d4a8918f-e3d6-4654-8230-2598a0065d3a · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-226-468/2019 Proceso Nr. 1-01-1-56623-2018-6) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1.2.3; (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.9.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.4; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 spalio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Daiva Kazlauskienė, sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai, gynėjui advokatui Džiugintui Žebeliui, nukentėjusiajam A. Å ., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L.

Å ., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, koloriste, iÅ¡tekėjusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 135 str. 2 d. 3 p. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: L. Å . sunkiai sužalojo Å¡eimos narį, o bÅ«tent ji, 2018-11-27 apie 19.45 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia virtuviniu peiliu dÅ«rė savo sutuoktiniui A.

Å . vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ , tuo padarydama nukentėjusiajam durtinę - pjautinę juosmens kairės pusės žaizdÄ su atviru durtiniu - pjautiniu kairio inksto sužalojimu ir masyviu kraujo iÅ¡siliejimu į audinius apie kairį inkstÄ ir Å«miÄ vidaus organų mažakraujystę, ir tokiu bÅ«du ji sunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį - sutuoktinį A. Å .. Å iais savo veiksmais L. Å . padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 str. 2 d. 3 p. Kaltinamoji L. Å . faktines įvykio aplinkybes pripažino, tačiau neigė, jog tai padarė tyčia.

Ji nurodė, jog 2018-11-27 grįžo namo apie 18 val. Vaikas jau buvo grįžęs iÅ¡ mokyklos. Kaip kiekvienÄ vakarÄ , ji pradėjo tvarkytis namus, įprastÄ namų ruoÅ¡Ä . Gyvena vieno kambario bute, todėl jį reikia tvarkyti kasdien ir tai daroma apie valandÄ . Pradėjus tvarkytis, buvo reikalinga sutuoktinio pagalba, todėl ji paskambino jam - kodėl jis užsilaiko. Kaip L. Å . suprato, jis laikÄ leido bare ir ten užsibuvo. Ji pasipiktino ir su vyru susikivirčijo jau telefonu. Vyras atsakė, ko ji jam skambina, kad tik jam trukdo, atsibodo, grįš, kai galės. Vyras grįžo apie 19 val.

Jis buvo iÅ¡gėręs. Ji jau buvau viskÄ susitvarkiusi, vaikas buvo pamaitintas, o ji sau atskirai gaminosi valgyti, nes yra vegetarė. Tuo metu ji buvo virtuvėje, tvarkė daržoves ant lentelės. Vyras parėjo agresyviai nusiteikęs, atėjo į virtuvę, atsidarė alaus skardinę, žinodamas, kad tas trekÅ¡telėjimas jai labai nepatinka, kaip ir apskritai alkoholio vartojimas namie. Ji pradėjo jam priekaiÅ¡tauti, kodėl jis užsilaikė, kodėl nepadeda. Jis pradėjo piktai aiÅ¡kinti apie tai, kad jie su draugu bare aptarinėjo naujas padangas, kurias jie nupirko, jiems buvo labai linksma, o ji tokia pagiežinga, pikta, isterikė.

Ji pamatė, kad vyras be žiedo, kas jÄ labai nustebino, nes abudu žiedus visÄ laikÄ neÅ¡ioja. Tuo pačiu ji paklausė, kodėl neparduodamas namas, nes jie jau ne vienerius metus bando pasididinti gyvenamÄ jį plotÄ , nes dėl ankÅ¡to, 21 m2 vieno kambario buto, kuris yra jos mergautinis, Å¡eimoje turi daug psichologinių, fizinių problemų. Vaikas jau beveik paauglys ir butas Å¡eimai tikrai yra per mažas. Buvo nuspręsta, kad jis parduos namÄ , bet pastebėjo, kad nuoroda jau yra dingusi ir namas jau nebeparduodamas.

Pradėjus uždavinėti nepatogius klausimus, sutuoktinis pradėjo keiktis. Prasidėjo gal pusvalandį trukęs jo puolimas-monologas, kurio ji neturėjo teisės nutraukti. Tai buvo niekinantis, iÅ¡juokiantis jo monologas apie jÄ , kokia ji neadekvati, isterikė, kokias stato butaforijas dėl buto, kad ji jam ir vaikui kvaila tarnaitė, kuri viskÄ aptarnauja, padaro, kad ji nenormali, o jis elgsis kaip norės, kad paskolos jis negaus. L. Å . žinojo, kad vyras loÅ¡ia, bet kad jis dar imasi kreditus, nežinojo, kaip ir nežinojo, kad vyras įsidarbino darbe, kur jam moka algÄ vokeliuose.

Kad mokama alga minimali, o visa kita vokeliuose, ir imamas kreditas už visokias praloÅ¡tas algas, jai buvo didelė staigmena. Ji bandė jį tildyti, iÅ¡eiti iÅ¡ kambario, bet tai buvo dar blogiau, nes jis rėkdamas ėjo paskui jÄ . Ten buvo vaikas, ji bijojo, kad jis nusiims ausines ir visa tai pamatys ir iÅ¡girs. L. Å . grįžo į virtuvę, prašė, kad vyras nutiltų, bet jis nesiliovė. Ji metė lėkÅ¡tę, kad jis liautųsi. Jis nenutilo, nesureagavo. Ji pradėjo jausti, kad nebepakelia visos Å¡itos situacijos, jautė, jog iÅ¡Å¡oks iÅ¡ balkono, kad visa tai baigtųsi.

Vyras yra pavydus, jis pasakė, kad ji eitų sanguliauti su savo kaimynu, kuris jai gražiai rodė dėmesį. Ji verkė, jautėsi bejėgė. Ji stovėjo prie stalvirÅ¡io, ten buvo lentelė, ant lentelės buvo peilis. Jautė, kad pradėjo spausti lentelę, ant kurios tvarkė daržoves. Jis jai pakiÅ¡o vidurinį pirÅ¡tÄ . IÅ¡ desperacijos ji tiesiog suspaudė lentelę ir jÄ Å¡veitė į sienÄ . Vyro sužeisti jokiu bÅ«du nenorėjo ir į jį mesti tikrai nenorėjo, tik sugriebusi lentelę, jÄ (atbula ranka) Å¡veitė nuo savęs į sienÄ .

Dabar supranta, kad buvo prispaudusi peilį kartu su lentele. Nuo lentelės šveitimo kartu su peiliu, vyras buvo sužalotas. Tai atsitiktinumas, kad pataikė į jį. Ji pamatė, kad jo siluetas staiga atsirado kažkur dešinėje, nors ji buvo visiškai tikra, kad jis yra jai iš kairės, nes ir visas pokalbis, kai jis šnekėjo, vyko jai iš kairės. L. Š. nesuprato, kas įvyko, bet po viso staiga stojo keista tyla. Ji pradėjo šaukti „A., kas atsitiko?“ Jis pasakė, jog ji jį sužeidė, nes jis persibraukęs ranka pamatė, kad pas jį kraujas.

Peilis pataikė į nugarÄ , ties ta vieta, kur yra stalvirÅ¡is. L. Å . bijo kraujo, bijo žaizdų, bet pasakė, kad apžiÅ«rės jį, kad reikia kviesti greitÄ jÄ . Jis pasakė, kad jam nereikia greitosios. Žaizda nebuvo nei baisi, nei gili, centimetro žaizdelė, kraujo buvo vos vos. Nuvalė, užbėrė streptocido miltelių, uždėjo pleistrÄ . Vyras pasakė, kad jis gerai jaučiasi, medikų nereikia, viskas tvarkoje, ir kad visi eitų miegoti. Kadangi ji negalėjo nurimti, jis jai pripylė bokalÄ alaus, kad apsiramintų, bet tai nepadėjo.

Iki tol ji buvo blaivi. Apie 21.30 nuėjo miegoti. Realiai jie abu nesuprato, kad sutuoktinis sužalotas rimtai. Po kurio laiko ji iÅ¡girdo, kaip vyras pasakė, kad jam pradėjo skaudėti. Ji pasakė, kad nesugebės iÅ¡kviesti greitosios, kad jis pats iÅ¡sikviestų. Girdėjo, kad vyras, kviesdamas greitÄ jÄ , sakė, jog parkrito eidamas, kad policijos nereikia. Po kiek laiko paskambinus į duris ir jas atidarius, už jų stovėjo du pareigÅ«nai. Jie iÅ¡ karto ėmė klausinėti, kas atsitiko. L. Å . nustebo ir paklausė, kur greitoji, o policijos jie nekvietė.

PareigÅ«nai patys įžengė į namus, labai garsiai Å¡nekėjo, ji kelis kartus paprašė nerėkti, kalbėti tyliau, nes miega vaikas ir, kad nesibrautų į namus su batais. Tuoj pat atvyko ir greitoji. Kai atvyko greitoji, dar sykį paprašė nekalbėti garsiai, kad nepažadintų vaiko, paprašė kad visi iÅ¡eitų į koridorių, t. y. į laiptinę. Vyro apžiÅ«ra vyko koridoriuje. VyrÄ medikai iÅ¡sivežė. PareigÅ«nai, sulaukę atėjusios L. Å . mamos, jÄ iÅ¡sivežė į komisariatÄ .

Jai besirengiant pareigÅ«nai paklausė, kur peilis, ir ji jį nurodė. Nesutinka su teismo ekspertu J.M.Paliuliu, kad tokiomis aplinkybėmis, kokias ji nurodė teisme ir parodymų patikrinimo vietoje metu, sužaloti vyro neįmanoma. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje nurodė, kad pagriebusi nuo stalo pjaustymo lentelę, ant kurios gulėjo buitinis virtuvinis peilis, ja sudavė sutuoktiniui į kairės pusės apatinę nugaros dalį. Buvo taip, kaip sako teisme. Apklausoje sakydama, kad sudavė tiesiog parinko ne tÄ Å¾odį.

Iki to įvykio su vyru konfliktavo periodiÅ¡kai - kartÄ per mėnesį ar rečiau. Anksčiau dėl Å¡eimyninio konflikto vienÄ kartÄ buvo iÅ¡kviesta policija. Ikiteisminio tyrimo metu L. Å . savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad paskutinius septynerius metus jos santykiai su sutuoktiniu yra labai prasti dėl charakterių, vertybių ir pasaulėvokos skirtumų bei dėl to, jog jos sutuoktinis turi priklausomybę alkoholiniams gėrimams ir loÅ¡imams. 2018-11-27, apie 19.45 val. A. Å . grįžo namo iÅ¡gėręs (jautėsi alkoholio kvapas), agresyviai nusiteikęs, pradėjo provokuoti konfliktÄ .

Tuo metu ji buto virtuvėje, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jÄ apėmė nervinė psichozė, ji pradėjo mėtyti lėkÅ¡tes ant grindų, siekdama, kad sutuoktinis nustotų jos atžvilgiu psichologiÅ¡kai smurtauti. Tačiau jis tik juokėsi (piktdžiugiÅ¡kai) ir sakė, kad ji isterikė, norėdamas įrodyti jos menkumÄ . Tada ji nesusivaldė ir, nuo stalo pagriebusi pjaustymo lentelę, ant kurios gulėjo buitinis (virtuvinis) peilis, lentele sudavė sutuoktiniui A. į kairės pusės apatinę nugaros dalį (1 t., b. 1. 116).

Ä®teikus galutinį praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ L. Å . parodė, kad savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, nes sutuoktinį A. Å . sužalojo dėl neatsargumo. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kia atpasakodama konflikto priežastis ir eigÄ ji nurodė, jog konfliko metu jai tildant sutuoktinį, jis Å¡aukė, kad ji užsičiauptų ir klausytų jo. Kadangi jis nereagavo į jos praÅ¡ymus, o ji norėjo, kad jis atkreiptų į jÄ dėmesį, todėl numetė ant grindų lėkÅ¡tę. Kadangi vyras yra lankęs kovos menus, pradėjo taktiÅ¡kai judėti prieÅ¡ jÄ , taip dar labiau jÄ erzindamas.

Taip pat jis pradėjo sakyti, kad ji, mėtydama lėkÅ¡tę, patvirtino, kad yra isterikė. Ant virtuvės stalo buvo medinė pjaustymo lentelė, ant jos buvo peilis. Ji taip pat kaip lėkÅ¡tę, ranka stÅ«mė lentelę nuo stalo, o vyras, norėdamas toliau demonstruoti savo kovos menų sugebėjimus, pasisuko į lentelės pusę ir peilis, buvęs ant lentelęs, įsmigo į kairį vyro Å¡onÄ . Kur tiksliai įsmigo peilis nei ji, nei vyras nesuprato, peilis kartu su lentele nukrito ant žemės. Tik iÅ¡ praneÅ¡imo apie įtarimÄ sužinojo, kad jam buvo sužalotas inkstas.

Dėl Å¡io įvykio labai gailisi. Gailisi, kad jis jÄ sužalojo psichologiÅ¡kai, o ji jį fiziÅ¡kai. Tyčia tikrai to nedarė. Žodiniam konfliktui prasidėjus neturėjo nei ketinimų, nei minčių sunkiai sužaloti vyrÄ . Buvo per daug sukrėsta, kad suvoktų, jog jį sužalos (1 t., b.l.127). Parodymų patikrinimo vietoje metu L. Å ., dalyvaujant Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiajam teismo medicinos ekspertui Jonui Mindaugui Paliuliui, parodė, kad 2018-11-27 įvykis vyko virtuvėje.

L. Å . nurodė, kad prasidėjus žodiniam konfliktus tarp jos ir vyro, vyras stovėjo arčiau Å¡aldytuvo, L. Å . iÅ¡ kairės pusės. L. Å . stovėjo pasisukusi į virtuvės stalÄ ir pjaustė maistÄ . Vykstant žodiniam konfliktui, ji metė ant žemės lėkÅ¡tę, kad atkreiptų Å¡Å«kaujančio vyro dėmesį. Tačiau konfliktas tęsėsi ir A. Å . pakiÅ¡o jai prieÅ¡ veidÄ vidurinį pirÅ¡tÄ , L. Å . iÅ¡ pykčio kaire ranka stÅ«mė nuo stalo lentelę, ant kurios buvo peilis.

Stalo aukÅ¡tis 93 cm, atstumas nuo stalo kraÅ¡to iki sienos 96 cm. IÅ¡matuotas atstumas stovint L. Å . prie stalo. A. Å . galėjo bÅ«ti smÅ«gio metu 50-70 cm nuo stalo. L. Å . nurodo, kad smÅ«gio metu nežinojo, kur yra A. Å ., nes jis jai kÄ tik buvo parodęs vidurinio pirÅ¡to gestÄ , o po lenteles numetimo ji matė A. Å . siluetÄ jau iÅ¡einantį iÅ¡ virtuvės. Kur tiksliai po lentelės numetimo buvo peilis, L. Å . neatsimena. L. Å . nurodė, kad ji smÅ«giavimo į lentelę metu ranka lietė lentelę, ar lietė peilį, ji neprisimena.

Negali nurodyti, kaip tiksliai peilis gulėjo ant lentelės. L. Å . nurodo, kad mesdama lentelę neturėjo tikslo sužaloti A. Å ., tai buvo labiau tikslas atkreipti vyro dėmesį. Ä®vykio metu L. Å . buvo blaivi ir tik po įvykio, kadangi buvo labai susijaudinusi, iÅ¡gėrė vyro paÅ¡ildyto alaus 0.5 1 talpos iki 5 promilių stiprumo. Po vyro sužalojimo galėjo praeiti apie valanda, alkoholį galėjo vartoti 21.30 val., po to nuėjo miegoti. Ä®vykio dienÄ ji iÅ¡ viso buvo nevalgiusi (L. Å . svoris 47 kg.) (1 t., b. l. 133-136).

Tai, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , teismo nuomone, patvirtina ne tik kaltinamosios, bet ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Nukentėjusysis A. Å . teisme nurodė, jog jis su sutuoktine nėra iÅ¡situokę ir nesiruoÅ¡ia. Ä®vykio dienÄ po darbo nuėjo į barÄ pakalbėti su pažįstamu apie naujai pirktas padangas. Bare užsilaikė. Žmona skambino ne vienÄ sykį, prašė grįžti namo. IÅ¡gėręs jau planavo konfliktÄ , specialiai nusiėmė vestuvinį žiedÄ , įsidėjo jį į piniginę.

Grįžo šiek tiek po 19 val. Žmona ėmė uždavinėti pastovius nemalonus klausimus. Pagrindinė šeimos problema yra būsto didinimo klausimas, kuris vis dar neišspręstas, šis klausimas iškyla pastoviai ir dėl to jie kartas nuo karto susipyksta. Kai A. Š. išgeria, darosi šiek tiek agresyvus, daug kalba, daug kaltina. Jam grįžus, jis su žmona apsižodžiavo ir A. Š. pratrūko. A. Š. daugmaž žinojo, kad vakaras taip baigsis, kad bus konfliktas, buvo tam pasiruošęs. Nors šeimoje nesikeikiama, A.

Å . ėmė keiktis, žeminti, įžeidinėti. Konfliktas vyko apie pusvalandį. Neapsikentusi žmona ne laisva ranka, o stipriai metė lėkÅ¡tę. Tada A. Å . truputį atÅ¡oko, viskÄ susakė apie kaimynÄ ir pamatė, kad žmona desperatiÅ¡kai ima lentelę. A. Å . pamatęs, kad tikrai perlenkė lazdÄ , ketindamas iÅ¡eiti iÅ¡ namų, kad baigtųsi konfliktas, bėgo iÅ¡ virtuvės, nes suprato, kad vienÄ kartÄ metusi lėkÅ¡tę, tai į tÄ pačiÄ pusę – mes ir antrÄ kartÄ .

Tuo metu iÅ¡bėgdamas jis pajuto bitės įkandimo skausmÄ . Virtuvėje girdėjo krentančių daiktų garsÄ . 2019-05-09 apklausos protokole paraÅ¡yta, kad „jokių paÅ¡alinių krentančių daiktų garsų jis negirdėjo, gal ir buvo, bet jis neprisimena“. Dabar prisimena. Persirengdamas megztinį, pamatė, kad jis Å¡lapias. Perbraukęs pamatė, kad tai kraujas. Kaip jis buvo sužeistas - nematė. VienareikÅ¡miÅ¡kai konfliktÄ iÅ¡provokavo jis (A. Å .). Jis loÅ¡ia kartÄ per tris mėnesius ar pusmetį.

LoÅ¡imo namuose stengiasi gerai praleisti laikÄ , atitrÅ«kti nuo rutinos. Didelių sumų tikrai nepraloÅ¡inėja. Kiek pamena, daugiausiai yra pralošęs 800 Lt. TÄ naktį sakė, kad buvo pralošęs 3000 eurų, norėdamas paerzinti žmonÄ . Policijos pareigÅ«nui ir paramedikui prisipažino, kad jam su peiliu dÅ«rė žmona, nes padarė loginę iÅ¡vadÄ â€“ jie virtuvėje buvo dviese. Peilis, kuriuo buvo įdurta, nukrito virtuvėje. Jam atrodo, kad jį pakėlė ir sutvarkė žmona.

Žmonai jokių materialinių - finansinių pretenzijų neturi. Tiesiog įvyko nelaimingas atsitikimas. Po sužalojimo nublėso visos aistros ir iki Å¡iol jos nekyla. Santykiai dabar normalÅ«s. Virtuvė ankÅ¡ta: tarp stalvirÅ¡io, prie kurio stovėjo žmona, ir sienos 96 cm. Tame tarpe buvo jis, žmona, kitoje stalvirÅ¡io pusėje ant sienos kabo lentyna. Nors tyrimo medžiagoje yra nurodyta, kad pagal ekspertÄ atstumas nuo stalvirÅ¡io iki jo (A. Å .) 50-70 cm, bet tai yra nerealu, daugiausiai buvo 30-35 cm.

Nukentėjusysis A. Å ., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018-11-27 apie 19.45 val. grįžo namo, (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡gėręs. Žmona buvo nepatenkinta, kad jis yra apsvaigęs. Tarp jų virtuvėje, žmonai gaminant maistÄ , kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu, jis nusisuko nuo žmonos ir ėjo į kambarį, kai pajuto, kad į kairės pusės juosmens sritį kažkas aÅ¡traus jam įdÅ«rė. Atsisukęs pamatė, kad žmona su virtuviniu peiliu, dÅ«rė jam į Å¡onÄ .

Tiksliai peilio apibÅ«dinti negali, dėl Å¡oko bÅ«senos. IÅ¡sigandusi žmona padėjo jam sutvarkyti žaizdÄ , nuplovė peilį ir rÅ«pinosi juo. Po maždaug 3 val. pajuto, kad jo sveikata prastėjo, jis iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Atvykę medikai iÅ¡kvietė policijÄ , o jį nuvežė į Lazdynų ligoninę. Su žmona gyvena apie 12 metų, veda bendrÄ Å«kį. Konfliktai tarp jų bÅ«na retai, gyvena tvarkingai. Pretenzijų žmonai neturi ir atsisako raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ (1 t., b. l. 53-54).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis A. Å . parodė, kad jis palaiko ankstesnius parodymus, tik nori patikslinti dÅ«rio peiliu aplinkybes. Jis grįžo namo neblaivus, tarp jo ir žmonos L. Å . kilo žodinis konfliktas. Žmona jo klausinėjo, kodėl jis iÅ¡gėręs, kaltino jį, kad jis apie niekÄ negalvoja. Taip pat ji dar pastebėjo, kad jis be vestuvinio žiedo, o jis jį buvo nusiėmęs specialiai, norėdamas jÄ paerzinti, nes ji jau telefonu jam nedavė ramybės, klausdama, kada jis grįš.

Jie su žmona konfliktavo virtuvėje. Žmona dar prikiÅ¡o, kad jis nesprendžia klausimo dėl gyvenamosios vietos keitimo, nes gyvena su 11 metų sÅ«numi vieno kambario bute. Tada jau jis neiÅ¡tvėrė ir taip pat pasakė, kad jis darbiniam automobiliui nupirko žiemines padangas. L. norėjo, kad tokį pirkinį jis bÅ«tų aptaręs su ja. Taip pat pasakė, kad jis negali imti kredito pusę metų, nes bankas nurodė, kad buvo paėmęs paskolÄ iÅ¡ greitųjų kreditų. Jis ginčo metu stovėjo Å¡alia jos, iÅ¡ kairės pusės, o ji stovėjo prie virtuvės stalo ir pjaustė kažkokį maistÄ .

L. Å¡aukė, kad jis užsičiauptų, paėmusi nuo stalo lėkÅ¡tę, metė jÄ Ä¯ grindis netoli jo. Tada jis pasakė, kad ji eitų pas M. (kaimynas, kuris jÄ bandė kalbinti), gal ji taptų taikesnė ir tada dar parodė vidurinį pirÅ¡tÄ . Po tų žodžių ji nusisuko. Jis suprato, kad ji nutilo prieÅ¡ tikrÄ audrÄ . Jis greitai pasisuko nuo žmonos nugara ir iÅ¡eidinėjo iÅ¡ virtuvės. GalvÄ saugojo nuo lentynos, kuri kabo ant sienos. Kai jis buvo visai prie išėjimo iÅ¡ virtuvės, pajuto nugaroje skausmÄ , lyg įgeltų bitė.

Jis nepasisuko ir į žmonÄ nežiÅ«rėjo. Jokių paÅ¡alinių garsų, krentančių daiktų jis negirdėjo, gal ir buvo, bet jis neprisimena. Jo tikslas buvo pasiÅ¡alinti iÅ¡ virtuvės, nes matė, kad paskutiniai jo žodžiai labai sunervino žmonÄ . Jis nuėjo į koridorių persirengti ir nusiimdamas megztinį pamatė, kad jis kruvinas. Perbraukęs ranka per nugarÄ pajuto drėgmę ir pamatė ant rankos kraujÄ . Jis suprato, kad ji jam įdÅ«rė. Ant žemės matė lentelę ir peilį, todėl tai nurodė ir pirmoje apklausoje, kad žmona jam dÅ«rė peiliu, tačiau pats to savo akimis nematė, nes sukosi nuo jos nugara, norėdamas iÅ¡eiti iÅ¡ virtuvės. Jiems neatrodė, jog pdadarytas rimtas sužalojimas.

Pastebėjęs, kad žmona labai susijaudinusi, pasiÅ«lė jai alaus, ji iÅ¡gėrė 0.5 1 talpos beveik du butelius (1 t., b. l. 64-65). Nukentėjusiojo A. Å . 2019-04-09 apžiÅ«ros, kuriÄ atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis, metu nustatyta, kad A. Å . Å«gis 169 cm, svoris 61-62 kg. A. Å . nugaros juosmens kairėje pusėje 106-107 cm (dėvimos avalynės pado aukÅ¡tis 3-3.5 cm) aukščio nuo grindų ir 8.5 cm nuo nugaros vidurio linijos yra Å¡velnus rausvas tiesialinijinis 1.4 cm ilgio randas, kurio galai orientuoti į 1 ir 7 valandas (pagal laikrodžio ciferblatÄ ).

Randas lokalizuojasi apie 2-3 cm žemiau 12-ojo šonkaulio projekcijos (1 t., b.l. 57-61). 2019-01-08 peilio apžiūros metu nustatyta, jog peilio, paimto įvykio vietoje 2018-11-28 apžiūros metu iš buto (duomenys neskelbtini), ašmenų ilgis - 14,3 cm (1 t., b.l. 32-38). 2019-05-09 daiktų apžiūros metu buvo apžiūrėta medinė pjaustymo lentelė ir megztinis. Medinė pjaustymo lentelė su rankena. Bendras ilgis su rankena 27.5 cm, kraštų ilgis 24 cm, angos ilgis 6 cm.. Apžiūrėtas medžiaginis megztinis, kurį dėvėjo A.

Å . 2018-11-27. Nugaroje, kairėje pusėje matoma lygiais kraÅ¡tais skylė apie 1.5 cm ilgio. Nuo Å¡oninės siÅ«lės (ties viduriu) 49 cm atstumu, sulenkus megztinį, skylė nuo vidurio lenkimo linijos yra apie 11.5 cm atstumu (1 t., b.l. 149-153). IÅ¡ liudytojo A. T. parodymų teisme, jo ir liudytojo A. K. (policijos pareigÅ«nų) parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog jiems dirbant kartu apie 1.15 val. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) vyras kvietėsi greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ dėl durtinės žaizdos, pradurtas Å¡onas.

Jiems atvykus, medikų dar nebuvo. Duris atidarė L. Å .. Pasirodė, kad ji neblaivi, alkotesteris parodė 0.86 promiles, taip pat alkotesteriu buvo patikrintas bute buvęs vyras A. Å ., jis taip pat buvo neblaivus 0.85 promilės. Moteris aiÅ¡kindama, kad bute yra mažametis, prašė į butÄ neiti, o visas aplinkybes aiÅ¡kintis koridoriuje. Vyras taip pat išėjo į koridorių, jis buvo susiėmęs už Å¡ono, žaizda atrodė negili. Jis vis kartojo, kad susižalojo lauke. Medikai atvyko už kelių minučių, jiems atvykus, jie kategoriÅ¡kai tvirtino, kad žaizda yra durtinė ir kitokiu bÅ«du tokio pobÅ«džio sužalojimas negalėjo atsirasti.

Tada vyras patvirtino, kad jį peiliu sužalojo žmona. Tuomet moteris pradėjo sakyti, kad vyras prieÅ¡ jÄ smurtavo, todėl ji jam ir dÅ«rė peiliu. Kalbėdama ji elgėsi agresyviai, į užduodamus klausimus atsakinėjo atsainiai. Visgi, pareigÅ«nai užėjo į butÄ , bandydami surasti peilį. A. K. L. Å . parodė peilį, kuriuo ji sužalojo vyrÄ . Ji jaudinosi. Jie moteriai paaiÅ¡kino, kad reikės jÄ vežti į komisariatÄ , todėl ji turėtų pasirÅ«pinti vaiku. Buvo iÅ¡kviesta močiutė, taip pat buvo atvykę vaikų teisių apsaugos specialistai.

Jie sulaukė, kol atvyko Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigÅ«nai, kurie turėjo apžiÅ«rėti įvykio vietÄ (1 t., b. l. 21, 23). PareigÅ«nas A. T. teismui nurodė, jog moteris visÄ laikÄ bandė daryti pareigÅ«nams įtakÄ , kad pastarieji neitų į butÄ , aiÅ¡kino, kad čia yra jos nuosavybė, jie neturi tokios teisės, nuolatos mosavo rankomis. Liudytojas A. T. teismui taip pat paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ patirties žino, jog dažniausiai žmonės nenori policininkų įsileisti į butÄ tais atvejais, kai kviečia medikus, bet medikai ir Bendrasis pagalbos centras iÅ¡ karto informuoja policijÄ .

Tarp policijos ir medikų yra tokia tarpusavio bendradarbiavimo praktika, nes visi skambučiai eina per bendrÄ jį pagalbos centrÄ . Šį kartÄ buvo nurodyta, kad sužalotas vyras, aplinkybės neaiÅ¡kios. PareigÅ«nai važiavo iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijos. Kiek pamena, buvo A lygio - labai skubus iÅ¡kvietimas. IÅ¡ praktikos žino, jog kai į įvykį nukentėjusiojo ar kaltininko nekviesti atvažiuoja policijos pareigÅ«nai, žmonės bando jų neįsileisti, jeigu namuose gali bÅ«ti kažkokių įkalčių ar bÅ«na sužaloti žmonės, bÅ«na bandoma tai nuslėpti, pav. iÅ¡plauna grindis, kad policijos pareigÅ«nai nematytų pėdsakų.

Dėl kaltinamosios neblaivumo, paaiÅ¡kino, jog moteris buvo neblaivi ir jos neblaivumas komisariate skyrėsi nuo nustatyto įvykio vietoje. Tai įvyko dėl to, kad pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ , pareigÅ«nai užfiksavo pirminius blaivumo/neblaivumo parodymus, o policijos įstaiga turi savo tvarkÄ ir pristačius į komisariatÄ vėl tikrina. Liudytojas L. N., dirbantis Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje paramediku – vairuotoju, parodė, kad 2018-11-28 apie 1 val., gavo iÅ¡kvietimÄ , kuris skambėjo kaip trauma - krÅ«tinės lÄ stos sužeidimas - lauke krito ant aÅ¡traus daikto.

Atvykus į butÄ , pareigÅ«nai jau buvo viduje. Nukentėjusiajam buvo užklijuota, kairės pusės apatinė nugaros dalis. PareigÅ«nai ir medikai buvo papraÅ¡yti iÅ¡eiti į koridorių, nes lovoje miegojo vaikas. MoteriÅ¡kė buvo virtuvėje. Nukentėjusiojo apžiÅ«ra vyko bendrabučio tipo bendrame koridoriuje, nes nenorėjo pažadinti vaiko. Koridoriuje atklijavus pleistrÄ , akivaizdžiai matėsi, kad sužalojimas - dÅ«ris peiliu. IÅ¡orinio kraujavimo beveik nebuvo, todėl iÅ¡ medicininės pusės nieko negalėjo padaryti, tik pakeitė pleistrÄ .

Žaizda nebuvo didelė, negalėjo suprasti, koks galėjo būti žaizdos gylis ir kokie vidaus organai galėjo būti pažeisti. Vyras aiškino, kad jis susižalojo lauke, griūdamas ant kažko aštraus. Vėliau jis policijos pareigūnams pripažino, kad žmona dūrė peiliu. Kadangi nukentėjusysis pareiškė, kad išgėrė 3 tabletes Ibumetino, skausmas nepraeina, išorinio kraujavimo nėra, reiškia, kraujavo kažkur į vidų, todėl reikėjo skubiai nukentėjusįjį transportuoti į ligoninę.

Liudytojo L. N., kaip paramediko iÅ¡silavinimas – 2 metai medicinos kursų. Jis aptarnauja tik traumas. Jeigu bÅ«tų kviesta med. pagalba dėl dÅ«rio peiliu, paramedikai nevažiuotų, važiuotų reanimacinė brigada. Å iuo atveju iÅ¡kvietimas skambėjo kaip trauma. Bendrosios pagalbos centras automatiÅ¡kai praneÅ¡a policijai, jeigu yra krÅ«tinės lÄ stos sužeidimas. ApžiÅ«rėjus nukentėjusįjį akivaizdžiai matėsi, kad yra durtinė žaizda. Jeigu ligonio bÅ«klė bÅ«tų buvusi sunki, L.

N. bÅ«tų kvietęs reanimatologus, tačiau, Å¡iuo konkrečiu atveju, priėmė sprendimÄ vežti į ligoninę, nes miesto ribose iki ligoninės transportavimas užtrunka iki 10 min. ApžiÅ«rint bÅ«klė nebuvo grėsminga gyvybei, todėl reanimatologų nekvietė. Nuvežus į ligoninę nukentėjusysis buvo sÄ moningas, tik gydytoja pasakė, kad pradurta giliau. Nukentėjusysis buvo susijaudinęs, reagavo adekvačiai, iÅ¡ skausmo nerado sau vietos, koridoriuje atsirėmė į sienÄ . Jeigu yra vidinis kraujavimas, medikai ligoninėje turi prideginti kraujagyslę.

Jeigu krenta arterinis kraujo spaudimas, tai turi padaryti kuo greičiau. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 548/2019(01) nurodyta, kad A. Å . nustatyta durtinė - pjautinė juosmens kairės pusės žaizda su atviru durtiniu - pjautiniu kairio inksto sužalojimu, lydimu masyvaus kraujo iÅ¡siliejimo apie inkstÄ esančius audinius ir Å«mia vidaus organų mažakraujyste. Sužalojimas padarytas duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, galimai peiliu, prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos, ir dėl atviro inskto sužalojimo pobÅ«džio atitinka sunkaus masto sveiktos sutrikdymÄ (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.10. punktas).

A. Š. nustatytas tik vienas sužalojimas, kuris galėjo būti padarytas iki keleto valandų prieš kreipiantis medicinos pagalbos laikotarpį. Savęs sužalojimui A. Š. juosmens kairės pusės sužalojimas nebūdingas. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, nes žaizda viena ir joje kartotinio traumavimo požymių nekonstatuota. Sužalojimas A. Š. galėjo būti padarytas gaunant smūgį (dūrį) peiliu nuo kito asmens. Sužalojimo padarymo metu A. Š. juosmens kairė pusė turėjo būti atvira, tikėtina priešpriešinė jį sužalojusiam asmeniui (1 t., b. l. 94-95).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo L. Å . nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., nes ji sunkiai sutrikdė sveikatÄ Å¡eimos nariui – sutuoktiniui A. Å ., su kuriuo ji bendrai gyveno apie 12 metų (santuokos liudijimas - 1 t., b.l. 154 1 t.). Teismų praktikoje sveikatos sutrikdymo bylose apie kaltininko kaltės formÄ ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , lokalizacijÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį prieÅ¡ nusikaltimÄ , jo padarymo metu ir po jo.

Teismo nuomone, kaltinamoji nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ padarė suvokdama savo veiksmų pavojingumÄ kito žmogaus sveikatai ir numatė galinčius kilti padarinius. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina nusikaltimo padarymo aplinkybės: nusikaltimas įvykdytas pakankamai nedidelėje patalpoje, peiliui įsmigti ir padaryti tokius sužalojimus, kokie buvo padaryti nukentėjusiajam, reikalinga pakankamai didelė jėga, todėl, teismo manymu, kaltinamoji neatsargiai elgdamasi su peiliu (nuo stalvirÅ¡io atbula ranka nustumdama pjaustymo lentelę su ant jos buvusiu peiliu), tokio pobÅ«džio sužalojimo padaryti negalėjo.

Tokį manymÄ sustiprina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto Jono Mindaugo Paliulio paaiÅ¡kinimų protokole nurodytos aplinkybės kai jis, atsakydamas į tyrėjos klausimÄ : „Ar nukentėjusiÄ jam A. Å . konstatuota durtinė - pjautinė juosmens kairės pusės virÅ¡utinės dalies žaizda su kairio inksto sužalojimu galėjo bÅ«ti padaryta įtariamosios L. Å . nurodomomis aplinkybėmis (laisvai sviedžiant medinę lentelę su peiliu stalo pavirÅ¡iumi, pastarojo nelaikant rankoje)?” nurodė, kad tirti pateiktas peilis yra medinėmis kriaunomis, blizgia pilko metalo geležte, vienaÅ¡mene, tiesia pentimi, turinčia vizualiai iÅ¡reikÅ¡tÄ aÅ¡trų smaigalį, nuožambio ir tiesiojoje dalyje aÅ¡menys jutimiÅ¡kai aÅ¡trÅ«s, geležtės ilgis apie 14 cm, didžiausias plotis ties pentimi apie 2.3 cm.

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamoji L. Å . nurodo, kad ji, nematydama tiksliai, kur tuo momentu buvo A. Å ., medinę lentelę su ant jos gulinčiu peiliu nustumia už savęs, atvesdama rankÄ atgal, tuo metu lentelė su peiliu skrieja žemėdama ir atsimuÅ¡a į A. Å . juosmens apatinę dalį. Tokiomis aplinkybėmis žalojęs įrankis negalėjo pataikyti į virÅ¡utinę juosmens dalį ir neturėjo pakankamai jėgos pradurti drabužį, odÄ , juosmens minkÅ¡tuosius audinius ir pažeisti inkstÄ (1 t., b. l. 98).

Å iuos paaiÅ¡kinimus, jog sužalojimas negalėjo bÅ«ti padarytas nustumiant lentelę su ant jos buvusiu peiliu, specialistas Jonas Mindaugas Paliulis patvirtino ir teisme, nurodydamas, kad peilis turėjo bÅ«ti veikiamas tiesiogiai jėga. IÅ¡ eksperto J.M.Paliulio, gydytojo-specialisto A. Å . paaiÅ¡kinimų matyti, jog kiek giliai įsmigo peilis pasakyti negalima, bet jis pasiekė inkstÄ . Visai nesvarbu, koks nuo odos atstumas yra iki inksto, kiek giliai įlindo, bet padaryta žala pavojinga gyvybei. Ten, kur nukentėjusiajam padarytas sužalojimas, yra nugaros raumenys.

Peilis praėjo pro raumenis, audinius. Nuo nugaros odos iki inksto sužalojimo galėtų bÅ«ti 6-7 cm. Tuo pačiu reikia vertinti ir inkstÄ , nes iki kraujagyslės dar turėjo praeiti per inksto audinį, kad prieitų stambesnę kraujagyslę. Žmogaus inkstas maždaug 12x6 cm, todėl tikrai ne mažiau kaip 1 cm turėjo praeiti per patį inkstÄ . Kaltinamosios nurodomas aplinkybes dėl A. Å . sužalojimo – nustumiant lentelę su ant jos buvusiu peiliu nuo stalvirÅ¡io, teismas laiko gynybine versija, kuria siekiama suÅ¡velninti kaltinamosios atsakomybę ar jos iÅ¡ viso iÅ¡vengti ir jÄ atmeta.

Pirminėse apklausose iÅ¡ karto po įvykio (2018 11 28) kaltinamoji nurodė, jog pagriebusi pjaustymo lentelę, ant kurios gulėjo buitinis (virtuvinis) peilis, lentele sudavė sutuoktiniui A. į kairės pusės apatinę nugaros dalį (1 t., b. 1. 116), nukentėjusysis taip pat aiÅ¡kino, jog atsisukęs pamatė, kad žmona su virtuviniu peiliu dÅ«rė jam į Å¡onÄ (1 t., b. l. 53-54). Teismas tiki Å¡iomis, tiek kaltinamosios, tiek ir nukentėjusiojo nurodytomis įvykio aplinkybėmis, juo labiau, kad jos iÅ¡ esmės sutampa su specialisto J.M.Paliulio iÅ¡vada, kad tokiu bÅ«du, kaip kaltinamoji nurodo vėlesnėse apklausose tame tarpe ir teisme, - atmesdama rankÄ nustumiant lentele su ant jos buvusiu peiliu - toks sužalojimas nukentėjusiajam negalėjo bÅ«ti padarytas.

Taip kaip teisme teigia kaltinamoji, žalojęs įrankis negalėjo pataikyti į virÅ¡utinę juosmens dalį ir neturėjo pakankamai jėgos pradurti drabužį, odÄ , juosmens minkÅ¡tuosius audinius ir pažeisti inksto. BK 135 straipsnyje numatytas žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas gali bÅ«ti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo.

Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Kaltinamoji, bÅ«dama suaugusiu žmogumi, suvokė, o ir turėjo suvokti, jog dÅ«ris peiliu nukentėjusiajam ne tik gali pažeisti gyvybiÅ¡kai svarbius A. Å . kÅ«no organus, bet ir kelti pavojų Å¡io asmens sveikatai, t. y. kad gali nukentėjusįjį sužaloti, tačiau, kokio sunkumo sveikatos sutrikdymÄ norėjo padaryti, jai akivaizdžiai nebuvo svarbu, t. y. ji veikė tiesiogine neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia, todėl jos veiksmai kvalifikuotini pagal kilusias pasekmes.

Toks vertinimas atitinka ir teisminę praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-62/2014). Tai patvirtina tiek kaltinamosios elgesys nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek po jo padarymo (susijaudinimas, nusiraminimui alaus iÅ¡gėrimas, nukentėjusiojo sutvarstymas ir negalėjimas iÅ¡kviesti pagalbos,), taip pat padarytų sužalojimų kiekis, nusikalstamų veiksmų intensyvumas bei jų nutraukimo priežastys. KartÄ Ä¯dÅ«rusi L. Å . daugiau A. Å . nebepuolė, bandė suteikti medicininę pagalbÄ nukentėjusiajam – patepė ir užklijavo žaizdÄ , nusikaltimo įrankio – peilio neatsikratė, nors tam turėjo pakankamai laiko.

L. Å . veika pagrįstai kvalifikuota pagal kilusias pasekmes kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kÄ patvirtina aukščiau paminėta teismo medicinos specialisto iÅ¡vada. Kaltinamoji, durdama nukentėjusiajam į nugarÄ , nors ir nedetalizuodama, į kuriÄ vietÄ pataikys, savaime suvokė, kad tokiu bÅ«du kelia grėsmę mažiausiai nukentėjusiojo sveikatai ir numatė tokių pasekmių galimybę, o tarp kaltinamosios veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Atsižvelgus į byloje nustatytÄ aplinkybę, kad nukentėjusysis yra kaltinamosios sutuoktinis, jos veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , kaip sunkus Å¡eimos nario sveikatos sutrikdymas.

Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo ginčijamas specialisto nustatyto sunkaus sužalojimo mastas, teigiant, jog nukentėjusiajam buvo padaryta tik nedidelė, stipriai nekraujuojanti žaizda, padarytam sužalojimui gydyti nebuvo reikalinga operacija, tik nedidelė medicininė „procedÅ«ra“, tačiau teisme apklausus gydytojÄ - specialistas A. Å ., dirbantį Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje gydytoju intervenciniu radiologu, kurio specializacija gydymas per kraujagysles, matyti, jog pristačius A.

Å . į ligoninę ir ten atlikus tyrimus, buvo nustatyta, kad A. Å . kraujavimo vieta - inksto arterija (pažeistas inkstas ir kartu inksto arterija). Kai yra tokia bÅ«klė - pažeistas inkstas ir kraujuoja iÅ¡ jo, tai ne visose, o tik tokiose ligoninėse, kur yra intervencinės radiologijos paslaugos, yra dvi galimybės gydyti tokį pacientÄ . Pirma galimybė yra Å¡alinti inkstÄ arba bent jau pusę inksto, nes kraujuoja ir kraujavimas nesustos. Antra galimybė yra per kraujagysles nukeliauti į bÅ«tent tÄ kraujagyslę, iÅ¡ kurios kraujuoja, ir jÄ uždaryti.

Tai labai modernus ir labai stipriai tausojantis žmogaus sveikatÄ metodas, kas ir buvo atlikta A. Å .. Tokiu bÅ«du žmogui buvo iÅ¡gelbėta gyvybė nuo nukraujavimo ir iÅ¡saugotas inkstas. Nėra skirtumo, kaip apibÅ«dinsi veiksmÄ , nuo to pats veiksmas ir jo prasmė nepasikeičia – ar vadinsi operacija ar procedÅ«ra. Žmogus buvo supažindintas su bÅ«kle, kad jam yra kraujavimas iÅ¡ inksto, jis pasirašė ant sutikimo dėl tos operacijos/procedÅ«ros/ angiografijos. Oficialiai ji vadinasi gydomoji intervencinės radiologijos procedÅ«ra.

Tai nesivadina operacija, bet tai yra tik pavadinimas ir nuo to esmė nesikeičia. Å iuo atveju, pacientui kraujavo į vidų, todėl, negydant/nestabdant kraujavimo, bÅ«tų įvykęs nukraujavimas ir mirtis. Klausimas, kokiu bÅ«du stabdyti kraujavimÄ â€“ ar Å¡alinti inkstÄ , jo dalį, t. y. Å¡alinti organÄ , kuris yra pažeistas ir viduje organo yra pažeista kraujagyslė (tam, kad bÅ«tų prieita prie tos kraujagyslės atviru bÅ«du, reikia Å¡alinti dalį arba visÄ organÄ ). Å iuo atveju viskas buvo atlikta neÅ¡alinant inksto ar jo dalis, o per kraujagyslės vidų.

Nuėjus per milimetro dydžio arterijÄ , ji buvo uždaryta metaline spirale ir sustabdytas kraujavimas. Viskam užgijus - nėra jokios žalos žmogui. Dėl to buvo pasirinktas bÅ«tent Å¡is gydymo bÅ«das, kurį dabar galima pavadinti ir operacija. Jeigu A. Å . nebÅ«tų to padaryta, jis galėjo iÅ¡gyventi tik paÅ¡alinus inkstÄ . Kraujagyslė, kuri buvo sužalota, yra pačiame inkste, yra inksto dalis. Prie jos prieiti, apeinant inkstÄ iÅ¡ Å¡alies, negalima. Tam kad jÄ pažeistų, turėjo bÅ«ti pažeistas pats inkstas - inksto parenchima.

Beje, tai, jog nukentėjusiajam vyko vidinis kraujavimas, dėl to jam buvo bÅ«tina skubus transportavimas į gydymo įstaigÄ , teisme patvirtino ir į įvykio vietÄ atvykęs liudytojas paramedikas L. N.. Specialistas J.M.Paliulis teismui iÅ¡samiai argumentavo savo iÅ¡vadÄ dėl sunkaus nukentėjusiojo sužalojimo masto, nurodydamas, jog Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 3 skyriuje numatyta, kokie sužalojimai laikytini sunkiais sveikatos sutrikdymais. Taisyklių 6.6.10 punktas - atviras inkstų, Å¡lapimtakių, antinksčių, kasos, Å¡lapimo pÅ«slės, Å¡laplės, prieÅ¡inės liaukos bei tiesiosios žarnos sužalojimas.

Gydytojas nurodė, jog kraujagyslė, kuri buvo sužalota, yra pačiame inkste, yra inksto dalis. Taigi, šiuo konkrečiu atveju faktiškai buvo sužalotas inkstas ir inkste esanti arterija. Sužalojimo laipsniui neturi reikšmės atviro sužalojimo dydis – ar 3 mm, ar 3 cm nesvarbu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi jokio pagrindo abejoti šios išvados – jog nukentėjusiajam buvo padarytas sunkaus masto sveiktos sutrikdymas, teisingumu. Kvalifikuoti kaltinamosios veiksmų kaip neatsargaus nusikaltimo nėra pagrindo.

Kaltinamosios elgesio pavojingumo neeliminuoja ir jos nurodomas paties nukentėjusiojo netinkamo elgesio modelis: nesitarimas su sutuoktine dėl pirkinių, prioritetinių planų (didesnio bÅ«sto įsigijimo) keitimas, sutuoktinės erzinimas melagingai nurodant, kad užstatė vestuvinį žiedÄ , turi blogÄ kredito istorijÄ , po nosimi rodant vidurinį pirÅ¡tÄ ir pan. Teismas supranta, jog tokie (ar panaÅ¡aus pobÅ«džio) nukentėjusiojo veiksmai gali kelti Å¡eimoje įtampÄ , tačiau kaltinamosios pasirinktas elgesio variantas nėra ir negali bÅ«ti pripažintas padarytu bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.

Nuosekliai viso proceso metu, tiek kaltinamoji, tiek ir nukentėjusysis teigė, jog įvykio metu kaltinamoji buvo blaivi ir tik po įvykio, negalint pastarajai nusiraminti, ji iÅ¡gėrė nukentėjusiojo įpiltÄ bokalÄ alaus. Teismo nuomone, po 4-5 val. į įvykio vietÄ atvykusių liudytojų policijos pareigÅ«nų A. T., A. K., paramediko L. N. aiÅ¡kinimų, jog nuo kaltinamosios jautėsi alkoholio kvapas, bei po 5-6 valandų nuo įvykio (02:38 val.) atliktas patikrinimas alkotesteliu (1 t., b.l. 111), nepaneigia kaltinamosios ir nukentėjusiojo nuoseklių aiÅ¡kinimų, jog įvykio metu kaltinamoji buvo blaivi, iÅ¡gėrė tik norėdama nusiraminti jau po įvykio, todėl, byloje nesant objektyvių duomenų dėl kaltinamosios neblaivumo įvykio metu, Å¡ios aplinkybės iÅ¡ kaltinimo yra Å¡alinamos.

Bausmės skyrimas Skiriant bausmes, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į nusikaltimo pavojingumÄ visuomenei, jo pobÅ«dį (žmogaus sveikatai) ir sukeltas pasekmes (sunkus sveikatos sutrikdymas), kaltinamosios asmenybę, kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į tai, jog L. Å . pakankamai jauno darbingo amžiaus (gim (duomenys neskelbtini) - 1 t., b.l. 109), padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 str.), ji anksčiau nebausta administracine tvarka, neteista, A.

Å . jai atleido, pretenzijų neturi ir jokio civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia), Å¡eima kartu augina mažametį (11 metų) vaikÄ , dėl padaryto nusikaltimo kaltinamoji prisipažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi, dirba (1 t., b.l. 162-165), kas rodo, jog ji yra integruota visuomenėje. L. Å . atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog ji prisipažino padariusi nusikaltimÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ lengvinančia kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis tiesiogiai padarė.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.). NuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.).

Teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ dėl kaltininko prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , jog pakanka, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažintų esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o ne juridinį tos veikos kvalifikavimÄ (baudžiamoji byla Nr. 2K-276/2006). Bylos medžiaga patvirtina, kad L. Å ., jai pareiÅ¡kus įtarimÄ , pripažino esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tokius parodymus davė ir teisme.

Taigi ji prisipažino padariusi nusikaltimÄ veikÄ . Ji savo kompetencijos/supratimo ribose teikė pagalbÄ nukentėjusiajam, nuoÅ¡irdžiai iÅ¡gyvena dėl įvykio, taigi teismas laiko, kad egzistuoja Å¡i L. Å . atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog nukentėjusysis Å¡eimoje provokuodavo konfliktus. Nukentėjusysis teisme pripažino, jog grįždamas namo įvykio dienÄ jis planavo konfliktÄ ir tam rengėsi (pav. žmonos erzinimui nusiėmė žiedÄ ir kt.) ir grįžęs namo erzino, įžeidinėjo ir užgauliojo savo sutuoktinę, o pastarosios veiksmai buvo reakcija į jo elgesį.

Taigi teismas laiko, jog byloje yra nustatyta ir antra kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p). Teismas laiko, jog L. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes byloje nėra objektyvių įrodymų, kad įvykio metu kaltinamoji buvo neblaivi (motyvai išdėstyti aukščiau motyvuojamoje dalyje). Kita vertus, net ir atmetus kaltinamosios ir nuketėjusiojo parodymus, dėl alkoholio vartojimo po įvykio, kaltinamajai nustatytas girtumas (0,65 prom.

– 1 t., b.l. 111) nėra tokio laipsnio, kad bÅ«tų galima besÄ lygiÅ¡kai daryti iÅ¡vadÄ , jog girtumas turėjo kokiÄ Ä¯takÄ nusikaltimo padarymui. BK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas. Skirdamas bausmę, teismas pažymi, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ už nusikalstamos veikos padarymÄ skiriama tik tokios rÅ«Å¡ies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 str. 1 dalis). BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos iÅ¡imtys iÅ¡ Å¡ios bendros taisyklės ir nurodyta sÄ lygų visuma, kuriai esant, nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui gali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir:

1) kaltininkas iÅ¡laiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalÅ«s ir nėra kam juos prižiÅ«rėti, arba 2) kaltininkas iÅ¡laiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebÅ«tų kam prižiÅ«rėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ buvo antraeilis, arba 4) veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ ar pasikėsinant daryti nusikalstamÄ veikÄ , arba 5) veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens sulaikymo, bÅ«tinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar Å«kinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sÄ lygas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra visos formalios sÄ lygos kaltinamosios atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį, be to, Å¡velnesnės, negu įstatymo numatytos bausmės skyrimas Å¡iuo atveju atitinka baudžiamųjų įstatymų paskirtį ir bausmės tikslus. Pirma, byloje nustatytos dvi L. Å . atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose – kad ji prisipažino padariusi nusikaltimÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, bei kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.

Antra, nukentėjusysis jokių materialinių pretenzijų neturi. Trečia, byloje nustatyta ir BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sÄ lyga – tai, kad kaltininkė iÅ¡laiko mažametį vaikÄ ir nėra kam jo prižiÅ«rėti. Nors vaiku rÅ«pinasi ne tik kaltinamoji L. Å ., bet ir jos sutuoktinis – nukentėjusysis A. Å ., tačiau Å¡iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, netraktuoja Å¡ios aplinkybės kaip kliÅ«ties pastarosios atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį.

Nekelia abejonių tai, kad žmonai netekus laisvės, visÄ darbo dienÄ dirbanti jos vyras negalėtų taip prižiÅ«rėti nepilnamečio vaiko, kaip įprasta, ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas pažeistų vaiko interesus. Darydamas iÅ¡vadÄ dėl galimybės skirti L. Å . Å¡velnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, turi Å¡eimÄ ir augina mažametį vaikÄ , dirba. Nukentėjusysis materialinių pretenzijų kaltinamajai neturi, jai atleido, jie yra susitaikę ir prašė teismo jos griežtai nebausti.

Kaltinamoji viso proceso metu iÅ¡ esmės savo kaltės neneigė, pripažino veikos padarymo faktines aplinkybes, todėl laikytina, jog visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad Å¡ioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti L. Å . už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Teismo vertinimu, tokia bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teismas, vertindamas L. Å . asmenybę, atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ji bÅ«tų iÅ¡ anksto planavusi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tų turėjusi kokius nors negatyvius motyvus, bei tai, jog prisipažino padariusi nusikaltimÄ , savo parodymais padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad visa tai rodo, jog kaltinamosios L.

Å . asmenybės pavojingumas nėra didelis. Tuo pačiu teismas įvertina ir tai, jog L. Å . prisipažindama padariusi nusikaltimÄ , netrukdė ikiteisminiam tyrimui, bei suteikia galimybę L. Å . įrodyti, kad jos padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobÅ«džio, nulemta nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir, kad ji ateityje nedarys naujų nusikaltimų, nenusikals. Konstatuotina, jog nusikaltimas iÅ¡ esmės buvo spontaniÅ¡kas, įvykdytas atsitiktinai nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, nukentėjusiajam elgiantis netoliaruotinai bei provokuojančiai.

Atsižvelgus į teismo nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, atsiradusias pasekmes, teismas sprendžia, kad kaltinamajai už inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis, už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , parinktinas artimas vidurkiui. L. Å . paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (1 t., b.l. 119.). Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikinas sulaikymas 2018 11 28 nuo 2.35 val. iki 18:59 val. (viena para - 1 t., b. l. 128-130).

Civilinis ieÅ¡kinys Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateikė civilinį ieÅ¡kinį 2297,53 EUR sumai (1 t., b.l. 67-71) A. Å . gydymo iÅ¡laidoms atlyginti. Kaltinamoji L. Å . nurodė, jog Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2297,53 EUR ieÅ¡kinio dėl sutuoktinio gydymo nepripažįsta, jai iki Å¡iol nėra aiÅ¡ku, už kÄ gaunasi tokia suma. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamoji sužalojo nukentėjusįjį, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo gydomi gydymo įstaigoje ir Valstybinė ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms už suteiktas medicinos paslaugas, vienok sutiktina su kaltinamosios pozicija, kad civilinis ieÅ¡kinys grindžiamas tik vieno skaičiaus duomenimis, nedetalizuojant patirtų iÅ¡laidų ir suteiktų paslaugų kiekio ir kainos.

Å ių klausimų iÅ¡siaiÅ¡kinti proceso metu dėl į posėdį neatvykstančio atstovo ir/ar iÅ¡spręsti neatidedant bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos - nėra galimybės, todėl Vilniaus teritorinei ligonių kasai pripažintina teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Valstybinio Socialinio draudimo fondo Valdybos Vilniaus skyrius byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį 288 EUR sumai (1 t., b.l. 76-80) padarytai žalai (A.

Å . iÅ¡mokėtos ligos iÅ¡mokos) atlyginti. Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė J.Č. teismui paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ situacijos aiÅ¡ku, kad dėl 2018-11-27 įvykio nukentėjęs asmuo patyrė sužalojimus, dėl kurių jis buvo laikinai nedarbingas. Jam ligoninėje buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2018-11-28 iki 2018-12-07, nurodant diagnozę inksto įplėšimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, nukentėjusiajam už minėtÄ laikotarpį iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo iÅ¡mokėta ligos iÅ¡moka.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju dėl nukentėjusio asmens sužalojimų yra kaltas trečiasis asmuo, Å¡iuo atveju asmuo, kuris yra kaltinamas, padaręs jam inkriminuojamÄ veikÄ , o pagal įstatymus tie asmenys, dėl kurių kaltės fondo biudžetui yra padaryta žala, Civilinio kodekso nustatyta tvarka turi tÄ Å¾alÄ atlyginti. Kadangi Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos numato, kad Valstybinio socialinio draudimo įstaigos, iÅ¡mokėjusios apdraustiesiems ligos iÅ¡mokas tokiu atveju, turi teisę pateikti ieÅ¡kinį baudžiamajame procese.

Civilinis ieÅ¡kovas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius tokia teise pasinaudojo ir civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytų teisės aktų nuostatų pagrindu praÅ¡o teismo iÅ¡ kaltinamosios priteisti 288 eurus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos, kuri atsirado paskyrus nukentėjusiam asmeniui už nurodytÄ laikotarpį ligos iÅ¡mokÄ . IÅ¡ nedarbingumo pažymėjimo matyti, jog A. Å . buvo stacionariai gydytas nuo 2018 11 28 iki 2018 12 04. 2018 12 04 buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2018 11 28 iki 2018 12 07.

Nukentėjusysis A. Å . teismui patvirtino, jog jis buvo gydytas ligoninėje, o iÅ¡ jos iÅ¡raÅ¡ius dar nedarbingumo pažymėjimas buvo iÅ¡duotas 3 dienoms, todėl civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, kadangi byloje nustatyta, kad kaltinamoji sužalojo nukentėjusįjį, nukentėjusysis buvo nedarbingas, jam buvo iÅ¡mokėta ligos iÅ¡moka. Dėžė su peiliu ir vokas su patalyne, saugomi Vilniaus apskrities VPK pagal 2019 01 09 kvitÄ BBB Nr.1PK002668, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (1 t., b.l.

46) Nuosavybės teisės neapribotos. Proceso iÅ¡laidų nėra. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas n u s p r e n d ė: L. Å . pripažinti kalta pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalį, jai paskirti laisvės apribojimÄ dvejiems metams, įpareigojant: - per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 20 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; - per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar bÅ«ti registruotai Užimtumo tarnyboje.

Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityti laikinÄ sulaikymÄ 2018 11 28 (vienÄ parÄ ). L. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus jÄ panaikinti. Pripažinti Vilniaus teritorinei ligonių kasai teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ , jo dydžio klausimÄ perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Valstybinio Socialinio draudimo fondo Valdybos Vilniaus skyrius civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Priteisti iÅ¡ L. Å . 288 EUR Valstybinio Socialinio draudimo fondo Valdybos Vilniaus skyriaus naudai A. Å . ligos iÅ¡mokos dydžio žalai atlyginti. Dėžę su peiliu ir vokÄ su patalyne, saugomus Vilniaus apskrities VPK pagal 2019 01 09 kvitÄ BBB Nr.1PK002668, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (1 t., b.l. 46). Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Daiva Kazlauskienė