d4971aff-8eb3-4a5f-a6ae-52c03f63f7aa · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-237-309/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21729-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2, 1.2.7.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.4.6.1

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 19 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės,

sekretoriaujant Ingai Jocienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,

nuteistajam L. I., jo gynėjui advokatui Jurijui Malininui,

nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo L. I. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Malinino apeliacinį skundÄ dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo L. I. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nubaustas laisvės apribojimu 2 metams, be intensyvios priežiÅ«ros, paskiriant jam įpareigojimÄ â€“ 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje bei visÄ bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiÄ ja K. B.

Nukentėjusiosios K. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo L. I. priteista nukentėjusiajai K. B. 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nustatyta išieškoti iš L. I. 885,21 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl nukentėjusiajai suteiktos antrinės teisinės pagalbos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. I. nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini), name, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas K. B. bejėgiÅ¡ka bÅ«kle, nes dėl apsvaigimo nuo alkoholio ji buvo gilaus miego bÅ«senoje, taip atimdamas jai galimybę prieÅ¡intis, numovė miegančiai nukentėjusiajai K. B. kelnes ir kelnaites, atsegė liemenėlę, toliau liesdamas rankomis K. B. krÅ«tinę, klubus, Å¡launis bei versdamas jÄ ant nugaros pasikėsino lytiÅ¡kai santykiauti su nukentėjusiÄ ja K. B. prieÅ¡ jos valiÄ , bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji K. B. atsibudo ir pabėgo, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai K. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusį su byloje tiriama veika (tiriamais L. I. veiksmais), kadangi nukentėjusiajai K. B. teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės metu buvo konstatuotos (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. I. ir jo gynėjas advokatas J. Malininas praÅ¡o (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – nuteistÄ jį L. I. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio1 dalį iÅ¡teisinti nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nukentėjusiosios K. B. civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti.

2.1. Skunde apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę, numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, bei nekaltumo prezumpcijÄ , numatytÄ BK 44 straipsnio 6 dalyje. Be to, nuosprendyje teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių. Todėl skundžiamas nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas.

2.2. Atkreipiamas dėmesys, kad tuo atveju, kai lytiÅ¡kai santykiaujama su nuo alkoholio ar narkotikų apsvaigusiu asmeniu, bejėgiÅ¡ka bÅ«kle gali bÅ«ti pripažintas tik toks apsvaigimo laipsnis, kai asmuo dėl to negali suvokti aplinkos, su juo daromų veiksmų esmės arba negali pasiprieÅ¡inti. Lytinis santykiavimas su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmeniu gali bÅ«ti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle ir užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, jei teismas nustato, jog apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar prieÅ¡intis kaltininkui, ir lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyko prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-272/2014, 2K-441-677/2016).

2.3. Apeliantai pažymi, kad teismo posėdžio metu liudytojas R. I. parodė, jog nukentėjusioji K. jų namuose alkoholio iÅ¡gėrė labai mažai, apie 23 val. ji jau buvo prasiblaiviusi. Kadangi įvykis įvyko apie 2.30 val., t. y. po beveik 4 valandų, akivaizdu, jog per tokį laikotarpį K. dar labiau prasiblaivė. FaktÄ , kad nukentėjusioji alkoholio gėrė nedaug, nurodė ir kaltinamasis L. I. bei pati nukentėjusioji. Kartu skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog nukentėjusioji nurodė, kad iki to laiko, kol nuėjo miegoti, ji viskÄ puikiai prisimena, o užmigusi tapo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės ir nejuto kaip buvo nurengta. Nukentėjusiosios parodymai, kad ji atsigulė apsirengusi (su kelnėmis, marÅ¡kinėliais) ir pabudo pajutusi, jog yra verčiama nuo Å¡ono ant nugaros, tačiau kai jai buvo maunamos kelnės ir kelnaitės, nurengti marÅ¡kinėliai, ji nejuto, kelia abejonių, nes, norint nurengti marÅ¡kinėlius (kurie buvo susegti priekyje sagomis), numauti kelnes, ji turėjo bÅ«ti ne vienÄ kartÄ paversta ant Å¡ono, pasodinta ar kitaip pajudinta ir pasukta. Be to, asmuo, bÅ«damas neblaivus, bejėgiÅ¡kos bÅ«klės ir nejausdamas su juo atliekamų veiksmų, negali per kelias sekundes ar minutes iÅ¡eiti iÅ¡ Å¡ios bÅ«senos ir po pabudimo viskÄ vėl labai puikiai prisiminti. Tuo metu nukentėjusiosios elgesys po įvykio rodo, kad ji adekvačiai suvokė situacijÄ , gerai orientavosi aplinkoje, gebėjo suvokti viskÄ , kas vyksta aplinkui. Nukentėjusioji atsikėlė, ramiai apsimovė kelnaites ir nuėjo į antrÄ aukÅ¡tÄ , nesukėlė triukÅ¡mo, neÅ¡aukė, nors namuose buvo jos senelis. NeiÅ¡sigando, kai L. I. atėjo jai iÅ¡ paskos į kambarį, paprašė jo, kad atneÅ¡tų jai drabužius ir jis atnešė. Toks nukentėjusiosios elgesys po įvykio nepatvirtina jos bejėgiÅ¡kos bÅ«klės įvykio metu. L. I. elgesys, kai nukentėjusiajai atsikėlus iÅ¡ lovos ir einant į namo antro aukÅ¡to kambarį, jis pastarajai nieko nesakė, nebandė jos sulaikyti nei veiksmais, nei žodžiais, nebuvo agresyviai nusiteikęs, nenaudojo smurto, paneigia norÄ turėti prievartinius lytinius santykius.

2.4. Skunde taip pat nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas patikimais įrodymais, gautais iÅ¡tyrus visas byloje kilusias versijas, iÅ¡aiÅ¡kinus ir įvertinus prieÅ¡taravimus, tačiau Å¡ioje byloje teismas visiÅ¡kai neaptarė ir neanalizavo versijos, kad nukentėjusioji meluoja ir bando apmeižti L. I. norėdama nuslėpti tai, kad ji pasisavino L. I. pinigus. Taip pat nebuvo analizuota versija, jog L. I., pabudęs naktį ir pajutęs Å¡alia gulinčiÄ moterį, tikrai galėjo pamanyti, kad tai jo sugyventinė ir dėl to jÄ apsikabinti bei liesti.

2.5. Apeliantų teigimu, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio neaiÅ¡ku, kurių liudytojų parodymais teismas grindė L. I. kaltę. Taip pat neaiÅ¡ku, kodėl nebuvo vertinami ir analizuojami nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s kaltinamojo parodymai, liko nepaÅ¡alinti ir neaptarti prieÅ¡taravimai tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymų. Å iuo atveju teismas savo iÅ¡vadų visiÅ¡kai nemotyvavo, apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė prielaidomis, nepagrįstomis įrodymais, kurie neginčytinai patvirtintų jo kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes, ir tuo pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punktÄ , kuriame nurodyta, kad nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė neturi sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo iÅ¡vadų, liečiančių asmens nusikalstamos veikos padarymo faktÄ ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimÄ jo padarytoje veikoje; abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti.

2.6. Pasak nuteistojo ir jo gynėjo, iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis pasinaudojo bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios bÅ«kle, teismas padarė remdamasis tik nukentėjusiosios parodymais, visiÅ¡kai nevertindamas kaltinamojo L. I. pateiktos versijos. Pažymi, kad natÅ«ralu, jog L. I., atsibudęs naktį savo lovoje ir netikėtai pamatęs Å¡alia savęs gulinčiÄ moterį, galėjo automatiÅ¡kai, pats to neprisimindamas, jÄ paliesti, perbraukti ranka per gulinčiÄ K. B. Tai natÅ«ralus žmogaus judesys, kai jis netikėtai arti savęs pamato netikėtÄ objektÄ , kurio iÅ¡ principo Å¡alia jo neturėjo bÅ«ti. Tuo pačiu jis automatiÅ¡kai galėjo pajudinti K. B. tam, kad įsitikintų, kas Å¡alia jo guli, t. y. norėdamas apversti jÄ nuo Å¡ono ant nugaros. Tuo metu iÅ¡ miego netikėtai atsibudusi K. B. galėjo klaidingai suprasti tokius L. I. veiksmus ir pagalvoti, kad pastarasis su ja nori lytiÅ¡kai santykiauti. Tokiu bÅ«du suklydusi, K. B. iÅ¡bėgo iÅ¡ lovos. BÅ«tent tÄ K. B. suklydimÄ ir vertino teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, todėl padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad L. I. veiksmai (kurie nėra nusikalstami ar uždrausti) iÅ¡Å¡aukė K. B. neigiamÄ reakcijÄ Ä¯ stiprų stresÄ .

2.7. Skunde taip pat nurodoma, kad, bylos duomenimis, K. B. prieÅ¡ įvykį keletÄ dienų dalyvavo iÅ¡gertuvėse netoli L. I. namų, vakare, prieÅ¡ įvykį, I. namuose ji (K. B.) gėrė alkoholinius gėrimus kartu su L. I., rÅ«kė. Nors jai buvo parodyta, kad lova, kurioje ji turės miegoti, yra namo antrame aukÅ¡te, tačiau, bÅ«dama neblaivi, K. B., nežinant L. I., pati atėjo ir atsigulė į jo lovÄ ir joje užmigo. Taigi, visiÅ¡kai tikėtina, kad, bÅ«dama girta, ji pati neatsimena, kaip nusirengė. Be to, duodama parodymus, K. B. negalėjo patvirtinti, kad jÄ nurengė bÅ«tent L. I. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju K. B. stresinė bÅ«sena kilo nuo persigėrimo alkoholiniais gėrimais, nes, bylos duomenimis, ji vartojo alkoholį tris dienas iÅ¡ eilės, o ne dėl L. I. veiksmų, nes tokie veiksmai, kokius jis atliko, nepersigėrusiems žmonėms nepadarytų jokio neigiamo poveikio.

2.8. Be to, byloje nustatyta, kad jokių sužalojimų K. B. kÅ«ne nėra, jos drabužiai tvarkingi (nesuplėšyti). L. I. veiksmai, kuriuos, anot K. B., atliko kaltinamasis (lietė jos klubus, Å¡launis, vertė ant nugaros) nieko bendro su pasikėsinimu išžaginti neturi, nes, anot pačios K. B., L. I. nebandė su ja atlikti lytinio akto, nebandė jos sulaikyti, palaužti pasiprieÅ¡inimo ar naudoti jėgÄ . Jeigu jis ir prisilietė prie K. B., tai tik tai dėl to, kad nustebo, jog Å¡alia jo guli ne jo sugyventinė, o kita moteris. Tačiau nei L. I. veiksmai, nei K. B. pasakojimas apie L. I. veiksmus, nesudaro komplekso veiksmų, kurie iÅ¡ tikro bÅ«dingi lytiniam aktui arba pasikėsinimui jį atlikti naudojant prievartÄ . Taigi L. I. veikoje nėra požymių, bÅ«dingų pasikėsinimui išžaginti. Å iuo atveju L. I. veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusikaltimo nei objektyviosios, nei subjektyviosios pusės požymių. Be to, net jeigu ir bÅ«tų įrodyta, kad L. I., atsibudęs iÅ¡ miego, supainiojo K. B. su savo sugyventine, jo veikoje vis tiek nebÅ«tų jokio seksualinio nusikaltimo požymių, nes jis neatliko jokių veiksmų tam, kad pasiektų nusikalstamÄ rezultatÄ , t. y. nenaudojo fizinės ar psichinės prievartos su tikslu atlikti lytinį aktÄ . L. I. veiksmai nepasiekė tokio lygio, kad juos bÅ«tų galima iÅ¡ subjektyviosios ir iÅ¡ objektyviosios pusės traktuoti kaip pasikėsinimÄ išžaginti K. B.. Å ioje byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų L. I. kaltę, nuosprendyje daroma tik prielaida, kad L. I. galėjo kėsintis išžaginti nukentėjusiÄ jÄ K. B., tačiau pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014). Apeliantų vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas L. I. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o nukentėjusiosios K. B. civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Nuteistojo L. I. ir jo gynėjo advokato J. Malinino apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , teigia, kad pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Sutikti su Å¡iais skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Kita sÄ lyga įrodymams vertinti – įrodymai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus Å¡iuo požiÅ«riu, pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra iÅ¡dėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Taigi tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Å iuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes. Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai turi bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų – įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam iÅ¡ įrodymų nesuteikė iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę. Patikrinus skundžiamÄ nuosprendį teisės taikymo aspektu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė prielaidomis, savo iÅ¡vadų visiÅ¡kai nemotyvavo. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio reikalavimų ir nuosprendyje iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas, bei nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nevertino kaltinamojo parodymų ir jo pateiktos versijos, nes skundžiamame nuosprendyje (16 lape) aiÅ¡kiai nurodyta, kodėl teismas nesivadovauja kaltinamojo duotais parodymais.

8. L. I. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad pasinaudodamas nukentėjusiosios K. B. bejėgiÅ¡ka bÅ«kle, nes dėl apsvaigimo nuo alkoholio ji buvo gilaus miego bÅ«senoje, ir taip atimdamas jai galimybę prieÅ¡intis, pasikėsino lytiÅ¡kai santykiauti su nukentėjusiÄ ja prieÅ¡ jos valiÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji K. B. atsibudo ir pabėgo.

9. Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieÅ¡ jo valiÄ , panaudojant fizinį smurtÄ , grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis ar pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiÅ¡kai santykiaujama prieÅ¡ nukentėjusio asmens valiÄ , t. y. nesutinkant vienam iÅ¡ asmenų, dalyvaujančių lytiÅ¡kai santykiaujant.

Vieno iÅ¡ asmenų nesutikimas turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimÄ . Asmens nesutikimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorÄ , Å¡aukiant pagalbos – arba kitokio pobÅ«džio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininkÄ , stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais bÅ«dais. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2013, 2K-218/2013, 2K-128/2014, 2K-16-895/2016, 2K-160-495/2021). Lytinis santykiavimas su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmeniu gali bÅ«ti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle ir užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 149 straipsnį, jei teismas nustato, jog apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar prieÅ¡intis kaltininkui, ir lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyko prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ .

Tačiau, patvirtindamas ar paneigdamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , teismas turi įvertinti situacijos kontekstÄ â€“ ar lytinių santykių dalyviai turėjo anksčiau intymių santykių, ar Å¡iuo atveju kaltinamasis turėjo pagrindo tikėtis suartėjimo, ar bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje atsidÅ«ręs asmuo prieÅ¡ tai leido suprasti, kad neprieÅ¡tarautų lytiniams santykiams su kaltinamuoju, ar kaltinamasis galėjo klysti dėl to ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2014, 2K-441-677/2016).

BK 149 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas išžaginti tada, kai kaltininkas atlieka bent dalį BK 149 straipsnio dispozicijoje išvardytų alternatyvių veiksmų, tačiau lytiškai santykiauti nepradeda dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202/2014).

10. Pažymėtina, kad seksualinės prievartos bylų specifikai bÅ«dingas tiesioginių tokios prievartos liudytojų nebuvimas, Å¡ios kategorijos bylose paprastai pagrindinis, o kartais ir vienintelis įrodymų Å¡altinis yra nukentėjusiojo parodymai, todėl teismas turi pareigÄ kruopščiai ir atidžiai juos patikrinti lygindamas juos su kitais įrodymų Å¡altiniais ir bendrame įrodymų kontekste, įvertindamas jų logiÅ¡kumÄ , (ne)prieÅ¡taringumÄ , nuoseklumÄ viso bylos proceso metu, bendrÄ Ä¯vykio situacijÄ ir kitas reikÅ¡mės turinčias aplinkybes (pvz., kaltinamojo situacijos suvokimÄ , jo ir nukentėjusiojo elgesį iki įvykio ir po jo ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-458/2020).

11. Iš nukentėjusiosios K. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (parodymai ištirti teisiamajame posėdyje, 4 t., b. l. 4) matyti, kad jie dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, be to, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu nėra pagrindo.

12. (duomenys neskelbtini).

13. (duomenys neskelbtini).

14. Nukentėjusiosios K. B. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. 2022 m. birželio 6 d. asmens apžiÅ«ros protokole su prie jo pridėtomis fotonuotraukomis, užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 168–178). Daiktų apžiÅ«ros protokole, be kita ko, nurodyta, kad apžiÅ«rint K. B. liemenėlę netoli užsegimo, kairėje pusėje, matomas audinio vientisumo pažeidimas, iÅ¡iręs gipiÅ«rinis audinys, atirę juodi siÅ«lai (2 t., b. l. 50–57). Å ie duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, patvirtina nukentėjusiosios K. B. parodymus, kad rÅ«bus nusirengė ne ji pati, jÄ nurengė L. I., be to, atsegdamas liemenėlę, pastarasis jÄ apgadino – įplėšė. Kartu Å¡ie duomenys paneigia apeliantų teiginį, kad K. B. drabužiai nebuvo suplėšyti.

15. Taigi, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių L. I. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje. Kadangi nukentėjusiosios K. B. parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusioji meluoja ir bando apÅ¡meižti L. I., norėdama nuslėpti tai, kad ji pasisavino L. I. pinigus, vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad K. B. pasisavino nuteistojo pinigus.

16. Įvertinus nukentėjusiosios K. B. parodymus (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12–13), nėra pagrindo sutikti su nuteistojo ir jo gynėjo skundo argumentu, kad kelia abejonių nukentėjusiosios parodymai, jog ji nejuto, kaip buvo nurengta. Be to, kaip pirmiau minėta, atlikus psichologinį įvertinimÄ , nenustatytos priežastys, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti ir remtis K. B. parodymais, ekspertizės akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) negalėjo numatyti L. I. ketinimų jos atžvilgiu, negalėjo savalaikiai ir aktyviai prieÅ¡intis. Pažymėtina, kad vos tik pabudusi K. B. ėmė aktyviai prieÅ¡intis – ji iÅ¡ karto nubėgo į namo antrÄ aukÅ¡tÄ , apsirengusi ir apsiavusi norėjo iÅ¡bėgti iÅ¡ namo, o L. I. užrakinus duris, pagrasino Å¡auksianti, bėgo nuo jÄ besivijusio L. I., o jam pastarÄ jÄ pagavus vėl pagrasino, kad Å¡auks, jeigu L. I. jos nepaleis, po to pasislėpė ir apie įvykį iÅ¡ karto pranešė (duomenys neskelbtini). Skunde nurodytos aplinkybės, kad po įvykio K. B. adekvačiai suvokė situacijÄ , paprašė L. I., kad atneÅ¡tų jos drabužius, apsirengė, nesukėlė triukÅ¡mo, neÅ¡aukė, nepaneigia, jog K. B. įvykio metu buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės (duomenys neskelbtini). Atlikus ekspertizę, K. B. konstatuotos (duomenys neskelbtini), todėl neteisÅ«s apeliantai teigdami, kad K. B. stresinė bÅ«sena kilo nuo persigėrimo alkoholiniais gėrimais, o ne dėl L. I. veiksmų, nes, pasak apeliantų, tokie veiksmai, kokius L. I. atliko, nepersigėrusiems žmonėms nepadarytų jokio neigiamo poveikio. Kartu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis ir jo gynėjas skunde prieÅ¡taringai nurodo nukentėjusiosios bÅ«klę dėl apsvaigimo nuo alkoholio, t. y. teigia, jog K. B., eidama miegoti, nebuvo labai girta, nes ji I. namuose alkoholio iÅ¡gėrė labai mažai ir apie 23 val. jau buvo prasiblaiviusi, ir kartu tvirtina, kad K. B. stresinė bÅ«sena kilo nuo persigėrimo alkoholiniais gėrimais, kadangi ji prieÅ¡ įvykį keletÄ dienų dalyvavo iÅ¡gertuvėse.

17. Kaip nepagrįsti atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad L. I., pabudęs naktį ir pajutęs Å¡alia gulinčiÄ moterį, galėjo pamanyti, jog tai jo sugyventinė ir dėl to galėjo jÄ apsikabinti bei liesti. (duomenys neskelbtini) Taigi L. I., žinodamas, kad namuose yra tik viena moteris – K. B., niekaip negalėjo jos supainioti su savo sugyventine, juo labiau, kad jos netgi nėra panaÅ¡ios – liudytojas R. I. teisiamajame posėdyje nurodė, kad „marti stambi, o K. plona“ (3 t., b. l. 163–165).

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad L. I., pasinaudodamas K. B. bejėgiÅ¡ka bÅ«kle, dėl ko ji negalėjo jam pasiprieÅ¡inti, t. y. dėl jos buvusio apsvaigimo nuo alkoholio ir gilaus miego, miegančiai K. B. numovė kelnes ir apatines kelnaites, atsegė liemenėlę, liesdamas jos krÅ«tinę, klubus, Å¡launis bei versdamas jÄ ant nugaros pasikėsino išžaginti nukentėjusiÄ ja K. B., tačiau veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, t. y. dėl to, kad nukentėjusioji atsibudo ir nuo L. I. pabėgo. Nesutikti su Å¡ia iÅ¡vada ir kitaip vertinti bylos įrodymus, bei sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad L. I. veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusikaltimo nei objektyviosios, nei subjektyviosios pusės požymių, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad nukentėjusiajai atsikėlus iÅ¡ lovos ir einant į namo antro aukÅ¡to kambarį, L. I. pastarajai nieko nesakė, nebuvo agresyviai nusiteikęs, nenaudojo smurto, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pastarojo kaltės padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ nepaneigia.

19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. birželio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir L. I. išteisinti, o nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti, proceso išlaidų iš L. I. nepriteisti, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo L. I. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Malinino apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai Boleslovas Kalainis

Zigmas Kavaliauskas

Nijolė Matuzevičienė