Legislator Case Law & Legislation
2024-06-06 Nr. BB-3096-1-01-1-18661-2022-1 AI generated

2024-06-06 Nr. BB-3096-1-01-1-18661-2022-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2024-06-06 Nr. BB-3096-1-01-1-18661-2022-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. K. gynėjo advokato Marijaus Valantiejaus kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Legislator headnote

AI generated

2024-06-06 Nr. BB-3096-1-01-1-18661-2022-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas M. Valantiejus prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą A. K. nutraukti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. DOK-2084/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18661-2022-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. K. gynėjo advokato Marijaus Valantiejaus kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 27 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas M. Valantiejus prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą A. K. nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir 2811 straipsnio 1 dalį bei padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo pažeista nuteistojo teisė į nešališką teismą, jie sukliudė išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasatoriaus teigimu, A. K. veiksmuose nėra visų BK 187 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Teismai jų nenustatė ir nepagrindė įrodymais, perkėlė įrodinėjimo naštą A. K.. Išvados dėl A. K. kaltės padarytos neišsamiai išnagrinėjus bylos aplinkybes ir iki galo nesusipažinus su bylos medžiaga. Jeigu A. K. sugadino svetimą turtą, tai padarė netyčia. Pirmosios instancijos teismas pats konstatavo, kad nukentėjusiojo motociklas stovėjo gatvės važiuojamojoje dalyje ir trukdė eismui, tačiau nukentėjusiojo Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo nevertino kaip išprovokavusių konfliktą. A. K., bandydamas patraukti nuo kelio pravažiuoti trukdantį motociklą, vykdė Kelių eismo taisyklių III skyriaus 11 punkto reikalavimus. Taigi šioje situacijoje buvo teisėti A. K., o ne nukentėjusiojo veiksmai. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 187 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos motyvas ir tikslas, prieštarauja teismų praktikai. Dėl teisėtais veiksmais – bandymu patraukti motociklą – atsiradusių padarinių A. K. gali kilti civilinė atsakomybė.

Anot kasatoriaus, teismų sprendimai dėl BK 2811 straipsnio 1 dalies taikymo grįsti prielaidomis ir išvedžiojimais, kad automobilį įvykio metu vairavo nuteistasis. Nukentėjusysis ir liudytoja V. D. viso bylos proceso metu tokių aplinkybių nenurodė, tai neigia ir A. K.. Apeliacinės instancijos teismas policijos vaizdo įraše užfiksuotą nukentėjusiojo teiginį, kad A. K. į motociklą spyrė, vertina kaip neginčijamą nukentėjusiojo parodymų teisingumo įrodymą, tuo tarpu įraše užfiksuotą A. K. teiginį, kad vairavo ne jis, o V. V., vertina kaip melą. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kuriais atmestas apeliacinio skundo argumentas dėl nuteistojo gynėjo nedalyvavimo atliekant liudytojos V. D. parodymų patikrinimą vietoje, prieštarauja objektyviai realybei ir rodo, kad šis teismas nuosprendį priėmė išsamiai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių.

Kasatoriaus teigimu, teismai demonstravo išankstinį priešišką nusistatymą prieš A. K. ir išskirtinį palankumą nukentėjusiajam. Tai akivaizdžiai matyti iš skirtingų kriterijų, vertinant V. V. ir V. D. parodymus, V. V. atžvilgiu priimtos nutarties. Apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, vertinant įrodymus, nepasisakė. Teismai nevertino, kad A. K. buvo sumuštas nukentėjusiojo, jo atžvilgiu buvo išsakyti įžeidžiantys žodžiai. Apeliacinės instancijos teismas A. K. atžvilgiu atliktus nukentėjusiojo veiksmus laikė teisėtais.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistojo A. K. gynėjo kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduodamas antrą kartą. Nors naujai pateiktame skunde nurodyti argumentai nėra visiškai identiški ir jo apimtis yra siauresnė (neskundžiamas civilinio ieškinio pagrįstumas), šio skundo argumentai dėl netinkamo BK 187 straipsnio 1 dalies ir 2811 straipsnio 1 dalies taikymo, padarytų BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies ir 305 straipsnio nuostatų pažeidimų, teismų šališkumo grindžiami iš esmės tapačiais argumentais. Pirmąjį kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Naujų teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nepateikta. Skundas laikytinas pakartotiniu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų ir yra kartotinio turinio, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 ir 6 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 ir 6 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. K. gynėjo advokato Marijaus Valantiejaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Danutė Jočienė

Artūras Pažarskis