d48a5aba-d350-48b4-bc01-affebb6fef1e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1978-643/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01889-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė,

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo G. G. (G. G.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G. G. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl servituto panaikinimo. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras, I. G. P., K. G., E. G., M. G.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas G. G. (G. G.) elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis 2023 m. birželio 28 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT), praÅ¡ydamas panaikinti 274 kv. m ploto kelio servitutÄ (tarnaujantį) per žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), kuris nustatytas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ä®sakymas) ir NŽT 2016 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad servitutu niekas nesinaudoja. Kartu su praÅ¡ymu pateikė ir praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: iki bus iÅ¡nagrinėta byla įpareigoti NŽT „sustabdyti kelio servituto atidarymÄ â€œ. IeÅ¡kovas pateikė teismui duomenis, kad už praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones 2023 m. birželio 20 d. sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, tačiau už pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį žyminio mokesčio ieÅ¡kovas nesumokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. liepos 3 d. nutartimi ieÅ¡kovo G. G. ieÅ¡kinį atsisakė priimti, o nutarčiai įsiteisėjus nurodė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 50 Eur sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas prašė panaikinti servitutÄ CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 4.135 straipsnio 1 dalies pagrindu (iÅ¡nykus servituto bÅ«tinumui) ir šį pagrindÄ siejo su tuo, kad yra iÅ¡ esmės pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, tačiau ieÅ¡kinyje nenurodė, kas yra vieÅ¡pataujantis daiktas bei pastebėjo, kad juo galima tinkamai naudotis nesinaudojant tarnaujančiu daiktu.

5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas panaikinti kelio servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, nurodė, kad teisiniam santykiui yra aktualus Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kurio 22 straipsnis reglamentuoja servitutus, o minėto straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimÄ nustatyti servitutÄ , priima sprendimÄ tokį servitutÄ panaikinti.

6. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui duomenų, jog prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ su praÅ¡ymu panaikinti kelio servitutÄ , su tokiu praÅ¡ymu kreipėsi į NŽT, o Å¡i atsisakė tokį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkinti, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsisakė priimti.

7. Teismas nurodė, kad teismo atsisakymas priimti ieÅ¡kinį nekliudo ieÅ¡kovui vėl kreiptis į teismÄ su tuo pačiu ieÅ¡kiniu, jeigu yra paÅ¡alintos arba iÅ¡nyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieÅ¡kinį, iÅ¡aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas su praÅ¡ymu panaikinti Sklype nustatytÄ kelio servitutÄ turi teisę kreiptis į NŽT, o, prireikus (gavus neigiamÄ sprendimÄ ), ieÅ¡kovas turi teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu CK nustatytais pagrindais. Teismas taip pat pažymėjo, kad už tokį ieÅ¡kinį į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ pasirinktame banke turi bÅ«ti sumokėtas 110 Eur dydžio žyminis mokestis, jei ieÅ¡kinys paduodamas elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis ir nekilnojamojo turto registro tvarkytojo (VÄ® Registrų centro) trečiuoju asmeniu į bylos procesÄ Ä¯traukti nereikia.

8. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kinį atsisakė priimti, teismas praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nesprendė, o sumokėtÄ Å¾yminį mokestį grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. IeÅ¡kovas G. G. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. AtskirÄ jį skundÄ grindė žemiau nurodytais argumentais:

9.1. Nurodo, kad ieškovas pardavė tretiesiems asmenims K. G., E. G. ir M. G. dalį sklypo ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kartu su jame esančiu servitutu buvo pertvarkytas.

9.2. PaaiÅ¡kina, kad 0,0274 ha keliuko servituto panaikinimÄ Ä¯registravus VÄ® Registrų centras ieÅ¡kovas sutvarkė jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , atvežė žemę, užpylė, pasodino sodinukus, ir nei NŽT, nei tretieji asmenys beveik tris mėnesius neginčijo Å¡io servituto panaikinimo, niekas juo nesinaudojo, tačiau praleidus visus įstatymo numatytus terminus, beveik po trijų mėnesių tretieji asmenys surašė skundÄ . Pažymi, kad tretieji asmenys nesinaudoja servitutiniu keliuku, turi atskirus įvažiavimus į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus, kaip ir visi naudojasi įrengtu keliu.

9.3. Taip pat paaiÅ¡kina, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. Turto atsidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieÅ¡kovui buvo nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis), servitutas buvo nustatytas bendru giminaičių susitarimu, kurie naudojasi sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Å¡is keliukas ėjo tiesiog per ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančias 1804/1957 žemės sklypo dalis, t. y. tiesiog per jo kiemÄ , o vėliau keliuku pradėjo važinėti ir kiti asmenys traktoriais, džipais ir kitomis sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, keliukas pradėjo plėstis užkabindamas ir pažeisdamas nuosavybės teise ieÅ¡kovui priklausantį rÅ«sį bei namÄ , be to kieme žaidžia vaikai ir tai neužtikrina jų saugumo, nes automobiliai važiuoja tiesiog per kiemÄ , ne kartÄ buvo iÅ¡kilusi grėsmė mažamečių vaikų gyvybei ir sveikatai, ieÅ¡kovui nesaugu gyventi, kyla pavojus dėl statinių pažeidimo. Akcentuoja, kad per sklypo dalį visai Å¡alia keliuko eina elektros tinklų apsaugos zonos, skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonos, per jas taip pat važinėja iÅ¡siplečiant daugiau nei servitutu buvo nustatyta.

9.4. Nurodo, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, NŽT bei VÄ® Registrų centrÄ ir parengus dokumentus bei pateikus praÅ¡ymÄ servitutas 2022 m. birželio 6 d. buvo panaikintas, atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti priimtas ir nagrinėtinas, nes servituto panaikinimui neprieÅ¡taravo NŽT ir VÄ® Registrų centras jį iÅ¡registravo 2022 m. birželio 6 d.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

12. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 3 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovo G. G. ieškinį dėl servituto panaikinimo, pareikšto atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

13. Vadovaujantis CPK 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, siekdamas apginti pažeistÄ ar ginčijamÄ jo teisę arba įstatymų saugomÄ interesÄ , turi teisę kreiptis į teismÄ , tačiau tai turi daryti įstatymų nustatyta tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais gali bÅ«ti nustatyta privaloma iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius, t.y. jeigu nesilaikoma įstatyme nustatytos privalomos iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, teismas gali: atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), palikti pareiÅ¡kimÄ nenagrinėtÄ , jeigu dar galima pasinaudoti Å¡ia tvarka (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba nutraukti bylÄ , jeigu nebegalima Å¡ia tvarka pasinaudoti (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

14. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma panaikinti 274 kv. m ploto kelio servitutÄ (tarnaujantį) per žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), kuris nustatytas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ä®sakymas) ir NŽT 2016 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog bÅ«tent institucija priėmusi sprendimÄ nustatyti servitutÄ taip pat turi priimti sprendimÄ dėl jo panaikinimo, sprendė, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui duomenų, jog prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ su praÅ¡ymu panaikinti kelio servitutÄ , ieÅ¡kovas su tokiu praÅ¡ymu kreipėsi į NŽT, o Å¡i atsisakė tokį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ tenkinti, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsisakė priimti.

15. Apeliantas su tokia iÅ¡vada nesutikdamas pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriame nurodo, jog iÅ¡nyko servituto bÅ«tinumas, pasikeitė aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas. Pažymi, kad kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę, NŽT bei VÄ® Registrų centrÄ ir parengus dokumentus bei pateikus praÅ¡ymÄ servitutas 2022 m. birželio 6 d. buvo panaikintas, atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti priimtas ir nagrinėtinas, nes servituto panaikinimui neprieÅ¡taravo NŽT ir VÄ® Registrų centras jį iÅ¡registravo 2022 m. birželio 6 d.

16. Pažymėtina, kad pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.112 straipsnio 5 dalyje nustatyta vieÅ¡pataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininko teisė kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutÄ . Servituto, taip pat ir kelio servituto pakeitimÄ , panaikinimÄ reglamentuoja privatinės teisės normos (CK 4.112 straipsnio 5 dalis, 4.130–4.137 straipsniai). Servituto pasibaigimo pagrindai įtvirtinti CK 4.130 straipsnio 1 dalyje, o 2 dalyje nustatyta, kad servitutas gali pasibaigti tik Å¡iais pagrindais. Byloje aktualÅ«s servituto pasibaigimo pagrindai, nurodyti CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

17. CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas servituto pasibaigimo pagrindas detalizuotas CK 4.135 straipsnyje – servituto pabaiga iÅ¡nykus jo bÅ«tinumui. Pagal CK 4.135 straipsnio 1 dalį, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad vieÅ¡pataujantysis daiktas gali bÅ«ti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko susitarimu. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimÄ dėl servituto pabaigos priima teismas. CK 4.135 straipsnio 2 dalies nuostata reiÅ¡kia, jog teismas sprendžia ginÄÄ tarp aiÅ¡kiai apibrėžtų tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų.

18. Žemės įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimÄ nustatyti servitutÄ , priima sprendimÄ tokį servitutÄ panaikinti. Tai reiÅ¡kia, kad spręsdama praÅ¡ymÄ dėl nustatyto servituto panaikinimo, vieÅ¡ojo administravimo institucija privalo įsitikinti, ar tokiam praÅ¡ymui patenkinti yra nors vienas iÅ¡ CK 4.130 straipsnyje numatytų pagrindų ir tai nustačiusi (arba ne), priimti atitinkamÄ administracinį sprendimÄ dėl servituto pasibaigimo arba sprendimÄ tenkinti tokį praÅ¡ymÄ .

19. Remiantis bylos duomenimis, praÅ¡omas panaikinti kelio servitutas buvo nustatytas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 3.2 punktu, taip pat, Ä®sakymo 4.3 punktu Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas įpareigojo sklypo savininkus naudojant sklypÄ Ä¯gyvendinti nustatyto kelio servituto suteikiamas teises. Darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad praÅ¡omas panaikinti kelio servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu. Remiantis Žemės įstatymu, akcentuotina, jog administraciniu aktu nustatytÄ servitutÄ panaikinti, t. y. priimti sprendimÄ dėl jo panaikinimo, gali institucija, kuri ir priėmė sprendimÄ jį nustatyti. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieÅ¡kovas prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ su praÅ¡ymu panaikinti kelio servitutÄ , tokį praÅ¡ymÄ buvo pateikęs NŽT, ar kad NŽT bÅ«tų panaikinusi praÅ¡omÄ panaikinti servitutÄ , spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsisakė priimti.

20. Kaip skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-403/2023 pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ , įtvirtintÄ Å½emės įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje, administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimÄ nustatyti servitutÄ , priima sprendimÄ tokį servitutÄ panaikinti. Byloje nėra duomenų, kad NŽT bÅ«tų nagrinėjusi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl servituto panaikinimo, kas reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas neturėjo pagrindo kreiptis į teismÄ dėl servituto panaikinimo prieÅ¡ tai nepasikreipęs į atitinkamÄ institucijÄ .

21. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl servituto panaikinimo. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam atskirojo skundo iÅ¡nagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

22. Apibendrinus iÅ¡dėstytas aplinkybes ir iÅ¡nagrinėjus atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieÅ¡kovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

ieÅ¡kovo G. G. (G. G.) atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja Margarita Stambrauskaitė