d496e958-87fe-463a-a17d-b64c8d20b652 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-1074-267/2015 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-04166-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.9.10.8.; 3.2.4.4.; 3.3.1.21. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOSTEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 23 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

B. apeliacinį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-263-636/2015 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovei valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdija“ dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – panaikinimo, grÄ Å¾inimo į ankstesnį darbÄ , vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai iÅ¡skaitytos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei VÄ® „(duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdija“ ir prašė pripažinti drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – paskyrimÄ neteisėtu ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ pirmesnį jo darbÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo 2014-11-10 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti dėl neteisėto atleidimo patirtÄ neturtinę 14500 Eur žalÄ ; priteisti nepagrįstai iÅ¡ uždarbio iÅ¡skaičiuotÄ 2618,51 Lt arba 758,37 Eur sumÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas atsisakė reikalavimo dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ , prašė priteisti 6 mėnesių vidutinę darbo iÅ¡mokÄ . Nurodė, kad buvo atliktas patikrinimas, kurio metu urėdas pamatė, kad sandėlyje yra dalis nepažymėtų rÄ stų. Urėdas nesureagavo į ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ , kad atsakovės nurodymu 2,1 kmt beržinių atpjovų yra parduota, o eigulys paaiÅ¡kinime nurodė, kodėl susidarė trÅ«kumas – jis dalį nulaužtų, patręšusių medžių susmulkino į technologinę skiedrÄ , kuri yra užpajamuota.

Manė, kad nepadarė jokio pažeidimo ir nesavivaliavo: visus veiksmus atliko suderinęs su iÅ¡vežimo baro virÅ¡ininku, vyr. inžinieriumi. Jis buvo susipažinęs su girininko pareigybės apraÅ¡ymu ir tinkamai vykdė nurodytas girininko funkcijas ir urėdijai jokio žalos nepadarė. Taip pat manė, kad pažeidimas yra menkavertis, tačiau už jį jis buvo nubaustas, nes urėdas norėjo jį atleisti iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovas pripažino, kad padarė vienintelį prasižengimÄ â€“ ieÅ¡kovas 1m3 medienos suguldęs į valksmas, nesurašė 1m3 medienos nuraÅ¡ymo techninėms reikÅ¡mėms akto.

Dėl arklio Džimio nurodė, kad jis buvo materialiai atsakingas už arklį, o atsakovė melagingai nurodė, kad jis pardavė arklį Džimį, nes jis Å¡io arklio net nebuvo matęs, arklį saugojo buvęs darbuotojas Ž., kurį jau pasenusį, kad nenudvėstų, Ž. pardavė, manydamas, kad arklio vertė yra lygi nuliui. Pažymėjo, kad urėdija arkliui iÅ¡laikyti neskirdavo lėšų, todėl arklį turėdavo iÅ¡laikyti tas, kuris naudojosi gyvuliu. Už arklį, kad bÅ«tų ramiau, ieÅ¡kovas žalÄ urėdijai atlygino, sumokėdamas 360 Lt (sumÄ nurodė urėdo sudaryta komisija).

Nurodė, kad po drausminės nuobaudos skyrimo jo sveikata pablogėjo: padidėjo kraujo spaudimas, cukraus kiekis, paveikė nervus, suÅ¡lubavo Å¡irdis, ieÅ¡kovas gydosi ir jam bÅ«tina vartoti vaistus. IeÅ¡kovas teigė, kad prasidėjus patikrinimui suprato, jog siekiama jį atleisti iÅ¡ darbo, nors ieÅ¡kovas norėjo dirbti iki 2015-05-04. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovė stengėsi tolerantiÅ¡kai žiÅ«rėti į ieÅ¡kovo atliekamÄ darbÄ ir neskirti nuobaudų už nustatytus pažeidimus.

Urėdija gaudavo iÅ¡ kitų darbuotojų signalų, kad ieÅ¡kovui girininko darbas yra per sunkus – jis turi asmeninį Å«kį, kad biržėse galimai yra trÅ«kumų. Metinio kompleksinio patikrinimo (revizijos) metu, kuris buvo atliktas planuotai, nustatė biržėse trÅ«kumus, kuriuos užfiksavo patikrinimo akte. Nurodė, kad atsakovė nebuvo ir nėra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi ieÅ¡kovo atžvilgiu. Pažymėjo, kad atlikdami patikrinimÄ nesiekė nubausti girininkÄ , be to, apsiribojo trijų, o ne visų objektų tikrinimu.

IeÅ¡kovas nepripažino padarytos žalos ir jos neatlygino, todėl urėdija neturėjo pagrindo nutraukti su ieÅ¡kovo darbo santykius bendru sutarimu. Valstybinei miÅ¡kų tarnybai nustačius pažeidimus ieÅ¡kovui buvo paskirta nuobauda, o urėdijai atlikus patikrinimÄ nuo Å¡ios nuobaudos paskirimo nebuvo praėję metai. IeÅ¡kovas neskyrė pakankamai dėmesio darbui – nežinojo konkrečios situacijos savo girininkijoje ir tai bÅ«davo kliÅ«tis laiku iÅ¡vežti iÅ¡ miÅ¡ko medienÄ â€“ tokiu bÅ«du buvo trukdoma kitiem darbuotojam dirbti.

PaaiÅ¡kino, kad arkliui Džimiui iÅ¡laikyti prie girininkijos buvo ganykla, kurioje vasarÄ arklys galėjo ganytis, o žiemai girininkas galėjo prisiÅ¡ienauti. Administracijai lėšų dėl arklio iÅ¡laikymo nebuvo skirta. Pažymėjo, kad girininkas turi organizuoti jam patikėto materialaus turto iÅ¡laikymÄ ir jei jam iÅ¡laikyti buvo reikalingos papildomos lėšos ar resursai, jis turėjo kreiptis į urėdijÄ tarnybiniu praneÅ¡imu dėl jų skyrimo, tačiau urėdija iÅ¡ ieÅ¡kovo tarnybinio praneÅ¡imo nebuvo gavusi.

Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas, vykdydamas darbines pareigas, padarė Å¡iuos darbo drausmės pažeidimus: nekontroliavo, priimdamas rangovų atliktus darbus, ar gaminama produkcija atitinka standartų reikalavimus, t. y. ar gaminami sortimentai su reikiamo ilgio užlaida; netinkamai organizavo ir vykdė pagamintos medienos priėmimÄ , pagamintos produkcijos apskaitÄ ; netinkamai organizavo ir vadovavo visų rÅ«Å¡ių kirtimų darbams; nesaugojo jam patikėtų materialinių vertybių, tuo pažeidė eilę teisės aktų:

Girininko pareiginių nuostatų, patvirtintų VÄ® (duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdijos miÅ¡kų urėdo 2010-10-25 įsakymu Nr.P-118/2010, Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-07-05 įsakymu Nr.358 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-07-30 įsakymo Nr.D1-625 redakcija) reikalavimus bei VÄ® (duomenys neskelbtini) urėdijos patvirtintos apskaitos politikos nurodymus, taip pat Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-30 įsakymu Nr.D1-1055 3 punktÄ bei 2006-03-01 Darbuotojo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties su 2013-11-06 pakeitimu 3.1, 3.2 punktus.

Šie darbo drausmės pažeidimai įvertinti kaip šiurkštūs, todėl ieškovui pagrįstai 2014-11-10 įsakymu paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2014-11-10 DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu bei išskaičiuota iš ieškovo darbo užmokesčio 2618,51 Lt padarytos žalos urėdijai atlyginimui. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2015-07-26 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. B. atsakovei VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija“ 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad ieškovas tiek ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo metu teigė, kad VĮ „(duomenys neskelbtini) miškų urėdija miškų urėdo 2014-07-11 įsakymu Nr. V-116 „Dėl padalinių gamybinės veiklos patikrinimo“ inicijuotu ieškovo vadovaujamoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje patikrinimu, siekė su juo susidoroti.

Teismas su tokiu ieÅ¡kovo argumentu nesutiko, nes 2014-07-11 įsakymu Nr. V-116 buvo nurodyta atlikti patikrinimÄ ne tik (duomenys neskelbtini) girininkijoje, bet ir kituose padaliniuose buvo vykdomas planinis gamybinės veiklos patikrinimas girininkijoje bei kituose padaliniuose buvo nustatyti trÅ«kumai, eilei urėdijos darbuotojų paskirtos drausminės nuobaudos, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) girininkijos girininkui A. B. už nusiÅ¡alinimÄ nuo biržių atrėžimo darbų ir Å¡ių darbų kontrolės bei nusiÅ¡alinimÄ nuo miÅ¡kų apsaugos nuo savavaliÅ¡kų kirtimų ir Pareiginių nuostatų 13 ir 18 punktų nevykdymÄ skirtas papeikimas.Dėl (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) eiguvoje 47 kvartalo ir 78 kvartalo medienos sandėliuose, matuojant virÅ¡utinių sortimentų ilgį, nustatytų gaminamiems sortimentams taikomų ilgio užlaidų virÅ¡ijimų nuo 1 cm iki 17 cm, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas 2011-07-14 supažindintas su Girininko pareiginiais nuostatais, laikydamasis Å¡ių nuostatų 26 ir 27 punktų reikalavimų, privalėjo kontroliuoti ir užtikrinti, kad jo vadovaujamame padalinyje – (duomenys neskelbtini) girininkijoje – rangovai tinkamai atliktų darbus ir gaminama produkcija atitiktų standartų reikalavimus, tačiau tinkamai Å¡ių pareigų neatliko.

Tačiau teismas Å¡io pažeidimo nelaikė Å¡iurkščiu.Dėl 2013 m. atvejinio kirtimo biržėje 14 kvartalo 9 sklype atrėžtame 0,9 ha plote nustatytų pažeidimų teismas nurodė, kad byloje esančiame ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinime ir papildomame paaiÅ¡kinime bei bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nurodė, kad 14 kvartalo 9 sklype atvejinis kirtimas atidengtas vėjams, todėl prieÅ¡ kirtimÄ buvo nemažai nulaužtų, iÅ¡verstų medžių, todėl kirtimo metu atėjęs į biržę jis pažymėjo keletÄ menkaverčių, pažeistų, nulaužtų, neperspektyvių II ardo eglių ir beržiukų.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui pastebėjus, jog 14 kvartalo 9 sklypo 0,9 ha ploto biržėje yra anksčiau pažymėtų medžių, o žymos yra nublukusios, prieÅ¡ kertant turėjo įsitikinti, kad tikrai buvo iÅ¡duotas leidimas kirtimui, o Å¡iuos medžius iÅ¡kirtus ir paaiÅ¡kėjus, kad leidimas nėra iÅ¡duotas, ieÅ¡kovas, bÅ«damas atsakingas už kirtimų kontrolę, vadovaudamasis Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-12-30 įsakymu Nr.D1-1055 3 punktu, turėjo kreiptis į VÄ® (duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdijÄ dėl leidimo iÅ¡davimo papildomai iÅ¡kirstiems medžiams.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovui iÅ¡kirtus 110 vnt. daugiau medžių nei buvo iÅ¡duotas leidimas ir nesant duomenų, kad jis bÅ«tų kreipęsis dėl leidimo Å¡ių medžių kirtimui, ieÅ¡kovas tokiais veiksmais pažeidė Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 3 punkto nuostatas.Dėl 2014 m. atvejinio kirtimo 41 kvartalo 3 sklype 0,6 ha ploto biržėje ieÅ¡kovas teigė, kad 41 kvartalo 3 sklype bendras medienos kiekis neatitinka spygliuočių ir lapuočių santykio, todėl ieÅ¡kovas manė, kad įvyko techninė klaida, taip pat, ieÅ¡kovas papildomame paaiÅ¡kinime nurodė, kad jam nuvykus į biržę akivaizdžiai matėsi, kad dauguma eglių kelmų yra su puviniu, nemažai kelmų pakrypę, kas reiÅ¡kia, kad eglės augo pakrypusios.

Tačiau teismas sprendė, kad byloje nenustatyta, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų kreipęsis į urėdijÄ dėl prikyrimo kitam sortimentui, nors ieÅ¡kovas ir paaiÅ¡kino, kad jam vyriausiais inžinierius J. K. žodžiu leido iÅ¡ pajuodusios medienos gaminti tai kÄ galima pagaminti, tačiau apklaustas liudytoju J. K. paneigė ieÅ¡kovo nurodytÄ faktÄ , kiti liudytojai taip pat nepatvirtino ieÅ¡kovo nurodytų aplikybių. Teismas atkreipė dėmesį, kad apklausti liudytojai K. K., J. K., M. K., V. A. ir atsakovės atstovai paaiÅ¡kino, kad spygliuočių mediena, jei ji yra su puviniu, pakrypusiu stiebu ar kitomis medienos ydomis, naudojama gaminti smulkių spygliuočių sortimentams arba malkoms.

Nors ieÅ¡kovas teigė, kad jis pakeisdamas medienos sortimentÄ , t. y. dalį pajuodusios spygliuočių medienos apskaitydamas kaip lapuočių, siekė urėdijai naudos, tačiau iÅ¡ byloje esančios VÄ® (duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijoje 41 kvartalo 3 sklypo 0,6 ha ploto biržėje kontrolinio matavimo metu nustatyto galimo pagaminti sortimento kiekio ir jų kainos palyginimo su girininkijos pagamintų sortimentų kiekiu ir jų kaina lentelės, teismas nustatė prieÅ¡ingÄ rezultatÄ â€“ ieÅ¡kovas pažeisdamas Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos apraÅ¡e nustatytÄ tvarkÄ darbų priėmimo aktuose patvirtindamas mažesnės vertės sortimentų apskaitymÄ , atsakovei padarė 544,25 Lt žalÄ .

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas, pažeidžiant Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos apraÅ¡e nustatytÄ tvarkÄ , Biržės eksploatavimo technologinėje kortelėje Nr. 3a nustatytus gaminamus sortimentus, priskirdamas kitam sortimentui (perklasifikuodamas medienÄ ), nesilaikė Pareiginių nuostatų 17 punkte ir 24 punkte nustatytų girininko pareigų ir VÄ® (duomenys neskelbtini) urėdijos patvirtintų apskaitos politikos nurodymų.Dėl atlikto sanitarinių kirtimų vykdymo 28 kvartalo 6, 7, 8 sklypų biržėje ir apskaitos patikrinimo teismas, atsižvelgęs į tai, kad kontrolinio patikrinimo metu nebuvo kitos galimybės nukirstų medžių padaringumui nustatyti ir į tai, kad kirtimų biržėje negali bÅ«ti didesnis kelmų skaičius, nei buvo iÅ¡duotas leidimas kirtimui, pritarė atsakovės atstovų iÅ¡sakytai nuomonei, jog nukirtus medį, negali bÅ«ti užkirsta galimybė įvertinti buvusio medžio vertę vien dėl to, kad jo stiebo jau nebėra, vadovaujantis protingumo principu yra nustatoma, ar medis galėjo bÅ«ti priskirtas prie padarinių ar prie malkinių medžių.

Dėl arklio Džimio teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas materialiai atsakingas už VÄ® (duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdijos jam perduotÄ turtÄ , nesuderinęs su atsakove, perdavė arklį V. Ž., be to 2013 m. rudenį, padvėsus arkliui, tarnybiniu praneÅ¡imu neinformavo atsakovės apie gyvulio mirtį, sprendė, kad nagrinėjamu atveju tik VÄ® „(duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdija, o ne girininkas, galėjo priimti sprendimÄ dėl arklio Džimio pripažinimo nereikalingu arba netinkamu naudoti.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, virÅ¡ydamas savo įgaliojimus, priimdamas sprendimÄ dėl arklio tinkamumo naudoti, ir nugaiÅ¡us arkliui neinformuodamas VÄ® (duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdijos, pažeidė Pareiginių nuostatų 47 punktÄ .Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, vykdydamas girininko pareigas ir bÅ«damas materialiai atsakingas už jam patikėtÄ turtÄ , nekontroliavo, priimdamas rangovų atliktus darbus, ar gaminama produkcija atitinka standartų reikalavimus, t. y. ar gaminami sortimentai su reikiamo ilgio užlaida, netinkamai organizavo ir vykdė pagamintos medienos priėmimÄ , pagamintos produkcijos apskaitÄ ; netinkamai organizavo ir vadovavo visų rÅ«Å¡ių kirtimų darbams; nesaugojo jam patikėtų materialinių vertybių, t. y. savivaliavo, tuo pažeisdamas Pareiginių nuostatų 14, 17, 24, 26 punktus, Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių 14.4 punktus, Apvalios medienos apskaitos tvarkos apraÅ¡o reikalavimus, VÄ® (duomenys neskelbtini) urėdijos patvirtintos apskaitos politikos nurodymus, Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 3 punktÄ , Nenukirsto valstybinio miÅ¡ko skyrimo ir pardavimo taisyklių 10 punktÄ bei 2006-03-01 Darbuotojo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties su 2013-11-06 pakeitimu 3.1, 3.2 punktų nuostatus.

Nors ieÅ¡kovas minėtais nusižengimais labai didelės turtinės žalos atsakovei nepadarė, tačiau teismas sprendė, kad jo padarytų pažeidimų pripažinti mažareikÅ¡miais nėra pagrindo, nes pažeidimai padaryti tyčiniais veiksmais, akivaizdžiai ignoruojant teisės aktais nustatytÄ tvarkÄ , nesant objektyvių ieÅ¡kovo veiksmus pateisinančių priežasčių. Teismas konstatavo, kad atsakovė, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ieÅ¡kovui padarius VÄ® (duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdijos 2014-11-10 įsakyme Nr. P-197 nurodytus pažeidimus, kurie laikytini Å¡iukščiais darbo pareigų pažeidimais, turėjo pagrindÄ taikyti ieÅ¡kovui griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Nurodė, kad ieÅ¡kovui VÄ® (duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdijos 2014-11-10 įsakymu Nr. P-197 paskirta drausminė nuobauda laikoma pagrįsta ir nėra per griežta, todėl nenaikintina (DK 228, 234, 238 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė Apeliantas (ieÅ¡kovas) A. B. praÅ¡o panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-07-27 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės jo patirtas iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ ir iÅ¡ esmės remdamasis liudytojų parodymais, palaikančiais atsakovo pozicijÄ , neatsižvelgė į tai, kad liudytojai yra atsakovo darbuotojai, t. y. visiÅ¡kai materialiai bei psichologiÅ¡kai priklausomi nuo atsakovo, jie yra atsakovo vadovo (asmeniÅ¡kai inicijavusio ieÅ¡kovo atleidimÄ bei priėmusio lokalius dokumentus ir kategoriÅ¡kai, be logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, dėl asmeninių savo charakterio savybių atsisakiusio bet kokio bandymo ginÄÄ užbaigti taikiai) pavaldiniai, todėl jų liudijimai turėjo bÅ«ti vertinami itin kritiÅ¡kai.Apelianto manymu, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas, dirbdamas VÄ® „(duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdija“, taip pat buvo visiÅ¡kai tiek materialiai, tiek psichologiÅ¡kai priklausomas nuo savo tiesioginio vadovo, buvo priverstas vykdyti vadovo žodinius nurodymus arba elgtis pagal įmonėje nusistovėjusiÄ veiksmų, elgsenos tvarkÄ , todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai perkėlė ieÅ¡kovui atsakomybę dėl tokios (atsakovo vadovo nustatytos) vidaus tvarkos laikymosi, kaip prieÅ¡taraujančios valstybės įmonės veiklÄ reglamentuojantiems teisės aktams.Taip pat nurodo, kad atsakovė, atlikdama medienos tÅ«rio skaičiavimus bei skaičiuodama žalos dydį dėl medienos trÅ«kumo, neįvertino ir nepritaikė įstatymu reglamentuojamos medienos tÅ«rio matavimo paklaidos, dėl ko paskaičiavo bendrai 2618,51 Lt žalos sumÄ ir jÄ iÅ¡skaitė iÅ¡ ieÅ¡kovo darbo užmokesčio.

IeÅ¡kovas atlikdamas iÅ¡kirstos medienos tÅ«rio savo paskaičiavimus taikė 15 proc. paklaidÄ (vadovaudamasis Lietuvos Nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktame iÅ¡kirstų medžių tÅ«rio įvertinime nurodyta paklaida), kuriÄ pritaikius žala atsakovei faktiÅ¡kai nebuvo padaryta. Nors pirmos instancijos teismas nurodė, kad teisės aktais reglamentuota ne 15 proc., o 10 proc. paklaida (sprendimo 18 lapo 3 pastraipa), tačiau atsakovo paskaičiuotas neva trÅ«kstamos medienos kiekis bei žalos dydis ir jo iÅ¡skaita vis tiek buvo pripažinti teisėtais (sprendimo 25 lapo 3 pastraipa) ir Å¡iems dydžiams teismas nepritaikė 10 proc. paklaidos.

Be to, byloje neatsakyta į klausimÄ â€“ turi ar neturi, gali ar negali bÅ«ti taikoma paklaida, ir jei taikoma – tai kokio dydžio, pagal iÅ¡kirstų medžių kelmus nustatant augusių medžių likvidinės medienos tÅ«rį. Nuo atsakymo į šį klausimÄ priklauso, ar ieÅ¡kovas padarė atsakovui žalÄ (nors ir menamÄ , pagal prognozuojamus skaičius), ar nepadarė, kas tiesiogiai įtakotų aplinkybę ar padarė jis darbo pareigų pažeidimÄ , ar nepadarė.Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose nagrinėjant darbuotojo (ieÅ¡kovo) reikalavimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, be kitų aplinkybių, patikrinti ir DK 238 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kuriuos darbdavys privalo vykdyti, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudÄ , laikymÄ si, t. y.

į tai, kad skiriant drausminę nuobaudÄ ieÅ¡kovui, nebuvo atsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltus padarinius, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.Papildomai ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė, atleisdama jį iÅ¡ darbo, su juo susidorojo, o kaip priežastį tokiam susidorojimui ieÅ¡kovas numanė esant tai, jog suėjus pensiniam amžiui jis ir toliau ketino dirbti toje pačioje darbovietėje, tose pačiose pareigose, nors į tas pareigas jau buvo numatytas kitas asmuo ir ieÅ¡kovo pasilikimas dirbti įmonėje darbdavio vadovui buvo neparankus.Dėl pažeidimo, kur nustatyta gaminamiems sortimentams taikomų ilgio užlaidų virÅ¡ijimai nuo 1 cm iki 17 cm, apeliantas pažymi, kad atsakovės komisijai nustačius užlaidų neatitikimus, atsakovės atstovas – VÄ® „(duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdija urėdas, pats turėjo pateikti dėl Å¡io nustatyto fakto nors kokias nors pastabas rangovams, kad Å¡ie laikytųsi teisės aktų, su urėdija sudarytos sutarties sÄ lygų, kad atlygintų įmonei padarytÄ Å¾alÄ ar pan., tačiau medienÄ ruošę rangovai tik teismo posėdyje sužinojo apie galėjusius bÅ«ti užlaidų ilgio neatitikimus.

Kadangi nei užlaidas turėjęs kontroliuoti ieÅ¡kovas, nei tas užlaidas padarę rangovai nedalyvavo šį faktÄ nustatant, užlaidų neatitikimo niekada anksčiau nebuvo nustatyta, nors tiek ieÅ¡kovas, tiek rangovai jau dirba daugelį metų, teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl užlaidų ilgių neatitikimo nustatymo teisėtumo ir Å¡io pažeidimo fakto buvimo. Tačiau teismas besÄ lygiÅ¡kai konstatavo ieÅ¡kovÄ padarius pažeidimÄ .Apelianto manymu, priimdamas teismo sprendimÄ , teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas darbdavio įmonėje dirba nuo 1976 metų, t. y. jau beveik keturiasdeÅ¡imt metų, turi didžiulę savo darbo patirtį.

Å ioje įmonėje ieÅ¡kovas sulaukė pensinio amžiaus. 2013 m. birželio 5 d. LR Aplinkos ministerija jam suteikė II-ojo laipsnio nusipelniusio aplinkosaugininko ženklÄ . Savo darbines pareigas ieÅ¡kovas vykdė laikydamasis teisės normų, pareiginių nuostatų reikalavimų.Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B. atsakovei VÄ® „(duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdija patirtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovės teigimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus (rėmėsi liudytojų parodymais, palaikančiais atsakovo pozicijÄ , neatsižvelgė į tai, kad liudytojai yra atsakovo darbuotojai, materialiai bei psichologiÅ¡kai priklausomi nuo atsakovo), taip pat nepagrįstai nurodė, kad vadovas asmeniÅ¡kai inicijavo ieÅ¡kovo atleidimÄ bei nebandė ginčo užbaigti taikiai, kadangi buvo vykdomas planinis gamybinės veiklos patikrinimas urėdijos padaliniuose, jokios iÅ¡ankstinės nuostatos miÅ¡kų urėdas atleisti iÅ¡ darbo ieÅ¡kovÄ neturėjo, be to paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai nuo pat drausminio pažeidimo tyrimo pradžios buvo nenuoseklÅ«s ir nepatikimi, ypač tiriant darbo drausmės pažeidimÄ dėl materialinės vertybės praradimo.

Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad ieškovui drausminė nuobauda paskirta, neatsižvelgus į jo paaiškinimus, nes tik po to, kai buvo išsamiai ištirtos visos aplinkybės, gauti komisijų aktai, ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda, mano, kad nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovo padaryti darbo drausmės pažeidimai negali būti laikomi šiurkščiais bei atitinkantys savivaliavimo požymius, kadangi ieškovo padaryti šie pažeidimai – teisės aktų nesilaikymas, vykdant darbines pareigas (miško kirtimas neapskaitant kertamų medžių tūrio ir skaičiaus t. y. neturint nustatyto leidimo, medienos neapskaitymas (kv.14 skl. 9; kv.28 skl. 6,7,8), medienos užpajamavimas pakeičiant medienos rūšį (kv. 41 sl.3)), nepateisinamų, neturint kompetencijos, sprendimų priėmimas (dėl arklio pardavimo).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinasBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.).Bylos medžiaga teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai nustatė reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktikÄ (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų esminių argumentų, juo labiau kad didžioji dalis apeliaciniame skunde nurodytų motyvų kartoja ieÅ¡kinio argumentus, o pirmosios instancijos teismas juos įvertino ir dėl jų plačiai pasisakė skundžiamame sprendime, su kuriuo apeliacinės instancijos teismas sutinka.Visi argumentai, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas, yra susiję su įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių tariamu pažeidimu pirmosios instancijos teisme, sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ .

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).Vienas iÅ¡ apelianto argumentų, kad teismas rėmėsi liudytojų parodymais, nors byloje apklausti liudytojai yra susiję darbo santykiais su atsakove ir administracijos įtakojami. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos argumentus, nes liudytojų parodymai skundžiamu sprendimu buvo įvertinti kitų byloje surinktų įrodymų kontekste (2014-08-20 Gamybinės veiklos patikrinimo (duomenys neskelbtini) girininkijoje aktas, 2014-10-02 Žalos paskaičiavimo aktas, 2014-10-08 VÄ® (duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdijos (duomenys neskelbtini) Girininkijos Å«kinės veiklos patikrinimo akto savarstymo protokolas, Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atlikti ir byloje pateiktos iÅ¡vados dėl iÅ¡kirstų medžių ir jų tÅ«rio paskaičiavimų, paties ieÅ¡kovo darbdaviui ir byloje pateikti paaiÅ¡kinimai ir kt.), kurių visetas pagrindžia teismo iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo padarytų Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų. Be to, nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų nėra nurodęs, kad jo santykiai su ieÅ¡kovu bÅ«tų konfliktiÅ¡ki, o vien tik ta aplinkybė, kad liudytojai yra atsakovės darbuotojai nesudaro pagrindo nesiremti liudytojų parodymais.Apeliantas taip pat teigia, kad atsakovė, atleisdama jį iÅ¡ darbo, siekė su ieÅ¡kovu susidoroti, tačiau Å¡iuos apelianto argumentus pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai atmetė, nurodęs, kad tuo pačiu metu patikrinimai, pagal byloje esančius duomenis, buvo atlikti ir kituose urėdijos padaliniuose, nustatyti ir kitų urėdijos darbuotojų pažeidimai.

Be to, 2014-10-08 Patikrinimo akto svarstymo protokolo Nr. (18)-6 duomenimis (1 t., 134–135 b. l.) nustatyta, kad apeliantui buvo siÅ«loma geranoriÅ¡kai atlyginti žalÄ ir spręsti darbo sutarties nutraukimo klausimÄ Å¡alių sutarimu, iÅ¡mokant iÅ¡eitinę kompensacijÄ už 6 mėnesius. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas apelianto teiginius apie darbdavio siekį su juo susidoroti vertina kaip deklaratyvius, pagrįstus prielaidomis, ir juos atmeta.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. B. nuo 2005-04-14 VÄ® „(duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdija dirbo girininku.

VÄ® „(duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdija miÅ¡kų urėdo 2014-05-14 įsakymu „Dėl Å«kinės veiklos patikrinimo“ Nr. V-70 už nusiÅ¡alinimÄ nuo biržių atrėžimo darbų ir Å¡ių darbų kontrolės bei nuÅ¡alinimÄ nuo miÅ¡kų apsaugos nuo savavaliÅ¡kų kirtimų ir pareiginių nuostatų 13 punkto ir 18 punkto nevykdymÄ ieÅ¡kovui skirta drausminė nuobauda – papeikimas.VÄ® „(duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdija 2014-11-10 priėmė įsakymÄ Nr. P-197 „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – skyrimo (duomenys neskelbtini) girininkijos girininkui A.

B. ir padarytos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo“, kuriuo ieÅ¡kovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo nuo 2014-11-10 Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, iÅ¡skaitant iÅ¡ ieÅ¡kovo 2618,51 Lt žalos atlyginimÄ , už tokius pažeidimus: (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) eiguvoje kv. 47 ir kv. 78 nustatyta gaminamiems sortimentams taikomų ilgio užlaidų virÅ¡ijimai nuo 1 cm iki 17 cm., dėl 2013 m. atvejinio kirtimo biržėje 14 kvartalo 9 sklype kontrolinio matavimo metu nustatyta, kad iÅ¡kirsta 100 vnt. medžių daugiau negu buvo nurodyta biržės atrėžimo dokumentuose, bei 37,44 ktm likvidinės medienos negu buvo iÅ¡duotas leidimas kirsti miÅ¡kÄ 2013-10-07 A Nr. 000288.

Lyginant apvaliosios medienos priėmimo kortelių duomenis (53,64 ktm) ir kontrolinio matavimo metu nustatytÄ iÅ¡kirstÄ kiekį (77,44 ktm), nustatyta, kad 23,8 ktm iÅ¡kirstos medienos neapskaityta medienos priėmimo dokumentuose. Pagal 2014-10-02 „(duomenys neskelbtini) girininkijos gamybinės veiklos patikrinimo metu padarytos žalos urėdijai paskaičiavimo aktÄ â€œ urėdijai padaryta 1681,23 Lt. Žala (1 t., 19–22 b. l.). Dėl 2014 m. atvejinio kirtimo biržėje 41 kvartalo 3 sklype kontrolinio matavimo metu nustatyta, kad iÅ¡kirsta 7,23 ktm likvidinės medienos mažiau negu buvo iÅ¡duotas leidimas kirsti miÅ¡kÄ 2013-12-20 A Nr. 000299 (65 ktm).

Lyginant apvaliosios medienos priėmimo kortelių duomenis (59,25 ktm) ir kontrolinio matavimo metu nustatytÄ iÅ¡kirstÄ kiekį (57,77 ktm), nustatytas 1,48 ktm likvidinės medienos neatitikimas, kuris nevirÅ¡ija leistinų matavimo paklaidų. Palyginus pagamintų ir priimtų atskirų sortimentų kiekį su kontrolinio matavimo metu nustatytu galimu pagaminti atskirų sortimentų kiekiu, nustatytas ženklus neatitikimas. Girininkas A. B. savo paraÅ¡u darbų priėmimo aktuose patvirtino mažesnės vertės sortimentų apskaitymÄ , negu kontrolinio matavimo metu nustatyti galimi pagaminti aukÅ¡tesnės vertės sortimentai.

Pagal 2014-10-02 „(duomenys neskelbtini) girininkijos gamybinės veiklos patikrinimo metu padarytos žalos urėdijai paskaičiavimo aktÄ â€œ urėdijai padaryta 544,25 Lt žala. Dėl 2014 m. atrankinio sanitarinio kirtimo biržėje 28 kvartalo 6, 7, 8 sklypuose 6, 7 ha plote kontrolinio matavimo metu nustatyta, kad iÅ¡kirsta 15 vnt. medžių, kurių likvidacinis tÅ«ris 7,20 ktm daugiau, negu buvo numatyta iÅ¡kirsti 2014-05-12 praneÅ¡ime apie ketinimus kirsti miÅ¡kÄ valstybiniuose miÅ¡kuose Å 06 Nr. 000289.

Lyginant apvalios medienos priėmimo kortelių duomenis (16,34 ktm) ir kontrolinio matavimo metu nustatytÄ iÅ¡kirstÄ kiekį (21,20 ktm), nustatyta, kad 4,86 ktm medienos neapskaityta. Pagal 2014-10-02 „(duomenys neskelbtini) girininkijos gamybinės veiklos patikrinimo metu padarytos žalos urėdijai paskaičiavimo aktÄ â€œ urėdija padaryta 393,03 Lt žala. Drausminė nuobauda skirta ir už tai, kad atlikus materialinių vertybių inventorizacijÄ nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) girininkijoje faktiÅ¡kai nerastas arklys Džimis, kuris buvo perduotas pagal 2002-10-15 „Ilgalaikio turto perkėlimo įmonės viduje važtaraÅ¡tį“ Nr. 6 girininko A.

B. materialinėn atsakomybėn, tačiau 360 Lt žalÄ dėl arklio girininkas A. B. atlygino geruoju.Apeliantas dėl Å¡iukščiu darbo pareigų pažeidimu laikomo gaminamiems asortimentams taikomų ilgio užlaidų nekontroliavimo teigia, kad ieÅ¡kovas pastoviai ir tinkamai tikrindavo gaminamų asortimentų užlaidų ilgį ir reikÅ¡davo pastabas. Girininko pareiginių nuostatų, patvirtintų VÄ® (duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdijos MiÅ¡kų urėdo 2010-10-25 įsakymu 26 punkte numatyta, kad girininkas tikrina miÅ¡ko kirtimo ir kito miÅ¡ko naudojimo vietas, kontroliuoja ir priima rangovų ir girininkijos jėgomis atliktus darbus. 27 punkte numatyta, kad girininkas tikrina, kaip vykdomi darbai, ar gaminama produkcija atitinka standartų reikalavimus, įvertina produkcijos kokybę.

Å iuo atveju akivaizdu, kad ieÅ¡kovas, iÅ¡ esmės pripažindamas urėdijai padarytos žalos faktÄ , neteisingai aiÅ¡kina jam pavestas kontrolės ir tikrinimo, darbų priėmimo funkcijas, neigdamas savo atsakomybę. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas yra neteisus, nes pagal atsakovo patvirtintus girininko pareiginius nuostatus, A. B. privalėjo ne tik žodžiu reikÅ¡ti pastabas rangovams, bet ir tikrindamas atliekamus darbus, juos priimdamas, praneÅ¡ti urėdijai apie nustatytus pažeidimus, todėl nustačius gaminamiems asortimentams taikomų ilgio užlaidų neatitikimus nustatytiems reikalavimams, ieÅ¡kovas pagrįstai pripažintas padaręs pažeidimÄ .Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodo, kad atsakovė, atlikdama medienos tÅ«rio skaičiavimus bei skaičiuodama žalos dydį dėl medienos trÅ«kumo, neįvertino ir nepritaikė įstatymu reglamentuojamos medienos tÅ«rio matavimo paklaidos, dėl ko paskaičiavo bendrai 2618,51 Lt žalos sumÄ ir jÄ iÅ¡skaitė iÅ¡ ieÅ¡kovo darbo užmokesčio, nors pritaikius paklaidÄ Å¾ala net neatsirado.

IeÅ¡kovo argumentus dėl paklaidos taikymo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, kadangi teisės aktai nenumato, jog skaičiuojant iÅ¡skirstos medienos kiekį privaloma taikyti paklaidÄ . Kaip matyti iÅ¡ atsakovės atlikto iÅ¡kirstos medienos tÅ«rio skaičiavimo, paklaida buvo taikyta apskaičiuojant kelmo skersmenį ir medžių stiebų likvidinį tÅ«rį. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad nustatant, ar atliekant kirtimÄ susidarė iÅ¡kirstos medienos trÅ«kumas, buvo bÅ«tina atsižvelgti į bendrÄ medienos tÅ«rį, t. y. likvidinę medienÄ sumuojant su atliekomis, tokie ieÅ¡kovo argumentai nepagrįsti, kadangi atliekant patikrinimÄ buvo vertinamas tik likvidinės medienos tÅ«ris, kuriai kirsti ir buvo iÅ¡duotas leidimas.

Teiginio, kad vertinant likvidinės medienos tÅ«rį privalėjo bÅ«ti įvertintas bendras medienos tÅ«ris, ieÅ¡kovas nepagrindė. Be to, ieÅ¡kovo argumentai, kad galbÅ«t pritaikius paklaidÄ Å¾alos iÅ¡ viso nebÅ«tų, yra nepagrįsti ir dėl to, kad 14 kv. sklype 9 buvo iÅ¡kirsta beveik perpus daugiau medžių (212 vnt. vietoj 112 vnt.), negu buvo gautas leidimas, todėl teigti apie galimÄ Å¾alos nebuvimÄ Å¡iuo atveju nėra pagrindo. IeÅ¡kovo argumentai dėl girininkijoje nenustatyto medienos trÅ«kumo teisėjų kolegijos atmetami, kaip prieÅ¡taraujantys CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo sÄ Å¾iningumo ir principams.

Apeliacinės instancijos vertinimu, ieÅ¡kovas nei nuotraukomis, nei liudytojų parodymais nepaneigė atsakovės 2014-08-20 Gamybinės veiklos patikrinimo (duomenys neskelbtini) girininkijoje akte ir Lietuvos Nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos raÅ¡te „Dėl iÅ¡kirstų medžių tÅ«rio įvertinimo“ užfiksuotų iÅ¡kirstos medienos kiekių. Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad minėtame sklype elgėsi pagal teisės aktus ir ilgametę savo darbo praktikÄ , t. y. savo nuožiÅ«ra pažymėjo menkaverčius, pažeistus, nulaužtus, neperspektyvius medžius, peržymėjo medžius su iÅ¡blukusiais dažais, ieÅ¡kovas neįrodė, kad tokie jo veiksmai buvo teisėti ir nepaaiÅ¡kino, kaip darbdavio teiktuose paaiÅ¡kinimuose nurodyti „keletas menkaverčių, pažeistų, nulaužtų, neperspektyvių II ardo eglių ir beržiukų“ (1 t., 41–44 b. l.), kuriuos jis savavaliÅ¡kai leido kirsti, darbdavio ir Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos skaičiavimuose įvardinti kaip 100–110 vnt. medžių daugiau, negu buvo nustatyta biržės atrėžimo dokumentuose.

IeÅ¡kovas aiÅ¡kino, kad leidime kirsti nurodytam medienos kiekiui ir jo neteisėtai iÅ¡kirstiems 110 vnt. medžių, atliekant iÅ¡kirstos medienos tÅ«rio skaičiavimus ir taikant 15 procentų paklaidÄ , turtinės žalos miÅ¡kų urėdijai faktas paneigiamas. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos argumentus, kaip neatitinkančius elementarių logikos dėsnių ir vadovaujasi atsakovės byloje pateiktais skaičiavimais, kurie pagrįsti kontrolinių matavimų metu nustatytais duomenimis ( 1 t., 19–22 b. l.).

Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad jau 2014-05-14 įsakymu ieÅ¡kovui buvo paskirta nuoboda už to paties sklypo biržės atrėžimo darbų nekontroliavimÄ , todėl atliekant kirtimÄ ieÅ¡kovas turėjo bÅ«ti atidus ir rÅ«pestingas.Teisėjų kolegijos Å¡ios bylos kontekste neįtikino ir apelianto argumentai apie jo ilgametę darbinę patirtį ir nepriekaiÅ¡tingÄ reputacijÄ , nes teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡ryÅ¡kėjo A. B. gebėjimas, naudojantis turima ilgamete girininko patirtimi, teikti darbdaviui ir teismui vis naujus argumentus ir paskaičiavimus, tariamai paneigiančius akivaizdžius darbo drausmės pažeidimus ir urėdijai padarytÄ Å¾alÄ .IeÅ¡kovo teiginiai, kad teismas nepagrįstai perkėlė jam atsakomybę už atsakovės vadovo žodinių reikalavimų laikymÄ si yra visiÅ¡kai nepagrįsti, neparemti jokiais objektyviais duomenimis ir leistinais įrodymais, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas buvo supažindintas su jo pareigybei keliamais reikalavimais, privalėjo veikti teisės aktų ribose, tačiau, kaip pagrįstai konstatuota darbdavio, netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko atsakovei buvo padaryta žala.

Atsižvelgus į tai, teigti, kad dėl ieÅ¡kovo padarytų pažeidimų yra kalta pati atsakovė, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.Nors ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė Å¡iurkščiu pažeidimu laiko savavaliÅ¡kÄ 360 Lt pervedimÄ Ä¯ atsakovės sÄ skaitÄ už žalÄ dėl arklio, pažymėtina, kad ne lėšų pervedimas, o arklio praradimas buvo laikomas materialinių vertybių saugojimo pažeidimu, lėmusiu atsakovei žalos atsiradimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas, virÅ¡ydamas savo įgaliojimus, priimdamas sprendimÄ dėl arklio tinkamumo naudoti, ir nugaiÅ¡us arkliui neinformuodamas VÄ® (duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdijos, pažeidė Pareiginių nuostatų 47 punktÄ .IeÅ¡kovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neatsižvelgė į DK 238 straipsnio reikalavimus.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodyta, kad teismas laiko, jog ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda pagrįsta ir nėra per griežta, todėl nenaikintina (DK 228, 234, 238 str.). Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas padarė Å¡iukÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , dėl kurio atsakovei buvo padaryta žala (2978,51 Lt) ir toks pažeidimas pagrįstai pripažintas Å¡iukščiu ir teisingai kvalifikuotas pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ .). Dėl to teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl DK 238 straipsnio taikymo pažeidimų, atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstus.Ä®vertinus likusiÄ ieÅ¡kovo apeliacinio skundo dalį matyti, kad jame nurodomi iÅ¡ esmės tie patys argumentai, kaip ir ieÅ¡kinyje, Å¡ie ieÅ¡kovo argumentai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti, dėl kiekvieno iÅ¡ jų plačiai pasisakyta.

IeÅ¡kovas, perraÅ¡ydamas ieÅ¡kinio argumentus, tik deklaratyviai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovo argumentus, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, pateikdamas savo faktinės situacijos vertinimÄ , iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, kitaip įvertintas Å¡alių elgesys, nei tai padarė teismas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atliktu įrodymų vertinimu, todėl laiko jas nustatytomis, pagrįstos ir atitinkančiomis bylos aplinkybes ( CPK 320 str. 1 d.).Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikydamas materialinės ir procesinės teisės normas, vadovaudamasis įstatymais pagrįstai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais ir priimti naujÄ sprendimÄ nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Pagal teismui iki bylos iÅ¡nagrinėjimo pateiktus atsakovės raÅ¡ytinius įrodymus, atsakovė sumokėjo 500 Eur už teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmestas, taip pat į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (aktuali redakcija nuo 2015-03-19, Rekomendacijų 8.11 p.) pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas iÅ¡laidas, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisia 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei valstybinei įmonei „(duomenys neskelbtini) miÅ¡kų urėdija“, j. a. k. 166484784, 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. TeisėjaiDanutė Burbulienė Vytautas Kursevičius Birutė Simonaitienė