2013-06-18 Nr. BB-1262-1-20-1-00248-2010-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-304/2013

Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00248-2010-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.3;

2.1.7.4;

2.4.1.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Meškauskui,

nuteistajam N. V.,

nuteistojo gynėjui advokatui Rimui Andrikiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. V. ir jo gynėjo advokato Rimo Andrikio kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu N. V. nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

N. V. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį dėl 2828,69 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis 459,230 g (16,3 ir 16,0 procentai) psichotropinės medžiagos – metamfetamimo, laikymo išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, o dėl 837,750 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis 379,585 g psichotropinės medžiagos – metamfetamimo, gabenimo ir perdavimo S. C. išteisintas, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Šiuo nuosprendžiu tai pat nuteisti S. C. ir R. L., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis, kuria N. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį dėl 2828,69 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis 459,230 g psichotropinės medžiagos metamfetamimo, laikymo išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o dėl 837,750 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis 379,585 g psichotropinės medžiagos metamfetamimo, gabenimo ir perdavimo S. C. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, ir dėl šių dalių priimtas naujas nuosprendis.

N. V. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų metamfetamimo laikymo) dvylikai metų laisvės atėmimo, 260 straipsnio 3 dalį (dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų metamfetamimo gabenimo ir perdavimo (kitokio platinimo) S. C.) – dvylikai metų ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės ir Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir nuteistajam N. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat pakeistas Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nuosprendis. Nustatyta nuteistajam N. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką pradėti skaičiuoti nuo 2011 m. liepos 8 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, iš nuteistojo N. V. išieškota jam tenkančios konfiskuotino turto (sodybos gyvenamojo namo patalpų, esančių Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini)) dalies vertę atitinkanti pinigų suma - 8300 Lt valstybei.

Pakeista nuosprendžio aprašomoji dalis ir nustatyta, kad nuteistasis S. C. labai didelį kiekį 379,585 g psichotropinių medžiagų – metamfetamino neteisėtai įgijo iš N. V..

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

N. V. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su R. L., nuo 2009 m. vasaros iki 2010 m. kovo 17 d. Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini) esančioje M. V. sodyboje, specialiai įrengtoje patalpoje, pasodino ir neteisėtai augino didelį kiekį – 1028 vnt. daigų – 4686,5 g narkotinės medžiagos kanapių.

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį jis nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, t. y. iki 2010 m. kovo 16 d., 21.30 val., savo gyvenamos vietos Kaune, (duomenys neskelbtini), pagalbinėje patalpoje – garaže, neteisėtai laikė 2828,69 g tris paketus baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 459,230 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino, kuris 2010 m. kovo 16 d. kratos metu buvo rastas ir paimtas.

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį jis nuteistas už tai, kad neteisėtai gabeno ir perdavė S. C. labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, t. y. 2010 m. kovo 16 d., apie 20 val., greitkelyje Kaunas–Vilnius automobiliu „Mercedes Benz A170“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiu V. H., neteisėtai gabeno 837,750 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 379,585 g – psichotropinės medžiagos metamfetamino, ir tą pačią dieną, apie 20.10 val., prie restorano „Bačkonys“ Kaišiadorių r., Žiežmarių sen., Bačkonių k., perdavė (kitaip platino) S. C..

Nuteistasis N. V. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio nagrinėjimo ribas, pažeidė BPK 316 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes išnagrinėjo prokuroro paduoto apeliacinio skundo dalį, kurią teismo posėdyje atšaukė aukštesnysis prokuroras, ir taip pasunkino nuteistojo teisinę padėtį. Nors buvo atšaukta apeliacinio skundo dalis, kurioje prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria N. V. buvo išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir pagal šį straipsnį pripažinti jį kaltu, paskiriant trylikos metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat skundo dalis dėl patalpų, kuriose buvo auginamos kanapės, konfiskavimo, tačiau teismas, nesant prokuroro skundo, vis viena neteisėtai jį nuteisė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nutarė išieškoti nuteistajam priklausančio turto dalies vertę atitinkančią pinigų sumą valstybei. Nuosprendyje visiškai neaptartas prokuroro apeliacinio skundo dalies atšaukimo klausimas. Kasatoriaus manymu, esant šioms aplinkybėms, apeliacinio teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu ir nuteisdamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už nusikaltimus, kurių nepadarė, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas buvo šališkas, pažeidė rungimosi principą ir BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes įrodymų tyrimą atliko paviršutiniškai, vienpusiškai, savo išvadas grindė tik spėjimais, prielaidomis bei prieštaringais įrodymais, nevertino N. V. teisinančių įrodymų, neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių.

Nuteistasis pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis neigė savo kaltę dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Įtarimai jam buvo pareikšti vadovaujantis vien kratų metu garaže ir S. C. automobilyje rasto labai didelio metamfetamino kiekio faktu. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent N. V. padarė šiuos nusikaltimus, byloje nėra. Nustatinėdamas faktines aplinkybes dėl garaže rasto metamfetamino, teismas analizavo kratos protokolą, liudytojų V. H., K. P., N. D., A. B. parodymus, vertino dalį liudytojų R. L. ir B. J. parodymų bei jų pagrindu išdėstė samprotavimus, kad Ž. D. negalėjo turėti didelio kiekio metamfetamino, tačiau šios išvados jokiais ištirtais įrodymais nepatvirtintos. Be to, teismas vertino ir tas aplinkybes, kad ant surastų paketų nebuvo rasta N. V. pirštų pėdsakų ar kitokių objektyvių įrodymų. Taigi teismo ištirtais įrodymais nustatyta tik nusikaltimo padarymo vieta, laikas ir būdas, tačiau neįrodyta, kad garaže rastas didelis metamfetamino kiekis priklausė nuteistajam, ir nepaneigtas kasatoriaus tvirtinimas, jog apie šią psichotropinę medžiagą jis nieko nežinojęs, o metamfetaminas galėjęs priklausyti Ž. D..

Darydamas išvadas dėl metamfetamino gabenimo ir perdavimo S. C., teismas taip pat preziumavo N. V. kaltę, ją grindė vien psichotropinės medžiagos radimo S. C. automobilyje faktu ir taip pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies ir 44 straipsnio 6 dalies, 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Vien faktas, kad pareigūnai turėjo operatyvinę medžiagą, jog kasatorius (duomenys neskelbtini) augino kanapes, neleidžia daryti išvados, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Be to, pats S. C. nurodė, kad automobilyje rastas metamfetaminas priklausė asmeniui, vardu L., liudytojais apklausti pareigūnai patvirtino nematę paketo perdavimo, specialisto išvada konstatuota, kad ant N. V. vairuoto automobilio bei jo vidinių paviršių nerasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų, ant paketo nerasta kasatoriaus pirštų pėdsakų. Taigi, byloje nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, kad N. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

Nuteistojo N. V. gynėjas advokatas Rimas Andrikis kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria N. V. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes įrodymus vertino remdamasis ne išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o apibendrintomis išvadomis, paremtomis prielaidomis, spėjimais ar nutylėjimais. Skunde pažymima, kad N. V. visą laiką neigė laikęs didelį kiekį metamfetamino, ir nurodė, kad narkotikai galbūt priklausė Ž. D., o teismo išvada, jog taip jis siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, nepagrįsta jokiais duomenimis. Narkotinių medžiagų suradimo N. V. gyvenamosios vietos garaže faktas savaime nėra jo kaltės įrodymas, nes gyvenamasis namas priklausė ne jam, ten gyveno ir lankėsi kiti asmenys. Teismas be pagrindo suteikė prioritetą ikiteisminio tyrimo metu duotiems liudytojų A. V. ir K. P. parodymams, prielaidomis pagrindė išvadas dėl liudytojos V. H. parodymų nepatikimumo‚ o išvadų dėl liudytojų N. D. ir A. B. parodymų vertinimo nuosprendyje išvis nepateikė. Kasatoriaus manymu, teismo teiginys, kad versija, jog garaže gyveno Ž. D., iškelta jau bylą nagrinėjant teisme, yra neteisingas, nes BPK 20 straipsnio prasme versijos atsiradimo laikas neturi reikšmės įrodinėjimo pagrįstumui. Kratos metu ant garaže surastų paketų su psichotropinėmis medžiagomis nebuvo rasta jokių N. V. pėdsakų, tačiau šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nepripažino svarbia. Netinkamai vertindamas įrodymus, teismas perkėlė įrodinėjimo naštą kaltinamajam ir nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo.

Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nuteistojo N. V. kaltės gabenus ir perdavus (kitaip platinus) S. C. labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino taip pat grindžiamos prielaidomis, prieštaravimais bei nutylėjimais. Teismas nepagrįstai atmetė nuteistųjų N. V. ir S. C. parodymus dėl jų susitikimo priežasties (pinigų skolinimo). Be to, vertindamas S. C. ir N. V. telefoninį pokalbį, teismas padarė prieštaringą išvadą: nors pripažino, kad telefoninis pokalbis iš esmės buvo be jokio turinio, tačiau konstatavo, kad jo metu buvo užmaskuotai kalbama. Byloje nustatyta, kad nuteistieji buvo susitikę greitkelyje Vilnius–Kaunas, tačiau nėra jokių duomenų, liudijančių, jog susitikimo metu N. V. perdavė S. C. labai didelį kiekį metamfetamino. Teismas, konstatavęs, kad N. V. turėjo galimybę perduoti psichotropinę medžiagą, padarė tik prielaidomis pagrįstą išvadą, kad ta medžiaga buvo neabejotinai perduota. Nuosprendyje liko neįvertinti ir net nenurodyti nuteistąjį teisinantys įrodymai: specialistų išvadų duomenys apie tai, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų nebuvo rasta nei ant automobilio „Mercedes Benz Al70“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo važinėjo N. V. 2010 m. kovo 16 d., vidinių paviršių, nei ant kratos metu paimtų N. V. rūbų, o N. V. pirštų atspaudų nebuvo rasta ant paketo, paimto iš S. C. vairuoto automobilio.

Nuteistojo N. V. ir jo gynėjo advokato Rimo Andrikio kasaciniai skundai atmestini.

Dėl N. V. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pagrįstumo ir BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi

Nesutikdami su N. V. nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kasatoriai ginčija įrodymų vertinimą, tam tikrų duomenų pripažinimą įrodymais ir vadovavimąsi jais priimant nuosprendį.

BPK 20 straipsnio prasme įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai. Ginčas, ar pakanka įrodymų, ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, paprastai galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme. Įrodymų vertinimo galutinis rezultatas yra šių teismų išvada dėl įrodymų pakankamumo, kuri reikalinga pripažinti teismo nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes įrodytomis arba ne. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir kasacinio teismo praktiką šiame teisme įrodymų vertinimo klausimas analizuojamas tik teisės taikymo aspektu, t. y. sprendžiama, ar teismams darant išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.

Kai pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas BPK 329 straipsnyje numatytais pagrindais ir priimamas naujas nuosprendis, apeliacinės instancijos teismas naujo nuosprendžio aprašomosios dalies surašymui taiko pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymo taisykles (BPK 331 straipsnio 1 dalis); naujojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodoma aplinkybės ir įrodymai, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvai, kuriais vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas atmeta ar kitaip įvertina įrodymus.

Patikrinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu konstatuotina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme skunduose minimų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta. Visos reikšmingos bylos aplinkybės išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai, įrodymai ištirti tiesiogiai, gauti duomenys teisiamajame posėdyje patikrinti įstatymo nustatyta tvarka. Teismas pripažino įrodyta, kad N. V. nustatytomis aplinkybėmis neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų bei gabeno ir perdavė (kitaip platino) S. C. labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, taip padarydamas dvi nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Nuteistojo kaltę teismas pagrindė liudytojų V. H., A. V., K. P., N. D., A. B., M. D., nuteistojo R. L. parodymais, įvykio vietos apžiūros, kratų protokolais, specialisto išvadomis, kitais byloje surinktais duomenimis. Teismas išsamiai išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė kaip nepagrįstas nuteistųjų N. V. bei S. C. pateiktas versijas, kad N. V. gyvenamosios vietos garaže rastos psichotropinės medžiagos neva priklausė mirusiam asmeniui Ž. D. ir kad N. V. neperdavė jokių psichotropinių medžiagų S. C., o pastarojo automobilyje paketą su metamfetaminu neva paliko asmuo, vardu L. Apeliacinio teismo apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus, jame išdėstyti motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė, kasatorių manymu, N. V. kaltę paneigiančius įrodymus, teismų išvados pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įrodymų visumos analizės rezultatu, o ne spėjimais ir prielaidomis, kaip nurodo kasatoriai. Tai, kad teismas įrodymus vertino nepalankiai nuteistajam N. V., nėra nei baudžiamojo proceso įstatymo, nei nekaltumo prezumpcijos, kaip teigiama nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde, pažeidimas. Nustatytos nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl BPK 316 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio 4 dalies nuostatų laikymosi

Nuteistasis N. V. kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 316 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes išnagrinėjo prokuroro paduoto apeliacinio skundo dalį, kurią teismo posėdyje atšaukė aukštesnysis prokuroras, ir taip pasunkino nuteistojo teisinę padėtį. Šie kasatoriaus argumentai atmestini.

Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad apeliantas turi teisę atšaukti apeliacinį skundą. Pagal BPK 316 straipsnio 2 dalį prokuroro paduotą skundą gali atšaukti aukštesnysis prokuroras, pagal šio straipsnio 3 dalį prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduodami iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą. Nors baudžiamojo proceso įstatyme nenurodyti prašymo atšaukti skundą formos (žodinės ar rašytinės) ir turinio reikalavimai, tačiau toks prašymas teismui turėtų būti pateikiamas raštu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184/2009).

Iš bylos medžiagos matyti, kad prašymų atšaukti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės paduotą apeliacinį skundą nebuvo pateikta nei iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, nei teismo posėdyje. Baigiamųjų kalbų metu prokuroras nurodė palaikantis prokurorės apeliacinį skundą ir manantis, kad Kauno apygardos teismo nuosprendis turėtų būti pakeistas. Tai, kad prokuroras išreiškė abejonę dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su N. V. pripažinimu kaltu dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, nelaikytina apeliacinio skundo atšaukimu, todėl tokia baigiamųjų kalbų metu išsakyta prokuroro nuomonė neįpareigoja teismo palikti skundą nenagrinėtą ir nutraukti teismo procesą.

Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį pabloginti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tada, jei dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, be to, tokio asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Prokurorė apeliaciniame skunde prašė pripažinti N. V. kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti atitinkamai trylikos metų ir trylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmes bei subendrinus šias bausmes su bausme, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, galutinę bausmę paskirti penkiolika metų laisvės atėmimo. Taip pat buvo prašoma konfiskuoti nusikaltimo priemonę – patalpas, kuriose buvo auginamos kanapės. Apeliacinės instancijos teismas, pagal paduotus apeliacinius skundus išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą ir priėmęs naują nuosprendį, nepasunkino N. V. teisinės padėties daugiau, nei buvo prašoma prokurorės apeliaciniame skunde. Šis teismas už du nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskyrė atitinkamai dvylika metų ir dvylika metų šešis mėnesius laisvės atėmimo, o galutinę subendrintą bausmę N. V. paskyrė keturiolika metų laisvės atėmimo. Iš nuteistojo pagrįstai išieškota valstybei konfiskuotino turto dalies vertę atitinkanti pinigų suma.

Darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismas N. V. tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pagrįstai jį nuteisė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nepadarė esminių kasaciniuose skunduose nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Kasacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo naikinti šio teismo nuosprendį ar grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo N. V. ir jo gynėjo advokato Rimo Andrikio kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Rimantas Baumilas

Vytautas Greičius