Legislator Case Law & Legislation
d4855b7c-b2e1-451d-b94e-5d7584cdc05f AI generated

d4855b7c-b2e1-451d-b94e-5d7584cdc05f · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d4855b7c-b2e1-451d-b94e-5d7584cdc05f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-1053/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18998-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.1.7.4; 2.1.15.3.3; 2.2.2.2.4; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės, sekretoriaujant Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui, nuteistajam D.

Legislator headnote

AI generated

d4855b7c-b2e1-451d-b94e-5d7584cdc05f · Vilniaus apygardos teismas: Apeliaciniame skunde cituojant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų nuostatas gynėjas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu D. V. nebuvo suteikta galimybė apklausti F. B., o teismas netenkino prokuroro ir gynėjo praÅ¡ymų teisme apklausti šį liudytojÄ . F. B. nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , jo apklausa vyko policijos įstaigoje, jo apklausa buvo vykdoma netinkamai, nebuvo siekiama tinkamai nustatyti nusikalstamos veikos iÅ¡aiÅ¡kinimui svarbių aplinkybių, nesiekta paÅ¡alinti jau toje baudžiamojo proceso stadijoje egzistavusių prieÅ¡taravimų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-1053/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18998-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.1.7.4; 2.1.15.3.3; 2.2.2.2.4; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės, sekretoriaujant Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui, nuteistajam D.

V. ir jo gynėjui advokatui Viačeslavui Beperšč, nukentėjusiosios K. B. atstovui advokatui RamÅ«nui Mikulskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. V. gynėjo advokato Viačeslavo Beperšč apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant D.

V. per bausmės laikÄ dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. D. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonės - per visÄ bausmės laikotarpį jis įpareigotas nesiartinti prie nukentėjusiosios K. B. ir jos sÅ«naus F. B. arčiau kaip 100 (vieno Å¡imto) metrų atstumu, nebendrauti ir neieÅ¡koti bet kokio ryÅ¡io su jais; 10 MGL (1000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Civilinės ieÅ¡kovės K. B. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir iÅ¡ D. V. priteista 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ D. V. K. B. priteista 2 178 Eur iÅ¡laidoms, už advokato pagalbÄ , atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. D. V. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ ir nežymiai jį sužalojo, o konkrečiai 2022 m. gegužės 27 d., apie 21.20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su K.

B. metu, tyčia abejomis rankomis suėmė K. B. už kaklo ir jÄ smaugė; smaugdamas, parvertė K. B. ant sofos ir nustÅ«mė ant grindų. Tokiais savo veiksmais D. V., smurtaudamas sukėlė K. B. fizinį skausmÄ bei padarė nukentėjusiajai K. B. 1 cm ilgio linijinę kraujosruvÄ kaklo kairėje virÅ¡utinėje dalyje, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iais savo veiksmais D. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 2.

Apeliaciniu skundu D. V. gynėjas praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – D. V. iÅ¡teisinti. 2.1. Gynėjas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o D. V. pateiktų įrodymų nevertino ir dėl jų nuosprendyje nepasisakė. Taip pat teismas nevertino nukentėjusios K. B. teisme duotų parodymų, kad ji 2022 m. gegužės 27 d. iÅ¡kvietė policijÄ ne dėl smurto, o dėl to, kad jos sÅ«nus paliko savo mobilų telefonÄ D.

V. namuose ir jai reikėjo policijos jį paimti. Teismas atsisakė teisme apklausti nukentėjusiosios sÅ«nų F. B., nors prokuroras pareiÅ¡kė, kad jis yra vienintelis liudytojas. Teismas taip pat atsisakė iÅ¡reikalauti iÅ¡ Bendrosios pagalbos centro K. B. telefoninio pokalbio garso įraÅ¡Ä . Teismas pripažino D. V. kaltu tik pagal nukentėjusios paaiÅ¡kinimus, nes padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jos parodymais galima tikėti, o D. V. parodymais - ne. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti tokiÄ iÅ¡vadÄ .

PrieÅ¡ingai, pagal iÅ¡kvietimÄ atvykusių pareigÅ«nų darytuose vaizdo įraÅ¡uose matosi, kad ant K. B. kaklo nėra jokių sužalojimų (kraujosruvų, raudonų dėmių). Trys raudonos dėmės kaklo kairėje pusėje atsirado tik kai ji su savo automobiliu atvyko į Ukmergės policijos komisariatÄ . Tačiau teismas dėl nurodytų įrodymų nuosprendyje nepasisakė. Viso proceso metu D. V. kaltės nepripažino ir teigė, kad prieÅ¡ K. B. fizinio smurto nenaudojo. Jo parodymai yra nuoseklÅ«s ir nuo pirmos apklausos nepasikeitė. 2.2.

Apeliaciniame skunde cituojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas, taip pat BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius ir jas aiÅ¡kinančios teismų praktikos nuostatas gynėjas teigia, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių visetÄ vertinant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, bÅ«tų galima neginčijamai spręsti, kad D. V. atliko neteisėtus veiksmus K. B. atžvilgiu ir yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Nesurinkus neginčytinų D. V. kaltės įrodymų, abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, todėl jis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį turi bÅ«ti iÅ¡teisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). 2.3. Gynėjas skunde akcentuoja, kad BPK 186 straipsnyje nurodyta, jog nepilnametį liudytojÄ ar nepilnametį nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas Å¡io Kodekso 184 straipsnio 3, 4, 5 dalyse nustatyta tvarka, kai vaiko interesais to praÅ¡o jo atstovas, prokuroras ar gynėjas arba Å¡io Kodekso 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais.

Jų apklausos metu turi bÅ«ti daromas vaizdo ir garso įraÅ¡as. Jeigu nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje dalyvauja įtariamasis ar jo gynėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo užtikrinti, kad tokiam liudytojui ar nukentėjusiajam nebÅ«tų daromas neleistinas poveikis. Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas F. B. buvo apklausiamas policijoje, jo apklausÄ vykdė tyrėja. Duomenų, kad bÅ«tų praÅ¡oma nepilnametį apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nėra.

Gynėjo teigimu, F. B. buvo apklaustas netinkamai, todėl teismas nepagrįstai vertino ir jo parodymus. 2.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad BPK 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę pats apklausti liudytojus arba praÅ¡yti, kad liudytojai bÅ«tų apklausti. Nepilnametį liudytojÄ F. B. prašė apklausti prokuroras ir gynėjas, o teismas posėdyje nusprendė jį apklausti, tačiau vėliau nutartimi atsisakė liudytojo apklausos. 2.5.

Apeliaciniame skunde cituojant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų nuostatas gynėjas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu D. V. nebuvo suteikta galimybė apklausti F. B., o teismas netenkino prokuroro ir gynėjo praÅ¡ymų teisme apklausti šį liudytojÄ . F. B. nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , jo apklausa vyko policijos įstaigoje, jo apklausa buvo vykdoma netinkamai, nebuvo siekiama tinkamai nustatyti nusikalstamos veikos iÅ¡aiÅ¡kinimui svarbių aplinkybių, nesiekta paÅ¡alinti jau toje baudžiamojo proceso stadijoje egzistavusių prieÅ¡taravimų.

Ikiteisminio tyrimo metu atliktos nepilnamečio liudytojo F. B. apklausos metu gauti parodymai negali bÅ«ti laikomi teisėtais ir patikimais, tinkamais ir leistinais įrodymais, kuriais remiantis galėtų bÅ«ti sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės D. V.. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių K. B. parodymus. PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai patvirtina D. V. parodymus, kad K. B. kvietė policijÄ tam, kad bÅ«tų galima paimti sÅ«naus telefonÄ . Tik kai policijos pareigÅ«nė paklausė, ar buvo naudojamas fizinis smurtas, pasakė, jog jÄ smaugė.

Ji net po to nenorėjo važiuoti į policijos komisariatÄ ir raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . 2.6. Gynėjas skunde pažymi, kad byloje apklaustas specialistas R. L. dėl nukentėjusiosios kÅ«no sužalojimų pateikė iÅ¡vadÄ , kad jai padaryta 1 cm ilgio linijinė kraujosruva kaklo kairėje virÅ¡utinėje dalyje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu ir bÅ«du bei kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2022 m. gegužės 27 d. asmens apžiÅ«ros protokole, nurodyta, kad K. B. kaklo kairėje pusėje matyti trys 1 cm dydžio paraudimai.

Policijos pareigÅ«nų 2022 m. gegužės 27 d. vaizdo kameromis užfiksuotose vaizdo įraÅ¡uose, darytuose prieÅ¡ valandÄ iki asmens apžiÅ«ros, K. B. kaklo srityje jokių paraudimų nesimato. Bendraudama su pareigÅ«nais jį nerodė jokių sužalojimų, o tik sakė, kad jÄ smaugė dviem rankomis. Asmens apžiÅ«ros protokole užfiksuoti trys paraudimai kairėje kaklo pusėje bÅ«dingi spaudžiant kaklÄ viena ranka ir tai galėjo padaryti pati K. B. važiuojant į policijos komisariatÄ .

Stipriai spaudžiant deÅ¡inės rankos pirÅ¡tais kaklÄ liks paraudimai nuo trijų vidurinių pirÅ¡tų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atskleistas mechanizmas kaip K. B. kaklo srityje atsirado paraudimai. Pažymėtina, kad kitÄ dienÄ , Å¡eÅ¡tadienį, jiį su sÅ«numi dalyvavo renginyje Palangoje, renginio nuotraukos buvo įkeltos socialiniame tinkle Facebook. Nuotraukose taip pat nesimato jokių paraudimų ir kraujosruvų, tačiau jau po trijų dienų Å¡eimos gydytojas kaklo srityje užfiksavo 1 cm ilgio kraujosruvÄ .

3. Teismo posėdžio metu prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Gynėjo apeliacinis skundas atmetamas 4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendis dalyje dėl D.

V. kaltės yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Dėl mažamečio liudytojo parodymų 5. Vienas iÅ¡ esminių gynėjo apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas mažametis liudytojas F. B. buvo apklaustas pažeidžiant BPK nustatytÄ tvarkÄ ir nuteistojo teisę pačiam apklausti liudytojus arba praÅ¡yti, kad liudytojai bÅ«tų apklausti. Teismas nutartimi atsisakė šį liudytojÄ apklausti teisiamajame posėdyje.

Liudytojo F. B. parodymai negali būti laikomi įrodymais, jais negali būti grindžiamas nuosprendis, tačiau teismas juos nepagrįstai vertino. Su šiais apeliacinio skundo teiginiais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.

6. Nepilnamečio liudytojo apklausos tvarkÄ reglamentuoja BPK 186 straipsnio nuostatos. Nepilnametį liudytojÄ <...> apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas BPK 184 straipsnio 3, 4, 5 dalyse nustatyta tvarka, kai vaiko interesais to praÅ¡o jo atstovas, prokuroras ar gynėjas arba BPK 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Nepilnametis liudytojas <...> ikiteisminio tyrimo metu apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose ir paprastai ne daugiau kaip vienÄ kartÄ . Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu bÅ«tina pakartotinė nepilnamečio liudytojo <...> apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo.

Jų apklausos metu turi bÅ«ti daromas vaizdo ir garso įraÅ¡as. Nepilnametis liudytojas <...> į teisiamÄ jį posėdį Å¡aukiamas tik iÅ¡imtiniais atvejais. Ä® mažamečio liudytojo <...> apklausÄ visuomet <...> privalo bÅ«ti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandÄ , taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris iÅ¡ kitos patalpos stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo <...> teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikÅ¡ti praÅ¡ymus dėl apklausos.

Nepilnamečio liudytojo <...> apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui. Ä®tariamajam ir kitiems proceso dalyviams, iÅ¡skyrus psichologÄ ir nepilnamečio liudytojo <...> atstovÄ , neleidžiama bÅ«ti patalpoje, kurioje atliekama apklausa. Tokiu atveju privalomai turi bÅ«ti daromas garso ir vaizdo įraÅ¡as, o įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams turi bÅ«ti sudaromos sÄ lygos stebėti ir girdėti apklausÄ iÅ¡ kitos patalpos bei per ikiteisminio tyrimo teisėjÄ užduoti apklausiamam asmeniui klausimų.

Jei neįmanoma įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams sudaryti sÄ lygų stebėti ir girdėti apklausÄ iÅ¡ kitos patalpos, apklausa atliekama įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams nedalyvaujant. Tokios apklausos metu padarytas garso ir vaizdo įraÅ¡as tuoj po apklausos parodomas įtariamajam ir kitiems proceso dalyviams, kurie per ikiteisminio tyrimo teisėjÄ turi teisę užduoti apklausiamam asmeniui klausimų.

7. IÅ¡ liudytojo F. B. 2022 m. birželio 6 d. apklausos protokolo (b. l. 55-57) ir vaizdo įraÅ¡o (CD pridėtas prie bylos medžiagos) matyti, kad mažametis liudytojas buvo apklausiamas vaikų apklausoms pritaikytose patalpose, jo apklausos metu buvo daromas vaizdo ir garso įraÅ¡as, į apklausÄ buvo kviečiama psichologė J. Å . (b. l. 51), kuri padėjo apklausti mažametį, taip pat Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė M. Z., liudytojo apklausoje dalyvavo jo atstovė K. B.. IÅ¡ minėto protokolo taip pat matyti, kad mažamečio liudytojo apklausÄ atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja L.

P., apklausa buvo atliekama Ukmergės rajono policijos komisariate. Å ioje apklausoje nedalyvavo nuteistasis D. V. ir jo gynėjas, nors praneÅ¡imas apie įtarimÄ D. V. buvo įteiktas 2022 m. gegužės 30 d. (b. l. 101-102), praÅ¡ymÄ dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga nuteistojo gynėjas advokatas V. Beperšč prokurorui pateikė 2022 m. birželio 3 d. kartu su atstovavimo sutartimi ir advokato orderiu (b. l. 79-81). Duomenų apie tai, kad D. V. ir jo gynėjas buvo informuoti apie liudytojo F.

B. apklausÄ , byloje nėra.

8. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nutarė proceso dalyvių prašymo dėl mažamečio liudytojo F. B. apklausos teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu netenkinti. Teismas nutartyje pažymėjo, kad mažametis liudytojas buvo apklaustas pareigūnų, kas jį psichologiškai neigiamai paveikė, nuo įvykio iki jo apklausos praėjo daugiau nei penki mėnesiai, todėl siekiant apsaugoti mažametį nuo pakartotinių neigiamų emocijų, jo apklausa nėra galima.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad BPK 186 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, jog pilnametystės nesulaukęs liudytojas ikiteisminio tyrimo metu paprastai bÅ«tų apklausiamas ne daugiau kaip vienÄ kartÄ , į teisiamÄ jį posėdį kviečiamas tik iÅ¡imtinais atvejais, nustato teismams pareigÄ atsižvelgti į tokių nepilnamečių liudytojų interesų apsaugos garantijas ir pakartotines apklausas teisme iÅ¡ esmės riboti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–594/2012).

Jei jaunesniam kaip aÅ¡tuoniolikos metų liudytojui dėl apklausos teisme gali bÅ«ti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, į teisiamÄ jį posėdį Å¡is liudytojas neÅ¡aukiamas, o teisme balsu perskaitomi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, arba paskelbiamas ikiteisminio tyrimo metu padarytas vaizdo ir garso įraÅ¡as (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-489/2015). Atsižvelgdama į minėtÄ kasacinio teismo praktikÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė proceso dalyvių praÅ¡ymÄ mažametį liudytojÄ F.

B. pakartotinai apklausti teisiamajame posėdyje.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atliekant liudytojo F. B. apklausÄ Å¡ioje byloje susidarė teisinė situacija, kuomet nuteistasis ir jo gynėjas viso proceso metu neturėjo galimybės užduoti klausimų liudytojui F. B.. Tačiau teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo D. V. procesinės teisės Å¡ioje baudžiamojoje byloje pažeistos nebuvo.

11. BPK 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę pats apklausti liudytojus arba praÅ¡yti, kad liudytojai bÅ«tų apklausti. Kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymi gynėjas, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau –EŽTT) jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ garantijos nėra pažeidžiamos, jei kaltinamajam suteikiama pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieÅ¡ jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimus parodymų davimo metu arba vėliau procese (žr. pavyzdžiui, Sahdi v.

France, no. 14647/89, judgment of 20 September 1993). EŽTT ne kartÄ konstatavo, kad gynybos teisės yra apribojamos su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies d. punkto reikalavimais nesuderinama apimtimi tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik arba lemiama apimtimi parodymais liudytojo, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis bÅ«tų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylÄ teisme (žr. pavyzdžiui, V. M. and Others v. the Netherlands, nos. 21363/93, 21364/93, 21427/93 and 22056/93, judgment of 23 April 1997).

12. Kaip matyti iš aptartų tarptautinio teismo išaiškinimų, gynybos teisių pažeidimas konstatuojamas tuo atveju, kai liudytojo, kuriam kaltinamasis negalėjo užduoti klausimų viso proceso metu, parodymais yra vien tik arba lemiama apimtimi grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas apkaltinamajame nuosprendyje iš viso nesirėmė liudytojo F. B. parodymais.

13. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-43/2006, 2K-309-895/2017 ir kt.).

Taigi teismas turi pareigÄ patikrinti visus byloje surinktus duomenis, nustatyti, ar tarp bylos duomenų nėra prieÅ¡taravimų. Todėl skundžiamame nuosprendyje daroma iÅ¡vada, kad liudytojo F. B. parodymai neprieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems duomenims, tame tarpe ir nukentėjusiosios bei iÅ¡ dalies nuteistojo parodymams, nereiÅ¡kia, kad teismas nepilnamečio liudytojo parodymais grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Dėl kitų įrodymų vertinimo 14. Apeliaciniame skunde gynėjas teigia, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima neginčijamai spręsti, jog nuteistasis atliko neteisėtus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu ir yra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

Su šiais apeliacinio skundo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.

15. Gynėjas pažymi, kad teismas neįvertino K. B. parodymų, jog ji policijÄ kvietė ne dėl smurto, o norėdama paimti iÅ¡ D. V. namų sÅ«naus mobilųjį telefonÄ . Gynėjas pažymi, kad teismas atsisakė iÅ¡reikalauti iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) K. B. telefoninio pokalbio garso įraÅ¡Ä .

16. BK 140 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. Å ioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l.

1) t. y įtariant, kad nusikalstama veika buvo padaryta savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. Vėliau D. V. praneÅ¡imas apie įtarimÄ Ä¯teiktas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (b. l. 116-117). Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad net ir tais atvejais, kai nusikalstamos veikos kvalifikavimas keičiamas ikiteisminio tyrimo metu, tai nereiÅ¡kia BPK 167 straipsnio nuostatų pažeidimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-697/2020). Svarbu atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis dažniausiai nėra profesionalus teisininkas, BPK reglamentavimas, susijęs su ikiteisminio tyrimo pradžia ir kitais formaliais baudžiamojo proceso aspektais, jam nėra žinomas.

Nukentėjusiojo pareiga baudžiamojo proceso metu – duoti parodymus (BPK 28 straipsnio 3 dalis), jis taip pat įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Taigi, nukentėjusiojo teisė į jo pažeistų interesų gynimÄ negali bÅ«ti paneigta ar apsunkinta formaliais procesiniais reikalavimais, kurių Å¡is neprivalo žinoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-697/2021).??? 17. Teisėjų kolegija pažymi, kad priežastys dėl kurių, nukentėjęs nuo smurto asmuo, kreipiasi į teisėsaugos institucijas tam tikrais atvejais gali turėti reikÅ¡mės sprendžiant dėl jo parodymų patikimumo ypatingai tais atvejais, kai kreipiamasi praėjus tam tikram laikui nuo patirto smurto.

Vis dėl to, iÅ¡ K. B. ir nuteistojo parodymų matyti, kad nukentėjusioji įvykio dienÄ ruošėsi kelionei į PalangÄ , jai buvo svarbu iÅ¡važiuoti anksti ryte, turėjo paimti kolegę iÅ¡ Ukmergės. IÅ¡ vaizdo įrašų, darytų policijos pareigÅ«nų (Bodycam), matyti, kad K. B. iÅ¡ esmės rÅ«pinasi tuo, kaip susigražinti sÅ«naus mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , sako sÅ«nui, kad nupirks naujÄ telefonÄ , pamini, kad ruošėsi kelionei į PalangÄ , praÅ¡o pareigÅ«nų leisti jai važiuoti namo ir tik pareigÅ«nei pasakius, jog procesiniai veiksmai neužtruks ilgai, nukentėjusioji sutinka vykti į policijos komisariatÄ .

18. Aptartos aplinkybės leidžia manyti, kad pareiÅ¡kimo dėl D. V. veiksmų pateikimas aptartoje situacijoje K. B. buvo ne prioritetinis veiksmas – nukentėjusioji norėjo kuo skubiau atgauti sÅ«naus telefonÄ , taip pat rÅ«pinosi netikėtai pasikeitusiu planu dėl kelionės. Vis dėl to, Å¡ios aplinkybės savaime nereiÅ¡kia, kad nukentėjusioji neturėjo iniciatyvos pateikti pareiÅ¡kimo policijai dėl D. V. veiksmų – policijos pareigÅ«nei nurodžius, jog procesiniai veiksmai ilgai neužtruks, nukentėjusioji sutiko vykti į policijos įstaigÄ .

Pažymėtina ir tai, kad K. B. neneigė, jog į policijÄ kreipėsi dėl sÅ«naus telefono. Todėl teisėjų kolegijos vertinumu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ BPC telefoninio pokalbio garso įraÅ¡Ä . IÅ¡ minėtų vaizdo įrašų matyti, kad nukentėjusioji policijos pareigÅ«nams iÅ¡ karto papasakojo įvykio aplinkybes, apie kurias vėliau procese davė analogiÅ¡kus parodymus. DidžiÄ jÄ jų dalį patvirtino ir nuteistasis.

19. Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi, kadangi policijos pareigÅ«nų darytuose vaizdo įraÅ¡uose nematyti ant K. B. kaklo nėra jokių sužalojimų (kraujosruvų, raudonų dėmių), o trys raudonos dėmės kaklo kairėje pusėje atsirado tik kai ji su savo automobiliu atvyko į Ukmergės policijos komisariatÄ . Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjas teigė, jog yra pagrindo manyti, kad minėtus sužalojimus nukentėjusioji galėjo sau pasidaryti pati vykstant į policijos komisariatÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių teiginių nepatvirtina byloje surinkti duomenys.

20. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad pareigÅ«nų daryti vaizdo įraÅ¡ai nėra aukÅ¡tos kokybės, jie daryti 2022 m. gegužės 27 d. apie 21 val. 40 min. Matyti, kad vaizdo įraÅ¡ai padaryti esant natÅ«raliam apÅ¡vietimui, kuris dėl paros laiko jau buvo mažesnis. K. B. nebuvo filmuojama iÅ¡ arti, ar apÅ¡viečiant jos kaklÄ kitu Å¡viesos Å¡altiniu. Todėl negalima vienareikÅ¡mė iÅ¡vada, kad atvykus policijos pareigÅ«nams sužalojimų ant nukentėjusiosios kaklo nebuvo.

21. Gynėjas skunde taip pat pažymi, kad kitÄ dienÄ , Å¡eÅ¡tadienį, K. B. su sÅ«numi dalyvavo renginyje Palangoje, renginio nuotraukos buvo įkeltos socialiniame tinkle Facebook. Nuotraukose taip pat nesimato jokių paraudimų ir kraujosruvų, tačiau jau po trijų dienų Å¡eimos gydytojas kaklo srityje užfiksavo 1 cm ilgio kraujosruvÄ .

22. Nukentėjusioji teisme paaiÅ¡kino, kad nenorėjo, jog žmonės matytų, kas jai atsitiko, todėl sužalojimus maskavo kosmetinėmis priemonėmis. Toks nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimas yra visiÅ¡kai logiÅ¡kas. Kita vertus, Å¡is gynėjo argumentas teisinės reikÅ¡mės neturi, kadangi dienÄ prieÅ¡ konferencijÄ suraÅ¡ytame asmens apžiÅ«ros protokole (b. l. 30-35) sužalojimai ant K. B. kaklo akivaizdžiai matomi. TÄ apeliaciniame skunde pripažįsta ir gynėjas.

23. Gynėjas skunde pažymi, kad teismas pripažino D. V. kaltu tik pagal nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimus, nes padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jos parodymais galima tikėti, o D. V. parodymais - ne.

24. PrieÅ¡ingai nei skunde teigia gynėjas, nukentėjusiosios parodymus patvirtina, o nuteistojo parodymus paneigia ir objektyvÅ«s byloje surinkti duomenys. Kaip minėta, asmens apžiÅ«ros protokole sužalojimai ant K. B. kaklo yra akivaizdžiai matomi. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as (b. l. 39-40) bei kitų objektų apžiÅ«ros protokolas (b. l. 42-43), kuriame užfiksuota, kad nukentėjusiajai padaryta 1 cm ilgio linijinė kraujosruva kaklo kairėje virÅ¡utinėje dalyje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu ir bÅ«du. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kurie viso proceso metu iÅ¡liko nuoseklÅ«s. Kaip minėta, nukentėjusioji analogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus davė policijos pareigÅ«nams, tai patvirtina jau minėtas vaizdo įraÅ¡as ir jo apžiÅ«ros protokolas. Nukentėjusiosios parodymus didžiÄ ja dalimi patvirtino ir nuteistasis.

25. Kita vertus, nuteistojo parodymų dalyje nepatvirtina byloje surinkti objektyvūs duomenys. Nuteistasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nukentėjusioji vakare vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė alaus koktelį, išgėrė kelis stikliukus tekilos. Tačiau iš alkoholio kiekio matuoklio panaudos žurnalo (b. l.

73) matyti, kad K. B. tÄ patį vakarÄ alkoholio iÅ¡kvėptame ore nebuvo nustatyta (0,00 prom.). Taip pat pažymėtina, kad tam tikras byloje nustatytas faktines aplinkybes nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu neigė. Ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 109-111) nuteistasis neigė, jog nukentėjusiÄ jÄ stÅ«mė ant sofos, teigė, jog jos daiktų nemetė pro duris. Tačiau akistatos (b. l. 61-64) metu nuteistasis nurodė, kad nukentėjusioji galėjo atsiloÅ¡ti į lovos atloÅ¡Ä , teisme jau nurodė, kad nukentėjusiÄ jÄ buvo prispaudęs tarp spintos ir sofos (b. l. 223). Be to, nuteistasis teisme jau teigė, kad nukentėjusiosios daiktus (kelis krepÅ¡ius) grubiai iÅ¡metė pro duris.

26. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuteistasis teisme parodė, jog nukentėjusioji Å¡aukėsi sÅ«naus pagalbos - suriko „Fernandai gelbėk!“. Sugretinus Å¡iÄ aplinkybę su nuteistojo teiginiais, jog jis nukentėjusiosios nesmaugė, o tik bandė sulaikyti, apkabinti, tai truko labai trumpÄ laiko tarpÄ , Å¡ie nuteistojo parodymai teisėjų kolegijos neįtikina. Sekant nuteistojo dėstoma įvykių versija, reikėtų manyti, kad nukentėjusiajai joks pavojus iÅ¡ esmės nebuvo kilęs, o dėl situacijos, kurios metu ji buvo tik trumpam sulaikyta ar apkabinta, jai nebÅ«tų kilęs poreikis Å¡auktis mažamečio pagalbos.

IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad kilus žodiniam konfliktui ji savo mažamečiam sÅ«nui nurodė eiti į kitÄ kambarį, taigi nukentėjusioji buvo suinteresuota, kad sÅ«nus konflikto nematytų. Todėl aplinkybė, jog nukentėjusioji Å¡aukėsi sÅ«naus pagalbos, iÅ¡ esmės leidžia manyti, kad nukentėjusioji esamÄ situacijÄ vertino kaip pavojingÄ jos sveikatai ar gyvybei.

27. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo D. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti nuosprendį ir D. V. iÅ¡teisinti apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra teisinio pagrindo.

28. Tuo atveju, kai apeliantai skunduose praÅ¡o priimti sprendimÄ , prieÅ¡ingÄ pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinių skundų ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ patikrinti bylÄ visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskiriant jiems bausmes, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus, ir kt. (Teismų praktikos taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme, apžvalga, Nr. AB-54-1.

Teismų praktika. 2021 m.) Dėl bausmės 29. Skirdamas nuteistajam D. V. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, pavojingumÄ , nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ , kaltininko asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.

30. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra nei pernelyg griežta, nei pernelyg Å¡velni.

31. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas įvertino aplinkybes, jog nuteistasis padarė vienÄ tyčinį baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ . Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistasis turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , nedirba, nėra neigiamai charakterizuojamas, yra baustas administracine tvarka. Teismas nuteistajam parinko vienÄ iÅ¡ Å¡velniausių BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų sankcijų – laisvės apribojimÄ , kurios dydį nustatė mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas Å¡ios bausmės termino vidurkis, nustatė nuteistojo asmenybę ir padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ atitinkančius įpareigojimus ir draudimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teigti, kad paskirta bausmė yra pernelyg griežta bei dar labiau mažinti jos dydį nėra pagrindo. Dėl neturtinės žalos dydžio 32. Pirmosios instancijos teismas tenkino nukentėjusiosios atstovo civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo atstovas prašė iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajai priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

33. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Å iame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

34. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl D. V. nusikalstamos veikos K. B. patyrė neigiamas pasekmes, fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus. Ä®vertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, teisėjų kolegija pastebi, kad jie svyruoja nuo 100 Eur iki 1200 Eur (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.).

Pažymėtina, kad 1000 eurų ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz. nukentėjusioji iÅ¡gyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. Nagrinėjamu atveju dėl padarytų sužalojimų K. B. nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai, sužalojimai nesutrukdė jai dalyvauti darbinėje ir socialinėje veikloje (vyko į konferencijÄ ).

Nuosprendyje pagrįstai teigiama, kad nukentėjusioji buvo iÅ¡sigandusi, tačiau iÅ¡ byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusioji buvo iÅ¡tikta Å¡oko ar patyrė panikos priepuolį. Matyti, kad atvykus pareigÅ«nams nukentėjusioji buvo iÅ¡sigandusi ir susijaudinusi, tačiau į pareigÅ«nų klausimus atsakinėjo ir įvykio aplinkybes dėstė logiÅ¡kai, riÅ¡liai, ramino savo mažametį sÅ«nų. Pažymėtina, kad policijos pareigÅ«nus nukentėjusioji kvietė siekdama atgauti sÅ«naus telefonÄ , kas iÅ¡ esmės nesiderina su veiksmais asmens, kuri yra iÅ¡tiktas Å¡oko, ar patiriantis panikos priepuolį.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Nukentėjusiajai iÅ¡ D. V. priteistinas 800 eurų neturtinės žalos dydis. Teismo manymu, bÅ«tent Å¡is neturtinės žalos dydis Å¡iuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytų veikų pavojingumÄ , jų intensyvumÄ ir kilusius padarinius, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, kaltės laipsnį bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrÄ .

Dėl proceso iÅ¡laidų dydžio pirmosios instancijos teisme ir apeliacinėje instancijoje 36. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nagrinėjamų klausimų teisinį ir faktinį sudėtingumÄ , suteiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį ir apimtį (nukentėjusiosios atstovas parengė ir pateikė teismui civilinį ieÅ¡kinį, atstovavo jÄ viename teismo posėdyje, kuriame buvo iÅ¡nagrinėta byla), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d.

įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 2178 Eur atlygintinų išlaidų advokato išlaidoms apmokėti dydis yra teisingas ir pagrįstas.

37. Nukentėjusiosios atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti nukentėjusiosios patirtas iÅ¡laidas, kurias ji patytė atstovaujama advokato apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Spręsdama dėl praÅ¡ymo atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su nukentėjusiosios atstovavimu ir apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiosios atstovo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė. Sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

38. Å i baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ , kuris yra atmetamas, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu nukentėjusioji turi teisę į turėtų procesinių iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka vyko vienas teismo posėdis, į tai, kad nukentėjusiosios atstovas jos interesus atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, taigi, jam gerai buvo žinomos bylos aplinkybės, o baudžiamoji byla nėra didelės apimties, taip pat į Rekomendacijose numatytus atlygintinų iÅ¡laidų maksimalius dydžius, teisėjų kolegija, remdamasi protingumo ir teisingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma, susijusi su patirtomis iÅ¡laidomis advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 500 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D. V. gynėjo advokato Viačeslavo Beperšč apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendį pakeisti: Nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei K. B. skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo D. V. priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti nuo 2 000 Eur iki 800 Eur.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Priteisti K. B. iš D. V. 500 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato paslaugoms apmokėti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Ugnė Gailiūnienė Mindaugas Povilanskas Giedrė Telksnienė