2019-08-19 Nr. CB-8320-2-69-3-24283-2016-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1399/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24283-2016-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2019 m. rugpjūčio 12 d. gautu suinteresuoto asmens E. R. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 16 sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno rajono savivaldybės pareiškimą dėl daiktų pripažinimo bešeimininkiu turtu ir jų perdavimo pareiškėjos nuosavybėn. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu panaikinta Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalis, kuria pareiškėjos pareiškimo dalis dėl buitinių nuotekų tinklų pripažinimo bešeimininkiu turtu ir jų perdavimo pareiškėjai buvo atmesta ir iš jos suinteresuotam asmeniui E. R. priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybei. Apeliacinės instancijos teismas priėmė naują sprendimą ir pareiškimą patenkino visiškai – pripažino bešeimininkiu turtu buitinių nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini) bei perdavė juos pareiškėjos nuosavybėn, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, likusią 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kasacijos byloje galimumas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimą (CK 4.58 straipsnio 3 dalį, 4.103 straipsnį), nes pareiškėjai suteikta nuosavybės teisė į buitinių nuotekų tinklus, kurių nuosavybės įgijimą draudžia įstatymas: tinklai patenka į suinteresuoto asmens žemės sklypą, kuriame nenumatyta apsaugos zona, servitutas; teismas nesprendė dėl pasekmių (tokiems statiniams taikomų žemės sklypo apribojimų); pažeistos suinteresuoto asmens teisės nevaržomai valdyti žemės sklypą pagal tikslinę jo naudojimo paskirtį, disponuoti juo (CK 4.37, 4.98 straipsniai); pareiškėjai suteikta galimybė naudotis kasatoriaus sklypu neatlygintinai, prieš savininko valią, neužtikrinant savininko teisių apsaugos (CK 4.93 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis); tinklai neatitinka detaliojo plano sprendinių, teisės aktų reikalavimų; nuosavybės teisės suteikimas į teritorijos naudojimo reglamento neatitinkantį statinį pažeidžia detaliojo plano sprendinius (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17, 18 straipsniai); naudojimasis tokiu statiniu gali padaryti neigiamą poveikį kasatoriaus žemės sklypui, jame esantiems objektams (pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta, kad tinklų būklė avarinė, jie neeksploatuotini).

Suinteresuotas asmuo kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes tinkamai nemotyvavo sprendimo, nepasisakė dėl esminio argumento dėl žemės sklypo apribojimų, taikomų įteisinus tinklus, suinteresuoto asmens nuosavybės teisės suvaržymų; dėl kitų argumentų (neatitikties detaliajam planui, nebaigtos tinklų statybos, avarinės jų būklės). Suinteresuoto asmens manymu, pažeistos ir proceso teisės normos, reglamentuojančios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis, 263 straipsnio 2 dalis, 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimą, įrodymų vertinimą (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 178, 218 straipsniai).

Suinteresuoto asmens įsitikinimu, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl to, kada iškyla statinio, kaip nuosavybės ir valdymo teisės objekto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008) – tinklai dėl statybos tvarkos pažeidimų negalėjo būti pripažinti nuosavybės teisės objektu, nuosavybės teisės įteisinimas teismo sprendimu nebuvo galimas. Neatsižvelgta į kasacinio teismo išaiškinimus 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014. Teismas privalėjo laikytis to paties lygmens teismų sukurtų precedentų, žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2062-450/2015.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Suinteresuotas asmuo iš esmės kvestionuoja teismo išvadas dėl pagrindo ginčo objektą pripažinti bešeimininkiu turtu ir perduoti jį savivaldybės nuosavybėn buvimo, nesutikdamas su teismo atliktu bylos duomenų vertinimu, teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.58 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią apribojimus valstybei arba savivaldybėms įgyti bešeimininkį daiktą, nepagrįstai neatsižvelgęs į CK 4.103 straipsnio nuostatas.

Šių normų netinkamas taikymas grindžiamas skunde nurodyta kasacinio teismo praktika, tačiau atrankos kolegija pažymi, kad išaiškinimai, kuriais remiasi suinteresuotas asmuo, pateikti kasacinio teismo nagrinėtose byloje, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008 nagrinėta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį reglamentuojančių teisės normų (CK 4.47 straipsnio 11 punktas, 4.68-4.71 straipsniai) taikymo, spręsta dėl atitinkamų sąlygų nuosavybės teisę įgyti šiuo pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014 spręsta dėl teisės normų, reglamentuojančių užstatytos žemės sampratą nuosavybės teisių atkūrimo santykiuose, konkrečiai – dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo. Kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė bei pažeidė nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimą reglamentuojančias CK normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

Minėta, kad kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, būtina nurodyti kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą faktinėmis aplinkybėmis analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, argumentuotai pagrįsti nukrypimą. Pažymėtina, kad CPK 346 straipsnio 2 dalies nuostatos nesuponuoja, jog pagrindu peržiūrėti bylą kasacine tvarka galėtų būti kitų (pirmosios, apeliacinės instancijos) teismų, ne kasacinio teismo, pateiktų išaiškinimų nesilaikymas. CK 4.93 straipsnis reglamentuoja savininko teisių apsaugą, tačiau šioje byloje teismai nesprendė dėl suinteresuotam asmeniui priklausančios nuosavybės paėmimo, spręstas klausimas dėl buitinių nuotekų tinklų pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo savivaldybei.

Kasaciniame skunde nepateikti išsamūs teisiniai argumentai dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Argumentais dėl įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, teismo sprendimo motyvavimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo iš esmės siekiama kitokio, ne padarė teismas, faktinių aplinkybių vertinimo, tačiau tai nėra pagrindas kasacijai. Suinteresuoto asmens skunde argumentuotai nepagrįstas skunde nurodytų materialiosios ir proceso teisės normų netinkamas taikymas bei pažeidimas, nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Kasaciniame skunde taip pat nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (37,50 Eur) (CPK 350 straipsnio 4 dalis)

Vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti suinteresuotam asmeniui E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2019 m. rugpjūčio 9 d. per Luminor bank AS sumokėtą žyminį mokestį 37,50 Eur (trisdešimt septynis Eur 50 ct) (dokumento Nr. 295).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys