d484b89c-e617-4522-b3c3-1c0ccaf58cd3 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-234-279-2013Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00064-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.1;15.2.2; 15.2.3.1;15.2.3.2;74(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 2 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė,sekretoriaujant Virginijai Jasevičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R.Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

Č. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,n u s t a t ė:              pareiÅ¡kėjas R. Č. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK), 402,00 Lt turtinei ir 500,00 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 300,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (b. l. 2-6).

R. Č. nurodė, kad 2012 m. vasario 16 d. Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio patrulis surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2012-11-16 apie 21 val. 43 min. Nemuno gatvės- Taikos alėjos sankryžoje, Panevėžyje vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 0,75 prom. girtumas). Jis policijos pareigÅ«nui paaiÅ¡kino, kad alkoholinių gėrimų nebuvo vartojęs tris savaites, tÄ dienÄ dirbo su acetonu ir skiedikliu, nuo pietų nebuvo nieko valgęs ir gėręs, iÅ¡skyrus kavÄ .  PareiÅ¡kėjo nuomone, jo bÅ«klę tikrinęs policijos pareigÅ«nas naudojo netinkamÄ techninę priemonę.

Jis nematė, kaip policijos pareigÅ«nai iÅ¡pakavo alkotesterio vamzdelį ir jį įdėjo į alkotesterį. Teigė, kad policijos pareigÅ«nai, pažeisdami Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 6.1 punktÄ , visiÅ¡kai nevertino bendros asmens bÅ«klės pagal Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikÄ . Nors pareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su atliktos patikros rezultatu, pareikalavo pakartoti tyrimÄ su kitu alkoholio kiekio matuokliu ar atlikti girtumo patikrinimÄ medicinos įstaigoje, tačiau policijos pareigÅ«nai Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punkto reikalavimų nevykdė, nurodytÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atmetė ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ .

Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismui nenustačius R. Č. veikoje ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio bei sudėties ir 2013 m. sausio 18 d. nutarimu nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , Panevėžio AVPK Pasvalio rajono policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundÄ dėl Å¡io nutarimo, praÅ¡ydamas panaikinti jį ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje. PareiÅ¡kėjo nuomone, Panevėžio AVPK Pasvalio rajono policijos komisariatas ir po Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu, priėmimo bandė įrodyti, kad pareiÅ¡kėjas vairavo automobilį neblaivus, nenorėjo pripažinti jam pavaldžių pareigÅ«nų klaidų, kurios sukėlė pareiÅ¡kėjui didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų, bei sÄ lygojo piniginius nuostolius.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad jam padaryta 402,00 Lt turtinė žala, kuriÄ sudaro 102,04 Lt už girtumo nustatymo apmokėjimÄ VÅ¡Ä® Panevėžio apskrities ligoninėje, 300,00 Lt dydžio iÅ¡laidos už teisines paslaugas, suteiktas suraÅ¡ant atsiliepimÄ Panevėžio apygardos teismui į Panevėžio AVPK Pasvalio rajono policijos komisariato apeliacinį skundÄ . AtsiradusiÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas vertina 500,00 Lt. Tvirtino, kad neturtinė žala atsirado dėl to, kad Panevėžio AVPK policijos pareigÅ«nai nepagrįstai nustatė jo neblaivumÄ ir neteisėtai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ .

Dėl tokių neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, reputacijos pablogėjimÄ , jis yra po Å¡irdies operacijos, jam dėl streso, nervinės įtampos sutriko sveikata, pakilo kraujo spaudimas, atsirado Å¡irdies ritmo sutrikimai, dėl ko teko gerti stiprius raminančius vaistus. Už skundo suraÅ¡ymÄ sumokėjo 300 Lt. Teismo posėdyje R.Č. prašė tenkinti jo skundÄ , iÅ¡ esmės pakartodamas skunde nurodytus argumentus.              Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka.

Atsiliepimu prašė atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ , nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus ( b.l. 14-15 ). Atsakovas nurodė, kad reikalavimas priteisti administracinio teisės pažeidimo byloje turėtas bylinėjimosi ir kitokias iÅ¡laidas prieÅ¡tarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotai teisminei praktikai. Nurodė, kad valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimÄ reglamentuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 4 dalyje yra numatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip , kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Žala nėra preziumuojama. Todėl pareiÅ¡kėjas turi įrodyti, kad buvo neteisėti (prieÅ¡ingi teisei) veiksmai ( CK 6.246 str.), kad buvo padaryta žala (CK 6.249 str.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ( CK 6.247 str.). Nesant bent vienos iÅ¡ iÅ¡vardytų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei nėra. Policijos pareigÅ«nai veikė taip, kaip reikalavo įstatymas, prieÅ¡ingų teisei veiksmų nenustatyta. Skundo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindžia Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 p., motyvuodamas, tuo, kad policijos pareigÅ«nai jo nevežė ir nesiuntė į gydymo įstaigÄ .

Tačiau policijos pareigÅ«nai patikrino pareiÅ¡kėjo neblaivumÄ (girtumÄ ). Alkoholio matuoklis „Lion alcometer 500“ parodė 0,75 prom. girtumÄ . Policijos pareigÅ«nams nekilo jokių abejonių dėl pareiÅ¡kėjo neblaivumo (girtumo), todėl jie ir neturėjo pareigos pristatyti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl atsakovo pareigÅ«nų veiksmų patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, reputacijos pablogėjimÄ , tačiau Å¡ių savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais.              Skundas atmestinas.             Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Panevėžio AVPK Pasvalio r.

PK VieÅ¡osios policijos skyriaus patrulių bÅ«rio patrulis S.D. (toliau – policijos pareigÅ«nas) 2012 m. lapkričio 16 d. surašė R. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 0,75 prom. girtumas) ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktÄ , 2012 m. lapkričio 16 d., apie 21 val. 43 min., Panevėžio mieste, Nemuno g. – Taikos al. sankryžoje vairavo automobilį ir padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-29-911-2013 (toliau – ATP byla).

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylÄ R. Č. atžvilgiu nutraukė, nenustatęs pažeidimo įvykio ir sudėties (ATP byla, b. l 33-34). Teismas, priimdamas nurodytÄ nutarimÄ , rėmėsi VÅ¡Ä® Respublikinės Panevėžio ligoninės medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2012 m. lapkričio 16 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos 2012 m. lapkričio 19 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, patvirtinančiais, kad R.

Č. įvykio metu buvo blaivus (ATP byla, b. l. 18, 19 ). Panevėžio AVPK Pasvalio rajono policijos komisariatas, nesutikdamas su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimu, apeliaciniu skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ praÅ¡ydamas minėtÄ nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje (ATP byla, b. l. 39-40). Panevėžio apygardos teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ (b. l. 17-19 ).

             PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ kildina iÅ¡, jo nuomone, neteisėtų Panevėžio AVPK Pasvalio rajono policijos komisariato policijos pareigÅ«nų veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė neteisėtai nustatytu neblaivumu, dėl ko buvo pažeisti Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių reikalavimai, administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį bei apeliacinio skundo suraÅ¡ymu. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas tik nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, CK 6.271 straipsnyje numatyta prievolė atlyginti žalÄ neatsiranda.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas nepatenka į viešojo administravimo sritį, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 2 dalies.

LVAT yra konstatavęs, jog atsižvelgus į Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias, bÅ«tinumas atlyginti žalÄ yra konstitucinis principas, taip pat į tai, kad iÅ¡ Konstitucijos neiÅ¡plaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors iÅ¡imtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala gali bÅ«ti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas.

Taigi, žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi bÅ«ti priteisiama, jeigu nustatomos CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ( 2011 m. liepos 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-63-2176-11, ). Atsižvelgus į iÅ¡vardintas teisės normų nuostatas, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar Panevėžio AVPK Pasvalio rajono policijos komisariato pareigÅ«nai veikė taip, kaip pagal įstatymus policijos institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas), reglamentuojančio policijos paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, policijos pareigÅ«nų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę bei prievartos panaudojimo teisėtumo sÄ lygas, 3 straipsnyje nurodyta, kad policija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais bei kitais teisės aktais. Policijos institucijos ir pareigÅ«nai savo veikloje privalo vadovautis demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo ir kt. principais; vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais, neÅ¡aliÅ¡kai ginti visus asmenis, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje (Policijos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Konkrečius policijos pareigÅ«nų veiksmus, vykdant eismo saugumo priežiÅ«rÄ , nustatant Å¡ioje srityje daromus administracinius teisės pažeidimus ir juos tiriant, reglamentuoja Policijos patrulių veiklos instrukcija (toliau – Instrukcija) (bylai aktuali 2011-09-01 galiojusi Instrukcija, patvirtinta Policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673), Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452;

Bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodika ( toliau – Metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu nr. V-505; Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as), patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-23. Be to, Panevėžio AVPK virÅ¡ininko 2011-10-13 įsakymu Nr. 50-V-524 buvo patvirtinta Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos instrukcija ( b. l. 28-31). Instrukcijos 22 punkte iÅ¡vardinta 10 atvejų, kai patrulis gali sustabdyti transporto priemones, tarp jų ir kai dalyvaujama policinėse priemonėse (22.5 punktas). Panevėžio AVPK pateikė 2012-11-13 darbo planÄ â€žDėl eismo kontrolės sustiprinimo Panevėžio mieste“, kurio duomenys patvirtina, kad 2012 m. lapkričio 11 d., nuo 21 val. iki 22 val.

Panevėžio mieste, Nemuno g. - Taikos al. gatvėje buvo vykdoma policinė prevencinė vairuotojų blaivumo patikrinimo priemonė be iÅ¡ankstinio testavimo (b. l. 26). Å ias aplinkybes taip pat patvirtina policijos pareigÅ«nų S.D. ir A. B. tarnybiniai praneÅ¡imai, paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio 2013-09-12 metu, alkoholio kiekio matuoklio „Lion alcometer 500“ duomenų iÅ¡raÅ¡as, praneÅ¡imas dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonių vairavimo (ATB byla, b. l. 4- 6, 8 ). Ä®vertinus nurodytas faktines aplinkybes ir atsižvelgus į Instrukcijos 22 punkto nuostatas, daroma iÅ¡vada, kad policijos pareigÅ«nai R.Č. vairuojamÄ transporto priemonę sustabdė, vykdydami Panevėžio AVPK organizuotÄ prevencinę priemonę, t.y. teisėtai.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad policijos pareigÅ«nas techninę priemonę vairuotojo girtumui patikrinti naudojo netinkamai, kadangi nematė, kaip policijos pareigÅ«nai iÅ¡pakavo alkotesterio vamzdelį ir jį įdėjo į alkotesterį, visiÅ¡kai nevertino bendros jo bÅ«klės pagal Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikÄ .             Kaip nustatyta byloje, pareiÅ¡kėjo neblaivumas buvo tikrinamas naudojant alkoholio kiekio matuoklį „Lion alcometer 500“, serijos numeris 19166.

Patikros sertifikato Nr. 1182829 duomenimis, Å¡i specialioji techninė priemonė 2012 m. birželio 28 d. buvo patikrinta ir pripažinta tinkama naudoti iki 2012 m. gruodžio 27 d. (ATB byla, b. l. 7). Teismui buvo pateikta alkoholio kiekio matuoklio „Lion alcometer 500“ naudotojo instrukcija (toliau – Naudotojo instrukcija, b. l. 35-44 ). Å ioje instrukcijoje yra nurodyta, kad prietaiso matavimo ribos yra nuo 0,00 iki 4,00 promilių; mėginys paimamas pučiant orÄ ; testo rezultatai spausdinami spausdintuvu. Naudotojo instrukcijos 3 dalyje yra reglamentuota pati blaivumo testo procedÅ«ra, pagal kuriÄ , pirmasis blaivumÄ tikrinančiųjų veiksmas – įsitikinti, kad tiriamasis asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15 – 20 minučių ir nerÅ«kė per paskutines dvi minutes, jei reikia, tikrinantysis turi palaukti.

Naudotojo instrukcijoje taip pat sakoma, kad jei asmuo pučia orÄ pakankamu stiprumu, tai prietaiso ekrane rodomas tekstas „Pučiamas oras“ ir girdimas pastovus garsinis signalas tol, kol mėginys nebus paimtas automatiÅ¡kai. Tuo atveju, jei tiriamasis asmuo pÅ«s orÄ nepakankamai ilgai, arba bandys traukti orÄ , mėginys nebus paimtas (Naudotojo instrukcijos 3.6 punktas). Pažymėtina, jog 3.6 punkto pastaboje nurodyta, kad nepavykusio mėginio atveju, jeigu pučia tas pats asmuo, toje pačioje vienas po kito einančių testų sekoje, alkoholio kiekio matuoklio antgalio pakeisti nereikia ( b. l. 39).

Liudytojas S.D. parodė, kad prieÅ¡ tikrinant neblaivumÄ , jis iÅ¡pakavo iÅ¡ celofano naujÄ antgalį ir jį įdėjo į alkoholio kiekio matuoklį. Liudytojai S.D. ir A.B. parodė, kad tikrinant neblaivumÄ , alkoholio kiekio matuokliu „Lion alcometer 500“ R.Č. pučiant į alkoholio kiekio matuoklį, iÅ¡ pirmo karto pavyko užfiksuoti rezultatÄ - matuoklis parodė 0,75 prom. girtumÄ . Alkoholio kiekio matuokliui užfiksavus 0,75 promilių girtumÄ , vairuotojas nurodė, kad su rezultatu nesutinka, prašė patikrinti jo neblaivumÄ iÅ¡ naujo.

Policijos pareigÅ«nai pasiÅ«lė R.Č. pačiam vykti į medicinos įstaigÄ pasitikrinti neblaivumÄ .Teismas, atsižvelgęs į alkoholio kiekio matuoklio „Lion alcometer 500“ Naudotojo instrukcijos reikalavimus, pareiÅ¡kėjo ir liudytojų S.D. ir A.B. parodymus apie minėto prietaiso panaudojimo aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog policijos pareigÅ«nas, tikrindamas pareiÅ¡kėjo blaivumÄ , alkoholio kiekio matuoklio „Lion alcolmeter 500“ Naudotojo instrukcija vadovavosi tinkamai. Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo argumentai, jog policijos pareigÅ«nas, tikrindamas jo blaivumÄ , netinkamai naudojo techninę priemonę, yra nepagrįsti bylos aplinkybėmis, todėl jais daromų iÅ¡vadų negrindžia.              Taip pat pareiÅ¡kėjas teigė, kad Panevėžio AVPK pareigÅ«nai pažeidė Taisyklių 6.1; 10 punktų reikalavimus, neturėdami jokio įtarimo, kad pareiÅ¡kėjas gali bÅ«ti neblaivus, tikrino jo girtumÄ , neleido pareiÅ¡kėjui pakartotinai alkoholio kiekio matuokliu pasitikrinti blaivumo, negalėdami objektyviai patikrinti jo bÅ«klės, nepristatė jo į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros.

Nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 11 d., nuo 21 val. iki 22 val. Panevėžio mieste, Nemuno g. - Taikos al. gatvėje buvo vykdoma policinė prevencinė vairuotojų blaivumo patikrinimo priemonė be išankstinio testavimo, todėl tokios policinės priemonės metu transporto priemonių vairuotojai gali būti tikrinami alkoholio kiekio matuokliu ar taikomos kitos greito tyrimo priemonės ir nesant neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių bei neįvertinus bendros asmens būklės. Tokiais atvejais alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale registruojami tik neblaivumo (girtumo) nustatymo atvejai, o pasibaigus akcijai, įrašomas atliktų tikrinimų, kai neblaivumas (girtumas) nenustatytas, skaičius.

Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad asmens neblaivumas (girtumas) nustatomas dviem bÅ«dais – tikrinimu arba atliekant medicininę apžiÅ«rÄ . Taisyklių 2 punktas tikrinimÄ apibrėžia kaip policijos pareigÅ«nų veiksmus, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Taisyklių 5 ir 10 punktų analizė leidžia teigti, kad policijos pareigÅ«nų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotojÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros kyla dviem atvejais: t. y. kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba kai transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu.

Bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, patvirtinančių įvykio metu buvus objektyvių priežasčių, dėl kurių nebÅ«tų buvę galima nustatyti asmens neblaivumo (girtumo), ar kad R.Č. bÅ«tų įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, nebuvo nustatyta. Kaip buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjui sutikus, jo neblaivumas buvo nustatytas, atlikus tikrinimÄ specialiÄ ja technine priemone - alkoholio kiekio matuokliu „Lion alcolmeter 500“, užfiksuotas 0,75 promilių girtumas. PareiÅ¡kėjas su patikrinimo rezultatais nesutiko, tai nurodė administracinio teisės pažeidimo protokole (ATP byla, b.l. 3).             IÅ¡ byloje pateiktos Transporto priemonių vairuotojų neblaivumo ir apsvaigimo patikrinimo 2012-11-16 ataskaitos matyti minėtos prevencinės priemonės rezultatai, tarp jų - ir duomenys apie Panevėžio mieste Nemuno g.

– Taikos al. 21 val. 43 min. sustabdytÄ pareiÅ¡kėjo vairuojamÄ automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , R. Č. tikrinimÄ 21.43 val. alkoholio kiekio matuokliu „Lion alcometer 500“, testo Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam nustatytÄ 0,75 prom. girtumÄ ( b. l. 34). Atsižvelgus į Taisyklių 4, 5, 10 punktų nuostatas, daroma iÅ¡vada, kad tuo atveju, kai transporto priemonės vairuotojo neblaivumas buvo tikrinamas naudojant tam skirtas specialiÄ sias technines priemones ir vairuotojas nesutinka su tikrinimo rezultatais, teisės aktai policijos pareigÅ«nų neįpareigoja tokį asmenį pristatyti į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ medicininei apžiÅ«rai arba pakartotinai atlikti tikrinimÄ alkoholio kiekio matuokliu.

Dėl Å¡ių priežasčių policijos pareigÅ«nai S. D. ir A.B. neprivalėjo R.Č. pristatyti į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros. Liudytojas S.D. nurodė, kad apie tokios apžiÅ«ros atlikimÄ , asmeniui nesutinkant su tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu rezultatais, R.Č. jis iÅ¡aiÅ¡kino. Byloje dėl Å¡ios aplinkybės ginčo nėra. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, nesutikęs su jam nustatytu 0,75 prom. girtumu, kreipėsi į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ medicininei apžiÅ«rai (ATB byla, b. l. 19).

Iš R. Č. ATP byloje esančių VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2012 m. lapkričio 16 d., 22 val. 40 min. buvo paimtas R. Č. kraujo mėginys, kuriame etilo alkoholio nerasta. Iškvepiamame ore alkoholio taip pat nenustatyta ( ATP byla, b. l. 18, 19).Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs R.

Č. administracinio teisės pažeidimo bylÄ , 2013 m. sausio 18 d. nutarimu jÄ nutraukė, nenustatęs pažeidimo įvykio ir sudėties, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo atlikti papildomi medicininiai tyrimai pareiÅ¡kėjo neblaivumui nustatyti, kurie skyrėsi nuo policijos pareigÅ«nų atlikto tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu rezultatų. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ .             Teismo nuomone, ta aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo byla pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo nutraukta, savaime neįrodo policijos pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo.

Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. A2.6.-29-911-2013, nei Panevėžio miesto apylinkės teismas, nei Panevėžio apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos procedÅ«rinių pažeidimų nenustatė, Å¡ioje byloje nė vienas iÅ¡ nurodytų teismų nėra konstatavęs, jog Panevėžio AVPK pareigÅ«nai, pradėdami administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ bei vykdydami tarnybines pareigas, renkant pirminius įrodymus, veikė pažeisdami įstatymų reikalavimus ar neveikė taip, kaip to reikalauja teisės aktai.

ATPK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, sprendžiant klausimÄ , ar asmuo padarė administracinį teisės pažeidimÄ , kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatyti administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, tarp jų - ir neteisėti asmens veiksmai ar neveikimas.

Pagal ATPK 259 straipsnį, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigÅ«nas) arba kitas įgaliotas subjektas suraÅ¡o protokolÄ , iÅ¡skyrus ATPK 262 straipsnyje numatytus atvejus. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad policijos pareigÅ«nas S.D. patikrinęs specialiÄ ja technine priemone R.Č., vairavusio transporto priemonę, neblaivumÄ ir nustatęs, kad vairuotojo iÅ¡kvėptame ore alkoholio koncentracija yra 0,75 prom.± 5 proc., turėjo pakankamų duomenų, sudarančių pagrindÄ pareiÅ¡kėjui suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam žala buvo padaryta ir tuo, kad Panevėžio AVPK Pasvalio rajono PK pateikė apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo 2013-01-18 nutarimo, kuriuo buvo nutraukta jo atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo byla.

Tokius argumentus teismas pripažįsta nepagrįstais. Bylos iÅ¡nagrinėjimas teismų instancine tvarka užtikrina visų ginčo Å¡alių, įskaitant ir policijos įstaigos, teises administracinio teisės pažeidimo byloje. ATPK 257 straipsnio nuostatos suteikia teisę organui (pareigÅ«nui) įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ Â visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad faktas, jog Panevėžio AVPK pateikė apeliacinį skundÄ dėl nutarimo, nesudaro pagrindo Å¡ių policijos įstaigos veiksmų vertinti kaip neteisėtų. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta viena iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, t. y. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumas.

Nenustačius vienos iÅ¡ sÄ lygų, bÅ«tinų vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio AVPK, nekyla prievolė atlyginti R. Č. turtinę ir neturtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas. Pagal ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus pareiÅ¡kėjo skundÄ , nėra pagrindo tenkinti jo praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a:

R. Č. skundÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.              Teisėja                                                                                                   Nijolė Čekanauskienė                                                                                                                Â