d4a40dfa-d8ef-4040-810c-ec44e860da75 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-139-658/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03285-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5.; 2.4.3.2; 3.3.1.18.2. (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalės Burdulienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

L. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-249-292/2016 pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui V. L. bei tretiesiems asmenims Alytaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, D. L. ir V. Å . dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:Ginčo esmė Ginčas kilęs dėl tvoros, kurios padėtis žemės sklype pasikeitė atlikus matavimus tikslesniais nei ankstesnių matavimų prietaisais, vertinimo savavaliÅ¡ka statyba ir Å¡ios statybos padarinių Å¡alinimo.IeÅ¡kovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patikslinusi ieÅ¡kinį prašė įpareigoti atsakovÄ V. L. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti už žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų, valstybinėje žemėje (pagal žemės sklypo planÄ M1:500 nuo taÅ¡ko Nr. 4 iki Nr. 35), savavaliÅ¡kai pastatytÄ tvorÄ (betono segmentų, matmenys – 14,72 m. ilgio ir 1,51 m. aukščio) bei sutvarkyti statybvietę, o jei Å¡io įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – suteikti teisę ieÅ¡kovei atlikti Å¡iuos veiksmus, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas yra pastatęs tvorÄ valstybinėje žemėje neturėdamas valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM raÅ¡ytinio sutikimo. Yra suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas, reikalavimas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius neįvykdytas iki Å¡iol, todėl atsakovas įpareigotinas vykdyti šį privalomÄ jį nurodymÄ teismo tvarka.Atsakovas V. L. ir trečiasis asmuo D. L. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog tai, kad tvoros dalis patenka į valstybinę žemę, paaiÅ¡kėjo jau jÄ pastačius ir kilus ginčui su trečiuoju asmeniu bendraturte V.

Å . dėl ribų. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiÅ¡kėjo, kad jis naudojasi valstybine žeme (dalis tvoros patenka į valstybinę žemę). Teismas turėtų vadovautis protingumo, teisingumo kriterijais, kadangi žala, pastačius tvorÄ , kieno nors interesams nebuvo padaryta, tvora yra tvarkinga, neiÅ¡sikiÅ¡usi daugiau nei kitų gretimų sklypų tvoros, yra vienoje linijoje.Tretieji asmenys Alytaus miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Alytaus skyrius atsiliepimais sutiko su ieÅ¡kiniu, nurodė, kad įrengta tvora patenka į valstybinę žemę, yra suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas, negavus raÅ¡ytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo supaprastintam statybos projektui tvoros negalima įteisinti, todėl nepaÅ¡alinus savavaliÅ¡kos statybos padarinių, tvora turi bÅ«ti nugriauta.Trečiasis asmuo V.

Å . atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad žemės sklypas suformuotas remiantis kadastriniais matavimais, o tai reiÅ¡kia, kad sklypo savininkai labai gerai žino savo sklypo ribas. Tvoros pastatymo metu buvo reikalingas raÅ¡ytinis pritarimas projektui, nors bylos nagrinėjimo metu pasikeitė teisinis reglamentavimas, atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo nėra gavęs. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėAlytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai, įpareigojo atsakovÄ V.

L. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti už žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribų, valstybinėje žemėje (pagal žemės sklypo planÄ M1:500 nuo taÅ¡ko Nr. 4 iki Nr.

35) savavaliÅ¡kai pastatytÄ betono segmentų (14,72 m. ilgio ir 1.51 m. aukščio) tvorÄ bei sutvarkyti statybvietę, o V. L. Å¡io įpareigojimo neįvykdžius, suteikė teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos atlikti Å¡iuos veiksmus, iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo V. L.. Teismas priteisė iÅ¡ V. L. valstybei 41 Eur žyminį mokestį ir 18,82 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iÅ¡ viso: 59,82 Eur;

V. Å . - 289,62 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Teismas nurodė, kad savavaliÅ¡kos statybos padariniai Å¡alinami pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, todėl net ir bylos nagrinėjimo metu pasikeitus teisės aktams, betoninė tvora pastatyta valstybinėje žemėje be Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡ytinio sutikimo yra savavaliÅ¡kas statinys, kuris turi bÅ«ti nugriautas, ginant valstybės interesus. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiAtsakovas V. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , netinkamai įvertino:bylos faktines aplinkybes, iÅ¡ kurių akivaizdu, kad atsakovas iki žemės sklypo permatavimo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nežinojo, kad faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo ribos nesutampa su kadastre pažymėtomis ribomis. Tikslus valstybinės žemės, kuria naudojosi atsakovas, plotas paaiÅ¡kėjo tik atsakovo iniciatyva atlikus kadastrinius matavimus. IÅ¡sipirkti žemės sklypo dalį ar iÅ¡sinuomoti nepavyko ne dėl nuo atsakovo priklausančių veiksnių, su tuo nesutiko bendraturtė V.

Å .. Tik parengus (duomenys neskelbtini) gatvės detalųjį planÄ paaiÅ¡kės, ar tvora patenka į valstybinę žemę ir ar atsakovui negali bÅ«ti parduotas žemės sklypas dėl per mažo atstumo iki gatvės. teismas turėjo vadovautis statybų metu, o ne bylos nagrinėjimo metu galiojančiais teisės aktais ir nebloginti proceso dalyvių teisinės padėties;statinys nepažeidžia niekieno interesų. Teismas privalo vadovautis CK 1.5 straipsnyje numatytais protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, ne iÅ¡imtis ir Å¡i byla.

Be to, ginčo teritorijoje apskritai nedraudžiama statyba, o statybos pažeidimai gali bÅ«ti paÅ¡alinti sutvarkant dokumentacijÄ ;V. Å . yra sklypo bendraturtė, taip pat besinaudojanti dalimi valstybinės žemės, todėl teismas be pagrindo iÅ¡ atsakovo priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas trečiojo asmens naudai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepime nurodo Å¡iuos esminius argumentus:klausimas dėl statinio teisėtumo turi bÅ«ti sprendžiamas pagal teisės aktus, galiojusius statinio statybos metu. Teisinis reglamentavimas, galiojęs statybų metu reikalavo turėti statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€“ raÅ¡ytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimÄ supaprastintam statybos projektui. Å is reikalavimas galiojo iki 2014 m. sausio 1 d. Nacionalinė žemės tarnyba nėra davusi sutikimo ir neketina jo duoti, todėl tvora laikytina savavaliÅ¡kai pastatytu statiniu.

Tai, kad apeliantas nežinojo, jog tvora statoma valstybinėje žemėje, neatleidžia jo nuo atsakomybės;teismas pagrįstai taikė savavaliÅ¡kos statybos konstatavimo ir Å¡alinimo metu galiojusiais teisės normas kaip tai yra iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir pagrįstai sprendė, kad vienintelis bÅ«das paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius – įpareigoti atsakovÄ nugriauti savavaliÅ¡kai, valstybinėje žemėje, pastatytÄ tvorÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovas V. L. ir tretieji asmenys D. L. bei V. Å . bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypÄ kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., atitinkamai 214/756, 164/756, 378/756 dalimis (1 t. b. l. 27-28).

Trečiasis asmuo bendraturtė V. Å . Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui 2012 m. liepos 26 d. pateikė skundÄ , be kitų klausimų nurodydama, kad reikalinga patikrinti, ar sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatyta tvora neiÅ¡eina už sklypo ribų (1 t. b. l. 12). Nagrinėjant šį skundÄ , 2012 m. rugpjūčio 8 d. statybos patikrinimo aktu Nr. SPA-34(14.2) nustatyta, kad žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus 2003 m. lapkričio 26 d., ne visi riboženkliai iÅ¡likę (1 t. b. l. 15), statinio statyba žemės sklype galima pagal naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, tačiau nesant riboženklių, negalima nustatyti, ar tvora pastatyta valstybinėje žemėje (1 t. b. l. 16).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas atlikus kadastrinius matavimus 2004 m. sausio 20 d. (1 t. b. l. 27). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius 2012 m. spalio 9 d. rašte yra nurodęs, kad patikrinimo metu nustatyta, jog sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) įrengta tvora, ties sklypo plane nurodytu tašku Nr. 4, patenka į valstybinę žemę. Rašte taip pat nurodoma, kad žemės sklypo planas parengtas 2007 m.

Alytaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, tuo tarpu sklypas VÄ® „Registrų centro“ nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas perskaičiuojant iÅ¡ vietinės sistemos į valstybinės LKS-94 sistemos koordinates, todėl galimi neatitikimai (1 t. b. l. 32). 2012 m. spalio 17 d. savavaliÅ¡kos statybos akte nurodyta, kad tvora pastatyta neturint statybÄ leidžiančio dokumento – žemės patikėtinio raÅ¡ytinio sutikimo (1 t. b. l. 35-36).IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, t. y.

įpareigoti atsakovÄ nugriauti tvorÄ , kadangi po atliktų žemės sklypo matavimų tikslesniais prietaisais paaiÅ¡kėjo, jog dalis jos yra valstybinėje žemėje, o statydamas ten tvorÄ atsakovas nebuvo gavęs įgaliotos institucijos leidimo. Teismas tenkino ieÅ¡kinio reikalavimus nurodydamas, kad savavaliÅ¡kos statybos faktas yra nustatytas įgaliotos institucijos suraÅ¡ytu aktu, taip pat atsakovas nubaustas administracine tvarka, o pastatyta tvora pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ . Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundÄ , su tokiu teismo sprendimu nesutinka, kadangi tvora statyta pagal planÄ , sudarytÄ vietinėje koordinačių sistemoje, o pradėjus taikyti valstybinės LKS-94 sistemos koordinates, žemės sklypo ribos buvo perskaičiuotos, todėl atsirado neatitikimų, pagal Å¡iuo metu pasikeitusį teisinį reguliavimÄ yra galimybės įteisinti statybÄ , atsakovas sutinka įsigyti Å¡iuo metu nustatytÄ valstybinės žemės plotÄ , kurį užima, tačiau jam sudaromos kliÅ«tys dėl iki Å¡iol nesuformuoto žemės sklypo, skirto (duomenys neskelbtini) gatvei.

Taigi, apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas dviem aplinkybių grupėmis:

1) teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl neįvertino to, kad atsakovas ne piktavališkai užėmė valstybinę žemę, o toje vietoje statyba nėra apskritai draudžiama, ja nepažeidžiami kieno nors teisėti interesai (CPK 185 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.);

2) teismas netinkamai taikė savavaliÅ¡kų statybų padarinių Å¡alinimÄ reguliuojančias teisės normas ir teisminę praktikÄ (CPK 3 str. 1 d., 4 str.). Apeliacinės instancijos teismas toliau nutartyje pasisako dėl nurodytų argumentų pagrįstumo. Dėl savavaliÅ¡kos statybos konstatavimo ir jos padarinių Å¡alinimo Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtos statybos padariniai turi bÅ«ti taikomi laikantis ginčo Å¡alių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kuriÄ iÅ¡ įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavaliÅ¡kų statinių nugriovimas yra kraÅ¡tutinė priemonė (ultima ratio) ir turi bÅ«ti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo klausimÄ (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013). Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima paÅ¡alinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikÅ¡ti proporcingumo principo pažeidimÄ .Pažymėtina, kad neteisėtos statybos padariniai turi bÅ«ti Å¡alinami taikant įstatymus, galiojančius Å¡ių padarinių konstatavimo ir Å¡alinimo metu. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad statybos procesas yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, nors teisinis santykis ir yra prasidėjęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi bÅ«ti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009, 2008 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).Byloje nustatyta, kad tvora, 2012 m. spalio 17 d. aktu pripažinta savavaliÅ¡ka statyba, buvo pradėta statyti 2007 metais, o baigta 2012 metais. SavavaliÅ¡kų statybų padarinių konstatavimo ir Å¡alinimo metu (2012 m. spalio 17 d.), kaip ir dabar, galiojančioje CK 4.103 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d.), buvo nustatyta, kad teismas savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimÄ sprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis (nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. galiojusi įstatymo redakcija), kaip galimus savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«dus, numatė pareikalauti iÅ¡ statytojo statinį pertvarkyti arba nugriauti. BÅ«tent Å¡ių teisės normų pagrindu atsakovas ir įpareigotas nugriauti ginčo statinį. Tačiau pastebėtina, kad nurodytas įstatymas taip pat numatė, kad teismas gali leisti teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti statybÄ tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Teismas negali leisti įteisinti savavaliÅ¡kos statybos tuo atveju, kai nėra gautas Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas statybÄ leidžiantis dokumentas (žemės sklypo bendraturčio ar gretimo žemės sklypo (sklypų) savininko (valdytojo) sutikimas).Atsižvelgiant į sprendimo 16 punkte nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , sprendžiant dėl ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamo reikalavimo įpareigoti atsakovÄ nugriauti tvorÄ , kurios dalis patenka į valstybinę žemę, pagrįstumo, bÅ«tina konstatuoti Å¡ias sÄ lygas:

1) ar toje teritorijoje, kurioje nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus;

2) ar tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams;

3) ar atsakovui buvo reikalingi gauti žemės sklypo bendraturtės (trečiojo asmens V. Å .) ir gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) (t. y. Å¡iuo atveju valstybinės žemės patikėtinio) sutikimai.IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad teritorijoje, kurioje yra ginčo objektas (tvora), nėra parengto teritorijos planavimo dokumento (detaliojo plano) ar kito planavimo dokumento, kuriame bÅ«tų galima įvertinti tvoros pastatymo vietÄ (Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 30 d. ir 2013 m. balandžio 30 d. raÅ¡tai 1 t. b. l. 73, b. l. 76-77).

Be to, 2012 m. rugpjūčio 8 d. statybos patikrinimo aktu Nr. SPA-34(14.2) buvo nustatyta, kad žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus 2003 m. lapkričio 26 d., statinio statyba žemės sklype pagal naudojimo paskirtį, bÅ«dÄ ir pobÅ«dį yra galima (1 t. b. l. 16). IÅ¡ byloje esančių žemės sklypo planų ir VÄ® „Registrų centras“ duomenų matyti, jog ginčo tvora ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau kelio apsaugos zona žemės sklypo registravimo dokumentuose nėra nurodyta (1 t. b. l. 21, 30, 33, 38, 40, 44, 2 t. b. l. 46, 57, 155).

Nenurodžius kelio apsaugos zonos žemės sklypo registro dokumentuose, reikalavimai, kurie taikomi statyboms kelio apsaugos zonoje (Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintos specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos) netaikytini. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2016 m. gegužės 2 d. raÅ¡te Nr. 10SS-1356-(8.5.) yra nurodžiusi, kad savivaldybė nėra parengusi projekto dėl žemės sklypo suformavimo gatvei, su kuria ribojasi atsakovo žemės sklypas ir jame pastatyta tvora (duomenys neskelbtini) g.) (2 t. b. l. 82).

Atsižvelgiant į tai spręstina, kad byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų aplinkybę, jog tvoros statyba toje teritorijoje yra negalima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už tai, kad toje vietoje tam įgaliotos institucijos nėra parengusios teritorijų planavimo dokumentų, o jų nesant kitos institucijos pirmiausiai nesprendžia dėl galimybės išsipirkti ar išsinuomoti papildomo žemės ploto, o imasi kraštutinės priemonės – tvoros griovimo, objektyviai neapsvarsčius visų galimų statybos šalinimo padarinių bei išeičių.

Juo labiau, kad byloje nebuvo nustatyta, jog statyba prieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams ar pažeidžia kitų asmenų interesus. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas aplinkybę, jog pažeidžiami valstybės interesai ir jų apgynimas galimas tik griaunant tvorÄ , galėjo konstatuoti tik tada, jei bÅ«tų pateiktas teritorijų planavimo dokumentas, ir bÅ«tų nustatyta, jog statyba toje vietoje negalima (pvz. dėl kelio apsaugos juostai reikalingo žemės ploto).

Dėl sutikimų tvoros statybai Atsakant į klausimÄ , ar atsakovui buvo reikalingi gauti žemės sklypo bendraturtės (trečiojo asmens V. Å .) ir gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) (Å¡iuo atveju valstybinės žemės patikėtinio) sutikimai, vertintini teisės aktų reikalavimai statybai, galioję tvoros statybos metu (2006 – 2012 metais) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-695/2015). Byloje nustatyta, kad tvorÄ atsakovas statė pagal sklypo ribas, kurios atitiko žemės sklypo kadastrinius matavimus, atliktus 2004 m. sausio 20 d. (VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡as 2 t. b. l. 148) ir plano, parengto 2007 metais Alytaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, duomenis.

Å ias aplinkybes patvirtina ne tik paties atsakovo paaiÅ¡kinimai, tačiau ir didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turintys įrodymai – Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijos žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. balandžio 13 d. raÅ¡tas apie tai, kad vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, sklype (duomenys neskelbtini) jokių pažeidimų nenustatyta (2 t. b. l. 62), bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Alytaus skyriaus 2012 m. spalio 9 d. raÅ¡te pateikta informacija apie žemės sklypo planÄ , parengtÄ 2007 metais remiantis vietinės koordinačių sistemos koordinates (1 t. b. l. 32).

Visa tai patvirtina, kad atsakovas 2007-2012 metais statybÄ vykdė žinodamas žemės sklypo ribas pagal to meto duomenis (2007 metų parengtÄ planÄ , kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje) ir paisė jų, jokių kitokių duomenų apie žemės sklypo ribas neturėdamas ir negalėdamas jų turėti. Be to, jokių pažeidimų dėl žemės sklypo naudojimosi Alytaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010 metais nenustatė, iÅ¡ valstybės institucijų nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl tvoros iki pat bendraturtės kreipimosi 2012 metų antroje pusėje.

Tik užbaigus statybas ir kilus ginčams su bendraturte, 2012 m. rugpjūčio 10 d. buvo atlikti matavimai modernesniais matavimo prietaisais, kurių metu paaiškėjo, kad perėjus iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę, tvoros dalis, žemės sklypo plane pažymėtoje kraštinėje 4-35-22 yra šalia sklypo ribos, t. y. patenka į valstybinę žemę (taške A matuojamas 36 cm atstumas nuo ribos) (1 t. b. l. 21, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus raštas 2 t. b. l. 58).Savavališkos statybos konstatavimo ir šalinimo metu galiojusių teisės aktų pagrindu tvora laikytina nesudėtingu statiniu (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintas LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. D1-812 (nuo 2012 m. kovo 1 d. galiojusi redakcija), 2 lentelės 3.1. eilutė), kurio statybai savo sklypo ribose nebuvo reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas (statybÄ leidžiantis dokumentas, t. y. gretimo žemės sklypo valdytojo sutikimas buvo reikalingas tik statant ant žemės sklypo ribos arba svetimoje žemėje) (Statybos įstatymo, redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. 23 str. 1 d. 5 p.). Todėl sprendimo 20 punkte nurodytais įrodymais pagrindus, kad atsakovas tvorÄ pastatė pagal tuo metu sudarytÄ Å¾emės sklypo planÄ , tvorÄ pastatė savo sklypo ribose, konstatuotina, kad pagal to meto teisinį reglamentavimÄ statybÄ leidžiantis dokumentas (žemės patikėtinio sutikimas) nebuvo reikalingas, todėl tokio dokumento neturėdamas atsakovas nepažeidė teisės normų reikalavimų.Tuo tarpu sprendžiant dėl žemės sklypo bendraturtės (V.

Å .) sutikimo statyti tvorÄ bendrÄ ja daline nuosavybės teise priklausančiame sklype, aktuali tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostata, įtvirtinusi, kad žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iÅ¡ Å¡iuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Ginčo byloje nustatyta, kad tvora pradėta statyti 2007 metais, taigi bendraturtei iki 2012 metų nepareiÅ¡kus jokių pretenzijų – pagal nurodytÄ Ä¯statymo nuostatÄ jos raÅ¡ytinis sutikimas nėra privalomas.

Atsižvelgtina ir į tai, kad dar 2007 m. gruodžio 20 d. Alytaus raj. apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3828-572/2005 yra patvirtinęs taikos sutartį tarp bendraturčių dėl jų valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Tvora yra atsakovo sklypo dalyje ir niekaip nepažeidžia trečiojo asmens (V. Å .) teisių.Tačiau neatsižvelgiant į sprendimo 18 – 22 punktuose nurodytas aplinkybes, atsakovas negali įteisinti tvoros dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, nes valstybės institucijos, nors ir patvirtinančios, kad atsakovas ne piktybiÅ¡kai įsiterpė į valstybės fondo žemę, ginčo situacijoje mato vienintelį sprendimÄ â€“ padidinti žemės sklypÄ laisvos valstybinės žemės sÄ skaita prijungiant prie jo įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ , esantį tarp žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016 m. gegužės 2 d. raÅ¡tas Nr. 10SS-1356-(8.5.), 2 t. b. l. 82).

Tačiau tam įgaliota institucija pirmiausia turi parengti projektÄ (teritorijų planavimo dokumentÄ ), kad bÅ«tų suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvei, o Å¡i procedÅ«ra Å¡iai dienai nėra atlikta.Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog ieÅ¡kovė ginčo byloje neįrodė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinės galimybės kitaip spręsti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo klausimÄ ir turėtų bÅ«ti taikoma kraÅ¡tutinė priemonė (ultima ratio) – griovimas, nes iÅ¡ 18, 23 sprendimo punktuose nurodytų duomenų akivaizdu, jog neteisėtos statybos padarinius galima paÅ¡alinti ir statinio negriaunant.

Todėl Å¡iuo metu ieÅ¡kinio tenkinimas ir kartu tvoros griovimas tokiu atveju reikÅ¡tų proporcingumo principo pažeidimÄ . Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas, Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Kartu nurodytina, kad suformavus žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) gatvei ir nustačius, kad toje teritorijoje statiniai yra draudžiami, statybos padarinių Å¡alinimo klausimas (tvoros teisėtumo klausimas) galėtų bÅ«ti sprendžiamas iÅ¡ naujo.Apeliantas ginčijo ir teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, tačiau priėmus naujÄ teismo sprendimÄ apeliacinės instancijos teisme, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.), todėl dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė patyrė 41 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų, trečiasis asmuo V.

Å . patyrė 289,62 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, valstybė patyrė 18,82 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ visiÅ¡kai ir atsižvelgiant į galutinį procesinį rezultatÄ byloje – ieÅ¡kinį atmesti, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteistinas 41 Eur žyminis mokestis (CPK 79 str., 80 str.), iÅ¡ ieÅ¡kovės taip pat priteistinos 18,82 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Trečiajam asmeniui bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos atsižvelgiant į tai, jog ji veikė ieÅ¡kovės pusėje ir turėjo tokį pat suinteresuotumÄ bylos baigtimi (palaikė ieÅ¡kovo pozicijÄ ). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: apeliacinį skundÄ patenkinti.Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovui V.

L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (į. k. 288600210) 41 Eur (keturiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) žyminio mokesčio.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (į. k. 288600210) 18,82 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų 82 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai                                                                 Dalė Burdulienė Nerijus Meilutis Albina Rimdeikaitė