskirtos drausminės nuobaudos ir atsakovės nuolat daromo psichologinio spaudimo, darbdavio neobjektyvaus požiÅ«rio į ieÅ¡kovės darbo kokybę patyrė 10 tÅ«kst.

Lt neturtinės žalos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas patenkino ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies. Pakeitė UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijos generalinio direktoriaus A. I. 2012-05-31 įsakymu ieÅ¡kovei T.S. paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“papeikimÄ - į Å¡velnesnę drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ . KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovei drausminė nuobauda – papeikimas – atsakovės 2012 m. gegužės 31 d.

įsakymu paskirta dėl to, kad ieÅ¡kovė pažeidė Informatorės–bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatų 3.1, 3.3 ir 3.4 punktus, t. y. jog ieÅ¡kovė darbo metu užsiėmė paÅ¡aliniais, su darbu nesusijusiais, darbais, pertraukė darbÄ be pateisinamos priežasties, pertraukų metu paliko be priežiÅ«ros pinigus ir kitus apskaitos dokumentus (b. l. 6). Su nurodytais darbo nuostatais ieÅ¡kovė buvo supažindinta (b. l. 16). IÅ¡ UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijos generalinio direktoriaus 2001 m. sausio 25 d.

įsakymu patvirtintų Informatorės–bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatų matyti, kad prie aptariamos pareigybės funkcijų nepriskirta informatorės–bilietų pardavimo kasininkės teisė ir pareiga priimti iÅ¡ klientų siuntas ir perduoti jas autobusų vairuotojams siųsti į kliento nurodytÄ paskirties vietÄ . Informatorės–bilietų pardavimo kasininkės pareigos nustatytos nurodytų darbo nuostatų 2.1–2.17 punktuose. IÅ¡ esmės jos susijusios tik su informacijos klientams teikimu ir bilietų pardavimu.

Taigi ieÅ¡kovės 2012 m. gegužės 5 d. atlikti veiksmai, t. y. kliento telefono priėmimas ir perdavimas vairuotojui nuvežti į KaliningradÄ , laikytini paÅ¡aliniais, su darbu nesusijusiais, veiksmais. Perduodama kliento telefonÄ vairuotojui, ieÅ¡kovė pertraukė savo tiesioginį darbÄ bei be priežiÅ«ros paliko pinigus ir apskaitos dokumentus. Dėl to teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pažeidė Informatorės–bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatų 3.1, 3.3, 3.4 punktuose nustatytus draudimus ir tai laikytina darbo drausmės pažeidimu DK 236 straipsnio prasme.

Vertindamas atsakovės parinktÄ ir ieÅ¡kovei pritaikytÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ â€“ DK 238 straipsnyje nustatytų drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų kontekste, pirmosios instancijos  teismas sprendė, kad atsakovė parinko ieÅ¡kovei per griežtÄ drausminę nuobaudÄ , nes Å¡iuo konkrečiu atveju darbo drausmės pažeidimas nelaikytinas sunkiu: ieÅ¡kovė darbo vietÄ buvo palikusi be tiesioginio vadovo žinios trumpam ir kliento telefonÄ perdavė vairuotojui, kad pastarasis pristatytų į kliento nurodytÄ paskirties vietÄ (KaliningradÄ ).

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neturėjo galimybių pasiÅ«lyti klientui pasinaudoti atsakovės siuntų skyriaus paslaugomis, nes atsakovė iÅ¡ viso neteikia siuntų siuntimo į KaliningradÄ paslaugų (to byloje neginčija nei ieÅ¡kovė, nei atsakovė). Ä®vertino, kad dėl ieÅ¡kovės padarytų Informatorės–bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatų 3.1, 3.3, 3.4 punktų pažeidimų atsakovei nekilo iÅ¡ viso jokių neigiamų padarinių. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad dėl ieÅ¡kovės trumpam paliktos darbo vietos, nukentėjo klientų aptarnavimo kokybė, operatyvumas, apimtys ir pan.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad, ieÅ¡kovei palikus darbo vietÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės paliktos darbo vietos bÅ«tų dingę pinigų ar apskaitos dokumentų. Vertinant ieÅ¡kovės kaltę dėl padarytų pažeidimų, atsižvelgė į ieÅ¡kovės motyvus, kodėl ji pertraukė darbÄ ir paliko darbo vietÄ . IeÅ¡kovės teigimu, ji telefonÄ perdavė vairuotojui nuvežti į KaliningradÄ asmeniui, kuris neseniai buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Vilniaus ir kuriam, gydant onkologinę ligÄ , atlikta operacijÄ .

TokiÄ situacijÄ ieÅ¡kovė suvokė kaip bÅ«tinybę pasirÅ«pinti, kad kliento telefonas bÅ«tų perduotas jo savininkui kuo greičiau. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino svarbiomis aplinkybes, kuriomis padarytas analizuojamas pažeidimas. IeÅ¡kovė nurodė, kad skambino administratorei, norėjo jÄ informuoti apie kliento paliktÄ telefonÄ ir ketinimÄ trumpam palikti darbo vietÄ , bet administratorės telefonas buvo užimtas, o autobusas į KaliningradÄ turėjo iÅ¡vykti labai greitai – po penkiolikos minučių.

Å ių aplinkybių kontekste teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė ne dėl jos kaltės nepranešė atsakovei apie susidariusiÄ situacijÄ ir kliento praÅ¡ymÄ Vilniuje padėti nuvežti telefonÄ Ä¯ KaliningradÄ . Kita svarbi aplinkybė, kuriai esant ieÅ¡kovė laikinai paliko darbo vietÄ , yra ta, kad informatorių–bilietų pardavimo kasininkių darbo patalpos, taip pat ir ieÅ¡kovės darbo vieta, yra izoliuotos nuo klientų ir jose veikia apsaugos nuo paÅ¡alinių asmenų sistemos (įrengtos rakinamos durys, vaizdo kameros, konstrukciniai atitvarai).

IeÅ¡kovė drausminės nuobaudos paskyrimo už 2012 m. gegužės 5 d. darbo drausmės pažeidimÄ metu neturėjo galiojančių drausminių nuobaudų. Dėl visų pirmiau iÅ¡vardytų priežasčių teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė drausminė nuobauda – pastaba. Atsižvelgdamas į CPK 417 ir 418 straipsnius, pagal kuriuos darbo bylose nustatyta teismo teisė virÅ¡yti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ bei teisė taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo bÅ«dÄ , teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – keistina į Å¡velniausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ (DK 237 straipsnio 1 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu prašė iÅ¡ dalies panaikinti 2012-11-29 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimÄ , panaikinti 2012-05-31 UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijos generalinio direktoriaus A. I. įsakymu Nr. 150-K apeliantei paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“papeikimÄ . Apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais argumentais: 1) 2012-05-05 apeliantė paliko darbo vietÄ iÅ¡eidama į Vilniaus m. autobusų stoties peronÄ ne dėl paÅ¡alinių su darbu nesusijusių priežasčių, o tam, kad skubiai perduoti Kaliningrade esančiam ir sergančiam asmeniui jo paliktÄ Vilniaus autobusų stotyje pamirÅ¡tÄ mobilųjį telefonÄ , tuo siekdama užtikrinti visapusiÅ¡kÄ kokybiÅ¡kÄ aptarnavimÄ bei humaniÅ¡kÄ požiÅ«rį į įmonės klientÄ .

Todėl apeliantės veiksmai neturėtų būti traktuojami kaip Informatorės- bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatų 3.1. ir 3.3. punktų pažeidimas;

2) Kasoje esantys pinigai ir materialinės vertybės nebuvo paliktos be priežiÅ«ros, nes apeliantė iÅ¡eidama užrakino kasÄ . Jokie nesaugomi dokumentai darbo vietoje palikti nebuvo.

3) Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad darbdavys pažeidė drausminės nuobaudos parinkimo taisykles, kad paskirta drausminė nuobauda neatitiko galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumo, tačiau drausminės nuobaudos nepanaikino, o pakeitė jÄ Å¡velnesne savo iniciatyva.

4) Teismas, konstatavęs, kad ieÅ¡kovė neturėjo galiojančių drausminių nuobaudų, neturėjo analizuoti, ar paties darbdavio panaikinta skirta ankstesnė nuobauda galėjo įtakoti ginčijamos nuobaudos paskyrimÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovė telefonÄ vairuotojui pardavė savo draugų praÅ¡ymu, kurie jai telefonÄ atvežė į stotį ir perdavė perone, todėl apeliantė veikė savo, o ne atsakovo kliento interesais.

Teikdama paaiÅ¡kinimus po susipažinimo su įsakymu dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, ieÅ¡kovė nesutiko su darbo nuostatų 3.3. ir 3.4. punktų pažeidimu, tačiau teisme ginčija ir 3.1. punkto pažeidimÄ . Ä® Informatorės- bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatuose aptariamos pareigybės funkcijas neįeina teisė ir pareiga priimti iÅ¡ klientų siuntas ir perduoti jas autobusų vairuotojams siųsti į nurodytÄ paskirties vietÄ , todėl tai laikytina paÅ¡aliniais, su darbu nesusijusiais veiksmais.

Atlikdama aukščiau aptariamus veiksmus, apeliantė pertraukė savo darbÄ be pateisinamos priežasties ir paliko be priežiÅ«ros darbo vietoje esančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgė ne į ankstesnės nuobaudos skyrimo faktÄ , o į tai, kaip apeliantė dirbo anksčiau.  IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 str.).            Darbo drausmės pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės pagrindas, yra pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234, 236 straipsniai).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad ieÅ¡kovė 2012 m. gegužės 5 d. išėjo į Vilniaus miesto autobusų stoties peronÄ ir perdavė į KaliningradÄ anksčiau iÅ¡važiavusio asmens paliktÄ mobilųjį telefonÄ vairuotojui, kad Å¡is nuvežtų telefonÄ Ä¯ KaliningradÄ (b. l. 20, 21), padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė pažeidė Informatorės–bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatų 3.1., 3.3., 3.4. punktuose nustatytus draudimus ir tai laikytina darbo drausmės pažeidimu DK 236 straipsnio prasme.

Informatorės–bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatų 3.1. punktas nustato, kad darbuotojui draudžiama darbo metu užsiimti paÅ¡aliniais, su darbu nesusijusiais, darbais, 3.3. punktas numato draudimÄ pertraukinėti darbÄ be pateisinamos priežasties,  ir 3.4. punktas numato draudimÄ pertraukų metu palikti be priežiÅ«ros pinigus bei kitus apskaitos dokumentus. Apeliantės skundo motyvai, kad ji nepažeidė Informatorės- bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatų 3.1. ir 3.3. punktų reikalavimų, atmestini.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės 2012-05-15 pasiaiÅ¡kinimo (b.l.20), ieÅ¡kovė nurodė, kad perduotinÄ asmeniui Kaliningrade telefonÄ jai atvežė jos draugai, o į KaliningradÄ važiuojančios transporto priemonės vairuotojo paaiÅ¡kinime nurodyta, kad darbuotoja T. Salalaiko paprašė nuvežti jos draugo pamirÅ¡tÄ telefonÄ (b.l.21). Å ios faktinės aplinkybės, patvirtintos byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, paneigia apeliantės skunde nurodomas aplinkybes, kad ji siekė grÄ Å¾inti keleiviui jo pamirÅ¡tÄ UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijos teritorijoje vertingÄ daiktÄ , kad apeliantė siekė užtikrinti visapusiÅ¡kÄ kokybiÅ¡kÄ aptarnavimÄ Ä¯monės klientui.

Ä® Informatorės- bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatuose aptariamos pareigybės funkcijas neįeina teisė ir pareiga priimti iÅ¡ klientų siuntas ir perduoti jas autobusų vairuotojams siųsti į nurodytÄ paskirties vietÄ , todėl tai laikytina paÅ¡aliniais, su darbu nesusijusiais veiksmais. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad ji nepažeidė Informatorės- bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatų 3.4. punkto reikalavimų. Nors ieÅ¡kovė teigė, kad iÅ¡eidama iÅ¡ darbo vietos ji kasÄ uždarė, tačiau neneigė aplinkybės, kad turėjo pareigÄ informuoti administratorę apie ketinimÄ palikti darbo vietÄ , tačiau administratorė informuota nebuvo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis – darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieÅ¡tarauja norminių teisės aktų nustatytoms taisyklėms, taip pat nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pažeidė Informatorės–bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatų 3.1., 3.3., 3.4. punktų reikalavimus.

           Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234, 236 straipsniai). Darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sÄ lygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis ryÅ¡ys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių, darbuotojo kaltė.

Neteisėtai veikai paprastai bÅ«dinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (Å¡iuo atveju – darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs ieÅ¡kovės darbo drausmės pažeidimÄ , vertino atsakovės parinktÄ ir ieÅ¡kovei pritaikytÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ â€“ DK 238 straipsnyje nustatytų drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų kontekste. Skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė parinko ieÅ¡kovei per griežtÄ drausminę nuobaudÄ , nes Å¡iuo konkrečiu atveju darbo drausmės pažeidimas nelaikytinas sunkiu: ieÅ¡kovė darbo vietÄ buvo palikusi be tiesioginio vadovo žinios trumpam ir kliento telefonÄ perdavė vairuotojui, kad pastarasis pristatytų į kliento nurodytÄ paskirties vietÄ (KaliningradÄ ), dėl ieÅ¡kovės padarytų Informatorės–bilietų pardavimo kasininkės darbo nuostatų 3.1, 3.3, 3.4 punktų pažeidimų atsakovei nekilo iÅ¡ viso jokių neigiamų padarinių, atsakovė nepateikė įrodymų, kad dėl ieÅ¡kovės trumpam paliktos darbo vietos, nukentėjo klientų aptarnavimo kokybė, operatyvumas, apimtys ir pan., taip pat byloje nėra duomenų, kad, ieÅ¡kovei palikus darbo vietÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės paliktos darbo vietos bÅ«tų dingę pinigų ar apskaitos dokumentų.

Atsakovas su Å¡ia teismo iÅ¡vada sutiko, apeliaciniu skundu priimto teismo sprendimo neskundė, o atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nurodė, kad teismas priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda papeikimas buvo per griežta.            Tačiau, tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumÄ , teismas gali nuobaudÄ tik panaikinti arba pripažinti jÄ esant paskirtÄ teisėtai (DK 242 straipsnio 2 dalis), bet negali jos pakeisti, parinkdamas kitÄ adekvačiÄ nuobaudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2004).

Todėl teisėtas apeliantės argumentas, kad teismui konstatavus, jog ieÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda neatitinka padaryto darbo drausmės pažeidimo ir yra per griežta, nuobauda turėjo bÅ«ti panaikinta, o ne teismo iniciatyva pakeista Å¡velnesne. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė CPK 417 ir 418 straipsnius, pagal kuriuos darbo bylose nustatyta teismo teisė virÅ¡yti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ bei teisė taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo bÅ«dÄ . Teismas gali savo iniciatyva taikyti alternatyvų darbuotojo darbo teisių gynimo bÅ«dÄ , nagrinėjant bylÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu.

Tokiu atveju bylÄ nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieÅ¡kovo) nurodyto ieÅ¡kinio dalyko, ir nustatęs, kad tenkinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ visa apimtimi nėra pagrindo, teismas gali keisti ieÅ¡kinio dalykÄ jeigu darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad darbuotojui gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti (DK 297 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju dėl drausminės nuobaudos paskyrimo teisėtumo alternatyvus darbuotojo teisių gynimo bÅ«das, teismui pakeičiant paskirtÄ drausminę nuobaudÄ kita, nėra galimas.

           Nurodytieji motyvai sudaro pagrindÄ vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 417 ir 418 straipsnius bei DK 237 straipsnio 1 punktÄ . Netinkamas procesinės ir materialinės teisės normų taikymas sudaro pagrindÄ panaikinti sprendimÄ , nes dėl Å¡io pažeidimo buvo neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 str.1d., 330 str.). Vadovaujantis nustatytomis ir neginčytomis aplinkybėmis, kad ieÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda papeikimas buvo per griežta, apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamoje dalyje priimtinas naujas sprendimas ieÅ¡kinį patenkinti, panaikinti UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijos generalinio direktoriaus A.

I. 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu ieÅ¡kovei T.S. paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ . Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ skundžiamoje dalyje, kuria buvo nuspręsta ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir pakeisti UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijos generalinio direktoriaus A.

I. 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu ieÅ¡kovei T.S. paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ â€“ į Å¡velnesnę drausminę nuobaudÄ â€“ pastabÄ , panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti. Panaikinti UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijos generalinio direktoriaus A. I. 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu ieÅ¡kovei T.S. paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ . Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista atsakovei UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijai iÅ¡ ieÅ¡kovės T.S. 300 litų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iÅ¡ UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanijos į valstybės biudžetÄ 288 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                                                                                              Laima Gerasičkinienė                                                                                                            Dalia Kačinskienė                                                                                                                                                                                                                       Dainius Rinkevičius