2017-12-13 Nr. AB-23605-3-63-3-00286-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2344-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00286-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. S. (I. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. S. (I. S.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2013 m. vasario 7 d. iki 2015 m. gruodžio 20 d. jis buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) areštinėje šaltose ir drėgnose kamerose, neužtikrinant gyvenamojo ploto normos. Pareiškėjo nuomone, jo laikymo sąlygos buvo žiaurios, žeminančios žmogaus orumą ir neatitiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio reikalavimų.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į skundą su skundu iš dalies sutiko ir prašė pripažinti pažeistą pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

4. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas teisme gautas 2016 m. kovo 25 d., atsakovas prašė pareiškėjo reikalavimams taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje periodiškai buvo laikomas nuo 2013 m. kovo 5 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d., teisės aktuose įtvirtinta ploto, turinčio tekti vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, norma galėjo būti pažeista iš viso 176 paras, o pritaikius senatį, pažeidimas galėjo trukti 175 paras (atsakovas dienas, kai pareiškėjas kameroje buvo keletą valandų, skaičiavo kaip 0,5 paros). Atsakovo teigimu, 8 kartus gyvenamojo ploto trūkumas buvo trumpalaikis, o iki 90 parų iki nustatytos gyvenamojo ploto normos trūko tik kelių dešimtųjų ar kelių šimtųjų kvadratinio metro dalių. Taip pat atsakovas nurodė, kad daliai areštinės kamerose laikomų asmenų išvykus pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, juos etapavus į kitus teismus, likusiems asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto.

6. Atsakovo nuomone, gyvenamojo ploto normos nesilaikymas negali būti pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu, kadangi kameros nebuvo perpildytos, o kitos pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko visus tokio tipo patalpoms keliamus reikalavimus.

7. Atsakovas nurodė, jog Klaipėdos AVPK areštinė atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 215 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ įtvirtintus reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) 2 punktu, veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie Higienos normos HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovas paminėjo, jog Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, atlikęs Klaipėdos AVPK areštinės patikrinimus, konstatavo, kad oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitinka Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimus. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos AVPK areštinėje įrengtas centrinis šildymas, mechaninė ir dirbtinė ventiliacija, apšvietimas – natūralus ir dirbtinis, langai – skaidraus stiklo.

8. Atsakovas teigė, jog jis neturi duomenų, kad pareiškėjo buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje metu jis kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) būtų skundęsis atsakovo atstovo administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pažeidžiamų ar pažeistų jo teisių.

9. Atsakovas paminėjo, kad Klaipėdos AVPK negali riboti į areštinę pristatomų asmenų skaičiaus, pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys. Atsakovas manė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais turėtų būti atmestas, kadangi atsakovo atstovas galėjo tik nežymiai ir neintensyviai pažeisti nustatytus minimalaus ploto, tenkančio vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui, reikalavimus, ir pažeidimai nesukėlė pareiškėjui jokių neigiamų pasekmių.

10. Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi praėjus beveik 4 mėnesiams nuo laikotarpio, už kurį prašoma atlyginti neturtinę žalą, pabaigos, kelia abejonių dėl jo (pareiškėjo) realiai patirtų išgyvenimų, nepatogumų ir gyvenimo kokybės pablogėjimo. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl patirtos žalos ir jos dydžio.

II. 11. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo I. S. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 253 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas išsiųstas 2016 m. kovo 25 d., todėl atsižvelgęs į atsakovo prašymą taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, patirtos nuo 2013 m. vasario 7 d. iki 2013 m. kovo 24 d. (imtinai), atlyginimo priteisimo atmetė.

13. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. (t. y. laikotarpiu, kuriam netaikomas ieškinio senaties terminas) įvairiais periodais 179 paras buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinės kamerose, kuriose vienam asmeniui teko mažiau nei 5 kv. m gyvenamojo ploto (pareiškėjui teko nuo 2,68 kv. m iki 4,97 kv. m gyvenamojo ploto). Skaičiuodamas vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą teismas iš bendrojo ploto atėmė 1,2 kv. m sanitarinio mazgo užimamo ploto. Teismas konstatavo, kad buvo pažeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punkto reikalavimas, pagal kurį vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m, į bendrąjį gyvenamąjį plotą neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto.

14. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjas jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų ar kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs. Atsižvelgęs į Taisyklėse ir Higienos normoje HN 37:2009 įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir į Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininko 2016 m. balandžio 11 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-6783 bei Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2013 m. vasario 21 d., 2013 m. balandžio 9 d., 2013 m. gegužės 2 d., 2014 m. balandžio 9 d., 2014 m. gegužės 8 d., 2014 m. spalio 31 d., 2014 m. gruodžio 16 d., 2015 m. sausio 15 d., 2015 m. vasario 25 d. patikrinimų aktuose pateiktą informaciją, teismas nustatė, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras nenustatė pažeidimų dėl drėgmės, tačiau kamerose Nr. 8, 9, 13, 14, 18 ir 25, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, oro temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų.

15. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygas, teismas darė išvadą, kad Klaipėdos AVPK areštinėje pareiškėjas 179 paras buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m, be to, kamerose buvo šalta, todėl buvo pažeistas Taisyklių 80 punktas ir Higienos normos HN 37:2009 24 punktas.

16. Teismas, nors nenustatė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, tačiau pripažino, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos Klaipėdos AVPK areštinėje, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas.

17. Atsižvelgdamas į tai, kad gyvenamojo ploto normos pažeidimai daugeliu atvejų buvo minimalūs, į tai, jog pareiškėjas skunde nenurodė ir teismo posėdyje neteigė patyręs ypatingus dvasinius sukrėtimus, psichologinius išgyvenimus ar dėl to atsiradusius sveikatos sutrikimus, bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas priteisė pareiškėjui 1 253 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl minimalaus gyvenamojo ploto bei tinkamos oro temperatūros kamerose neužtikrinimo, atlyginti.

III. 18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir sumažinti pareiškėjui priteistiną sumą neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Teismas neteisingai konstatavo atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, kuriais buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam tinkamoje temperatūroje, t. y. sąlygomis, nustatytomis Higienos normos HN 37:2009 24 punkte. Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2013 m. vasario 21 d. patikrinimo aktu Nr. K3-34 (patikrinimas atliktas 2013 m. vasario 15 d.) ir 2013 m. gegužės 2 d. patikrinimo aktu Nr. K3-144 (patikrinimas atliktas 2013 m. balandžio 25 d.), kadangi šių patikrinimų metu pareiškėjas nebuvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje.

18.2. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2013 m. balandžio 9 d. patikrinimo akte Nr. K3-104 užfiksuoto patikrinimo, kuris atliktas 2013 m. balandžio 8 d., metu pareiškėjas nebuvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje, be to, tikrintoje kameroje Nr. 12 pareiškėjas nebuvo laikomas visą jo kalėjimo Klaipėdos AVPK areštinėje laiką.

18.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2014 m. balandžio 9 d. patikrinimo aktu Nr. K3-95 (patikrinimas atliktas 2014 m. balandžio 7 d.), kadangi šio patikrinimo metu pareiškėjas nebuvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje, be to, šio patikrinimo metu oro temperatūra neatitiko Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimų tik areštinės kameroje Nr. 10, kurioje pareiškėjas nebuvo laikomas visą jo kalėjimo Klaipėdos AVPK areštinėje laiką.

18.4. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2014 m. gegužės 8 d. patikrinimo akte Nr. K3-163 užfiksuoto patikrinimo, kuris atliktas 2014 m. gegužės 8 d., metu pareiškėjas nebuvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje, be to, areštinės kameroje Nr. 7 patikrinimas atliktas po kameros vėdinimo per langą, o pareiškėjas minimoje kameroje nebuvo laikomas visą jo kalėjimo Klaipėdos AVPK areštinėje laiką.

18.5. Nebuvo pagrindo remtis Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 31 d. patikrinimo aktu Nr. K3-542 (patikrinimas atliktas 2014 m. spalio 28 d.), kadangi kamerose Nr. 7, 9, 15, 18 ir 19, kuriose oro temperatūra neatitiko Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimų, pareiškėjas nebuvo kalinamas.

18.6. Teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 16 d. patikrinimo aktu Nr. K3-666 (patikrinimas atliktas 2014 m. gruodžio 9 d.), kadangi areštinės kameroje Nr. 10, kurioje oro temperatūra neatitiko Higienos normos HN 37:2009 24 punkto reikalavimų, pareiškėjas nebuvo laikomas visą jo kalėjimo Klaipėdos AVPK areštinėje laiką.

18.7. Nebuvo pagrindo vadovautis Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. sausio 15 d. patikrinimo aktu Nr. K3-9 (patikrinimas atliktas 2015 m. sausio 15 d.), nes jame nurodoma, kad Higienos normos HN 37:2009 24 punkto pažeidimų pašalinimas nebuvo vertintas.

18.8. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. vasario 25 d. patikrinimo akte Nr. K3-29 užfiksuoto patikrinimo, kuris atliktas 2015 m. vasario 23 d., metu tikrintose kamerose pareiškėjas nebuvo laikomas.

18.9. Atsakovas mano, kad teismas, nustatydamas pareiškėjui priteistiną pinigų sumą neturtine žalai atlyginti, neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį, sukeltų neigiamų pasekmių sunkumą, kalinamo asmens elgesį, atsakovo turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

18.10. Pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas 19 parų buvo nuo 0,03 kv. m iki 0,08 kv. m mažesnis nei taikoma gyvenamojo ploto norma, 56 paras – nuo 0,11 kv. m iki 0,51 kv. m mažesnis už taikomą gyvenamojo ploto normą. Tokie nežymūs ploto neatitikimai yra formalūs, jų praktiškai neįmanoma pajusti, jie nesukelia papildomų nepatogumų, be to, pareiškėjui per mažai gyvenamojo ploto teko ne ištisai.

18.11. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo sveikata pablogėjo taip, kad jis galėjo patirti neturtinę žalą, ar kad jo patirtos neigiamos pasekmės, išgyvenimai turėtų negrįžtamą pobūdį, kad jų mastas būtų itin didelis. Pareiškėjas visą buvimo Klaipėdos AVPK areštinėje laiką skundų dėl kalinimo sąlygų areštinės administracijai neteikė. Atsakovas paminėjo, kad pareiškėjas yra teistas jau 16 kartų, todėl nėra pagrindo manyti, kad areštinės sąlygos jam galėjo sukelti psichinių ir fizinių sunkumų.

18.12. Atsakovo nuomone, atsakovui priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti dydis diskriminuoja asmenis, kurie nedaro nusikalstamų veikų, yra sąžiningi mokesčių mokėtojai. Klaipėdos AVPK areštinė veikė 1862 metais statytame pastate, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, taip pat žemės sklypas yra teritorijoje, įrašytoje į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą, atsakovo atstovas neturėjo galimybių iš esmės pagerinti areštinėje laikomų asmenų sąlygų. Be to, atsakovo turtinė padėtis yra bloga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), nes administracinė byla iškelta 2016 m. kovo 30 d.

20. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį už kalinimą netinkamomis sąlygomis Klaipėdos AVPK areštinėje nuo 2013 m. vasario 7 d. iki 2015 m. gruodžio 20 d. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2013 m. vasario 7 d. iki 2013 m. kovo 24 d. (imtinai), atlyginimą atmetė, nustatęs, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą reikalauti šio žalos atlyginimo priteisimo. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas tam tikrais periodais iki 2015 m. gruodžio 8 d.

21. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pareiškėjui nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. gruodžio 8 d. 179 paras neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų, t. y. pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinės kamerose, kuriose vienam asmeniui teko mažiau nei 5 kv. m gyvenamojo ploto (pareiškėjui teko nuo 2,68 kv. m iki 4,97 kv. m gyvenamojo ploto). Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kamerose buvo šalta (pažeistas Taisyklių 80 punktas ir Higienos normos HN 37:2009 24 punktas). Pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas – 1 253 Eur dėl minimalaus gyvenamojo ploto bei tinkamos oro temperatūros kamerose neužtikrinimo.

22. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, kuris savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir dėl to nepagrįstai pripažino, kad kamerose buvo šalta. Atsakovo teigimu, nežymūs ploto neatitikimai yra formalūs, jų praktiškai neįmanoma pajusti, o tai reiškia, kad jie nesukelia papildomų nepatogumų. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjui priteistiną pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti, neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį, sukeltų neigiamų pasekmių sunkumą, kalinamo asmens elgesį, atsakovo turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, todėl pareiškėjui nepagrįstai priteisė 1 253 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjo kamerose buvo šalta, akcentuoja Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, kuriuose nurodytos aplinkybės, susijusios su kamerose nustatyta oro temperatūra. Atsakovo teigimu, pareiškėjas tam tikrose kamerose nebuvo visą laiką, o kai kuriose kamerose jis iš viso nebuvo. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant aplinkybę, jog kamerose Nr. 8, 9, 13, 14, 18 ir 25, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, oro temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimus.

25. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 57 straipsniu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (6 d.). Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

26. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

27. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visus įrodymus (pareiškėjo, atsakovo paaiškinimus, rašytinius įrodymus), šių įrodymų visumą. Atsakovas, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo nustatytą faktinę aplinkybę, kad kamerose buvo šalta, nenurodo jokių įrodymų, kuriuos buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui ir kurie akivaizdžiai paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę bei leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, visą laiką buvo užtikrinta tinkama ir higienos normas atitinkanti oro temperatūra.

28. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos, sukeltos kameros erdvės trūkumo ir buvimo kamerose, kuriose nebuvo užtikrinta tinkama ir higienos normas atitinkanti oro temperatūra, atlyginimas šiuo atveju laikytina proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudla prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Šios pozicijos laikomasi ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).

30. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

31. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 1 253 Eur suma negali būti laikoma adekvačia ir proporcinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti. Be to, pažymėtina, kad iš nustatytos priteistinos pareiškėjui sumos neturtinei žalai atlyginti matyti, jog buvo įvertinta ir tai, kad tam tikrais periodais ploto neatitikimai buvo minimalūs, atsakovas nesiekė sąmoningai pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė