2022-07-27 Nr. AB-19465-3-62-3-00769-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3389-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00769-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos 9.2; 9.3;

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 22S10031 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad kilmės valstybę paliko dėl to, kad protestuodamas prieš ginkluotų grupuočių, teroristinių organizacijų įsigalėjimą buvo kelis kartus stipriai sumuštas, buvo išdaužti jo namų langai, 2021 m. liepos 11 d. buvo apšaudytas jo namas. Prieglobsčio prašytojas nurodė nesantis tikras, kuri grupuotė bando jį nužudyti.

3. Pareiškėjas manė, kad atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 13 punktus. Svarstant klausimą dėl pabėgėlio status suteikimo, buvo suklysta ir nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo persekiojimo veiksmų priežastis yra priklausymas tam tikrai socialinei grupei (protestuotojas prieš valdančią daugumą), o baimė būti persekiojamam yra pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Pareiškėjas nurodė svarbias bylai aplinkybes, tačiau jos nebuvo teisingai ir visapusiškai įvertintos.

4. Pareiškėjo nuomone, atidžiai ir teisingai neišnagrinėtas pareiškėjo prašymas, teisingai neįvertinti pareiškėjo motyvų, nevertinti argumentai dėl pareiškėjo išsiuntimo, nesudaryta galimybės pareiškėjui savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertinta maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumas bei būtinybė. Pareiškėjo prašymas nebuvo išsamiai ir teisingai išnagrinėtas, dėl ko sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir neatitinkantis viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

5. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes Migracijos departamentas konstatavo, kad nenustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jo pasakojimas neturi formos ir turinio trūkumų, o atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, yra nustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojo suteikimo poreikį. Atsižvelgiant į tyrimo metu surinktą informaciją ir tai, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie demonstracijas, grasinimus, šaudymą yra neišsamus, abstraktus, grindžiamas prielaidomis bei viešai paplitusia informacija, o ne asmenine patirtimi, vengiant detalių ir išsamiai neatsakant į patikslinančius klausimus, prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie tariamai patirtą užpuolimą ir persekiojimą negali būti pripažintas patikimu, todėl yra laikomas tikrovės neatitinkančiu.

8. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

9. Migracijos departamento vertinimu, ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą).

II. 10. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento 2022 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 22S10031 rezoliucinės dalies 3 punktą (dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio).

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad siekia prieglobsčio, nes kilmės valstybę paliko dėl to, kad protestuodamas prieš ginkluotų grupuočių, teroristinių organizacijų įsigalėjimą buvo kelis kartus stipriai sumuštas, nežinomų karinių grupuočių buvo apšaudytas jo namas. Prieglobsčio prašytojas teigė, kad (duomenys neskelbtini) yra persekiojamas dėl savo politinės veiklos ir aktyvumo, protestų organizavimo, taip pat dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini). 2014 m. karinės grupuotės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasiūlė prieglobsčio prašytojui prisidėti prie jų veiklos, nes prieglobsčio prašytojas dalyvavo demonstracijose, skatino dalyvauti kitus jaunus žmones tokioje veikloje. Prisidėti prie grupuočių veiklos prieglobsčio prašytojas atsisakė. Prieglobsčio prašytojas pasakojo, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gali užpulti kiekvieną, kuris reikalauja piliečio teisių ir įprastai persekioja ir gaudo demonstrantus. 2021 m. liepos 11 d. buvo pasikėsinta į jo gyvybę: prieglobsčio prašytojas ėjo iš darbo, prie jo privažiavo 2 ginkluoti asmenys motociklu, paleido 4-5 šūvius, bet prieglobsčio prašytojas išliko gyvas. Kitą dieną, t. y. liepos 12 d., prieglobsčio prašytojas turėjo išvykti iš šalies. Dėl užpuolimo prieglobsčio prašytojas ir jo brolis padavė skundą į policijos nuovadą, bet tas pats prieglobsčio prašytojo brolis dirbo policijoje (duomenys neskelbtini), todėl patarė geriau atsiimti skundą.

12. Teismas išanalizavo Įstatymo 86 ir 87 straipsnius, 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalį, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad prieglobstis jam turi būti suteiktas, nes jis į (duomenys neskelbtini) grįžti negali, (duomenys neskelbtini) nėra žmogaus teisių, teisingumo, nežinomų asmenų buvo jam grasinama, jis buvo net sumuštas, šalyje yra labai žemi gyvenimo standartai, nėra darbo. Pareiškėjas nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko, nes jis nesijautė saugus. Taigi, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pagrindinė išvykimo iš kilmės valstybės priežastis buvo prastos gyvenimo sąlygos kilmės valstybėje, t. y. ekonominės priežastys.

14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimus, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

15. Teismas pažymėjo, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė persekiojimo, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjas vieninteles priežastis dėl ko galėtų patirti persekiojimą nurodė tai, kad jis dalyvavo protestuose prieš valdžią, be to, jis yra musulmonas (duomenys neskelbtini). Be to, Migracijos departamentas tyrimo metu nerado ir pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jis pats buvo persekiojamas arba jam buvo kaip nors grasinama.

16. Migracijos departamentas įvardijo tai, kad prieglobsčio prašytojas nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini) miestelyje, esančiame netoli (duomenys neskelbtini) miesto. (duomenys neskelbtini) gyventojų daugumą sudaro (duomenys neskelbtini), tačiau miestelio apylinkėse gyvena nemažai (duomenys neskelbtini). Kaip pabrėžia ESPA, ne visi (duomenys neskelbtini) susiduria su padidinta rizika patirti persekiojimą ar smurtą: (duomenys neskelbtini) rizikos grupei priskiriami asmenys, turėję ryšių su (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) partija arba yra kaltinami afiliacija su šiomis jėgomis. Pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojas neturėjo ryšių nei su (duomenys neskelbtini), nei su (duomenys neskelbtini) partija, diskriminuojamas dėl išpažįstamos religijos buvo tik kartą, 2006 m. Atsižvelgiant į tai, prieglobsčio prašytojas, nors ir išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą, nėra priskirtinas prie padidintos rizikos (duomenys neskelbtini) profilio. Remiantis ESPA ataskaita, protestuotojai ir politinės opozicijos aktyvistai priklauso padidintos rizikos grupei, kuri gali susidurti su persekiojimo grėsme. Prieglobsčio prašytojas tvirtino, kad aktyviai dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini), prisidėjo „logistiniais dalykais“, tačiau, primintina, kalbėjo nedetaliai, abstrakčiai, nenurodė konkrečių savo funkcijų protestuose, nepateikė vaizdinių ar kitų įrodymų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojas buvo protestų organizatorius ar aktyvus protestų dalyvis, vaidinęs svarbų vaidmenį protestuose. Taip pat nenustatyta, kad jis būtų areštuotas ar neteisėtai sulaikytas. Dėl minėtų priežasčių prieglobsčio prašytojas nepatenka į aptariamą rizikos profilį. Prieglobsčio prašytojas gyveno (duomenys neskelbtini) gubernijoje, kur beatodairiško smurto lygis nėra aukštas. Taigi, prieglobsčio prašytojo paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys. Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojas nėra pažeidžiamas asmuo, o yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, gyvenęs (duomenys neskelbtini), pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, be to, (duomenys neskelbtini) yra likusi prieglobsčio prašytojo šeima: tėvai, broliai ir seserys. Taigi, tikėtina, kad esant poreikiui prieglobsčio prašytojas galėtų persikelti (duomenys neskelbtini) gubernijoje ar į kitas gubernijas.

17. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie bendrą grėsmę (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo vertinti tai kaip persekiojimą kilmės valstybėje, kas sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo nuostatas, dėl prieglobsčio suteikimo. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas tokią išvadą padarė surinkęs pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat įvertinęs pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertinęs pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes.

18. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Migracijos departamentas vertindamas pareiškėjo teiginius surinko visą aktualią, išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant ESPA informaciją apie (duomenys neskelbtini) bei informacija iš žiniasklaidos priemonių. Todėl nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad Migracijos departamentas vertindamas saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) rėmėsi tik ESPA gairėmis ir nesirėmė aktualiausia informacija. Teismas pabrėžė, jog Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą rėmėsi aktualiomis ESPA 2021 m. sausio mėn. parengtomis gairėmis. Pareiškėjas nenurodė jokios informacijos, kuri paneigtų Migracijos departamento surinktus duomenis. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo nuostatas vienas iš ESPA tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas, todėl atsakovas pagrįstai rėmėsi ESPA, kaip kompetentingos institucijos, 2021 m. parengtomis gairėmis.

19. Tyrimo metu Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas gali būti laikomas pažeidžiamu asmeniu, tačiau, atsakovas nenustatė galimų grėsmių pareiškėjo kilmės valstybėje, o ir pats pareiškėjas nurodė, kad kilmės valstybėje nebuvo patyręs persekiojimo. Be to, Migracijos departamento iš įvairių šaltinių surinkta aktuali kilmės valstybės informacija patvirtina, kad bendra (duomenys neskelbtini) piliečių padėtis (duomenys neskelbtini) pastaruoju metu yra pagerėjusi, jiems teikiama įvairi pagalba. Tyrimo metu surinkta informacija buvo įvertinta individualioje pareiškėjo situacijoje ir buvo konstatuota, jog nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas, o prieglobsčio prašytojo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) nelaikytina individualia riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę, kadangi (duomenys neskelbtini) nevaldo šalia jokių teritorijų. ESPA duomenimis, (duomenys neskelbtini) yra vienas iš trijų saugesnių miestų (kiti yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kuriame valstybė gali apsaugoti civilį asmenį nuo persekiojimo.

20. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ne tik nenurodė individualių priežasčių, atitinkančių Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus kriterijus, bet ir nedetalizavo beatodairiško smurto aplinkybių kilmės valstybėje. Taigi teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio bendros žinios, niekaip nesusijusios su pareiškėjo asmeniniais išgyvenimais.

21. Teismas pažymėjo ir tai, kad iš byloje esančių aplinkybių nenustatyta, kad pareiškėjas siekė teisėtu būdu patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai sutiko Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus, ir buvo pristatytas į užkardą, kas nelaikytina, jog pareiškėjas elgėsi teisėtai, rūpestingai ir atsakingai.

22. Teismo vertinimu, pagal byloje sutrinktus duomenis, nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Taigi pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

23. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai neleido teismui suabejoti Migracijos departamento sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

24. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjui nustatomas 3 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas yra išsiunčiamas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

26. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

27. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes jį persekioja karinės grupuotės dėl dalyvavimo protestuose, todėl kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą.

28. Pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, kaip opozicijos dalyvis ir aktyvus protestuotojas, nes aktyviai, daug kartų, nepaisydamas grasinimų, dalyvavo protestuose, kvietė protestuotojus ir jiems padėjo.

29. ESPA gairės yra rekomendacinio pobūdžio ir vienerių metų senumo.

30. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą Pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

31. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Migracijos departamentas pažymi, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie demonstracijas, grasinimus, šaudymą yra neišsamus, abstraktus, grindžiamas prielaidomis bei viešai paplitusia informacija, o ne asmenine patirtimi, vengiant detalių ir išsamiai neatsakant į patikslinančius klausimus, prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie tariamai patirtą užpuolimą ir persekiojimą negali būti pripažintas patikimu, todėl yra laikomas tikrovės neatitinkančiu.

33. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi ne tik ESPA, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Taip pat nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1276-492/2022.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrinant jo ir vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. 22S10031 pagrįstumo ir teisėtumo.

38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo tenkino iš dalies. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog nėra duomenų, kad pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, taip pat jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tačiau teismas pakeitė Sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, kadangi draudimas nepagrįstas ir neproporcingas ir nustatė, jog pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Taip pat teismas pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, ir pakeitė šį laikotarpį į dvejus metus.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam kilmės valstybėje kyla reali ir pagrįsta grėsmė, jis atitinka sąlygas, dėl kurių jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, todėl jis nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad kilmės šalyje vyksta karinis konfliktas.

40. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

41. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

42. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

43. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

44. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

45. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

46. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

47. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

49. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

50. Pareiškėjas savo prašymą dėl prieglobsčio grindžia tuo, kad kilmės valstybėje jis dalyvavo demonstracijose 2014 m., 2021 m. liepos 11 d. jį užpuolė ginkluoti asmenys, girdėjo 4-5 šūvius, taip pat jo šeimai buvo grasinta dėl religijos 2006 m. ir jie turėjo persikelti gyventi į kitą vietą.

51. Iš ESPA 2021 m. ataskaitos matyti, kad persekioti asmenis gali ne tik valstybės institucijos, bet ir nevalstybiniai subjektai (pvz., tam tikros gentys ar net šeima), tačiau kiekvienu atveju turi būti žvelgiama į persekiojimo pobūdį ir realumą.

52. Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Atsakovas Sprendime nurodė, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie dalyvavimą protestuose yra abstraktus, nedetalus, bendro pobūdžio. Prieglobsčio prašytojas, pasakodamas apie protestus nesileido į detales, vengė tikslių, konkrečių atsakymų, jo atsakymai buvo bendro pobūdžio.

Užsienietis neįvardino konkrečių datų, kada tariamai dalyvavo protestuose, nepaaiškino, koks buvo jo vaidmuo demonstracijose. Prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie sumušimą ir užpuolimą taip pat yra abstraktus, nedetalus, be to, prieštaringas. Atsakovas pabrėžė, kad prieglobsčio prašytojas abstrakčiai pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) veikia ginkluotos grupuotės, tačiau jis nežino, kurios grupuotės nariai jį užpuolė. Ankstesnių grasinimų prieglobsčio prašytojas neminėjo, taigi, apšaudymas, tikėtina, buvo vienetinis atvejis.

Be to, prieglobsčio prašytojas teigė turįs laikraštį, kuriame buvo rašoma apie jo užpuolimą, tačiau jokių įrodymų prieglobsčio prašytojas Migracijos departamentui nepateikė. Atsakovas pastebėjo, kad prieglobsčio prašytojo minėtos ginkluotos grupuotės taikosi ne į pavienius asmenis, o į opozicines idėjas palaikančius asmenis, politikus, ryškius visuomenės veikėjus, kurie, manoma, turi ryšių su JAV pajėgomis ar kitomis, todėl mažai tikėtina, kad kurios nors ginkluotos grupuotės nariai būtų nusitaikę į prieglobsčio prašytoją – mobiliųjų telefonų parduotuvės darbuotoją, nepriklausantį jokiai politinei partijai ir neturintį ryšių su politiniu gyvenimu ar JAV pajėgomis.

Atsakovas Sprendime nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl religinio persekiojimo prieštarauja pareiškėjo pasakojimui. Pirma, prieglobsčio prašytojas pasakojo, kad jo šeima 2006 m. gavo grasinantį laišką išsikraustyti, kitaip bus nužudyti. Prieglobsčio prašytojo šeima išsikraustė ir daugiau jokių grasinimų prieglobsčio prašytojas neminėjo. Antra, prieglobsčio prašytojas tvirtino, kad buvo persekiojamas dėl to, kad buvo (duomenys neskelbtini) ir dalyvavo protestuose, tačiau vėliau teigė, kad buvo persekiojami visi protestuotojai – tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini).

Vis dėlto pastebėtina, kad grasinimas 2006 m. buvo vienintelis diskriminacijos religijos pagrindu atvejis, kurį įvardino prieglobsčio prašytojas. Kadangi, kaip teigė pats prieglobsčio prašytojas, buvo paieškomi tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) protesto dalyviai, t. y. tiek religinė dauguma, tiek religinė mažuma, negalima teigti, kad pagrindinė smurto priežastis buvo priklausymas religinei atšakai – protesto dalyviai buvo persekiojami dėl dalyvavimo protestuose, o ne dėl priklausymo vienai ar kitai religinei atšakai.

Taigi, dėl prieglobsčio prašytojo pasakojimo vidinio prieštaravimo bei prieštaravimo žinomai kilmės valstybės informacijai nelaikytina, kad prieglobsčio prašytojas buvo persekiojamas dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini).

53. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie demonstracijas, grasinimus, šaudymą yra neišsamus, abstraktus, grindžiamas prielaidomis bei viešai paplitusia informacija, o ne asmenine patirtimi, vengiant detalių ir išsamiai neatsakant į patikslinančius klausimus, prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie tariamai patirtą užpuolimą ir persekiojimą negali būti pripažintas patikimu, todėl yra laikomas tikrovės neatitinkančiu. Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

54. Kaip matyti iš bylos medžiagos Migracijos departamentas, rinkdamas duomenis apie kilmės valstybėje esančią padėtį, nustatė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Migracijos departamentas nustatė, kad remiantis kilmės šalies informacija, nors (duomenys neskelbtini) gubernijoje egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Tyrimo metu atsakovas nustatė, kad pareiškėjas gali būti laikomas pažeidžiamu asmeniu, tačiau Migracijos departamentas nenustatė galimų grėsmių pareiškėjo kilmės valstybėje. Atsižvelgiant į kilmės šalies informaciją, į tai, kad pareiškėjo pasakojimas pripažintas nepatikimu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad jo, kaip žmogaus, teisėms ir pagrindinėms laisvėms (duomenys neskelbtini) kils pavojus, ar galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl teisėjų kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

55. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ESPA 2021 m. ataskaita grįsta duomenimis, kurie apeliacinio skundo rengimo metu yra pasenę, teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų patikimumo ir objektyvumo aspektu ši informacija atitinka vertinimui renkamos ir esminę reikšmę turinčios informacijos reikalavimus. Nepaisant to, kad ji yra retrospektyvaus pobūdžio, nėra teisinio pagrindo teigti, kad šiuo metu situacija kilmės valstybėje yra pasikeitusi ir pareiškėjo individualių aplinkybių vertinimas yra nepagrįstas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1353-968/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1394-629/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1408-552/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1338-602/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1339-815/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1432-815/2022; 2022 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1282-552/2022). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį. Iš Migracijos departamento Sprendimo matyti, kad pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, t. y. buvo atsižvelgta į aplinkybes, nurodytas šioje nutartyje, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.

56. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sutrumpino iki 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis būtų neproporcingas ir turėtų būti dar labiau sutrumpinamas.

57. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Ričardas Piličiauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė