2016-02-02 Nr. AB-2775-3-61-3-04111-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1353-858/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04111-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 20. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Odore“ ir atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Odore“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Odore“ (toliau – ir UAB „Odore“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. ATK2-101/14 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą skirta 1 250 Lt bauda.

Pareiškėjas skunde nesutiko su Nutarimu ir teigė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo“ (toliau – ir Sprendimas) ūkio subjektui, prekiaujančiam alkoholiniais gėrimais, įsigalioja tik nuo registruoto pranešimo įteikimo momento. Pareiškėjui joks pranešimas įteiktas nebuvo, todėl jis neteisėtai patrauktas atsakomybėn už AKĮ 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą. Pareiškėjas skundą grindė Kauno apygardos teismo, Panevėžio apygardos teismo nutartimis ir nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose, kurie irgi, pareiškėjo teigimu, patvirtina Nutarimo neteisėtumą. Skunde pareiškėjas teigė, kad Departamentas priėmė skundžiamą Nutarimą, praleidęs AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą vieno mėnesio nuo pažeidimo nustatymo dienos naikinamąjį terminą. Tyrimą pradėjo ir visą medžiagą surinko policija, todėl vieno mėnesio terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo to momento, kai buvo nustatytos visos pagrindinės aplinkybės, kuriomis grindžiami įtarimai pareiškėjui. Vėlesnis aplinkybių papildymas ir patikslinimas negali lemti AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pradžios. Policijos surinktos medžiagos perdavimas Departamentui, kai policija buvo kompetentinga ir įgaliota pareiškėjui taikyti AKĮ 34 ir 35 straipsnius, nesudaro pagrindo skaičiuoti termino iš naujo.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, prekiaudamas alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 08.00 val., Kauno mieste esančioje prekybos vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), nesilaikė Sprendime nustatyto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo, ir padarė AKĮ 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą. Departamentas teigė, kad Nutarimą priėmė nepažeidęs AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, kadangi Departamentas 2014 m. liepos 29 d. pareiškėjui surašė protokolą Nr. ATK2-126, kuriame nurodytas faktinis ir teisinis AKĮ pažeidimo pagrindas. Protokolo surašymo diena ir yra pažeidimo nustatymo diena. Departamentas informaciją apie galimą pažeidimą gavo tik 2014 m. liepos 24 ir 25 dienomis. Pareiškėjo skunde išdėstyta subjektyvi nuomonė dėl termino praleidimo. Departamentas veikė teisėtai ir pagrįstai, pareiškėjo argumentai dėl nuobaudos skyrimo termino atmestini. Atsakovas kritiškai vertino ir pareiškėjo argumentus, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas ūkio subjektui, prekiaujančiam alkoholiniais gėrimais, įsigalioja tik nuo registruoto pranešimo įteikimo momento, o pranešimas įteiktas nebuvo. Atsakovas pažymėjo, kad ginčas kilo ne dėl Kauno miesto savivaldybės veiksmų, bet dėl Departamento 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo Nr. ATK2-101/14, todėl pareiškėjo argumentai dėl savivaldybės veiksmų šioje byloje nėra vertinami ir peržengia ginčo ribas. Pareiškėjo skunde nurodyti teismų sprendimai administracinių teismų praktikos neformuoja.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad Kauno miesto savivaldybė 2013 m. balandžio 10 d. išdavė licenciją Nr. 2242 pareiškėjui verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, nurodyta prekybos vieta: baras, (duomenys neskelbtini), Kaunas, prekybos laikas 0–24 val. Kauno miesto savivaldybės taryba Sprendimu, vadovaudamasi AKĮ 18 straipsnio 9 dalimi, nusprendė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val., be kita ko, ir prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kaune.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnai nustatė, kad 2014 m. birželio 22 d. apie 02.00 val. pareiškėjo darbuotoja J. P., pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), pardavė vieną plastikinį butelį alkoholinio gėrimo – alaus. Be to, Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnai nustatė, kad 2014 m. liepos 3 d. apie 01.56 val. pareiškėjo darbuotoja J. K. pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), pardavė asmeniui dvi skardines alaus „Obolon“. Taip pat, Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnai nustatė, kad 2014 m. liepos 14 d. apie 00.36 val. pareiškėjos darbuotoja R. B., pareiškėjui priklausančiame bare, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), prekiavo alkoholiniais gėrimais. Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovada 2014 m. liepos 18 d. raštais Nr. 20-26-S-l1847, Nr. 20-26-S-l1849, 2014 m. liepos 23 d. raštu Nr. 20-26-S-12074 Departamentui išsiuntė medžiagą dėl nustatytų pažeidimų tolimesniam nagrinėjimui pagal kompetenciją.

Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausieji specialistai 2014 m. liepos 29 d. protokole Nr. ATK2-126, vadovaudamiesi Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados 2014 m. liepos 18 d. raštais Nr. 20-26-S-l1847, Nr. 20-26-S-l1849 ir 2014 m. liepos 23 d. raštu Nr. 20-26-S-12074 atsiųsta medžiaga, nustatė, kad UAB „Odore“ priklausančiame bare, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, draudžiamu metu, nuo 22.00 val. iki 8 val., buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Taip UAB „Odore“ nesilaikė Sprendime nustatyto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22.00 val. iki 8.00 val. ribojimo, Kauno mieste esančioje prekybos vietoje, kurios adresas (duomenys neskelbtini), ir padarė AKĮ 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą, už kurį atsakomybė nustatyta AKĮ 34 straipsnio 3 dalyje. UAB „Odore“ 2014 m. rugpjūčio 20 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė nesutikimą dėl nurodyto pažeidimo.

Departamentas Nutarime, vadovaudamasis AKĮ 24, 35, 38 ir 39 straipsniais, 2014 m. liepos 29 d. protokolu Nr. ATK2-126 bei kita bylos medžiaga, nusprendė UAB „Odore“ skirti 1 250 Lt baudą. Konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 straipsnio 9 dalį, nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, įvertino nustatytas aplinkybes bei pavojingą pažeidimo pobūdį.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi AKĮ 18 straipsnio 9 dalimi, Sprendimu apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais (duomenys neskelbtini), Kaune, laiką nuo 22.00 val. iki 8.00 val., darė išvadą, jog pareiškėjui šis apribojimas turėjo būti taikomas. Savivaldybės Sprendimas laikytinas norminiu teisės aktu, kuris buvo skelbiamas tokiems teisės aktams nustatyta tvarka Kauno miesto savivaldybės tinklalapyje ir vietinėje spaudoje. Kad pareiškėjas žinojo apie Sprendimą, patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, jog pareiškėjas 2013 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl Sprendimo dalies panaikinimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo prašė sustabdyti Sprendimo dalies galiojimą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė ir tenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492-112/2014, išnagrinėjęs Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą, panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį ir UAB „Odore“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad administracinė byla dėl ginčijamos Sprendimo dalies Kauno apygardos administraciniame teisme dar neišnagrinėta, teismo posėdis atidėtas 2015 m. sausio 13 d. (teisminio proceso Nr. 3-62-3-02833-2013-6, administracinė byla Nr. I-2320/428-2014).

Teismas pabrėžė, jog Sprendimas yra norminis administracinis aktas, jo savivaldybė pareiškėjui neturėjo siųsti kaip individualaus administracinio akto, o be to, pareiškėjas aktyviais veiksmais patvirtino, kad operatyviai siekė ginti Sprendimu jo galimai pažeistas teises. Šioje byloje vertinamas Departamento Nutarimo, o ne Sprendimo, teisėtumas ir pagrįstumas. Taigi, pareiškėjui Kauno miesto savivaldybės tarybos Sprendimu buvo nustatyta pareiga laikytis apribojimo, draudžiančio prekybą alkoholiniais gėrimais (duomenys neskelbtini), Kaune, nuo 22.00 val. iki 8.00 val.

Pareiškėjas skunde iš esmės neneigė nustatytų faktinių aplinkybių, kad jis pažeidė nustatytą draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val., todėl, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pareiškėjas, prekiaudamas alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val., nesilaikė Sprendimu nustatyto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22.00 val. iki 8.00 val. ribojimo Kauno mieste esančioje prekybos vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

Teismas pabrėžęs, jog Departamentas tiek 2014 m. lapkričio 27 d. protokole Nr. ATK2-126, tiek Nutarime konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 straipsnio 9 dalį, nurodė, jog su tokiu pareiškėjo veikos kvalifikavimu nesutinka. Teismo nuomone, pareiškėjas objektyviai negalėjo pažeisti AKĮ 18 straipsnio 9 dalies, kuria savivaldybei suteikta teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, tačiau nenustatyti draudimai prekybai alkoholiniais gėrimais. Teismas sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjas nesilaikė Sprendime nustatyto prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiko apribojimo, tačiau jis tokiais savo veiksmais pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, draudžiantį prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Nors ir pareiškėjui išduotoje licencijoje nurodytas prekybos laikas 0–24 val., tačiau Sprendimu apribotas pareiškėjo vykdomoje prekybos vietoje prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22.00 val. iki 8.00 val. atitinka AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą dispoziciją. Pareiškėjo veiklos rūšis licencijoje nurodyta viešasis maitinimas, pardavimo būdas – gerti ten pat, prekybos vieta – baras, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismas pabrėžė, jog tai, kad pareiškėjo darbuotojos prekiavo alkoholiniais gėrimais 2014 m. birželio 22 d., 2014 m. liepos 3 d., 2014 m. liepos 14 d. neginčytinai byloje nustatyta ir iš esmės šių aplinkybių pareiškėjas neginčijo. Atsižvelgdamas į tai teismas darė išvadą, jog UAB „Odore“ padarytas pažeidimas nepakliūna į AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą išimtį, kai šis draudimas galėtų būti netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Teismas taikė įstatymo normą, kuri atitinka pareiškėjo atliktų veiksmų turinį. Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, teismas konstatavo, kad UAB „Odore“ pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. Pareiškėjui atsakomybė už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą nustatyta AKĮ 34 straipsnio 3 dalyje, kaip ir buvo nustatyta ginčijamame Nutarime. Pareiškėjui pažeidimo esmė buvo žinoma, o veikos perkvalifikavimas nepakeis ir nepablogins jo padėties bei neturės įtakos baudos dydžiui. Teismas pabrėžė, jog Departamentas detaliai įvertino pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes, kurios iš esmės pakartotos ir skunde teismui, todėl sutiktina su Departamento pateiktu faktiniu aplinkybių vertinimu ir paskirtu baudos dydžiu (nenustačius pareiškėjos atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių). Teismas taip pat pažymėjo, jog administracinių teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl pareiškėjo skunde nurodyti teismų sprendimai neturi įtakos vertinant pareiškėjo padarytą pažeidimą.

Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad Nutarimas priimtas praleidus vieno mėnesio terminą. Teismas vadovavosi AKĮ 35 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, jog šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų kontrolės institucijų tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo ATPK nustatyto turinio protokolą. AKĮ 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pabrėžė, jog, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Departamentas, 2014 m. liepos 24 d., 2014 m. liepos 25 d. gavęs informaciją iš Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato, 2014 m. liepos 28 d. surašė pareiškėjui protokolą, kuriame nurodytas faktinis ir teisinis AKĮ pažeidimo pagrindas, taigi, iki tol Departamentas negalėjo suvokti apie pareiškėjo padarytą pažeidimą, nes apie jį neturėjo jokios informacijos. Departamentas yra įgaliota institucija nagrinėti tokio pobūdžio pažeidimus. Teismas nelaikė procedūriniu pažeidimu aplinkybės, jog policija persiuntė Departamentui nagrinėti surinktą medžiagą. Teismo nuomone, tai, kad policija persiuntė Departamentui informaciją, negali pakeisti AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino skaičiavimo pradžios. Būtent nuo 2014 m. liepos 28 d. protokolo surašymo ir turi būti pradedamas skaičiuoti 1 mėnesio terminas, todėl Departamentas 2014 m. rugpjūčio 21 d. priėmęs Nutarimą nepraleido AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. Teismas konstatavo, kad Departamentas veikė teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų.

Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad pašalinus formalų pažeidimą, t. y. pripažinus, jog pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, iš esmės Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, kuriuo, nustatęs, jog pareiškėjas, prekiaudamas alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 08.00 val., nesilaikė Sprendimu nustatyto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22.00 val. iki 08.00 val. ribojimo, Kauno mieste esančioje prekybos vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), pareiškėjui skyrė 1 250 Lt dydžio baudą.

III. Pareiškėjas UAB Odore“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Odore“ skundą patenkinti ir panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ Nr. ATK2-101/14.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), reglamentuojančių ginčo teisinius santykius. Taisyklės yra specialusis teisės aktas, kuris numato savivaldybės tarybos sprendimo vykdymo tvarką, pagal kurią savivaldybės tarybos sprendimo vykdymo pradžia nesutampa su teisės akto įsigaliojimo data. Teismas ne tik netaikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų, bet ir nepagrindė tokios savo pozicijos jokiais motyvais, todėl teismas pažeidė materialinės bei procesinės teisės normas.

2. Tinkamas Taisyklių taikymas ir aiškinimas įrodo tiek Nutarimo, tiek ir teismo sprendimo neteisėtumą. Pagal Taisyklių 35 punktą, iki tinkamo informavimo momento (registruoto laiško gavimo) galioja licencijoje nustatyti reikalavimai ir nurodytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas. Vien Sprendimo priėmimas savaime teisinių pasekmių nagrinėjamu atveju UAB „Odore“ nesukūrė ir negalėjo sukurti. Tiek Nutarime, tiek teismo sprendime padarytos išvados yra visiškai nesuderinamos su Taisyklių 35 punktu.

3. Skundžiamo sprendimo neteisėtumą bei minėto aiškinimo pagrįstumą pagrindžia ir aktuali teismų (Kauno apygardos teismo, Panevėžio apygardos teismo) praktika analogiškose bylose.

4. Skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai ir neteisėtai Sprendimas įvertintas kaip norminis administracinis teisės aktas. Sprendimas yra skirtas konkrečiai asmenų grupei, apibrėžtai individualiais požymiais – adresais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014 jau yra konstatuota, kad Sprendimas yra individualus teisės aktas.

5. Teismas be jokio teisėto pagrindo UAB „Odore“ veiksmus kvalifikavo kaip AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą. Nutarimu UAB „Odore“ buvo nubausta už Sprendimo pažeidimą, o AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas yra pažeidžiamas tuo atveju, kai alkoholiniai gėrimai po 22 val. parduodami uždarytose pakuotėse ir (ar) išsinešimui. Šiuo atveju alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytose pakuotėse ir vartojimui vietoje. Be to, UAB „Odore“ negalėjo pasinaudoti gynybos teise dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo.

6. Teismas tinkamai neįvertino, jog Nutarimas yra priimtas praleidus AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį vieno mėnesio terminą. Teismas sukūrė ydingą precedentą, leidžiantį priimti AKĮ nurodytus nutarimus per neapibrėžtą laiką. Toks teismo precedentas suteikia teisę kompetentingai ir įgaliotai institucijai, praleidusiai sprendimo priėmimo terminą, persiuntinėti kitoms kompetentingos institucijoms surinktą medžiagą ir taip atnaujinti naikinamąjį terminą, pradedant jį skaičiuoti nuo to momento, kai informaciją gauna kitas kompetentingas subjektas. Tokia situacija yra ydinga ir nesuderinama nei su AKĮ reglamentavimu, nei su Lietuvos Respublikos teisinės sistemos principais.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas taip pat padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą pripažįstant Departamento 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. ATK2-101/14 konstatuotą AKĮ 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą teisėtu ir pagrįstu bei palikti Nutarimą galioti visa apimtimi.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, turėjęs įtakos priimant teismo sprendimą. Kvalifikavimo problematiką aiškinant ir taikant AKĮ 18 straipsnio 9 dalies ir 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus teismas išsprendė netinkamai, kas nulėmė neteisingą pažeidimo kvalifikaciją. AKĮ aiškiai įtvirtinta atsakomybė už AKĮ 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą įmonėms. Įvertinus tai, kad pats įstatymas numato, jog AKĮ 18 straipsnio 9 dalies apibrėžia ne tik teisę, bet ir pareigą įtvirtinant konkretų reikalavimą, už tokio reikalavimo pažeidimą įmonei gali buti pritaikyta atsakomybė pagal AKĮ 34 straipsnio 3 dalį.

AKĮ 18 straipsnyje yra įtvirtinta mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka t. y. minėtame straipsnyje nustatyti reikalavimai ūkio subjektams, kurie verčiasi mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Jeigu įstatymų leidėjas būtų norėjęs AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinti tik savivaldybei suteiktą teisę riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, jis nebūtų numatęs atsakomybės įmonėms už tokio ribojimo pažeidimus. Nagrinėjamu atveju, byloje draudimo, įtvirtinto AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte pažeidimas nebuvo nustatytas, nes alkoholiniai gėrimai buvo vartojami vietoje.

Tą patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Pareiškėjas nesilaikė savivaldybės nustatyto laiko apribojimo prekybai alkoholiniais gėrimais, todėl pažeidė AKĮ 18 straipsnio 9 dalies nuostatą, nes po 22 val. apskritai negalėjo vykdyti bet kokios prekybos alkoholiniais gėrimais. Be to, savivaldybė apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais turi teisę ne tik nuo 22 val. iki 8 val., bet ir kitu laiku, atsižvelgiant į individualias apribojimo aplinkybes. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų pažeidimas šioje byloje esančiomis aplinkybėmis negali būti konstatuotas, nes minėtas draudimas prekiauti nuo 22 val. iki 8 val. alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, yra neatsiejamai susijęs su jo išimtimi: pilstomų alkoholinių gėrimų pardavimu ar alkoholinių gėrimų pardavimu atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje viešojo maitinimo įmonėse, bet ne su savivaldybės teise apriboti ūkio subjektų prekybą laiko aspektu, kadangi, kaip ir minėta, apribojimai gali būti labai įvairūs laiko atžvilgiu.

Pareiškėjas UAB „Odore“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo UAB „Odore“ prašomo panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo Nr. ATK2-101/14 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“, kuriuo pareiškėjui už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą skirta 1 250 Lt (352,03 Eur) bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nors teismas nustatė, kad atsakovas netinkamai kvalifikavo veiką ir ją perkvalifikavo, t. y. pripažino, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, tačiau kartu sprendė, jog iš esmės atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kuriuo pareiškėjui skyrė 1 250 Lt (352,03 Eur) dydžio baudą būtent už jo konstatuoto pažeidimo padarymą.

Pareiškėjas UAB Odore“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundžiamą nutarimą panaikinti visa apimtimi. Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pareiškėjo veikos perkvalifikavimu ir prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažįstant skundžiamu nutarimu konstatuotą AKĮ 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą teisėtu ir pagrįstu bei palikti nutarimą galioti visa apimtimi. Proceso šalys pateiktuose apeliaciniuose skunduose, be kita ko, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai traktavo ginčui spręsti aktualų teisinį reguliavimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, su tokia pozicija sutinka ir dėl proceso šalių argumentų pasisako atskirai. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, todėl ji tikrina bylą, be kita ko, atsižvelgdama ir į šį reguliavimą.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog administracinėje byloje ginčo nekyla dėl to, kad Kauno miesto savivaldybė 2013 m. balandžio 10 d. išdavė licenciją Nr. 2242 pareiškėjui verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurioje nurodyta prekybos vieta yra baras, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, prekybos laikas 0–24 val. (b. l. 32), kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo“, vadovaudamasi AKĮ 18 straipsnio 9 dalimi, nusprendė apriboti pareiškėjui šioje vietoje prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. (b. l. 43). Ginčo nekyla ir dėl to, kad atsakovas, nustatęs, kad UAB „Odore“ priklausančiame bare, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, draudžiamu metu, nuo 22.00 val. iki 8 val., buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais, priėmė skundžiamą nutarimą dėl AKĮ 18 straipsnio 9 dalies nesilaikymo (b. l. 59-63). Taigi atsižvelgus į nurodytas faktines aplinkybes matyti, kad proceso šalys iš esmės nesutaria, pirma, dėl procedūrinių aspektų, susijusių su skundžiamu nutarimu, antra, ar pagrįstai pareiškėjui buvo inkriminuotas AKĮ 18 straipsnio 9 dalies pažeidimas ir ar pagrįstai šį vertinimą perkvalifikavo pirmosios instancijos teismas.

Pasisakydama nurodytais aspektais teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog, pareiškėjo teigimu, skundžiamas nutarimas buvo priimtas pažeidžiant AKĮ numatytą terminą. Vertinant nurodytą aspektą pabrėžtina, kad AKĮ (2014 m. liepos 1 d. redakcija) 35 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų kontrolės institucijų tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ir ATPK) nustatyto turinio protokolą. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog AKĮ 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyti dvejopo pobūdžio terminai. Ši teisės norma numato, kad institucijos, turinčios teisę nagrinėti tokio pobūdžio bylas, bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Tokių dviejų terminų nustatymas vienoje teisės normoje suponuoja, kad normoje nurodyti terminai negali būti supriešinti vienas su kitu ta prasme, kad vieno iš jų taikymas panaikintų galimybę taikyti kitą terminą. Pirmas iš nurodytų (vieno mėnesio) terminas yra procedūrinis terminas, kurio paskirtis – įpareigoti atitinkamas institucijas rūpestingai ir operatyviai atlikti joms įstatymo suteiktas kontrolės pareigas, t. y. šis terminas nustato privalomo elgesio laike modelį, tačiau savaime nepašalina galimybių taikyti atitinkamas ekonomines sankcijas pažeidėjams tais atvejais, kai, elgdamasi aktyviai ir šio termino ribose, institucija padarė klaidą, kuri vėliau buvo ištaisyta teismo. Antras iš nurodytų (trejų metų nuo pažeidimo padarymo dienos) terminas yra naikinamasis terminas, kurio praleidimas jau savaime panaikina galimybę taikyti pažeidimą padariusiam asmeniui atitinkamą ekonominę sankciją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-581-822/2015).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju skundžiamas nutarimas priimtas nepažeidžiant AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2014 m. liepos 24 d., 2014 m. liepos 25 d. gavo informaciją iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato apie galimą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo“ numatytų įpareigojimų nesilaikymą (b. l. 21), 2014 m. liepos 29 d. surašė pareiškėjui protokolą, kuriame buvo nurodytas faktinis ir teisinis AKĮ pažeidimo pagrindas (b. l. 78-79), o nutarimą priėmė 2014 m. rugpjūčio 21 d. (b. l. 59-63), t. y. nepraleidęs AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tai, jog Kauno miesto Dainavos policijos komisariatas persiuntė atsakovui nagrinėti surinktą medžiagą, negali pakeisti AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino skaičiavimo pradžios, atsižvelgus būtent į instituciją, kuri gauna informaciją apie padarytus pažeidimus ir yra AKĮ prasme priimti skundžiamą nutarimą ir spręsti dėl atitinkamos baudos skyrimo. Be to, svarbu yra ir tai, kad šiuo atveju nurodytą veiksmą dėl baudos skyrimo atliko būtent atsakovas, jis priėmė skundžiamą nutarimą pagal AKĮ 18 straipsnio 9 dalį, 34 straipsnio 3 dalį (b. l. 78-79).

Taigi nėra pagrindo spręsti, kad jau seniau buvo nustatytas pareiškėjo padarytas pažeidimas, tuo pačiu prasidėjo ir įstatymo numatyto vieno mėnesio termino eiga. Šiuo atveju pažeidimo nustatymo diena, nuo kurios skaičiuotinas vieno mėnesio terminas, taip pat negali būti laikoma 2014 m. liepos 15 d., 2014 m. liepos 18 d., kai buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai pareiškėjo darbuotojoms J. K., J. P., nes, pirma, šį procesinį veiksmą atliko ne atsakovas, o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariatas, antra, administracinio teisės pažeidimo protokolai buvo surašyti ne pareiškėjui (juridiniam asmeniui), o fiziniams asmenims, kuriems atsakomybė kilo ATPK 164 straipsnio 2 dalies pagrindu ir nebuvo inkriminuotas AKĮ atitinkamų normų pažeidimas (b. l. 50-51, 96-97).

Pažymėtina jog iš esmės tokio teisinio vertinimo buvo laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-964/2014. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje pažeidė AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą ir toliau vertintina, ar teismas tinkamai traktavo aktualų teisinį reguliavimą dėl pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas, atsakovas skųsdami priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai perkvalifikavo atsakovo konstatuotą AKĮ 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą ir sprendė, kad jis pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. Taigi šiuo atveju kyla pareiškėjui inkriminuotos veikos teisinio kvalifikavimo, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir 9 dalies atribojimo klausimas, kuris spręstinas sistemiškai žvelgiant į AKĮ tikslą ir padarytų pažeidimų pobūdį.

Teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad alkoholinių gėrimų mažmeninė prekyba yra ūkinė veikla, kuri patenka į Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 46 straipsnio 1 dalimi ginamą ūkinės veiklos laisvės sritį. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimą). Toks reguliavimas ir yra numatytas inter alia AKĮ, kuris reguliuoja teisinius santykius, priskirtinus viešajai teisei. Šiame įstatyme nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo yra siekiama pozityvių AKĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų, taip numatant ir įtvirtinant atitinkamus reikalavimus vertimuisi ūkine veikla, numatomas tam tikrų įpareigojimų laikymasis (AKĮ 1 str. 2 d., 4 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai, kad jis laikytųsi jam teisėtai nustatytų apribojimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2241/2012). Tokie numatyti ribojimai žvelgiant vien tik į AKĮ 18 straipsnį gali būti įvairūs.

Pažymėtina, jog ginčui aktualus AKĮ 18 straipsnis numato mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką. AKĮ 18 straipsnio 9 punktas numato, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Iš AKĮ 18 straipsnio 9 dalies formuluotės matyti, kad šioje normoje įtvirtinta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, įgyvendinama esant sąlygų visetui – tai prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai. Savo paskirtimi tai priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2144/2014, 2015 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1932-146/2015). Vis dėlto nors AKĮ 18 straipsnio 9 dalis numato savivaldybių tarybų teisę, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, tačiau šią savo teisę realizuodamos savivaldybių tarybos nėra atleistos nuo pareigos laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje suformuluotų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų.

Tuo tarpu AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas įtvirtina, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 nurodė, jog iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto normos (šiuo metu AKĮ 18 str. 3 d. 13 p., įsigaliojęs nuo 2012 m. rugsėjo 1 d.) lingvistinės ir loginės konstrukcijos matyti, jog ji savo pobūdžiu yra dvejopa: pirmoji jos dalis įtvirtina draudimą, t. y. uždraudžia alkoholinių gėrimų prekybą nuo 22 val. iki 8 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimams, o kita – įtvirtina išimtį iš bendros taisyklės, t. y. nustato, jog draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi iš normos formuluotės yra aišku, jog išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios, t. y. kartu egzistuojančios sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Iš šios normos rengimo travaux préparatoires taip pat matyti, jog juo buvo siekta nustatyti įmonių pareigą užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešami iš viešojo maitinimo vietų (žr. 2011 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP-744(2) aiškinamąjį raštą). Taigi įstatymų leidėjo tikslas, įtvirtinant nurodytą normą, buvo užtikrinti, kad ūkio subjektai, prisidengdami viešojo maitinimo veikla, negalėtų apeiti imperatyvių įstatymo reikalavimų ir išsineštinai alkoholiniais gėrimais prekiauti visą parą, taip paneigdami paties alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimo prasmę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-858-351/2013).

Atsižvelgus į AKĮ 18 straipsnio 9 dalį, AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktą nurodytų normų aiškinimą darytina išvada, kad šie pažeidimai pasireiškia skirtingo pobūdžio veikla. AKĮ 18 straipsnio 9 dalis numato diskrecijos teisę savivaldybių taryboms, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais ir tokio laiko ribojimo mato, laiko nėra konkrečiai numatoma.

Be to, tokiu laiku prekyba alkoholiniais gėrimais iš viso nėra galima. Tuo tarpu AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto esmė yra numatyti imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, kai ūkio subjektas turi imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Taigi šia norma nėra draudžiama inter alia visiškai prekiauti alkoholiniais gėrimais, bet turi būti laikomasi normoje numatytų ribojimų.

Pažymėtina, jog atsakomybė už numatytų įpareigojimų nesilaikymą, nesvarbu, ar būtų pažeidžiamas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas, ar savivaldybės numatytas ribojimo prekybos alkoholiu laikas (AKĮ 18 str. 9 d.) yra numatyta atskirai AKĮ 34 straipsnio 3 dalyje, numatant, inter alia už AKĮ 18 straipsnio 3 dalyje, 9 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo dviejų tūkstančių litų iki penkių tūkstančių litų bauda.

Nurodytas reguliavimas leidžia spręsti ir tai, kad įvardinta AKĮ 18 straipsnio 9 dalis, konkretus savivaldybės sprendimas, kuriuo nustatomas prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laikas, AKĮ 34 straipsnio 3 dalis gali būti pagrindu taikyti atsakomybę atitinkamam subjektui. Be to, šis nurodytas atskyrimas lemia, kad sprendžiant dėl tam tikrų įpareigojimų nesilaikymo, kvalifikuojant padarytą pažeidimą turi būti atsižvelgiama į konkretaus pažeidimo aplinkybes, sprendžiama, kokios normos dispoziciją jis atitinka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytų nuostatų turinį, teismų praktikoje pateiktą jų aiškinimą, pažymi, jog pareiškėjas galimai nesilaikė savivaldybės nustatyto laiko apribojimo prekybai alkoholiniais gėrimais, todėl jam buvo inkriminuotas būtent AKĮ 18 straipsnio 9 dalies pažeidimas, nes jis po 22 val. apskritai negalėjo vykdyti bet kokios prekybos alkoholiniais gėrimais. Tokį aiškinimą pagrindžia ir tai, kad pagal AKĮ 18 straipsnio 9 dalį savivaldybė apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais turi teisę ne tik nuo 22 val. iki 8 val., bet ir kitu laiku, atsižvelgiant į individualias apribojimo aplinkybes. Šiuo atveju administracinėje byloje draudimo, įtvirtinto AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte, pažeidimas nebuvo nustatytas, nes alkoholiniai gėrimai buvo vartojami vietoje, tą patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir byloje pateikta medžiaga (b. l. 22-25). Pareiškėjas taip pat iš esmės nebuvo nubaustas už tai, kad po 22 val. fiziniam asmeniui pardavė alkoholinius gėrimus vartoti ne vietoje, taip galimai pažeisdamas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintą imperatyvų draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais nustatytu paros metu (b. l. 25, 59-63). Dėl pirmiau nurodytų motyvų spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo galimai padarytą pažeidimą perkvalifikavo nepagrįstai.

Vertinant, ar pareiškėjui pagrįstai buvo inkriminuotas AKĮ 18 straipsnio 9 dalies pažeidimas, pažymėtina, jog žvelgiant į administracinės bylos aplinkybes matyti, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo“ pareiškėjui buvo nustatyta pareiga laikytis apribojimo, draudžiančio prekybą alkoholiniais gėrimais (duomenys neskelbtini), Kaune, nuo 22.00 val. iki 8.00 val. (b. l. 43), tačiau visų pirma nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šis sprendimas yra norminio pobūdžio.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1932-146/2015, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo“ dalies dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), teisėtumo, pagrįstumo, nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio savivaldybių tarybų sprendimai dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo laikytini individualiais teisės aktais, kurie suinteresuotų asmenų gali būti skundžiami administraciniam teismui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-2284/2013, 2014 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-967/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1315/2014, 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2144/2014, 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015). Atitinkamai, teismas šioje byloje sprendė, jog šis aktas yra individualaus pobūdžio. Pažymėtina, jog nors pareiškėjui atskirai toks aktas nebuvo įteiktas ir tai yra ydinga praktika, tačiau, kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, pareiškėjui buvo žinoma apie priimtą sprendimą ir juo nustatytus apribojimus, t. y. kad būtent šiuo sprendimu jam buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, nes pareiškėjas dėl priimto sprendimo panaikinimo į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi jau 2013 m. lapkričio 22 d. skundu, be to, kad toks ribojimas galiojo ginčui aktualu metu esant panaikintoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms dėl nurodyto sprendimo dalies sustabdymo. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad pareiškėjas skunde iš esmės neneigė nustatytų faktinių aplinkybių, kad jis pažeidė nustatytą draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 val. iki 8.00 val., kuris jam buvo numatytas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo“, kai jam apie taikomus ribojimus buvo žinoma (b. l. 21-22).

Visgi teisėjų kolegija, vertindama skundžiamą atsakovo nutarimą, atkreipia dėmesį į išskirtinės nagrinėjamos situacijos aplinkybes.

Iš AKĮ 18 straipsnio 9 dalies formuluotės matyti, kad šioje normoje įtvirtinta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, įgyvendinama esant sąlygų visumai – tai prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai. Tokio įpareigojimo nesilaikymas lemia ir atsakomybės taikymą, kai buvo nesilaikyta įpareigojimų numatytų tokiu konkrečiu savivaldybės sprendimu. Pažymėtina ir tai, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas. Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-151/2012, 2012 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-602-227/2012, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-502-1017/2014).

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas buvo kreipęsis į Kauno apygardos administracinį teismą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo“ dalies, kuriuo remiantis jam buvo apribotas prekybos alkoholiu laikas, panaikinimo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1932-146/2015 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas panaikino minėto Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo dalį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad priimtas administracinis aktas dėl prekybos alkoholiu laiko apribojimo neatitiko VAĮ 8 straipsnio numatytų reikalavimų, t. y. jis nebuvo pagrįstas objektyviais duomenims, sąlygojančiais pareiškėjo ūkinės veiklos ribojimą jau jo priėmimo metu.

Nurodytos situacijos specifika yra tai, kad nors ginčijamo nutarimo priėmimo metu egzistavo aplinkybė, kuri buvo pagrindas taikyti AKĮ 18 straipsnio 9 dalį, nes buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, kuriuo buvo apribotas pareiškėjui alkoholio pardavimo laikas, tačiau vėliau toks sprendimas buvo teismo pripažintas neteisėtu, nepagrįstu. Atitinkamai, teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju tokios paskirtos baudos taikymui lemiamą reikšmę turi tai, jog būtent teismo baigiamuoju aktu yra galutinai pripažinta, jog nepagrįstai buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas. Teismo aktas (įsiteisėjęs sprendimas) AKĮ taikymo prasme yra aktualus tuo, kad juo buvo konstatuota, kad nebuvo teisėto pagrindo apriboti pareiškėjo prekybos alkoholiu laiką, taip, be kita ko, ribojant Konstitucijos 46 straipsniu jam garantuojamą ūkinės veiklos laisvę. Tai, kad situacijos vertinimas pasikeitė po ginčijamo įsakymo priėmimo reiškia ne formalių pagrindų taikyti AKĮ nebuvimą, bet materialių (t. y. faktinių) sąlygų taikyti nurodytą nuostatą pasikeitimą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes spręstina, kad, įsigaliojus teismo sprendimui ir panaikinus sprendimą dėl prekybos alkoholiu laiko ribojimo, iš esmės neliko esminio baudos skyrimo teisinio pagrindo. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas turėjo licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais, numatant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką 0–24 val. (b. l. 32) ir šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje matyti, kad draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo“ neturėjo teisinio pagrindo, skundžiamas atsakovo nutarimas naikintinas.

Manytina, kad šiuo atveju priešingas situacijos aiškinimas iš esmės paneigtų AKĮ esmę, leistų taikyti ekonominę sankciją, neatsižvelgiant į tai, kad vėliau aktai, kuriais yra numatyti tam tikri ribojimai dėl prekybos alkoholiu, yra vėliau panaikinti kaip nepagrįsti ir (arba) neteisėti. Tokia praktika reikštų, kad institucijų klaidos, kurios šioje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje negalėtų būti ištaisytos, nulemtų ypač sunkias pasekmes asmeniui, nesant teisinio pagrindo joms atsirasti (žr. mutatis mutandis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2459/2012).

Toks teismo sprendimas yra priimamas atsižvelgus į tai, jog konstitucinis teisingumo principas yra neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas (inter alia 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. spalio 24 d., 2013 m. balandžio 30 d. nutarimus), taip pat kad konstitucinis teisinės valstybės principas įpareigoja paisyti teisėtų lūkesčių, užtikrinti jų apsaugą, nepažeisti proporcingumo, protingumo, teisingumo reikalavimų (žr. 2006 m. kovo 14 d. nutarimą, 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą). Šiuo atveju manytina, kad nurodytos situacijos vertinimas neatsižvelgus į tai, kad sprendimas, kuriuo buvo nustatyti įpareigojimai dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko, buvo panaikintas, iš esmės lemtų pernelyg formalaus ginčo dėl sprendimo priėmimą ir neatitiktų pirmiau minėto konstitucinio principo imperatyvo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šioje teismo nutartyje nurodytus argumentus, sprendžia, kad kitų proceso šalių argumentų (pvz., dėl skirtos baudos adekvatumo, kitų procesų šalių argumentų) vertinimas netenka prasmės.

Remdamasi tuo, kas nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino, taikė materialinės teisės normas bei vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priimtas sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Dėl pirmiau nurodytų motyvų atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas bei priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą atsakovo nutarimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Odore“ apeliacinį skundą tenkinti.

Atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. ATK2-101/14 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis