d492b286-e878-483e-8fb3-bb9416bdd79e · Kauno apygardos teismas

                                                                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-324-319/2017                                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16912-2015-0                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.6.1.;

                                                                                                                                                          2.4.6.4.3. (S)                                                                    KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 11 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Arūno Paštuolio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui,nuteistojo V.

M. gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. M. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Edvino Alosevičiaus apeliacinius skundus dėl (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 161 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).Pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir nubaustas 4 (ketveriems) metams laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirtÄ bausmę subendrinus apėmimo bÅ«du su 2016 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė jam paskirta 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo, pilnai įskaityta bausmė, atlikta pagal 2016 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nuosprendį.Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. kovo 26 d.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo sulaikymo dienos.Priteista iÅ¡ V. M. nukentėjusiajai I. A. 500 Eur (penki Å¡imtai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :V. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. kovo 21 d., laikotarpiu nuo 13.00 val. iki 20.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, žinodamas, kad I. A. ir M. K. yra nepilnametės, bei turėdamas tikslÄ išžaginti nepilnametę I. A., nupirkęs du butelius degtinės ir vienÄ butelį sidro, kuriuos iÅ¡gėrė kartu su nepilnametėmis I.

A., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., tokiu būdu nugirdė nepilnametes I. A. ir M. K., t. y. neturinčius 18 metų vaikus.V. M. pripažintas kaltu dėl to, kad 2015 m. kovo 21 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 21.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žinodamas, kad I. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra nepilnametė, po vaiko nugirdymo, nukentėjusiajai gulint ant lovos čiužinio esančio ant grindų, bandė paliesti nepilnametės I.

A. makÅ¡tį savo rankÄ kiÅ¡damas jai po kelnėmis, o Å¡iai pasiprieÅ¡inus, panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtÄ , t. y. sudavė tris kartus rankos kumščiu į veidÄ ir vienÄ kartÄ koja įspyręs į veidÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, deÅ¡inės akies vokuose- nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat panaudodamas psichinį smurtÄ , sakydamas „jei tu nori, kad tave parvežčiau namo, tu turi su manimi pasimylėti“, tokiu bÅ«du palaužęs nukentėjusiosios valiÄ ir atėmęs galimybę prieÅ¡intis, nukentėjusiajai gulint ant čiužinio, numovė jos apatines kelnaites, nusimovė kelnes ir apatines trumpikes, užgulė nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ savo kÅ«nu, įvedė savo varpÄ jai į makÅ¡tį ir prieÅ¡ nepilnametės nukentėjusiosios valiÄ atliko lytinį aktÄ , tai yra išžagino nepilnametę I.

A..(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas iÅ¡teisindamas V. M. pagal BK 161 straipsnio 2 dalį nurodė, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, jog V. M. bÅ«tų sÄ moningai aktyviais veiksmais siekęs priversti I. A. ir M. K. vartoti alkoholinius gėrimus ir jas nugirdęs. Tai, kad nepilnamečiai asmenys V. M. akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus, jis jų parÅ«pino, apibÅ«dina kaltinamÄ jį kaip neatsakingÄ suaugusį asmenį, tačiau baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

Pripažindamas V. M. kaltu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, teismas konstatavo, kad bylos įrodymų visuma patvirtina V. M. kaltę išžaginus nepilnametę I. A..Apeliaciniame skunde nuteistojo V. M. gynėjas praÅ¡o panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalį, kuria V. M. pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir priimti naujÄ , V. M. pilnai iÅ¡teisinantį nuosprendį.4.1. Skundo autorius nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad V. M. kaltę patvirtina nuoseklÅ«s nukentėjusiosios I.

A. parodymai ir byloje esančios specialistų iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas be jokių iÅ¡lygų kaip abejonių nekeliančius įvertino I. A. parodymus, jog jai padaryti sužalojimai yra V. M. suduotų smÅ«gių pasekmė, nors Å¡ių jos parodymų nepatvirtina jokie objektyvÅ«s faktiniai bylos duomenys. O kaltinamojo teiginiu, kad nukentėjusioji apgirtusi, jam pastÅ«mus, neiÅ¡laikė pusiausvyros ir atsitrenkusi į durų staktÄ susižalojo, teismas abejojo. Tačiau specialisto iÅ¡vadoje nenurodytas nei galimas tokių poveikių skaičius, nei tai, ar toks poveikis galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu bÅ«du, t. y. suduodant tris smÅ«gius kumščiu ir vienÄ kartÄ spiriant.

Joks specialistas nurodytų aplinkybių patikslinimui nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme. 4.2. Skundo autoriaus atkreipia dėmesį, kad pati nukentėjusioji I. A. nei vienoje savo apklausų ikiteisminio tyrimo metu galimai buvusio fizinio smurto nėra pabrėžusi, kaip priežasties, dėl kurios ji nesiprieÅ¡ino lytinio akto atlikimui, nors jo ir nenorėjo, savo sutikimÄ lytiÅ¡kai santykiauti su V. M. iÅ¡ esmės aiÅ¡kindama tuo, kad iÅ¡sigando jo grasinimo neparvežti namo ir Å¡i aplinkybė teismo įvertinta kaip „psichologinis spaudimas“, kuriuo I.

A. buvo psichologiÅ¡kai sugniuždyta o jos valia palaužta. Advokato vertinimu, tokia iÅ¡vada visiÅ¡kai nepagrįsta, nes visų pirma, I. A. ir M. K. patvirtino, kad įvykio dienÄ iÅ¡ globos namų jos pasiÅ¡alino savavaliÅ¡kai, todėl grįžimo taisyklėse numatytu laiku siekis bet kokia kaina Å¡ioje situacijoje menkai tikėtinas, be to, globos namai yra mieste, turinčiame pakankamai iÅ¡vystytÄ visuomeninio transporto sistemÄ , todėl toks grasinimo „neparvežti“ įvertinimas, kaip psichologiÅ¡kai sugniuždančio ir atimančio bet kokiÄ galimybę prieÅ¡intis seksualinei prievartai, neatlaiko kritikos ir privalomai sukelia abejones dėl tokio argumento pagrįstumo.

Advokato vertinimu, teismas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo kategoriÅ¡kai ir neginčijamai iÅ¡vadai, kad tas lytinis aktas buvo prievartinis. Å iame kontekste skundo autorius atkreipia dėmesį ir į 2016 m. gegužės 16 d. teisiamojo posėdžio metu I. A. duotus parodymus, kuriuose ji aiÅ¡kiai patvirtino, kad V. M. niekaip netrukdė jai iÅ¡eiti iÅ¡ buto nei kartu su M. K., nei tuomet, kai ji liko su juo bute viena. Vertinant prievartinio lytinio akto tikimybę, advokatas praÅ¡o įvertinti, kad praėjus vos keletui valandų po tariamo išžaginimo naudojant fizinį smurtÄ , teismo manymu sukėlusio itin dideles neigiamas psichologines ir fiziologines pasekmes, I.

A. jau lytiÅ¡kai santykiauja su kitu asmeniu V. R., kÄ patvirtino tiek ji pati, tiek minėtas liudytojas.4.3. Skundo autorius nurodo, kad ir paties lytinio akto su V. M. buvimas be I. A. parodymų, nepatvirtintas jokiais kitais faktiniais bylos duomenimis. I. A. beveik visuose parodymuose teigė, kad sperma iÅ¡bėgo ant patalynės ar ant lovos buvusio pledo, tačiau specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog ant vienų pateiktų tirti objektų spermos nerasta, o ant kitų pateiktų tirti objektų, tame tarpe ir ant I.

A. kelnaičių, kurias, jos parodymais, ji dėvėjo įvykio metu, rasta sperma nepriklauso V. M.. Tokius duomenis ir jų pagrindu neišvengiamai kylančias abejones dėl I. A. parodymų patikimumo, teismas privalėjo aiškinti kaltinamojo naudai, o ne nurodyti, kad minėta specialisto išvada atitinka I. A. nurodytas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir patvirtina V. M. kaltę.4.4. Skundo autorius detaliai analizuoja kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų M. K. bei A. I. parodymus apie tai, kad bute be merginų ir kaltinamojo buvo ir kitas asmuo, A.

I., kuris kartu su jais girtavo, aktyviai bendravo su I. A., jam išėjus, Å¡i teiravosi, ar A. I. dar grįš ir iÅ¡girdusi teigiamÄ atsakymÄ , atsisakė vykti su M. K. pas jos draugÄ T. L. ir „pasakė, kad liks pas V. ir lauks A.", V. M. iÅ¡vežus M. K. susitikti su T. L., I. A. bute liko viena objektyviai niekaip nenustatytÄ laiko tarpÄ . Kaip minėta, pagal specialisto iÅ¡vados duomenis, kad ant V. M. bute esančio čiužinio ir ant nukentėjusiosios įvykio dienÄ dėvėtų apatinių kelnaičių rasta sperma leidžia teigti, kad I.

A. jos nurodomu laiku galimai tikrai turėjo lytinių santykių ir kad jie buvo įvykio vietoje, bet ne su V. M., kadangi sperma ne jo. Skundo autoriaus vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės neleidžia kategoriÅ¡kai atmesti galimybės, kad lytinį kontaktÄ I. A. galėjo turėti ir su A. I., Å¡iam sugrįžus į butÄ , kai jame buvo vien I. A.. Joks tyrimas, siekiant nustatyti, ar nukentėjusiosios kelnaitėse ir ant čiužinio rasta sperma nepriklauso kuriam nors iÅ¡ minėtų asmenų, nėra atliktas.

Bet kuriuo atveju, ta aplinkybė, kad A. I. be V. M. yra vienintelis vyriÅ¡kos lyties asmuo, kurį visi be iÅ¡imties įvykio vietoje buvę asmenys nurodo dalyvavusį iÅ¡gertuvėse ir kuris turėjo galimybę atvykti į minėtÄ butÄ ten esant vienai I. A., nebuvo tinkamai iÅ¡tirta ikiteisminio tyrimo metu, bei įvertinta teisme.4.5. Skunde ginčijamas dar vienas skundžiamo nuosprendžio teiginys, jog specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina tarp V. M. ir I. A. buvus fizinį kontaktÄ , nes ant tirti pateiktų V.

M. striukės, megztinio ir bliuzono rasti violetinės spalvos medvilnės pluoÅ¡tai, kurie yra vienodi su I. A. megztinio trikotažo pluoÅ¡tas. Advokatas laiko, kad tokia iÅ¡vada nepagrįsta ir neatitinkanti faktinių aplinkybių. Jo įsitikinimu, teismo teiginys, kad minėti pluoÅ¡tai nuo vienų rÅ«bų ant kitų galėjo patekti tik tiesioginio kontakto metu yra vien teismo prielaida, padaryta savarankiÅ¡kai, nesiremiant jokiais objektyviais duomenimis: tokios konstatacijos minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nėra, byloje taip pat nėra ir jokios specialisto apklausos, patvirtinančios teismo nurodytÄ pluoÅ¡tų patekimo nuo vienų rÅ«bų ant kitų mechanizmo interpretacijÄ .

Byloje neginčijamai nustatyta, kad visi minėtų iÅ¡gertuvių dalyviai ilgÄ laikÄ buvo vienoje patalpoje, tame tarpe ir V. M. bei I. A., kurioje visi naudojosi ant žemės esančiais čiužiniais, dėl ko iÅ¡lieka niekuo nepaneigta galimybė, kad minėti pluoÅ¡tai nuo vienų rÅ«bų ant kitų tuo metu ir pateko. Advokato teigimu, bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į visas objektyviai nustatytas aplinkybes, teismas neturėjo jokio pagrindo minėtų pluoÅ¡tų vertinti, kaip įrodymo, patvirtinančio, kad V.

M. padarė BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Specialisto iÅ¡vadoje kategoriÅ¡kai nenurodyta, jog minėti medvilnės pluoÅ¡tai yra nuo konkretaus tyrimui pateikto megztinio, kas neleidžia atmesti galimybės, jog minėti pluoÅ¡tai ant V. M. rÅ«bų galėjo likti tiek nuo tyrimui pateikto, tiek ir nuo kito identiÅ¡ko medvilninio trikotažinio rÅ«bo.4.6. Skundo autoriaus vertinimu, apibendrinant visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad V. M. kaltu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį pripažintas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindžiant ne įrodymais, kategoriÅ¡kai ir neginčijamai patvirtinančiais kaltę, o tik prielaidomis.

Bylos nagrinėjimo eigoje nepaÅ¡alintos abejonės, bei neaiÅ¡kumai ir netikslumai neaiÅ¡kinti kaltinamojo naudai, tuo aiÅ¡kiai nesilaikant „ in dubio pro reo “ principo.Apeliaciniame skunde prokuroras praÅ¡o panaikinti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalį, kuria V. M. iÅ¡teisintas pagal BK 161 straipsnio 2 dalį ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: pripažinti V. M. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 161 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 30 parų areÅ¡to.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2dalimis 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir paskirti galutinę 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę. Kitas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.5.1. Skunde prokuroras nurodo, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino Å¡io nusikaltimo sudėties turinį ir nepagrįstai sprendė, kad V. M. veiksmai Å¡ios sudėties neatitinka. Ä®statymų leidėjas numatė, kad vaiko nugirdymÄ sudaro tokie suaugusiojo asmens veiksmai,kuriais vaikas skatinamas gerti svaigiuosius gėrimus.

Taigi, nors V. M. neįkalbinėjo, neragino gerti svaigiųjų gėrimų, t. y. nebuvo jokios prievartos vartoti alkoholį, tačiau atliko aktyvius veiksmus - žinodamas, kad bute yra alkoholio, pasikvietė, leido bÅ«ti bute ir vartoti bute buvusius alkoholinius gėrimus, t. y., parÅ«pino alkoholio bei sudarė sÄ lygas jį vartoti, tokiu bÅ«du skatino gerti alkoholinius gėrimus vaikÄ . Spręsdamas klausimÄ dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 161 straipsnio 2 dalies, sudėties požymių buvimo V.

M. veikoje, teismas bylos įrodymus vertino netinkamai, konstatavo, kad nors V. M. ir parÅ«pino alkoholinių gėrimų, sudarė sÄ lygas vartoti alkoholį, bet tai tik apibÅ«dina kaltinamÄ jį kaip neatsakingÄ suaugusį asmenį, kuris sudaro vaikams ydingÄ socialinę aplinkÄ ir kuri neigiamai veikia vaikų dvasinį, dorovinį ir socialinį vystymÄ si. Pagal baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, I. A. ir M. K. nugirdymas objektyviai pasireiÅ¡kė tuo, kad V. M. turėjo nusipirkęs alkoholio ir žinodamas, kad nepilnametės nori iÅ¡gerti, pasiÅ«lė Å¡ioms vartoti alkoholį jo bute, atsivežė į butÄ ir be tokių sÄ moningų V.

M. veiksmų vaikai nebÅ«tų buvęs nugirdyti (apsvaigęs). V. M. veikė tiesiogine tyčia, jis suvokė, kad vaikui siÅ«lo ir duoda svaigiuosius gėrimus, taip pat numatė, kad dėl pavartoto tokio didelio alkoholio kiekio nukentėjusiosios apsvaigs ir tokių padarinių norėjo, taigi, V. M. veikoje yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 161 straipsnio 2 dalyje, požymiai.6. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė jo skundÄ tenkinti, o prokuroro skundÄ atmesti, prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti.

7. Nuteistojo V. M. gynėjo Evaldo Liutkevičiaus ir prokuroro apeliaciniai skundai atmetami. Dėl nuteistojo advokato apeliacinio skundo 8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė baudžiamosios materialinės teisės normas, t. y., nepagrįstai V. M. pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, nes byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad jis išžagino nukentėjusiÄ jÄ , o teismas rėmėsi tik pačios nukentėjusiosios nenuosekliais, niekuo nepatvirtintais parodymais. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir todėl atmestini. 8.1.

BK 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už lytinį santykiavimÄ su žmogumi prieÅ¡ jo valiÄ , jei tokia veika padaroma panaudojant fizinį smurtÄ , grasinant tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Taigi, baudžiamajai atsakomybei atsirasti bÅ«tina įrodyti fizinį smurtÄ , grasinimÄ tuoj pat jį panaudoti, kitokį galimybės prieÅ¡intis atėmimÄ ar pasinaudojimÄ bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle ir lytinį santykiavimÄ .

Kai tokie veiksmai padaromi prieÅ¡ nepilnametį asmenį, veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 3 dalį.8.2. Nuteistasis V. M. neginčijo aplinkybių, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, buvo kartu su I. A. ir M. K., žinojo, kad jos nepilnametės, kartu su jomis vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau nuosekliai neigia lytiÅ¡kai santykiavęs su I. A. ir naudojęs prieÅ¡ jÄ smurtÄ . Visas apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad nesant kitų tiesioginių liudytojų, galinčių patvirtinti I.

A. išžaginimo faktÄ , negalima buvo kaltę grįsti tik pačios nukentėjusiosios parodymais. Kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka ir laiko, kad kaltinimas buvo grindžiamas ne tik nukentėjusiosios parodymais, bet ir byloje surinkta medžiaga, kuria neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje V. M. atliko jam inkriminuotus veiksmus, t. y. žinodamas, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, siekė su ja lytiÅ¡kai santykiauti, o jai nesutikus, panaudojo fizinį ir psichinį smurtÄ ir palaužęs nukentėjusiosios valiÄ ir atėmęs galimybę prieÅ¡intis, išžagino nepilnametę I.

A.. Kadangi nuteistojo, nukentėjusiosios bei kitų asmenų parodymuose buvo prieÅ¡taravimų, teismas visus bylos įrodymus iÅ¡tyrė, įvertino jų visetÄ bei kiekvienÄ atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius raÅ¡ytinius duomenis, o kitus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieÅ¡taraujančius neabejotiniems faktams. 8.3. Teisėjų kolegija mano, kad netikėti nukentėjusiosios I. A. parodymais ir jais nesivadovauti teismas neturėjo objektyvaus pagrindo, kadangi jos parodymai, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, dėl esminių aplinkybių yra nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki, neprieÅ¡taraujantys tarpusavyje, taip pat juos patvirtina ir iÅ¡tirti bei įvertinti liudytojų parodymai bei byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga.

Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, jog nukentėjusioji siekė apkalbėti nuteistÄ jį ir apkaltinti jį nebÅ«to sunkaus nusikaltimo padarymu. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta net tris kartus. Å ių apklausų metu ji iÅ¡samiai nurodė visas įvykio detales ir visose apklausose jas nurodė analogiÅ¡kai. Teisiamajame posėdyje ji nurodė mažiau įvykio detalių ir tai suprantama, nes Å¡i apklausa vyko praėjus žymiai daugiau laiko po įvykio, tačiau esmines aplinkybes ji nurodė nuosekliai ir analogiÅ¡kai, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose.

Negalima sutikti su skundo teiginiu, jog smurto panaudojimo fakto nepatvirtina specialisto išvados duomenys, kurie, pasak skundo autoriaus, nėra tikslūs. Specialisto išvadoje nustatyta, kad I. A. konstatuota poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, dešinės akies vokuose. Nors išvadoje nekonkretizuota, keliais trauminiais poveikiais galėjo būti padaryti sužalojimai, tačiau jai buvo sulaužyta nosis, hematomos dešinės akies abiejuose vokuose. Išvadoje teigiama, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, kas akivaizdžiai patvirtina, kad šie sužalojimai buvo padaryti ne mažiau vienu poveikiu.

Be to, specialisto iÅ¡vadoje apraÅ¡ytos nukentėjusiosios nurodytos jos sužalojimo aplinkybės, kur ji taip pat nuosekliai nurodė jai suduotų smÅ«gių lokalizacijÄ ir kiekį. Dėl nukentėjusiosios sužalojimo laikyti teisingais nukentėjusiosios parodymus – kad ji V. M. buvo sumuÅ¡ta ant lovos, o nuteistojo – kad ji susižalojo atsitrenkus į durų staktÄ , vertinti kritiÅ¡kai, kaip gynybinius, apylinkės teismui pagrįstai leido ir kitas raÅ¡ytinis objektyvus įrodymas – Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, kurioje nustatyta, kad ant pateiktos tirti audinio skiautės, iÅ¡kirptos iÅ¡ virÅ¡utinės čiužinio pusės paimtos apžiÅ«rint įvykio vietÄ rasta moters kraujo, kurio genotipas sutampa su I.

A. genotipu (2 t., b. l. 85-95). 8.4. Skunde apeliantas siekia paneigti ne tik fizinio, bet ir psichinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvimo faktÄ ir tuo pačiu prievartinio lytinio akto įvykdymo faktÄ , remiantis tuo, kad I. A. savo sutikimÄ lytiÅ¡kai santykiauti su V. M. pagrinde aiÅ¡kina ne jos sumuÅ¡imu, o tuo, kad ji iÅ¡sigando jo grasinimo neparvežti namo. Advokato teigimu, jai nebuvo pagrindo kuo skubiau grįžti į Å¡eimynÄ , be to, ji galėjo pati ten grįžti be V. M. pagalbos, visuomeniniu transportu, juo labiau, ko nepaneigė ir pati nukentėjusioji, ji bet kada iÅ¡ V.

M. buto galėjo savanoriÅ¡kai, niekieno netrukdoma pasiÅ¡alinti. AukÅ¡tesnysis teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka, nes jie neatspindi pilnos įvykio eigos, o skunde pasinaudota tik iÅ¡ konteksto iÅ¡rinktais, gynybai parankiais epizodais. Visų pirma, nesutiktina su advokatu, kad I. A. neakcentavo jos sumuÅ¡imo, nes ji visuose savo parodymuose nurodė, kad pradžioje nuteistasis, jai nesutikus mylėtis savo noru, sudavė net tirs kartus kumščiu į veidÄ , dar kartÄ spyrė į veidÄ , dėl ko jai iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas, ir tik paskui jis pasakė, kad jeigu ji nepasimylės su juo, neparveÅ¡ namo.

Taigi, jai baimę sukėlė ir tuo pačiu galimybę priešintis atėmė visuma V. M. jos atžvilgiu atliktų veiksmų, kurie buvo tiek fizinio, tiek ir psichinio pobūdžio. Šiuo atveju svarbu vertinti ne tik pavienius nukentėjusiosios ir nuteistojo veiksmus, bet ir paties nusikaltimo pobūdį, nukentėjusiosios amžių, socialinę padėtį. Kaip nustatyta bylos duomenimis, išgertuvių iniciatorė buvo nukentėjusiosios draugė M. K., kuri pažinojo V. M., pasitikėjo juo, žinojo, kad šis gali nupirkti išgerti.

Irma A. V. M. nepažinojo, tačiau važiavo kartu su drauge M. K.. V. M. kartu su jomis girtavo, paskui jis iÅ¡važiavo, grįžo su A. I., visi kartu girtavo, vėliau bute I. A. liko viena, nes nuteistasis kitus du iÅ¡vežė. PrieÅ¡ iÅ¡važiuodama M. K. jai liepė likti pas V. M., nes kitaip jis neparveÅ¡iÄ s jos namo. Nukentėjusioji buvo apgirtusi, norėjo miego, todėl atsigulė. Taigi, V. M. elgesys prieÅ¡ išžaginimÄ nedavė pagrindo manyti, kad jis turi tikslÄ jos atžvilgiu atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus ir todėl nekėlė nukentėjusiajai baimės, ji negalėjo numanyti, kaip Å¡is elgsis pasiÅ¡alinus kitiems asmenis.

Todėl visiÅ¡kai nepagrįsti skundo teiginiai, kad prievartinio lytinio akto buvimÄ paneigia pačios I. A. elgesys, jog ji dar prieÅ¡ išžaginimÄ turėjo galimybę pasiÅ¡alinti iÅ¡ buvo, tačiau savo noru liko su V. M. viena bute. Svarbu įvertinti ir nuteistojo bei nukentėjusiosios socialinį ir psichologinį santykį – jis yra pilnametis, žymiai už nukentėjusiÄ jÄ vyresnis vyras, įvykis vyksta Å¡io bute, tuo tarpu nukentėjusioji – nepilnametė, socialiai pažeidžiama, neturtinti tėvų, gyvenanti globos namuose, be to, nuteistojo ji beveik nepažinojo, todėl akivaizdu, kad vien pasilikimo nepažįstamo vyro bute faktas nukentėjusiajai turėjo kelti nesaugumo jausmÄ .

Pažymėtina, jog aplinkybė, kad nukentėjusioji po išžaginimo santykiavo su savo draugu, niekaip nepaneigia kitos byloje nustatytos aplinkybės, kad V. M. veiksmai jos atžvilgiu, tiek fizinis smurtas, tiek ir grasinimas neparvežti namo, palaužė jos valiÄ ir galimybę prieÅ¡inti bei, kad lytinis aktas jos atžvilgiu buvo prievartinis. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusios gyvenimo bÅ«das negali bÅ«ti pagrindas pateisinantis nuteistojo veiksmus nukentėjusios atžvilgiu ir leidžiantis abejoti nukentėjusios parodymais. 8.5.

TÄ aplinkybę, kad nukentusiÄ jÄ prieÅ¡ jÄ panaudotas psichinis smurtas iÅ¡ tiesų paveikė, patvirtina ir jos elgesys po išžaginimo. Kaip matyti ne tik iÅ¡ jos pačios, bet ir iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų parodymų, I. A. dėl išžaginimo niekur nesikreipė ir pedagogams bei socialiniams darbuotojams nieko nepasakojo. Apie tai ji pasisakė tik draugei M. K., kuri vėliau tai papasakojo A. I.. M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, (teisme ji parodymus pakeitė, tačiau juos apylinkės teismas pagrįstai laikė nepatikimais, skunde dėl Å¡ios liudytojos teisme duotų parodymų nepasisakyta, todėl jie neaptariami), kad kitÄ dienÄ po to, kai I.

A. liko pas V. M. bute, nukentėjusioji jai paskambino ir pasakė, kad V. M. seksualiai priekabiavo prie jos, Å¡i jam pasiprieÅ¡ino, tada jis sudavė smÅ«gius jai į nosį. KitÄ dienÄ jos susitiko vaikų namuose ir I. A. jai sakė, kad bijo nuteistojo, negali nieko pasakoti, nes jai bus blogiau. Liudytoja apklausta I. R., nukentėjusiosios įstatyminė atstovė, dirbanti socialine darbuotoja, parodė, kad matė I. A. veide sužalojimus, pradžioje nukentėjusioji sakė, kad sužalojimai atsirado jai nukritus nuo laiptų, tačiau vėliau pasakė tiesÄ , kad V.

M. jÄ išžagino, tačiau tai pasakojo su baime. Liudytojas V. R. taip pat parodė, kad draugė I. A. jam sakė, jog susižalojo krisdama nuo laiptų, tik vėliau pasakė apie išžaginimÄ . Tokie duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji buvo įbauginta ir tik kitų asmenų dėka prieÅ¡ jÄ Ä¯vykdytas nusikaltimas buvo iÅ¡aiÅ¡kintas.8.6. Atmestini apelianto argumentai, jog nukentėjusiosios parodymų teisingumo dėl jos išžaginimo nepagrindžia ir specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) ( 2t., b. l.

94) duomenys, kurioje konstatuota, jog nei ant vienų pateiktų tirti objektų (audinio skiaučių iškirptų iš viršutinės ir apatinės čiužinio pusės, I. A. viršutinių drabužių) spermos priklausančios V. M. nerasta, o ant I. A. kelnaičių, kurias ji dėvėjo įvykio metu, rasta sperma taip pat nepriklauso V. M.. Priešingai nei nurodyta skunde, šie duomenys nekelia abejonių I. A. parodymų patikimumu. Nors nuteistojo spermos ant tyrimui pateiktų objektų ir nebuvo rasta, tai neprieštarauja I.

A. parodymams ir nepaneigia aukščiau aptartų ir objektyviais bei teisingais laikytinų V. M. kaltę pagrindžiančių duomenų. Abejonių dėl padaryto nusikaltimo aptariami duomenys galėtų kelti, jei specialisto išvados būtų vieninteliai ir pagrindiniai kaltės įrodymai, tačiau šiuo atveju jie vertinami jau patikrintinų įrodymų visumoje. Nukentėjusioji neneigė, kad po išžaginimo ji intymiai bendravo su savo draugu, todėl tai, kad ant jos kelnaičių rasta sperma nepriklauso V.

M., taip pat jos parodymų nepaneigia. 8.7. Panašaus pobūdžio skunde išdėstyti argumentai ir dėl specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nepagrįsto vertinimo kaip V. M. kaltės įrodymo, nes, pasak nuteistojo advokato, kadangi išvadoje kategoriškai nenurodyta, jog minėti medvilnės pluoštai yra nuo konkretaus tyrimui pateikto megztinio, kas neleidžia atmesti galimybės, jog jie ant V. M. rūbų galėjo likti tiek nuo tyrimui pateikto, tiek ir nuo kito identiško medvilninio trikotažinio rūbo.

Kaip matyti iš specialisto išvados, ant tirti pateiktų V. M. striukės, megztinio ir bliuzono rasti violetinės spalvos medvilnės pluoštai, kurie yra vienodi su I. A. megztinio trikotažo pluoštais. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje konstatavo apylinkės teismas, žaginimo metu nukentėjusiajai buvo numautos tik kelnės ir apatinės kelnaitės, o kiti drabužiai nebuvo nurengti, todėl specialisto išvados duomenys patvirtina, jog tiesioginio kontakto metu, V. M. užgulant I. A., ir galėjo likti nukentėjusios viršutinių drabužių pluoštai ant nuteistojo viršutinių drabužių.

Taigi, nors nėra kategoriškos išvados, kad rasti pluoštai būtent nuo to megztinio, bet rūšinis priklausomumas, kuris buvo nustatytas, esant kitiems įrodymams, yra netiesioginis nuteistojo kaltę patvirtinantis įrodymas. Apeliacinio skundo teiginiai, jog minėti pluoštai nuo vienų rūbų ant kitų galėjo patekti ir kitomis aplinkybėmis ir kad ši versija niekuo nepaneigta, yra tik gynybinio pobūdžio deklaratyvūs teiginiai. Dėl netikslių ir nekonkrečių specialistų išvadų, specialistų neapklausimo, tikslu patikslinti šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsako, jog iš baudžiamojo proceso normų neišplaukia, kad byloje turi būti atlikti visi įmanomi tyrimai ir ekspertizės, ir kad to nepadarius pažeidžiama įrodinėjimo tvarka ar kaltinamojo procesinės teisės. Specialistų ir ekspertų žinių panaudojimas baudžiamajame procese būtinas tada, kai be jų išvadų neįmanoma nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių (kasacinė nutartis Nr. 2K-339/2011).

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti neabejotinas iÅ¡vadas dėl to, kad nuteistasis yra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Kiti apeliacinio skundo teiginiai dėl I. A. toje pačioje vietoje galimai lytiniu santykiavimu su kitu asmeniu, t. y. A. I., paremti ne faktais, o subjektyvia jo autoriaus nuomone, modeliuojant tariamai tik galimus, tikėtinus įvykius.8.8.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino V. M. kaltu padarius BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Teismas tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles, jo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.            Dėl prokuroro apeliacinio skundo 9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina prokuroro apeliacinio skundo ribose.

IÅ¡ prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, jog prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir V. M. pagal BK 161 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisino nepagrįstai. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , prokuroro apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl V.

M. iÅ¡teisinimo pagal BK 161 straipsnio 2 dalį yra pagrįstos, įrodymų vertinimas atliktas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas inkriminuotos veikos kvalifikavimui. 9.1. Atsakomybė pagal BK 161 straipsnio 2 dalį atsiranda už vaiko nugirdymÄ . Vaiko nugirdymÄ sudaro tokie suaugusio asmens veiksmai, kuriais vaikas verčiamas ar skatinamas gerti alkoholinius gėrimus ir dėl to jis pasigeria. Vertinant, ar yra visi bÅ«tini Å¡ios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai, bÅ«tina nustatyti, kad asmuo aiÅ¡kiai suvokė ir žinojo, jog neteisėti veiksmai atliekami prieÅ¡ vaikÄ , kad vaikas svaigiuosius gėrimus gėrė dėl to, kad buvo skatinamas ar verčiamas tai daryti ir vartodamas svaigiuosius gėrimus apsvaigo.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog V. M. žinojo, kad I. A. ir M. K. yra nepilnametės. Jis pats savo parodymuose nurodė, jog merginos nepilnametės supratęs iš to, kad jos gyvena vaikų namuose, be to, klausė jų amžiaus M. K.. Tačiau kiti bylos duomenys neduoda pagrindo daryti neginčytinos išvados, kad nuteistasis suvokė savo veiksmais skatinantis šias nepilnametes gerti alkoholinius gėrimus, kad galėjo numatyti, jog jos gali pasigerti. Bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnametės alkoholį vartojo ne V.

M. iniciatyva, o iÅ¡gertuves iniciavo M. K., nes norėjo iÅ¡gerti, dėl ko ir paskambino V. M.. TÄ patvirtina ji pati ir nukentėjusioji I. A., kuri taip pat kartu su M. K. savanoriÅ¡kai važiavo su V. M. į jo butÄ tikslu iÅ¡gerti alkoholinių gėrimų. V. M. atvežė jas į nuomojamÄ butÄ , kuriame buvo alkoholio. Abi merginos patvirtino, kad jis nevertė jų vartoti alkoholio. V. M. iÅ¡gertuvių metu du kartus buvo pasiÅ¡alinęs iÅ¡ buto, kur nepilnametės vienos, be jo, toliau vartojo alkoholį.

Å ias aplinkybes taip pat patvirtina ne tik V. M., tačiau ir pačios nepilnametės, taip pat ir liudytojas A. I., taip pat kurį laikÄ buvęs tame bute ir vartojęs su jomis alkoholį. Å ios aplinkybes pagrįstai leido apylinkės teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog nepilnametės alkoholį vartojo savo noru, niekieno neverčiamos, kas rodo sÄ moningÄ I. A. ir M. K. siekį apsvaigti, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad V. M. savo veiksmais siekė nugirdyti merginas. Taigi, V. M. leido nepilnametėms mergaitėms bÅ«ti jo bute, parÅ«pino alkoholinių gėrimų ir leido juos vartoti, tačiau neįkalbinėjo ir neragino to daryti.

Å iuo atveju svarbu vertinti ne tik jo paties veiksmų eigÄ , bet ir pačių nepilnamečių turėtÄ tikslÄ , parodytÄ iniciatyvÄ jį įgyvendinti bei jų amžių (16-17 metų). Todėl, vertinant aptartÄ , darytina neginčytina iÅ¡vada, jog V. M. veiksmų nėra pagrindo laikyti kaip vaiko vertimÄ ar skatinimÄ gerti alkoholinius gėrimus. 9.2. Aukščiau aptarti duomenys paneigia ir prokuroro skundo teiginius, jog V. M. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad vaikui siÅ«lo ir duoda svaigiuosius gėrimus ir numatė, kad dėl pavartoto tokio didelio alkoholio kiekio nukentėjusiosios apsvaigs ir tokių padarinių norėjo.

Kaltininko tyčios kryptingumÄ nugirdyti nepilnamečius turi pagrįsti bylos duomenys, tai reiÅ¡kia, kad jo veiksmai turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nukreipti į tikslÄ â€“ vaiko nugirdymÄ . Kaip minėta, Å¡iuo atveju V. M. atvežė nepilnametes į butÄ ir davė alkoholio, tačiau jokios prievartos ir siÅ«lymo jį gerti nebuvo, be to, jis kelis kartus buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ buvo, palikęs merginas vienas, dėl ko jos turėjo galimybę nevartoti alkoholio, pagaliau pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, tačiau to nepadarė, o prieÅ¡ingai, ir be V.

M. buvimo Å¡alia, savo noru vartojo alkoholį ir pasiekė norimo tikslo – apsvaigo, kad akivaizdžiai rodo, kad tikslo jas nugirdyti V. M. neturėjo. Byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, kad V. M. bÅ«tų sÄ moningai aktyviais veiksmais siekęs priversti I. A. ir M. K. vartoti alkoholinius gėrimus ir jas nugirdęs. Tarp sÄ moningų kaltininko veiksmų ir vaiko nugirdymo turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys. Kolegija konstatuoja, kad nenustatyta, jog I. A. ir M. K. svaigiuosius gėrimus gėrė todėl, kad buvo skatinamos ar kažkaip verčiamos tai daryti ir dėl tokių V.

M. veiksmų, vartodamos svaigiuosius gėrimus, apsvaigo, prieÅ¡ingai – neginčijamai patvirtinta tai, kad nepilnametės svaiginosi todėl, kad pačios to norėjo ir aktyviai to siekė, jų nereikėjo nei skatinti, nei versti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad V. M. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 161 straipsnio 2 dalyje požymių, todėl jis dėl Å¡ios veikos iÅ¡teisintas pagrįstai.

10. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu padaręs BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ Å¡iomis aplinkybėmis: „2015 m. kovo 21 d. laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 21.00 val., bute, adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žinodamas, kad I. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra nepilnametė, po vaiko nugirdymo <...>“. Apylinkės teismas V. M. dėl kaltinimo pagal BK 161 straipsnio 2 dalį, t. y. vaiko nugirdymo, iÅ¡teisino, o apeliacinės instancijos teismas aukščiau aptartomis aplinkybėmis tokioms pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms pritarė, taigi iÅ¡ pirmosios instancijos nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies įrodytomis pripažintų nusikaltimo aplinkybių (kaltinimo) turi bÅ«ti paÅ¡alinta V.

M. veikÄ apibÅ«dinanti aplinkybė, kad jis BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė „po vaiko nugirdymo“, todėl Å¡i nuosprendžio dalis yra keistina (BPK 328 str. 3 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, n u t a r i a : Nuteistojo V. M. gynėjo Evaldo Liutkevičiaus ir prokuroro apeliacinius skundus atmesti.(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendį pakeisti. IÅ¡ Å¡io nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies įrodytomis pripažintų nusikaltimo aplinkybių paÅ¡alinti aplinkybę, kad V.

M. BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė „po vaiko nugirdymo“. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                          Algirdas Jaliniauskas                                                                                                        ArÅ«nas PaÅ¡tuolis                                                                                                                   Rimas Å virinas