d4a23d2c-addc-4e20-9d3d-b0a0b1c37e4d · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-1188-944/2018Proceso Nr. 2-69-3-00155-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6; 2.3.2.2; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 1 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė,sekretoriaujant Marijai TamoÅ¡auskaitei, vertėjaujant V. D.,dalyvaujant ieÅ¡kovo J. Č. įgaliotam asmeniui V. Č., jo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,atsakovei R. P.vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

Č. ieÅ¡kinį atsakovei R. P., trečiajam asmeniui sodininkų bendrijai „Dobilas“, iÅ¡vadÄ teikiančioms institucijoms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir Valstybei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovę per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti medinį lauko tualetÄ ir sutvarkyti statybvietę;

įpareigoti per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos persodinti dvi puÅ¡is laikantis įstatymų reikalavimų; įpareigoti perkelti viÅ¡tinę į savo žemės sklypo gilumÄ bei užtikrinti, kad jos laikomos viÅ¡tos neiÅ¡eitų iÅ¡ jos sklypo ribų. Nurodė, kad atsakovei priklausančiame sklype yra pastatytas medinis lauko tualetas, Å¡alia pasodintos puÅ¡ys, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. nesilaikant 3 m atstumo nuo ieÅ¡kovo sklypo. PaaiÅ¡kino, kad lauko tualetas yra statinys, todėl jam yra taikomi teisės aktų reikalavimai ir jis gali bÅ«ti pastatytas ne mažesniu nei 3 m. atstumu arba turi bÅ«ti gauti gretimų sklypų savininkų sutikimai.

Šiuo atveju ieškovas sutikimo dėl lauko tualeto mažesniu nei 3 m. atstumu nėra davęs, todėl statinys turi būti nugriautas ir sutvarkyta statybvietė. Ieškovė nurodė, kad šalia lauko tualeto pasodinto dvi pušys, kurios taip pat pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Paaiškino, kad pušis priskirtina prie aukštaūgių medžių, todėl gali būti sodinama ne mažesniu nei 3 m atstumu.Teismas 2017-10-31 nutartimi priėmė ieškovo J. Č. ieškinio reikalavimo – įpareigoti atsakovę R.

P. perkelti viÅ¡tinę į savo žemės sklypo gilumÄ bei užtikrinti, kad jos laikomos viÅ¡tos neiÅ¡eitų iÅ¡ jos sklypo ribų, atsakovei R. P., atsisakymÄ ir civilinės bylos dalį nutraukė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas likusius reikalavimus palaikė. Nurodė, kad lauko tualetas turi gali bÅ«ti pastatytas pagal teisės aktų reikalavimus 3 m atstumu. IeÅ¡kovo vertinimu atsakovės pastatytas lauko tualetas priskirtinas nesudėtingiems statiniams, todėl teisės aktuose yra numaitytas minimalus atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos.

Nesutarimai tarp kaimynų kilo dėl lauko tualeto, pretenzijas ieÅ¡kovas reiÅ¡kė nuo pat jo pastatymo dienos apie 2013 m., tuo metu kreipėsi į įvairias institucijas dėl savo teisių gynimo. Kadangi net kelerius metus atsakovė nereaguoja į reikalavimÄ patraukti tualetÄ , todėl kreipėsi į teismÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad pamatų lauko tualetas neturi, iÅ¡kasta duobė, kurioje yra plastikinis kubilas. PaaiÅ¡kina, kad ginčai ir nesutarimai tarp kaimynų prasidėjo nuo tualeto pastatymo, buvo iÅ¡kelta ir baudžiamoji byla atsakovės sutuoktiniui, nes konfliktas kilo bÅ«tent dėl tualeto.

IeÅ¡kovÄ pagal įgaliojimÄ atstovaujanti sutuoktinė nurodė, kad lauko tualetas trukdo, nes ten nuolat vaikÅ¡toma, trankomos durys, todėl jai keliamas stresas, sklinda kvapas, yra kenkiama jos sodo augmenijai. PuÅ¡is yra didelė, gali iÅ¡augti iki trijų metrų aukščio, todėl turi bÅ«ti persodinta pagal teisės aktų reikalavimus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad auga viena puÅ¡is, kuri sudaryta iÅ¡ kelių kamienų. IeÅ¡kovas nurodė, kad nežino, kokios rÅ«Å¡ies yra puÅ¡is, tačiau tai yra medis, todėl gali bÅ«ti sodinamas ne didesniu nei 3 m atstumu.

Atsakovė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad jos sklype yra laikinas statinys – lauko tualetas, kurio statybai buvo gauti besiribojančių sodo sklypų savininkų sutikimai. Atsakovė nurodė, kad nebuvo reikalavimų dėl tualeto perstatymo. PaaiÅ¡kina, kad gavus dokumentus iÅ¡ teismo, ji savo pati patraukė lauko tualetÄ reikiamu atstumu.Teismo posėdžio metu palaikė savo atsikirtimus. Nurodė, kad jos sodo sklypas su ieÅ¡kovo sklypu nesiriboja nė viena kraÅ¡tine. Pastatytas lauko tualetas neturi pamatų, jis yra kilnojamas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis buvo perkeltas ir Å¡iuo metu atstumas yra 3,08 m. IeÅ¡kovo reiÅ¡kiamos pretenzijos yra nepagrįstos, nes visuose sodų sklypuose lauko tualetai yra pastatyti prie sklypų ribų. Pažymi, kad ji gavo besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimus dėl lauko tualeto, tačiau, atsakovės vertinimu, jie nėra bÅ«tini, nes tualetas yra kilnojamas daiktas. Nurodė, kad lauko tualetas pamatų neturi, pastatytas iÅ¡ karkaso, todėl jį perneÅ¡ti į kitÄ vienÄ nėra sudėtinga.

Pažymi, kad Å¡alia lauko tualeto pasodinta nedidelė kalninė puÅ¡is, kad užstotų ieÅ¡kovui tualeto vaizdÄ . Atsakovė paaiÅ¡kino, kad auga tik viena puÅ¡is iÅ¡ kelių kamienų. Daugiau atsiliepimų į ieÅ¡kinį negauta.Institucija teikianti iÅ¡vadÄ Valstybei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos nurodė, kad ginčo objektas galėtų bÅ«ti priskirtas statiniui, jeigu jis turėtų laikančiÄ sias konstrukcijas, kurios visos bÅ«tų sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus ir kuris bÅ«tų nekilnojamasis daiktas.

PaaiÅ¡kina, jei statinys statomas be pamatų ir iÅ¡ vienos vietos į kitÄ gali bÅ«ti perkeltas iÅ¡ esmės nesumažinus jo vertės, jis laikytinas kilnojamuoju daiktu, t. y. negali bÅ«ti laikomas statiniu, todėl statiniams keliami reikalavimai bei Statybos įstatymo nuostato netaikytinos. Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso J. Č. (b. l. 11). 1970-06-06 sudaryta J. Č. ir V.

Č. santuoka (b. l. 12). Sodininkų bendrijoje „Dobilas“ esantis žemės sklypas, adresas (duomenys neskelbtini), registruotas R. P. vardu (b. l. 14). Pažyma dėl atsakovės R. P. vardu registruotų sodo sklypų (b. l. 61). Sodininkų bendrijos „Dobilas“ įstatai (b. l. 15–20). Sodininkų bendrijos „Dobilas“ vidaus taisyklės (b. l. 21). 2016-11-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b. l. 23–27). Gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai (b. l. 56–58).

Pinigų priėmimo kvitai už nuotekų siurbimÄ (b. l. 114–117). Atsakovės R. P. sodo sklypo nuotraukos (b. l. 157–158). Nacionalinio visuomeninio sveikatos centro raÅ¡tas dėl duomenų pateikimo (b. l. 161). Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. PK-5-805/2016 (b. l. 162–165). Žemės sklypų su lauko tualeto ir puÅ¡ies vieta planas bei fotonuotraukos (b. l. 167–172). Dėl įpareigojimo nugriauti lauko tualetÄ ir sutvarkyti statybvietę.Teismas nurodo, kad CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas; kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. PrieÅ¡ingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014 ir kt.).Å iuo atveju reiÅ¡kiamas reikalavimas nugriauti lauko tualetÄ ir sutvarkyti statybvietę, nes ieÅ¡kovo vertinimu Å¡is ginčo objektas pastatytas nesilaikant 3 m atstumo nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos.

Teismas nurodo, kad sprendžiant dėl ginčo objekto priskyrimo statiniui bÅ«tina vadovautos jo statymo metu galiojančiais teisės aktais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu Å¡alys nurodė, kad lauko tualetas pastatytas apie 2013 m. Konkreti ginčo objekto statybos data Å¡alių procesiniuose dokumentuose nenurodyta. Pagal byloje pateiktÄ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro raÅ¡tÄ (b. l. 161) matyti, kad jame nurodoma, kad V. Č. raÅ¡tas buvo persiųstas iÅ¡ Prienų rajono savivaldybės administracijos ir Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyrius šį raÅ¡tÄ registravo 2013-09-10.

Nagrinėjamu atveju Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri nustatė, kad statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiÄ sias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas, buvo priimta nuo 2010-07-02 įstatymu Nr. XI-992 (nuo 2010-10-01) ir galiojo iki 2015-05-14 (nuo 2016-04-01). Darytina iÅ¡vada, kad esminiai statinio požymiai buvo Å¡ie: daikto sukÅ«rimas vykdant statybos darbus; Å¡is objektas turi turėti laikančias konstrukcijas; jis turi bÅ«ti nekilnojamasis daiktas.

Tame pačiame teisės akte 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mÅ«rijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rÅ«Å¡ys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose; 68 dalyje nurodyta, kad laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumÄ ir pastovumÄ . Kito esminio požymio – daiktas turi bÅ«ti nekilnojamasis, minėtas teisės aktas nereglamentavo, todėl atitinkamai taikytinos Civilinio kodekso nuostatas.

CK 1.98 straipsnyje nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ nepakeitus jų paskirties bei iÅ¡ esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Å iuo atveju „susiję su žeme“ suprantamas taip, kad statinio sÄ lytis su žeme yra patvarus, t. y. neleidžia be gana didelių sÄ naudų jį perkelti į kitÄ vietÄ Å¾monėms.

Taip pat statinio sÄ lytis su žeme turi pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo įrodyti, pirmiausia, kad lauko tualetas laikytinas statiniu pagal teisės aktų reikalavimus, antra, jis pastatytas arčiau nei numato teisės aktai.  IÅ¡aiÅ¡kintina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Todėl šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, kad teismas privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, susijusios su nustatomomis aplinkybėmis, pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismo įsitikinimas turi bÅ«ti objektyviai pagrįstas byloje esančiais ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirtais bei įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2010).IeÅ¡kovas reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl lauko tualeto, kaip statinio nugriovimo, rėmėsi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, savo paaiÅ¡kinimais. Teismas Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kino galimybę dėl teismo ekspertizės byloje skyrimo, tačiau Å¡alys nepateikė tokio praÅ¡ymo.

Byloje pateiktame antstolio faktinių aplinkybių protokole fotonuotraukomis užfiksuotas objektas – lauko tualetas, pasodintos puÅ¡ys (b. l. 23–25). Daugiau duomenų apie Å¡io ginčo objekto sandarÄ , statybÄ , konstrukcijas ar pan. nėra nurodyta. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad buvo iÅ¡kasta duobė ir įleista plastikinė dėžė, ant virÅ¡aus pastatytas medinis tualetas. IeÅ¡kovė patvirtino, kad tualetas pamatų neturi, yra tik plastikinė talpa įleista į žemę.

Duomenų, kad Å¡is statinys yra stacionarus, turi pamatus ar pan. nėra pateikta. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad siekdama iÅ¡vengti kilusių ginčų, po to, kai gavo teismo procesinius dokumentus, patraukė lauko tualetÄ ir Å¡iuo metu jis stovi 3,08 m atstumu. PaaiÅ¡kino, kad lauko tualetas yra kilnojamas, jį galima perkelti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ , jis neturi jokių pamatų net laikinų. Å is lauko tualetas prie žemės nėra pritvirtintas, Å¡is objektas paprasčiausiai pastatytas ant žemės, t. y. sukaltas medinis karkasas ir pastatytas ant žemės. PaaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ginčo objektas stovėjo arčiau, tačiau Å¡iuo metu jis yra perkeltas į sodo sklypo gilumÄ .

Pažymėjo, kad tiesiogiai su ieÅ¡kovo žemės sklypu jos sklypas nesiriboja, todėl pagal geros kaimynystės principÄ sutikimÄ dėl lauko tualeto gavo iÅ¡ besiribojančių kraÅ¡tine sklypų kaimynų, nors pagal reikalavimus jie nebuvo bÅ«tini.Trečiasis asmuo sodininkų bendrijos „Dobilas“ pirmininkas R. K. nurodė, kad žino apie kilusį konfliktÄ tarp kaimynų. PaaiÅ¡kino, kad lauko tualetas sukaltas iÅ¡ medinių plokščių, uždengtas banguotu plastiku, neaukÅ¡tesnis kaip 2 m.

PaaiÅ¡kino, kad ginčo objektas yra perkeltas, Å¡iuo metu jo atstumas yra apie 3 m. Šį atstumÄ Ä¯vertino praeidamas pro Å¡alį, tačiau jo nematavo. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. Å . nurodė, kad turi sodÄ , toje pačioje sodininkų bendrijoje, su Å¡alimis konfliktinių santykių nėra. Liudytojos vertinimu ginčo lauko tualetas pastatytas 3 m atstumu nuo ribos, šį atstumÄ nustatė vizualiai. Liudytoja patvirtino, kad lauko tualetas neturi pamatų, todėl jis nėra statinys.

Nagrinėjamu atsakovės lauko tualetas yra kilnojamas. PanaÅ¡ias aplinkybes nurodė ir kitas teismo posėdžio metu apklaustas asmuo A. B.. Jis nurodė, kad gyvena sodininkų bendrijoje „Dobilas“, t. y. nuosavybės neturi, bet gyvena, nuomoja ir dirba pas atsakovę. PaaiÅ¡kino, kad lauko tualetas, Å¡iuo metu pastatytas 3 m atstumu, tačiau jis nematavo, bet dalyvavo, kai buvo daromos nuotraukos. Å is asmuo statė šį lauko tualetÄ . Seniau Å¡is tualetas stovėjo arčiau, tačiau jis buvo perkeltas, pamatų neturi, jis pastatytas ant žemės. Jį galima pakelti ir nuneÅ¡ti.Ä®vertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, raÅ¡ytinę medžiagÄ , byloje pateiktas atsakovės fotonuotraukas, kuriose pakeltas ginčo tualeto kampas ir matosi, kad nėra pamatų, pripažintina, kad ginčo lauko tualetas pamatų neturi.

Tokiu atveju konstatuotina, kad Å¡is objektas neturi teisės aktuose nustatytų bÅ«tinų požymių, kad lauko tualetas bÅ«tų laikomas statiniu, t. y. jis nėra neatskiriamai susijęs su žeme, gali bÅ«ti perkeltas iÅ¡ vienos vietos į kitÄ nepakeitus jo paskirties bei iÅ¡ esmės nesumažinus jo vertės. Teisminio proceso metu pačios atsakovės Å¡is ginčo objektas buvo perkeltas, liudytojas patvirtino, kad jis buvo perneÅ¡tas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad ginčo objektas yra statinys (CPK 178 straipsnis), todėl atsakovės sklype esančiam lauko tualetui netaikytini Statybos įstatyme ir Statybos techniniuose reglamentuose numatyti minimalÅ«s atstumai nuo gretimo žemės sklypo ribos. Dėl įpareigojimo persodinti medžius.IeÅ¡kinio reikalavimu ieÅ¡kovas prašė persodinti dvi puÅ¡is laikantis įstatymų reikalavimų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad turi bÅ«ti persodintos 3 m. atstumu. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad abiem Å¡alims priklauso sodų sklypai, todėl atitinkamai Å¡iam ginčui taikytinos Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatos. Teismas nurodo, kad Sodininių bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad medžius ir krÅ«mus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiÅ«ri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirti sodo sklypÄ nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per Å¡ių sklypų ribÄ galima turint raÅ¡ytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimÄ , o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, – raÅ¡ytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimÄ .

Sodo sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų:

1) aukÅ¡taÅ«giai medžiai, aukÅ¡tesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos; Å¡iaurinėje sodo sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus raÅ¡ytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimÄ ;

2) žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;

3) krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;

4) mažesniais, negu nurodyta Å¡ios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais medžiai ir krÅ«mai gali bÅ«ti sodinami turint raÅ¡ytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimÄ . Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, kad augalo rūšį bei jo pasodinimo vietÄ (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovė teisminio bylos proceso metu pripažino, kad yra atsakovės sode yra vienas augalas su keliomis virÅ¡Å«nėmis. PaaiÅ¡kino, kad antstolis fiksuodamas faktines aplinkybes suklydo, todėl reikalavime nurodė dvi puÅ¡is.

IeÅ¡kovės vertinimu Å¡is augalas aukÅ¡taÅ«gis, todėl turi bÅ«ti persodintas 3 m atstumu. Teismas nurodo, kad ieÅ¡kinio dalyko pagal teisės aktų nuostatas ieÅ¡kovas netikslino (CPK 141 straipsnis). Byloje pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nėra nurodyta, kokiu atstumu pasodintos puÅ¡ys/puÅ¡is. RaÅ¡ytiniai duomenys dėl lauko tualeto vietos ir puÅ¡ies augimo vietos yra ieÅ¡kovo pateikti duomenys gauti iÅ¡ savivaldybės (b. l. 167), kuriuose krÅ«minės puÅ¡ies augimo vieta nuo ieÅ¡kovo sklypo ribos nurodyta 1,2 m atstumu.Atsakovė teismo bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad puÅ¡elę pirko iÅ¡ įmonės „ŽemaÅ«giai sodai“ prieÅ¡ porÄ metų.

Pažymėjo, kad jai buvo nurodyta, kad puÅ¡elė yra kalninė ar krÅ«minė, tiksliai nepamena. Atsakovės teigimu puÅ¡is pasodinta 2 m atstumu. Trečiasis asmuo sodininkų bendrijos „Dobilas“ pirmininkas nurodė, kad puÅ¡elės aukÅ¡tis ne didesnis kaip 2 m., kada ji pasodinta ir pan. negalėjo nurodyti.Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. Å . nurodė, kad apie 2 m atstumu nuo ieÅ¡kovo sodo sklypo pasodinta kalninė puÅ¡is, kuri turi kelis kotus. Å is asmuo paaiÅ¡kino, kad yra baigusi Kauno miÅ¡kų ir aplinkosaugos inžinerijos institutÄ , rekreacijos specialybę.

PaaiÅ¡kino, kad ginčo augalas yra kalninė puÅ¡is, nes turi kelias Å¡akeles, jos auga iki kelių metrų aukščio ir kelių metrų pločio. Tokio augalo aukÅ¡tis priklauso nuo augimo sÄ lygų. Å iÄ informacijÄ gali nurodyti dėl savo turimo iÅ¡silavinimo, taip pat domėjosi prieÅ¡ ateinant į teismo posėdį. Liudytojos teigimo Å¡io augalo aukÅ¡tis mažesnis nei jos Å«kis (liudytojos Å«gis 1,67 m). Kitas teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. B., paaiÅ¡kino, kad pas atsakovę auga kalninė puÅ¡is, kuri pasodinta dviejų metrų atstumu, auga nedidelio aukščio.

Kad Å¡is medis neaukÅ¡taÅ«gis sprendžia iÅ¡ savo patirties, nes ginčo puÅ¡elė neturi vieno kamieno, auga kelios virÅ¡Å«nės. Ä®vertinius atsakovės ir liudytojų duotus paaiÅ¡kinimus, pripažintina, kad ginčo augalas pasodintas prieÅ¡ kelis metus yra kalninė puÅ¡is, t. y. puÅ¡is turinti kelis kamienus, Å¡iuo metu apie 2 m aukščio, tačiau objektyvaus pobÅ«džio duomenų atsakovė dėl Å¡io augalo augimo vietos iki ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos nepateikė, jos nurodomas atstumas 2 m., yra apytikslis, atliktas jos pačios, t. y. kuri turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi.

Esant tokioms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad nurodyto augalo augimo vieta yra 1,2 m pagal savivaldybės pateiktÄ brėžinį (b. l. 167), Å¡is augalas laikytinas žemaÅ«giu medžiu. Ä®vertinus minėtÄ teisinį reglamentavimÄ esantį Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 2 punkte esantį ribojimÄ , kad žemaÅ«giai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos, pripažintina, kad atsakovės sklype auganti puÅ¡is neatitinka Å¡io reikalavimo.

Byloje duomenų, kad ieÅ¡kovas davė sutikimÄ , Å¡io augalo pasodinimo vietai arčiau nei numato teisės aktai, nepateikta. Darytina iÅ¡vada, kad Å¡is augalas turi bÅ«ti persodintas 2 m. atstumu nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieÅ¡kovo reikalavimas tenkintas iÅ¡ dalies, t. y. atsakovė įpareigotina persodinti kalninę puÅ¡elę ne mažesniu nei 2 m atstumu nuo ieÅ¡kovo žemės sklypo ribos per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė patyrė šias išlaidas: sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį (b. l.

6) bei patyrė 600 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 9, 146). Išlaidas pagrindžiantys kvitai išrašyti 2017-01-25, 2017-06-22. Teismas nurodo, kad ieškiniu ieškovė reiškė tris reikalavimus, vieno reikalavimo atsisakė (b. l. 125); reikalavimas dėl lauko tualeto nugriovimo atmestas, reikalavimas dėl pušelės persodinimo patenkintas iš dalies (patenkinta dėl vieno augalo persodinimo, tačiau ne ieškovės nurodytu 3 m atstumu, o 2 m atstumu). Atsižvelgiant į patenkinus ir atmestus reikalavimus iš atsakovės ieškovei priteistina 6,83 Eur žyminio mokesčio ir 50 Eur atstovavimo išlaidų.

Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 21,58 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų, kurios pagal patenkintus ir atmestus reikalavimus priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės – 14,38 Eur, o iÅ¡ atsakovės – 7,19 Eur. Teismas vadovaudamasis CPK 265, 268, 270 straipsniais n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Ä®pareigoti atsakovę R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos persodinti kalninę puÅ¡elę, augančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), nuo ieÅ¡kovo J.

Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sodo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos ne mažesniu nei dviejų metrų atstumu.KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti ieÅ¡kovui J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 56,83 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti valstybei iÅ¡ J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,38 Eur iÅ¡laidų už procesinių dokumentų siuntimÄ . Å ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT247300 010112394300, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,19 Eur iÅ¡laidų už procesinių dokumentų siuntimÄ . Å ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT247300 010112394300, įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja                                                                               AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė