d485d447-0ee9-47d1-a3d0-e3d13668eeb2 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-862-476/2021 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00750-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.2 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 14 d. Raseiniai Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų teisėja Irena Narbutienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo PlusPlus Capital AS ieÅ¡kinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo. Teismas nustatė: IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovės 310,02 Eur negrÄ Å¾into kredito sumÄ , 1,33 Eur negrÄ Å¾intų mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų iki sutarties nutraukimo, 27,90 Eur delspinigių, 44,47 Eur negautų pajamų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinys teisme priimtas 2020 m. gruodžio 16 d., atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai (asmeniÅ¡kai) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovei per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį bei ieÅ¡kovui praÅ¡ant tokiu atveju priimti sprendimÄ už akių, spręstina, kad yra visos procesinės sÄ lygos, bÅ«tinos užbaigti bylos nagrinėjimÄ priimant sprendimÄ už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1, 6 dalys).

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų vertinimÄ ir įsitikina, kad, pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ , bei suraÅ¡o sutrumpintus motyvus. IeÅ¡kovo pateiktais faktiniais duomenimis, „Swedbank“ AB ir atsakovė sudarė fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 17-061193-EG (toliau ir – Sutartis), pagal kuriÄ atsakovei buvo suteiktas 300 Eur kredito limitas, o atsakovė įsipareigojo jį grÄ Å¾inti.

Minėtos sutarties pagrindu Å¡alys taip pat susitarė dėl 22 proc. dydžio metinių palÅ«kanų mokėjimo, už mokėjimo terminų praleidimÄ atsakovė įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ . Atsakovei netinkamai vykdžius savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, „Swedbank“ AB vienaÅ¡aliÅ¡kai 2020 m. vasario 5 d. nutraukė sutartį su atsakove ir įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė grÄ Å¾intų nesumokėtÄ sumÄ . 2018 m. spalio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi „Swedbank“ AB perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui, faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena – 2020 m. kovo 10 d. atsakovė 2019 m. lapkričio 26 d. ir 2020 m. sausio 16 d. praneÅ¡imais buvo raginama sumokėti susidariusį įsiskolinimÄ . 2020 m. kovo 4 d. praneÅ¡imu atsakovė informuota apie skolos perleidimÄ naujajam kreditoriui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis). Jeigu Å¡alis nevykdo savo piniginės prievolės, kita Å¡alis turi teisę reikalauti, kad prievolė bÅ«tų įvykdyta natÅ«ra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis, atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. laiku nepadengė suteikto kredito limito pagal Sutartį ir liko skolinga ieÅ¡kovui 310,02 Eur negrÄ Å¾into kredito sumÄ , 1,33 Eur mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, todėl Å¡ie ieÅ¡kinio reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu taip pat reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl 44,47 Eur negautų pajamų (nuostolių) priteisimo iÅ¡ atsakovės, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintÄ pinigų sumÄ ir gauti atitinkamÄ užmokestį – mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurios turi bÅ«ti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį.

Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl Å¡ios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ , sutartine teise ginamas lÅ«kesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis bÅ«tų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palÅ«kanos, įskaitant ir reikalavimÄ atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikÅ¡mę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principÄ turi įrodinėjimo proceso specifika.

Negautų pajamų įrodinėjimas reiÅ¡kia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo bÅ«ti, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimÄ . Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. IeÅ¡kovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo bÅ«ti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktÄ , tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato Å¡ių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Nagrinėjamu atveju ginčo šalys sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovui mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 22 proc.).

Aptariamu atveju ieÅ¡kovas, už sutartÄ mokestį (pelno palÅ«kanas) suteikęs atsakovei kreditÄ ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukęs Sutartį, iki Å¡iol visa apimtimi neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo kredito sutarties vykdymo atveju. Teismo vertinimu, pagal Sutartį planuotos gauti pelno palÅ«kanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebÅ«tų nutraukta) gali bÅ«ti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiÅ¡kinimo teismų praktikoje apžvalgÄ ). Atsakovė byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palÅ«kanų forma) faktÄ .

IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad yra teisinis pagrindas ieÅ¡kovui priteisti negautas pajamas (negautų pelno palÅ«kanų forma), sudarančias 44,47 Eur. Ä®statymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kaltoji Å¡alis privalo sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad, kai pareiÅ¡kiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimÄ . Todėl, kai palÅ«kanos atlieka ne atlyginimo už naudojimÄ si svetimais pinigais (mokėjimo, pelno) funkcijÄ , o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iÅ¡ skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimÄ , jam priteisiama didesnė priklausanti suma, kuri apima mažesnę.

Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomÄ netesybų sumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 2 dalimi, kai pareiÅ¡kiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius (negautų pajamų) (taip pat CK 6.73 straipsnio 1 dalis ir Å¡io sprendimo 10 punktas).

Å iuo atveju ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinų nuostolių dydis virÅ¡ija priteistinų delspinigių dydį, todėl bÅ«tent 27,90 Eur delspinigiai įskaitomi į 44,47 Eur nuostolius (negautos pajamos), kurie ieÅ¡kovui priteisiami iÅ¡ atsakovės. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ (355,82 Eur) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį yra patenkinta 92,72 procentai ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovui priteisiamos vadovaujantis Å¡ia proporcija.

Taigi, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 13,90 Eur (žyminio mokesčio iÅ¡laidų atlyginimas) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies Priteisti ieÅ¡kovui PlusPlus Capital AS (įmonės kodas 11919806) iÅ¡ atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 310,02 Eur (tris Å¡imtus deÅ¡imt eurų 2 ct) negrÄ Å¾into kredito sumÄ , 1,33 Eur (vienÄ eurÄ 33 ct) negrÄ Å¾intų mokėjimo funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų iki sutarties nutraukimo, 44,47 Eur (keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 47 ct) nuostolius (negautas pajamas), 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (355,82 Eur), nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei 13,90 Eur (trylika eurų 90 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

KitÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmesti. Atsakovė negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mams pareiÅ¡kimÄ , atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo. IeÅ¡kovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundÄ Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mus.

Teisėja Irena Narbutienė