Legislator Case Law & Legislation
d48e8b58-4c69-4d1a-baa0-3191dca287d6 AI generated

Court dismissed prisoner's claim for damages due to failed proof of property loss and non-compliant search.

Case Number d48e8b58-4c69-4d1a-baa0-3191dca287d6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the prisoner's appeal seeking 10,000 EUR in damages for property loss and mental distress following an unrecorded search. Although the court acknowledged the search violated European Prison Rules, it found the plaintiff failed to prove the specific items were lost or destroyed by the authorities. Consequently, the court ruled that without established facts regarding the loss and a causal link to the state's actions, the conditions for state liability were not met.

Legislator headnote

AI generated

LRTĮ 84 str.; CK 6.271 str.: State liability for damages requires proof of unlawful state action, actual damage, and causation; subjective assertions of loss without corroborating evidence do not satisfy the burden of proof.

Keywords

AI generated
state liability prisoner search burden of proof property loss mental distress causation administrative appeal

Cited Legislation

AI generated
LRTĮ 84 str.
LRTĮ 87 str.
LRTĮ 88 str. 1 punktas
CK 6.251 str. 1 dalis
CK 6.271 str.
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI1-7098-414/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01824-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 7 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Giedraitis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. G., atstovaujamo advokato padėjėjos Ligitos BuzÅ«naitės, skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. G. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5 000 Eur turtinę žalÄ ir 5 000 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde ir procesiniame dokumente „Skundas dėl neturtinės ir turtinės žalos“ (Nr. DOK-27339; toliau – ir skundas) nurodė, kad atliekant bausmę 5-o lokalinio sektoriaus, 12-o bÅ«rio 4-oje gyvenamojoje patalpoje 2019 m. rugsėjo 10 d. 13.45 val. buvo atlikta bendroji planinė krata, po kurios jis nerado savo rankÅ¡luosčio, paklodės, užrašų knygelės ir rankų darbo vėrinio.

Kratos metu vaizdo registratoriai nebuvo naudojami. Teikė skundus, kurie nebuvo iÅ¡ esmės nagrinėjami, pateikti tik formalÅ«s atsakymai, nes nebuvo apklausti kratoje dalyvavę ir jas atlikę pareigÅ«nai, neatlikti tyrimai dėl jo ir kitų nuteistųjų žalojimųsi. Atsakymuose nurodoma, jog kratos metu buvo rasti ir paimti daiktai, kurių nuteistiesiems neleidžiama turėti, tačiau nutylima, kokie tai daiktai, kur jie saugomi, kaip užfiksuotas jų paėmimo faktas, nenurodomi kratÄ atlikę pareigÅ«nai.

Darė iÅ¡vadÄ , kad jo daiktus pareigÅ«nai pasisavino ir vėliau sunaikino. Akcentavo, kad pagal Europos kalėjimų taisyklų 54.8 punktÄ kaliniai turi dalyvauti atliekant jų asmeninės nuosavybės kratÄ , nebent dėl kratos technikos ir galimos grėsmės tai yra uždrausta. Visi kratos veiksmai neatitiko Europos kalėjimų taisyklių nuostatų, todėl atlikti neteisėtai. Dėl neteisėtų Alytaus pataisos namų pareigÅ«nų veiksmų patyrė 5 000 Eur turtinę žalÄ â€“ tiek vertina prarastus daiktus, įrodymų patvirtinančių turtinę žalÄ neturi, ir 5 000 Eur neturtinę žalÄ â€“ prarado socialinius ryÅ¡ius, pablogėjo santykiai su draugais ir artimaisiais, jautė priklausomybę nuo kitų valios, depresijÄ , dvasinius sukrėtimus, pažeminimÄ , fizinį ir psichologinį skausmÄ , kankino nemiga, prarado pasitikėjimÄ valstybinėmis institucijomis, pradėjo savižalotis, nes parastÄ rankÅ¡luostį padovanojo sesuo, todėl jo vertė neįkainojama, užrašų knygelėje buvo labai svarbÅ«s duomenys, vėrinį darė pats ir įdėjo labai daug darbo, paklodę buvo atsiuntę artimieji.

Nurodė teismų praktikÄ , kurioje neretai konstatuojama, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Alytaus pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Alytaus PN) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ ir procesiniame dokumente „Dėl duomenų pateikimo (Nr. DOK-26732; toliau – ir atsiliepimas) nurodė, kad bausmę pareiÅ¡kėjas atliko drausmės grupėje. 2019 m. rugsėjo 10 d. jo miegamajame atlikta bendra neplaninė krata, kurios metu paimta vienas metalinis strypas, du savadarbiai vandens Å¡ildytuvai, metaliniai virbai, savadarbės bokso lentos, įvairiausių elektros instaliacijos kabelių.

Apie kratos metu rastus ir paimtus daiktus pažymėta Bendrosios planinės kratos protokole. PareiÅ¡kėjo nurodyti po kratos dingę daiktai protokole nėra įvardyti, jie yra leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡e, todėl iÅ¡ nuteistųjų nepaimami. PareiÅ¡kėjas pirmÄ kartÄ Ä¯ pataisos namų administracijÄ dėl dingusių asmeninių daiktų kreipėsi 2019 m. rugsėjo 16 d., nors krata buvo atlikta 2019 m. rugsėjo 10 d. Pataisos įstaigos administracijai pateiktuose skunduose duomenų apie patirtÄ turtinę žalÄ nenurodė, todėl nebuvo galimybės įvykio aplinkybes tikslinti, inicijuoti procesinio sprendimo pagal nusikalstamos veikos požymius priėmimÄ .

Kratos metu vaizdo registratorius nebuvo naudojamas, nes toks imperatyvas teisės aktuose nėra nustatytas. Koridoriaus vaizdo įrašų pateikti nėra galimybės, nes tokie įrašai saugomi ne ilgiau kaip penkias dienas. Pareiškėjas jam pateiktų atsakymų neginčijo Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka, apie kratos metu pareigūnų netinkamai vykdytas jiems pavestas funkcijas duomenų nėra. Pareiškėjui buvo išduoti pataisos įstaigos rankšluostis ir paklodė, kuriuos išvykdamas etapu jis kaskart priduodavo, o atvykdamas gaudavo.

PareiÅ¡kėjo aprÅ«pinimo patalyne bei inventoriumi kortelėje yra įraÅ¡ai apie 2019 m. spalio 3 d. iÅ¡ jo paimtas dvi paklodes ir du rankÅ¡luosčius. Ginčo laikotarpiu dėl paklodės ir/ar rankÅ¡luosčio iÅ¡davimo, pareiÅ¡kėjas į pataisos įstaigos administracijÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėjui niekada nebuvo sudarytos iÅ¡skirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjo teiginiai abstraktÅ«s, nepagrįsta ir konkrečiai neįvardyta valstybės kaltė, taip pat priežastinis ryÅ¡ys tarp tariamo neteisėto veiksmo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, kuo grindžiamas ir kaip apskaičiuotas žalos dydis, jo pretenzijos dėl dingusių asmeninių daiktų neatitinka realios tikrovės, todėl galimai jis siekia tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. Prašė skundÄ atmesti. PareiÅ¡kėjui ir atsakovui apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (ABTÄ® 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 3), pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė advokatė pareiÅ¡kė sutinkantys dėl bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka, jiems nedalyvaujant (Nr. Dok-27737).

Byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str. 3 d., 78 str. 6 d.). PareiÅ¡kėjo skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, neturtinę žalÄ , kildinamÄ iÅ¡ atsakovo neteisėtų veiksmų atliekant kratÄ , po kurios dingo jo asmeniniai daiktai. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Å i aplinkybė konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Kita vertus, neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 112 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems daromos kratos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (ginčui aktuli redakcija, galiojo iki 2020 m. sausio 21 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 53 punkte reglamentuojama, kad nuteistųjų kratos darymo atvejus ir tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (ginčui aktuali redakcija, galiojo iki 2020 m. balandžio 3 d.; toliau – ir Instrukcija), 148-165 punktai reglamentuoja Kratų ir apžiÅ«rų atlikimo bendrÄ sias nuostatas, jų organizavimÄ ir atlikimo tvarkÄ . Nuteistųjų kratos yra viena iÅ¡ priemonių, kuria siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, jų priežiÅ«rÄ . Suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiÅ«ros gali bÅ«ti planinės ir neplaninės (Instrukcijos 150 p.).

Jos atliekamos siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡us neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius (Instrukcijos 148 p.). Kratas ir apžiÅ«ras atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiÅ«ros ir kitų tarnybų pareigÅ«nai, kurie privalo bÅ«ti reiklÅ«s suimtiesiems ir nuteistiesiems, korektiÅ¡ki, nežeminti jų orumo, negadinti Å¡ių asmenų daiktų.

Kratų ir apžiÅ«rų metu gali bÅ«ti naudojamos techninės ir specialiosios priemonės, taip pat tarnybiniai Å¡unys (Instrukcijos 149 p.). Atlikus bendrÄ jÄ kratÄ , jei ji neįforminama Å¡ios instrukcijos 174 punkte nustatyta tvarka, t. y. rezultatai nėra įraÅ¡omi į kamerų kratų ir techninių apžiÅ«rų apskaitos žurnalus (Instrukcijos 33 ir 34 priedai), suraÅ¡omas suvestinis protokolas. Paėmus iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų daiktus, neįtrauktus į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡us ar jiems pareiÅ¡kus pretenzijų dėl kratos eigos, suraÅ¡omas protokolas (Instrukcijos 157 p.).

Iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad kratų atlikimo organizavimas, jų tikslai bei atlikimo tvarka yra pakankamai detaliai reglamentuoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje buvo atliekama planinė krata. Bendrosios kratos plane pažymėta, jog kratos tikslas – uždraustų daiktų paėmimas. Kratos metu buvo surašytas „Bendrosios planinės kratos protokolas“ (toliau – ir Protokolas), kuriame pažymėta, kokie daiktai kratos metu buvo rasti ir paimti.

PareiÅ¡kėjo nurodyti dingę daiktai (rankÅ¡luostis, paklodė, užrašų knygelė, vėrinys) Protokole nėra įraÅ¡yti. KratÄ atliko penki pareigÅ«nai, kurie tos pačios dienos praneÅ¡imu apie kratos atlikimÄ ir jos metu rastus bei Saugumo valdymo skyriui perduotus nuteistiesiems neleidžiamus turėti daiktus, informavo Alytaus PN direktorių. Kratos atlikimo faktas registruotas Kratų ir apžiÅ«rų atlikimo registro žurnale. Minėti faktiniai bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad planinės kratos įforminimas atitiko kratų organizavimÄ reglamentuojančias teisės normas (Instrukcijos 158-164 punktai).

Teismas pritaria atsakovo pozicijai, kad pagal Instrukcijos 165.9 punktÄ , atliekant gyvenamosios patalpos bendrÄ jÄ kratÄ , patalpoje gali bÅ«ti paliekamas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis, tačiau imperatyvus reikalavimas dėl nuteistųjų atstovo dalyvavimo kratos metu, ar privalomo jo pasiraÅ¡ymo suvestiniame protokole, nėra įtvirtintas. Todėl pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, jog kratos metu nedalyvavo nuteistųjų atstovas, nelaikytina teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių kratos atlikimÄ , pažeidimu.

LVAT savo nutartyse ne kartÄ yra akcentavęs, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacija Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ yra rekomendacinio pobÅ«džio aktas Rekomendacijomis Europos SÄ jungos institucijos iÅ¡reiÅ¡kia savo nuomonę ir pasiÅ«lo gaires atitinkamais Bendrijos politikos klausimais, į kurias valstybės narės turėtų atsižvelgti kurdamos savo vidaus teisę (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2548-1062/2018, 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1377/2012).

Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad visi kratos veiksmai neatitiko Europos kalėjimų taisyklių nuostatų, atmestina, nes minėtos taisyklės ginčo santykiams tiesiogiai netaikomos. Kratų organizavimui, atlikimui ir įforminimui taikytinos nacionalinės teisės normos, kurios, pagal bylos duomenis, nebuvo pažeistos. Pareiškėjas teigia, kad, atsakant į jo skundus (pretenzijas), nebuvo apklausti kratoje dalyvavę ir jas atlikę pareigūnai, neatlikti tyrimai dėl jo ir kitų nuteistųjų žalojimųsi.

Pastebėtina, kad į pataisos įstaigos administracijÄ dėl dingusių daiktų pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu kreipėsi tik 2019 m. rugsėjo 16 d., t. y. praėjus penkioms dienoms po kratos atlikimo. 2019 m. rugsėjo 16 d., 2019 m. spalio 16 d. ir 2019 m. lapkričio 7 d. raÅ¡tuose pareiÅ¡kėjas nurodė, kad krata buvo atliekama jam esant pas psichologę, kad kratos metu patalpoje turėjo pasilikti nuteistasis, pareigÅ«nai turėjo suraÅ¡yti suvestinį protokolÄ , kuriame kratÄ stebėjęs nuteistasis turėjo pasiraÅ¡yti, nurodydamas, ar turi pretenzijų dėl atliktos kratos, kratos metu turėjo bÅ«ti įjungti vaizdo registratoriai.

KratÄ atlikę pareigÅ«nai jam priklausančius daiktus, t. y. rankÅ¡luostį, paklodę, užrašų knygelę ir vėrinį, iÅ¡nešė ir iÅ¡metė, yra liudytojai, galintys paliudyti daiktų iÅ¡metimo faktÄ . Dėl to jis buvo priverstas save žalotis. Prašė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl pareigÅ«nai iÅ¡metinėja jo asmeninius daiktus, iÅ¡saugoti kratos atlikimo vaizdo įraÅ¡us, apklausti 4-oje gyvenamojoje patalpoje buvusius nuteistuosius, kurie paliudytų pareiÅ¡kėjui priklausančių daiktų paėmimÄ , ir įpareigoti pareigÅ«nus paimtus daiktus grÄ Å¾inti.

Alytaus PN 2019 m. spalio 7 d., 2019 m. lapkričio 5 d. ir 2019 m. lapkričio 29 d. raÅ¡tais pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kino, kad atliekant kratÄ patalpoje gali bÅ«ti paliktas jos tvarkdarys ar kitas nuteistasis, kad kratos metu buvo paimti daiktai, kurių nėra nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡e, o pareiÅ¡kėjo asmeniniai daiktai paimti nebuvo, nurodytos teisės aktų nuostatos reglamentuojančios kratų organizavimÄ , patikino, kad vaizdo registratorius kratos metu nebuvo naudojamas, nurodė vaizdo registratorių naudojimÄ bei vaizdo įrašų saugojimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad skunduose (pretenzijose) praÅ¡ymų apklausti kratoje dalyvavusius pareigÅ«nus, atlikti tyrimÄ dėl žalojimųsi, pareiÅ¡kėjas nereiÅ¡kė. 2019 m. spalio 7 d. atsakyme yra įvertintas kratoje dalyvavusių pareigÅ«nų 2019 m. rugsėjo 10 d. praneÅ¡imas, kuriame nurodyti kratos metu rasti ir paimti daiktai. Alytaus PN Resocializacijos skyriaus pažyma-rekomendacija „Dėl nuteistojo sustiprintos individualios priežiÅ«ros“ (toliau – ir Rekomendacija) ir Alytaus PN Resocializacijos skyriaus pažyma „Dėl nuteistojo E. G. psichologinio konsultavimo“ (toliau – ir Pažyma) patvirtina, kad atsakovui yra žinomos pareiÅ¡kėjo autoagresyvaus ir suicidinio elgesio rizikos, todėl pastoviai vykdomos psichologinio pobÅ«džio konsultacijos.

Teisės aktai nenumato, jog atliekant kratas privalomai turi bÅ«ti naudojami vaizdo registratoriai, todėl atsakovo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kad kratos metu nebuvo nenaudojami vaizdo registratoriai, taip pat nuorodos į teisės aktus reglamentuojančius vaizdo registratorių naudojimÄ , vertintini pagrįstais. Minėti bylos duomenys patvirtina, kad į pareiÅ¡kėjo ne kartÄ raÅ¡tu reikÅ¡tas pretenzijas dėl kratos atlikimo buvo reaguojama tinkamai. Pastebėtina ir tai, kad atsakovo pateiktoje Rekomendacijoje nurodoma, jog pareiÅ¡kėjas, persipjaudamas kairę rankÄ , save žalojo ir prieÅ¡ planinę kratÄ , t. y. 2019 m. rugsėjo 9 d.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir įraÅ¡ai E. G. Asmens sveikatos istorijos dokumentuose (toliau – ir Sveikatos istorija). Pažymos duomenimis, kratos atlikimo dienÄ jam buvo teikta psichologinė konsultacija. Rekomendacijos, Pažymos ir Sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui ne kartÄ yra pasireiÅ¡kusi autoagresija, jam taikoma sustiprinta individuali priežiÅ«ra, todėl skunde ir pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktame R. K. raÅ¡te „Liudytojas“ nurodytos aplinkybės dėl savižalojimosi, negali bÅ«ti pripažįstamos susijusiomis iÅ¡imtinai tik su kratos atlikimu.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl kratos atlikimo ir dingusių daiktų pablogėjo santykiai su draugais ir artimaisiais, jautė priklausomybę nuo kitų valios, depresijÄ , dvasinius sukrėtimus, pažeminimÄ , fizinį ir psichologinį skausmÄ , kankino nemiga, prarado pasitikėjimÄ valstybinėmis institucijomis, pradėjo savižalotis, prarado socialinius ryÅ¡ius.

Minėta, kad bylos duomenys patvirtina pareiÅ¡kėjo savižalojimÄ si ir iki kratos atlikimo, todėl aplinkybė, kad jis po kratos pradėjo savižalotis, atmestina kaip nepagrįsta. Be to, paties pareiÅ¡kėjo elgesys, t. y. kreipimasis į atsakovÄ dėl galimai dingusių daiktų tik praėjus penkioms dienoms po kratos atlikimo, leidžia abejoti neigiamų iÅ¡gyvenimų mastu ir intensyvumu. PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikri neigiami iÅ¡gyvenimai yra neiÅ¡vengiami.

PareiÅ¡kėjo skunde nurodyti neigiami potyriai negali bÅ«ti pripažinti iÅ¡imtinai tik atliktos kratos pasekmėmis, todėl nėra pagrindo konstatuoti patį neturtinės žalos pasireiÅ¡kimo faktÄ . CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad reikalaujama atlyginti turtinė žala turi bÅ«ti tikra, o ne hipotetinė, konkreti ir įrodyta (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2018). Nagrinėjamoje byloje teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi pareiÅ¡kėjui pasiÅ«lė pateikti turtinės žalos (nuostolių) dydžio apskaičiavimÄ ir pagrindimÄ patvirtinančius įrodymus. PareiÅ¡kėjas 2020 m. spalio 22 d. raÅ¡te (Nr. DOK-27339) nurodė, jog rankÅ¡luostį vertina 1 600 Eur suma, užrašų knygelę vertina 1 600 Eur suma, rankų darbo karolius vertina 1 400 Eur suma, paklodę vertina 400 Eur suma, nes Å¡ie daiktai buvo neįkainojami, juos praradęs patyrė psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, depresijÄ .

Tačiau toks žalos apibūdinimas prilygsta CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam neturtinės žalos pasireiškimui. Jokio konkretaus prašomos priteisti 5 000 Eur turtinės žalos (nuostolių) apskaičiavimo ir šios rūšies žalos įrodymų, pareiškėjas nepateikė. Todėl net jei būtų daroma prielaida, jog pareiškėjas yra teisus dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus ir paaiškinimus, nebūtų pagrindo realios turtinės žalos (nuostolių) šioje byloje nustatymui.

Kiekvieno individualaus ginčo atveju byloje turi bÅ«ti nustatytos tam ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į atsakovÄ dėl dingusių daiktų kreipėsi tik praėjus penkioms dienoms po atliktos kratos. Tokie nepakankamai aktyvÅ«s paties pareiÅ¡kėjo veiksmai dingusių daiktų ir žalos faktui nustatyti, paneigia galimybę tvirtinti, kad daiktai dingo ar galėjo dingti kratos metu.

Skunde nurodytos aplinkybės, kurios byloje nepatvirtintos jokiais kitais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais, laikytinos subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, negalinčia bÅ«ti pakankamu pagrindu iÅ¡vadai, jog nurodyti daiktai dingo ir dingo dėl atsakovo (pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų, galėjusių lemti praÅ¡omos priteisti turtinės bei neturtinės žalos faktÄ . Kaip minėta reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Nagrinėjamu atveju bÅ«tinosios valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos (atsakovo neteisėti veiksmai, žalos faktas) nenustatyti, todėl nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti. Dėl nurodytų aplinkybių ir iÅ¡dėstytų argumentų pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. G. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Rimantas Giedraitis