Court dismissed prisoner's claim for damages due to failed proof of property loss and non-compliant search.
Legislator summary
AI generatedThe court dismissed the prisoner's appeal seeking 10,000 EUR in damages for property loss and mental distress following an unrecorded search. Although the court acknowledged the search violated European Prison Rules, it found the plaintiff failed to prove the specific items were lost or destroyed by the authorities. Consequently, the court ruled that without established facts regarding the loss and a causal link to the state's actions, the conditions for state liability were not met.
Legislator headnote
AI generatedLRTĮ 84 str.; CK 6.271 str.: State liability for damages requires proof of unlawful state action, actual damage, and causation; subjective assertions of loss without corroborating evidence do not satisfy the burden of proof.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
?AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. eI1-7098-414/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01824-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 7 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisÄjas Rimantas Giedraitis teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo E. G., atstovaujamo advokato padÄjÄjos Ligitos BuzÅ«naitÄs, skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos priteisimo.
Teismas n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas E. G. kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5 000 Eur turtinÄ Å¾alÄ ir 5 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ . PareiÅ¡kÄjas skunde ir procesiniame dokumente âSkundas dÄl neturtinÄs ir turtinÄs žalosâ (Nr. DOK-27339; toliau â ir skundas) nurodÄ, kad atliekant bausmÄ 5-o lokalinio sektoriaus, 12-o bÅ«rio 4-oje gyvenamojoje patalpoje 2019 m. rugsÄjo 10 d. 13.45 val. buvo atlikta bendroji planinÄ krata, po kurios jis nerado savo rankÅ¡luosÄio, paklodÄs, užrašų knygelÄs ir rankų darbo vÄrinio.
Kratos metu vaizdo registratoriai nebuvo naudojami. TeikÄ skundus, kurie nebuvo iÅ¡ esmÄs nagrinÄjami, pateikti tik formalÅ«s atsakymai, nes nebuvo apklausti kratoje dalyvavÄ ir jas atlikÄ pareigÅ«nai, neatlikti tyrimai dÄl jo ir kitų nuteistųjų žalojimųsi. Atsakymuose nurodoma, jog kratos metu buvo rasti ir paimti daiktai, kurių nuteistiesiems neleidžiama turÄti, taÄiau nutylima, kokie tai daiktai, kur jie saugomi, kaip užfiksuotas jų paÄmimo faktas, nenurodomi kratÄ atlikÄ pareigÅ«nai.
DarÄ iÅ¡vadÄ , kad jo daiktus pareigÅ«nai pasisavino ir vÄliau sunaikino. Akcentavo, kad pagal Europos kalÄjimų taisyklų 54.8 punktÄ kaliniai turi dalyvauti atliekant jų asmeninÄs nuosavybÄs kratÄ , nebent dÄl kratos technikos ir galimos grÄsmÄs tai yra uždrausta. Visi kratos veiksmai neatitiko Europos kalÄjimų taisyklių nuostatų, todÄl atlikti neteisÄtai. DÄl neteisÄtų Alytaus pataisos namų pareigÅ«nų veiksmų patyrÄ 5 000 Eur turtinÄ Å¾alÄ â tiek vertina prarastus daiktus, įrodymų patvirtinanÄių turtinÄ Å¾alÄ neturi, ir 5 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ â prarado socialinius ryÅ¡ius, pablogÄjo santykiai su draugais ir artimaisiais, jautÄ priklausomybÄ nuo kitų valios, depresijÄ , dvasinius sukrÄtimus, pažeminimÄ , fizinį ir psichologinį skausmÄ , kankino nemiga, prarado pasitikÄjimÄ valstybinÄmis institucijomis, pradÄjo savižalotis, nes parastÄ rankÅ¡luostį padovanojo sesuo, todÄl jo vertÄ neįkainojama, užrašų knygelÄje buvo labai svarbÅ«s duomenys, vÄrinį darÄ pats ir įdÄjo labai daug darbo, paklodÄ buvo atsiuntÄ artimieji.
NurodÄ teismų praktikÄ , kurioje neretai konstatuojama, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Atsakovo Lietuvos valstybÄs atstovas â Alytaus pataisos namai (toliau â ir atsakovas, ir Alytaus PN) su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ ir procesiniame dokumente âDÄl duomenų pateikimo (Nr. DOK-26732; toliau â ir atsiliepimas) nurodÄ, kad bausmÄ pareiÅ¡kÄjas atliko drausmÄs grupÄje. 2019 m. rugsÄjo 10 d. jo miegamajame atlikta bendra neplaninÄ krata, kurios metu paimta vienas metalinis strypas, du savadarbiai vandens Å¡ildytuvai, metaliniai virbai, savadarbÄs bokso lentos, įvairiausių elektros instaliacijos kabelių.
Apie kratos metu rastus ir paimtus daiktus pažymÄta Bendrosios planinÄs kratos protokole. PareiÅ¡kÄjo nurodyti po kratos dingÄ daiktai protokole nÄra įvardyti, jie yra leidžiamų turÄti daiktų sÄ raÅ¡e, todÄl iÅ¡ nuteistųjų nepaimami. PareiÅ¡kÄjas pirmÄ kartÄ Ä¯ pataisos namų administracijÄ dÄl dingusių asmeninių daiktų kreipÄsi 2019 m. rugsÄjo 16 d., nors krata buvo atlikta 2019 m. rugsÄjo 10 d. Pataisos įstaigos administracijai pateiktuose skunduose duomenų apie patirtÄ turtinÄ Å¾alÄ nenurodÄ, todÄl nebuvo galimybÄs įvykio aplinkybes tikslinti, inicijuoti procesinio sprendimo pagal nusikalstamos veikos požymius priÄmimÄ .
Kratos metu vaizdo registratorius nebuvo naudojamas, nes toks imperatyvas teisÄs aktuose nÄra nustatytas. Koridoriaus vaizdo įrašų pateikti nÄra galimybÄs, nes tokie įraÅ¡ai saugomi ne ilgiau kaip penkias dienas. PareiÅ¡kÄjas jam pateiktų atsakymų neginÄijo Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka, apie kratos metu pareigÅ«nų netinkamai vykdytas jiems pavestas funkcijas duomenų nÄra. PareiÅ¡kÄjui buvo iÅ¡duoti pataisos įstaigos rankÅ¡luostis ir paklodÄ, kuriuos iÅ¡vykdamas etapu jis kaskart priduodavo, o atvykdamas gaudavo.
PareiÅ¡kÄjo aprÅ«pinimo patalyne bei inventoriumi kortelÄje yra įraÅ¡ai apie 2019 m. spalio 3 d. iÅ¡ jo paimtas dvi paklodes ir du rankÅ¡luosÄius. GinÄo laikotarpiu dÄl paklodÄs ir/ar rankÅ¡luosÄio iÅ¡davimo, pareiÅ¡kÄjas į pataisos įstaigos administracijÄ nesikreipÄ. PareiÅ¡kÄjui niekada nebuvo sudarytos iÅ¡skirtinÄs, blogesnÄs nei kitiems nuteistiesiems, bausmÄs atlikimo sÄ lygos. PareiÅ¡kÄjo teiginiai abstraktÅ«s, nepagrįsta ir konkreÄiai neįvardyta valstybÄs kaltÄ, taip pat priežastinis ryÅ¡ys tarp tariamo neteisÄto veiksmo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.
PareiÅ¡kÄjas nenurodÄ, kuo grindžiamas ir kaip apskaiÄiuotas žalos dydis, jo pretenzijos dÄl dingusių asmeninių daiktų neatitinka realios tikrovÄs, todÄl galimai jis siekia tik turtinÄs naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybÄs. PraÅ¡Ä skundÄ atmesti. PareiÅ¡kÄjui ir atsakovui apie posÄdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (ABTÄ® 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 3), pareiÅ¡kÄjas ir jo atstovÄ advokatÄ pareiÅ¡kÄ sutinkantys dÄl bylos nagrinÄjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka, jiems nedalyvaujant (Nr. Dok-27737).
Byla nagrinÄtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str. 3 d., 78 str. 6 d.). PareiÅ¡kÄjo skundas netenkintinas. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Alytaus PN, neturtinÄ Å¾alÄ , kildinamÄ iÅ¡ atsakovo neteisÄtų veiksmų atliekant kratÄ , po kurios dingo jo asmeniniai daiktai. Civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ).
Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kai valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs):
1) valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Å i aplinkybÄ konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).
Kita vertus, neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, padarytas neigiamas poveikis. NeturtinÄ Å¾ala konstatuojama tik tada, kai jÄ sukeliantys neteisÄti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄ ir kt. (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).
Bausmių vykdymo kodekso (toliau â ir BVK) 112 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems daromos kratos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (ginÄui aktuli redakcija, galiojo iki 2020 m. sausio 21 d.; toliau â ir Vidaus tvarkos taisyklÄs), 53 punkte reglamentuojama, kad nuteistųjų kratos darymo atvejus ir tvarkÄ nustato KalÄjimų departamento direktorius. KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau â ir KalÄjimų departamentas) direktoriaus 2014 m. rugsÄjo 10 d.
įsakymu Nr. V-362 patvirtintos LaisvÄs atÄmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (ginÄui aktuali redakcija, galiojo iki 2020 m. balandžio 3 d.; toliau â ir Instrukcija), 148-165 punktai reglamentuoja Kratų ir apžiÅ«rų atlikimo bendrÄ sias nuostatas, jų organizavimÄ ir atlikimo tvarkÄ . Nuteistųjų kratos yra viena iÅ¡ priemonių, kuria siekiama užtikrinti laisvÄs atÄmimo vietoje laikomų asmenų nuolatinÄ elgesio kontrolÄ, jų priežiÅ«rÄ . Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvÄs atÄmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiÅ«ros gali bÅ«ti planinÄs ir neplaninÄs (Instrukcijos 150 p.).
Jos atliekamos siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turÄti daiktų sÄ raÅ¡us neįtrauktus daiktus, aptikti pabÄgimui rengiamas vietas, surasti laisvÄs atÄmimo vietų teritorijoje besislapstanÄius suimtuosius arba nuteistuosius (Instrukcijos 148 p.). Kratas ir apžiÅ«ras atlieka laisvÄs atÄmimo vietų ir KalÄjimų departamento priežiÅ«ros ir kitų tarnybų pareigÅ«nai, kurie privalo bÅ«ti reiklÅ«s suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiÅ¡ki, nežeminti jų orumo, negadinti Å¡ių asmenų daiktų.
Kratų ir apžiÅ«rų metu gali bÅ«ti naudojamos techninÄs ir specialiosios priemonÄs, taip pat tarnybiniai Å¡unys (Instrukcijos 149 p.). Atlikus bendrÄ jÄ kratÄ , jei ji neįforminama Å¡ios instrukcijos 174 punkte nustatyta tvarka, t. y. rezultatai nÄra įraÅ¡omi į kamerų kratų ir techninių apžiÅ«rų apskaitos žurnalus (Instrukcijos 33 ir 34 priedai), suraÅ¡omas suvestinis protokolas. PaÄmus iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų daiktus, neįtrauktus į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turÄti daiktų sÄ raÅ¡us ar jiems pareiÅ¡kus pretenzijų dÄl kratos eigos, suraÅ¡omas protokolas (Instrukcijos 157 p.).
IÅ¡ nurodytų teisÄs aktų nuostatų matyti, kad kratų atlikimo organizavimas, jų tikslai bei atlikimo tvarka yra pakankamai detaliai reglamentuoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugsÄjo 10 d. pareiÅ¡kÄjo gyvenamojoje patalpoje buvo atliekama planinÄ krata. Bendrosios kratos plane pažymÄta, jog kratos tikslas â uždraustų daiktų paÄmimas. Kratos metu buvo suraÅ¡ytas âBendrosios planinÄs kratos protokolasâ (toliau â ir Protokolas), kuriame pažymÄta, kokie daiktai kratos metu buvo rasti ir paimti.
PareiÅ¡kÄjo nurodyti dingÄ daiktai (rankÅ¡luostis, paklodÄ, užrašų knygelÄ, vÄrinys) Protokole nÄra įraÅ¡yti. KratÄ atliko penki pareigÅ«nai, kurie tos paÄios dienos praneÅ¡imu apie kratos atlikimÄ ir jos metu rastus bei Saugumo valdymo skyriui perduotus nuteistiesiems neleidžiamus turÄti daiktus, informavo Alytaus PN direktorių. Kratos atlikimo faktas registruotas Kratų ir apžiÅ«rų atlikimo registro žurnale. MinÄti faktiniai bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad planinÄs kratos įforminimas atitiko kratų organizavimÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas (Instrukcijos 158-164 punktai).
Teismas pritaria atsakovo pozicijai, kad pagal Instrukcijos 165.9 punktÄ , atliekant gyvenamosios patalpos bendrÄ jÄ kratÄ , patalpoje gali bÅ«ti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis, taÄiau imperatyvus reikalavimas dÄl nuteistųjų atstovo dalyvavimo kratos metu, ar privalomo jo pasiraÅ¡ymo suvestiniame protokole, nÄra įtvirtintas. TodÄl pareiÅ¡kÄjo nurodyta aplinkybÄ, jog kratos metu nedalyvavo nuteistųjų atstovas, nelaikytina teisÄs aktų nuostatų, reglamentuojanÄių kratos atlikimÄ , pažeidimu.
LVAT savo nutartyse ne kartÄ yra akcentavÄs, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacija Å¡alims narÄms Nr. R (2006)2 âDÄl Europos kalÄjimų taisykliųâ yra rekomendacinio pobÅ«džio aktas Rekomendacijomis Europos SÄ jungos institucijos iÅ¡reiÅ¡kia savo nuomonÄ ir pasiÅ«lo gaires atitinkamais Bendrijos politikos klausimais, į kurias valstybÄs narÄs turÄtų atsižvelgti kurdamos savo vidaus teisÄ (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkriÄio 28 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2548-1062/2018, 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-1377/2012).
TodÄl pareiÅ¡kÄjo nurodyta aplinkybÄ, kad visi kratos veiksmai neatitiko Europos kalÄjimų taisyklių nuostatų, atmestina, nes minÄtos taisyklÄs ginÄo santykiams tiesiogiai netaikomos. Kratų organizavimui, atlikimui ir įforminimui taikytinos nacionalinÄs teisÄs normos, kurios, pagal bylos duomenis, nebuvo pažeistos. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad, atsakant į jo skundus (pretenzijas), nebuvo apklausti kratoje dalyvavÄ ir jas atlikÄ pareigÅ«nai, neatlikti tyrimai dÄl jo ir kitų nuteistųjų žalojimųsi.
PastebÄtina, kad į pataisos įstaigos administracijÄ dÄl dingusių daiktų pareiÅ¡kÄjas raÅ¡tu kreipÄsi tik 2019 m. rugsÄjo 16 d., t. y. praÄjus penkioms dienoms po kratos atlikimo. 2019 m. rugsÄjo 16 d., 2019 m. spalio 16 d. ir 2019 m. lapkriÄio 7 d. raÅ¡tuose pareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad krata buvo atliekama jam esant pas psichologÄ, kad kratos metu patalpoje turÄjo pasilikti nuteistasis, pareigÅ«nai turÄjo suraÅ¡yti suvestinį protokolÄ , kuriame kratÄ stebÄjÄs nuteistasis turÄjo pasiraÅ¡yti, nurodydamas, ar turi pretenzijų dÄl atliktos kratos, kratos metu turÄjo bÅ«ti įjungti vaizdo registratoriai.
KratÄ atlikÄ pareigÅ«nai jam priklausanÄius daiktus, t. y. rankÅ¡luostį, paklodÄ, užrašų knygelÄ ir vÄrinį, iÅ¡neÅ¡Ä ir iÅ¡metÄ, yra liudytojai, galintys paliudyti daiktų iÅ¡metimo faktÄ . DÄl to jis buvo priverstas save žalotis. PraÅ¡Ä iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodÄl pareigÅ«nai iÅ¡metinÄja jo asmeninius daiktus, iÅ¡saugoti kratos atlikimo vaizdo įraÅ¡us, apklausti 4-oje gyvenamojoje patalpoje buvusius nuteistuosius, kurie paliudytų pareiÅ¡kÄjui priklausanÄių daiktų paÄmimÄ , ir įpareigoti pareigÅ«nus paimtus daiktus grÄ Å¾inti.
Alytaus PN 2019 m. spalio 7 d., 2019 m. lapkriÄio 5 d. ir 2019 m. lapkriÄio 29 d. raÅ¡tais pareiÅ¡kÄjui paaiÅ¡kino, kad atliekant kratÄ patalpoje gali bÅ«ti paliktas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis, kad kratos metu buvo paimti daiktai, kurių nÄra nuteistiesiems leidžiamų turÄti daiktų sÄ raÅ¡e, o pareiÅ¡kÄjo asmeniniai daiktai paimti nebuvo, nurodytos teisÄs aktų nuostatos reglamentuojanÄios kratų organizavimÄ , patikino, kad vaizdo registratorius kratos metu nebuvo naudojamas, nurodÄ vaizdo registratorių naudojimÄ bei vaizdo įrašų saugojimÄ reglamentuojanÄius teisÄs aktus.
IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad skunduose (pretenzijose) praÅ¡ymų apklausti kratoje dalyvavusius pareigÅ«nus, atlikti tyrimÄ dÄl žalojimųsi, pareiÅ¡kÄjas nereiÅ¡kÄ. 2019 m. spalio 7 d. atsakyme yra įvertintas kratoje dalyvavusių pareigÅ«nų 2019 m. rugsÄjo 10 d. praneÅ¡imas, kuriame nurodyti kratos metu rasti ir paimti daiktai. Alytaus PN Resocializacijos skyriaus pažyma-rekomendacija âDÄl nuteistojo sustiprintos individualios priežiÅ«rosâ (toliau â ir Rekomendacija) ir Alytaus PN Resocializacijos skyriaus pažyma âDÄl nuteistojo E. G. psichologinio konsultavimoâ (toliau â ir Pažyma) patvirtina, kad atsakovui yra žinomos pareiÅ¡kÄjo autoagresyvaus ir suicidinio elgesio rizikos, todÄl pastoviai vykdomos psichologinio pobÅ«džio konsultacijos.
TeisÄs aktai nenumato, jog atliekant kratas privalomai turi bÅ«ti naudojami vaizdo registratoriai, todÄl atsakovo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kad kratos metu nebuvo nenaudojami vaizdo registratoriai, taip pat nuorodos į teisÄs aktus reglamentuojanÄius vaizdo registratorių naudojimÄ , vertintini pagrįstais. MinÄti bylos duomenys patvirtina, kad į pareiÅ¡kÄjo ne kartÄ raÅ¡tu reikÅ¡tas pretenzijas dÄl kratos atlikimo buvo reaguojama tinkamai. PastebÄtina ir tai, kad atsakovo pateiktoje Rekomendacijoje nurodoma, jog pareiÅ¡kÄjas, persipjaudamas kairÄ rankÄ , save žalojo ir prieÅ¡ planinÄ kratÄ , t. y. 2019 m. rugsÄjo 9 d.
Å iÄ aplinkybÄ patvirtina ir įraÅ¡ai E. G. Asmens sveikatos istorijos dokumentuose (toliau â ir Sveikatos istorija). Pažymos duomenimis, kratos atlikimo dienÄ jam buvo teikta psichologinÄ konsultacija. Rekomendacijos, Pažymos ir Sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjui ne kartÄ yra pasireiÅ¡kusi autoagresija, jam taikoma sustiprinta individuali priežiÅ«ra, todÄl skunde ir pareiÅ¡kÄjo į bylÄ pateiktame R. K. raÅ¡te âLiudytojasâ nurodytos aplinkybÄs dÄl savižalojimosi, negali bÅ«ti pripažįstamos susijusiomis iÅ¡imtinai tik su kratos atlikimu.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinÄ Å¾ala â tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad dÄl kratos atlikimo ir dingusių daiktų pablogÄjo santykiai su draugais ir artimaisiais, jautÄ priklausomybÄ nuo kitų valios, depresijÄ , dvasinius sukrÄtimus, pažeminimÄ , fizinį ir psichologinį skausmÄ , kankino nemiga, prarado pasitikÄjimÄ valstybinÄmis institucijomis, pradÄjo savižalotis, prarado socialinius ryÅ¡ius.
MinÄta, kad bylos duomenys patvirtina pareiÅ¡kÄjo savižalojimÄ si ir iki kratos atlikimo, todÄl aplinkybÄ, kad jis po kratos pradÄjo savižalotis, atmestina kaip nepagrįsta. Be to, paties pareiÅ¡kÄjo elgesys, t. y. kreipimasis į atsakovÄ dÄl galimai dingusių daiktų tik praÄjus penkioms dienoms po kratos atlikimo, leidžia abejoti neigiamų iÅ¡gyvenimų mastu ir intensyvumu. PareiÅ¡kÄjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ, todÄl tam tikri neigiami iÅ¡gyvenimai yra neiÅ¡vengiami.
PareiÅ¡kÄjo skunde nurodyti neigiami potyriai negali bÅ«ti pripažinti iÅ¡imtinai tik atliktos kratos pasekmÄmis, todÄl nÄra pagrindo konstatuoti patį neturtinÄs žalos pasireiÅ¡kimo faktÄ . CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų. PiniginÄ Å¾alos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalaujama atlyginti turtinÄ Å¾ala turi bÅ«ti tikra, o ne hipotetinÄ, konkreti ir įrodyta (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-703-858/2018). NagrinÄjamoje byloje teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi pareiÅ¡kÄjui pasiÅ«lÄ pateikti turtinÄs žalos (nuostolių) dydžio apskaiÄiavimÄ ir pagrindimÄ patvirtinanÄius įrodymus. PareiÅ¡kÄjas 2020 m. spalio 22 d. raÅ¡te (Nr. DOK-27339) nurodÄ, jog rankÅ¡luostį vertina 1 600 Eur suma, užrašų knygelÄ vertina 1 600 Eur suma, rankų darbo karolius vertina 1 400 Eur suma, paklodÄ vertina 400 Eur suma, nes Å¡ie daiktai buvo neįkainojami, juos praradÄs patyrÄ psichologinį sukrÄtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ .
TaÄiau toks žalos apibÅ«dinimas prilygsta CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam neturtinÄs žalos pasireiÅ¡kimui. Jokio konkretaus praÅ¡omos priteisti 5 000 Eur turtinÄs žalos (nuostolių) apskaiÄiavimo ir Å¡ios rūšies žalos įrodymų, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ. TodÄl net jei bÅ«tų daroma prielaida, jog pareiÅ¡kÄjas yra teisus dÄl neteisÄtų atsakovo veiksmų, pagal pareiÅ¡kÄjo pateiktus dokumentus ir paaiÅ¡kinimus, nebÅ«tų pagrindo realios turtinÄs žalos (nuostolių) Å¡ioje byloje nustatymui.
Kiekvieno individualaus ginÄo atveju byloje turi bÅ«ti nustatytos tam ginÄui iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingos aplinkybÄs, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojanÄias materialinÄs teisÄs normas. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas į atsakovÄ dÄl dingusių daiktų kreipÄsi tik praÄjus penkioms dienoms po atliktos kratos. Tokie nepakankamai aktyvÅ«s paties pareiÅ¡kÄjo veiksmai dingusių daiktų ir žalos faktui nustatyti, paneigia galimybÄ tvirtinti, kad daiktai dingo ar galÄjo dingti kratos metu.
Skunde nurodytos aplinkybÄs, kurios byloje nepatvirtintos jokiais kitais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais, laikytinos subjektyvia pareiÅ¡kÄjo nuomone, negalinÄia bÅ«ti pakankamu pagrindu iÅ¡vadai, jog nurodyti daiktai dingo ir dingo dÄl atsakovo (pareigÅ«nų) neteisÄtų veiksmų, galÄjusių lemti praÅ¡omos priteisti turtinÄs bei neturtinÄs žalos faktÄ . Kaip minÄta reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) gali bÅ«ti tenkinamas tik nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos institucijos neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . NagrinÄjamu atveju bÅ«tinosios valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos (atsakovo neteisÄti veiksmai, žalos faktas) nenustatyti, todÄl nÄra pagrindo valstybÄs civilinei atsakomybei kilti. DÄl nurodytų aplinkybių ir iÅ¡dÄstytų argumentų pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo E. G. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. TeisÄjas Rimantas Giedraitis