2025-08-01 Nr. BB-3667-1-01-1-12681-2020-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2688/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12681-2020-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Arūno Budrio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. O. (S. O.) gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo S. O. gynėjas advokatas R. Jurka prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 22 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kaip nurodo kasatorius, šioje byloje buvo padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai, susiję su nuosprendžiams keliamų reikalavimų nesilaikymu, įrodymų vertinimo proceso pažeidimais, kurie sukliudė žemesnės instancijos teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus baigiamuosius aktus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas S. O. bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šie pažeidimai, kaip nurodo kasatorius, yra esminiai.

Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus (BPK 20 straipsnio 3–5 dalys), be to, nukrypo nuo savo paties formuojamos praktikos analogiškose bylose. Sprendžiant klausimą, ar buvo susiklosčiusi nuteistojo neleistinos „neformalios apklausos“ situacija, ar policijos pareigūno pokalbis su šiuo sulaikytuoju atitiko sąžiningo proceso reikalavimą, abiejų instancijų teismai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių. Kaip nurodo kasatorius, liudytojo policijos pareigūno M. P. parodymai nebuvo sugretinti, nebuvo pašalinti juose esantys prieštaravimai. Apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas savo išvadas šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nepaaiškino, kodėl nesivadovavo šio liudytojo apygardos teisme duotais, nuteistajam palankiais parodymais. Teismai nevertino, kodėl faktiškai sulaikytam S. O. nebuvo garantuotos jo, kaip įtariamojo teisės ir laisvės. Iš karto po sulaikymo S. O. neoficialaus pokalbio su policijos pareigūnu metu išsakyti teiginiai, kaip nurodo kasatorius, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Jie negali būti laikomi leistinu įrodymu, nes policijos pareigūno atlikta neoficiali apklausa laikytina intensyvia ir sąmoninga.

Dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės, kurių metu užfiksuoti S. O. ir D. C. pokalbiai policijos areštinėje, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pernelyg formaliai ir siaurai vertino BPK ir kitų norminių aktų nuostatas, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog nebuvo pažeisti sąžiningo proceso reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas įrodymais ir vadovaudamasis BPK 158 straipsnio nustatyta tvarka surinktais duomenimis, pažeidė įrodymams vertinti keliamus reikalavimus. Be to, lieka nepašalintos abejonės dėl to, ar skirtinguose ikiteisminiuose tyrimuose suimti įtariamieji S. O. ir D. C. nebuvo specialiai patalpinti į tą pačią kamerą. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, anot kasatoriaus, nepašalintos abejonės, ar skirtinguose ikiteisminiuose tyrimuose nebuvo susitarimo S. O., kuris nedavė parodymų, ir D. C. suvesti į tą pačią areštinės kamerą, siekiant gudraujant išgauti iš pastarųjų parodymus. Abiejų instancijų teismai išsamiai netyrė, ar suvedant abu įtariamuosius į vieną areštinės kamerą, nepaisant to, kad formaliai norminiai aktai to daryti nedraudžia, buvo laikomasi sąžiningo proceso reikalavimo.

Kasaciniame skunde taip pat keliamas teisės taikymo klausimas, ar, atliekant kito nuteistojo D. C. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmus ir jų metu gautus duomenis panaudojant šio asmens atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime, kuris nėra susijęs su nagrinėjama baudžiamąja byla, buvo būtina gauti aukštesniojo prokuroro leidimą (BPK 162 straipsnis) šiuos kriminalinės žvalgybos duomenis panaudoti nagrinėjamoje byloje, kurioje, be kita ko, nuteistas S. O.. D. C. atžvilgiu dar iki pradedant ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje buvo vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai, kurie galimai buvo naudojami ir kitame ikiteisminiame tyrime. Gynyba prašė apeliacinės instancijos teismo tai patikrinti, tačiau šis teismas duomenų nepatikrino, dėl ko neįmanoma nustatyti, ar nagrinėjamoje byloje gauti kriminalinės žvalgybos duomenys atitinka leistinumo reikalavimus nesant aukštesniojo prokuroro leidimo.

Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas netiesioginius duomenis, neargumentavo, kokia logine duomenų grandine vadovaujasi darydamas išvadą, kad S. O. galėjo suprasti, jog V. J. ketino ir įgyvendino narkotinių medžiagų grobimą, kad šis nuteistasis su savimi automobilyje pakete laikė ne pinigus, bet narkotines medžiagas. Vien tai, kad visi šie nuteistieji bendravo, palaikė ryšius, savaime nėra pakankama išvadai, kad S. O. žinojo kito nuteistojo realizuotus ketinimus.

Kasatoriaus nuomone, jeigu bylą nagrinėję teismai būtų tinkamai patikrinę, ar nuo 2019 m. pabaigos D. C. vykdytos kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys nagrinėjamoje byloje buvo panaudoti teisėtai, t. y. esant aukštesniojo prokuroro leidimui BPK 162 straipsnio nustatyta tvarka; jeigu S. O. ir D. C. atžvilgiu būtų buvę sąžiningai atlikti BPK 158 straipsnyje nurodyti veiksmai, fiksuojant judviejų specialiai suvestų į vieną areštinės kamerą pokalbius, jeigu nebūtų atlikta S. O. neteisėta „neformali apklausa”, jeigu teismai būtų griežtai vadovavęsi BK 2 straipsnio 3 dalimi, skundžiami nuosprendžiai atitiktų jiems keliamus reikalavimus.

Skunde taip pat nurodoma, kad pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, S. O. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį buvo paskirta laisvės atėmimo dešimčiai metų šešiems mėnesiams bausmė. Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal gynybos ir prokuratūros kasacinius skundus, pastarąjį nuosprendį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą antrą kartą, S. O. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę vienuolikai metų. Todėl, kaip skunde nurodo kasatorius, susiklostė BPK 386 straipsnio 3 daliai prieštaraujanti situacija. S. O. teisinė padėtis buvo pabloginta labiau, nors prokuratūra kasaciniame skunde to neprašė. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė non reformatio in peius reikalavimą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų nenustatė.

Kasatorius nesutinka su S. O. nuteisimu, o nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo išvadomis grindžia savu susiklosčiusios situacijos vertinimu bei teiginiais, kurie iš esmės paremti įrodymais pripažintų duomenų analize.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, atliekanti įrodymų vertinimą ir nustatanti veikos faktines aplinkybes. Tai, kad kasatoriui nėra priimtinos abiejų instancijų teismų padarytos išvados, savaime nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistųjų gynėjų ir prokuroro kasacinius skundus, panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Nuteistojo S. O. gynėjas kasaciniame skunde kelia iš esmės tuos pačius klausimus: dėl S. O. „neformalios apklausos“, liudytojų parodymų ir BPK 158 straipsnyje nustatyta tvarka surinktų duomenų vertinimo. Grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kasacinės instancijos teismas įpareigojo apeliacinės instancijos teismą nurodytais klausimais pateikti motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 27–47 punktuose šiuos klausimus išsamiai įvertino. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 27, 52–59 punktuose pasisakė ir dėl antrą kartą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka kasatoriaus iškeltų argumentų, susijusių su BPK 162 straipsnio nuostatų taikymu.

Kasacinio skundo argumentai dėl S. O. padėties pabloginimo, anot kasatoriaus skiriant nuteistajam griežtesnę bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nurodomi nepažymint to, kad prokuroras kasaciniu skundu prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir grąžinti bylą nagrinėti apeliacine tvarka, be kitų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio trūkumų nurodant ir tai, kad teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Taigi baudžiamasis procesas buvo tęsiamas ne tik dėl nuteistųjų gynėjų apeliacinių ir kasacinių skundų, bet ir dėl prokuroro skundų nuteistųjų padėtį bloginančiais pagrindais. Todėl kasatoriaus teiginiai apie neteisėtai pablogintą nuteistojo S. O. padėtį yra deklaratyvūs.

Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistojo S. O. gynėjo advokato R. Jurkos kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo S. O. (S. O.) gynėjo advokato Raimundo Jurkos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Albinas Antanaitis

Arūnas Budrys