2025-08-13 Nr. BB-3822-1-01-1-18545-2022-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2812/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18545-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo T. V. kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis T. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 30 d. nutartį ir priimti naują nuosprendį: išteisinti T. V. dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo, jo veiksmuose nesant nusikalstamos veikos požymių; nukentėjusiųjų R. G.-K., M. G., S. G., J. J., Ž. J., M. K., V. L., E. N., R. G. R., M. Z., M. Ž., R. K., A. D., A. B., civilinės ieškovės UAB „Inblum“ civilinius ieškinius atmesti; panaikinti paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą; T. V. priteisti iš valstybės arba alternatyviai iš asmenų, pagal kurių pareiškimą buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą; sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 30 d. nutarties vykdymą, iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą. Užbaigus ikiteisminį tyrimą gynybai nebuvo pateikti pirminiai T. V. įmonės UAB „Enprova“ buhalteriniai dokumentai. Šie dokumentai nebuvo kartu su baudžiamąja byla perduoti ir pirmosios instancijos teismui, jų teismas neištyrė teisiamajame posėdyje. Šiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose galimai yra duomenys, patvirtinantys nuteistojo teiginius apie realius ketinimus įvykdyti užsakymus nukentėjusiesiems, susiklosčiusią sunkią įmonės situaciją. Be to, apeliacinės instancijos teisme nebuvo užtikrinta nuteistojo teisė būti išklausytam posėdžio metu. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, T. V. teismas paskyrė gynėją, apie kurį nuteistajam nebuvo pranešta, šis gynėjas su nuteistuoju nesusisiekė, nuteistojo neinformavo apie teismo posėdį, nederino gynybos pozicijų.

Taip pat bylą nagrinėję teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies pažeidimus, nes neišsiaiškino visų bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, jų nevertino nuteistojo naudai, pažeidė in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą, įrodymus vertino selektyviai.

Byloje nebuvo atliekamas išsamus įmonės veiklos tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar įmonė tiriamuoju laikotarpiu vykdė gamybinę veiklą, kiek iš viso tuo laikotarpiu buvo užsakymų įmonėje, kokia buvo įmonės reali finansinė padėtis. Teismai rėmėsi vien prielaidomis ir šališkais bei prieštaringais liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais apie tariamą išankstinį nusistatymą nevykdyti klientų užsakymų ir negrąžinti avansu gautų pinigų. Tačiau tiriamuoju laikotarpiu UAB „Enprova“ veiklą vykdė, netgi iš dalies įvykdė užsakymus nukentėjusiaisiais pripažintiems asmenims, o tariamai apgaule pasisavinta suma sudaro tik nedidelę dalį visų įmonės užsakymų vertės.

Nepagrįstos ir teismų išvados apie apsunkintas galimybes nukentėjusiesiems civiline tvarka gauti žalos atlyginimą. T. V. niekada neneigė, kad jo vadovaujama įmonė yra skolinga, nesistengė paslėpti tiek įmonės, tiek asmeninio turto, iš kurio būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. Dalis nukentėjusiųjų kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka ir prisiteisė žalos atlyginimą iš UAB „Enprova“, o dalis nukentėjusiųjų priėmė sprendimą nesibylinėti. Būtent pradėtas baudžiamasis procesas ir jo metu pritaikyti apribojimai disponuoti turtu suvaržė nuteistojo T. V. galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

Paminėti pažeidimai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, nes T. V. nuteistas dėl sukčiavimo nesurinkus patikimų ir objektyvių įrodymų, kad buvo padarytos nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nepagrįstai nusikaltimu pripažinus tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Atitinkamai byloje pareikšti civiliniai ieškiniai turėjo būti atmesti.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį, įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023, 2K-4-594/2024, 2K-47-648/2024).

Nors nuteistojo T. V. kasaciniame skunde formaliai ir nurodyti BPK 369 straipsnyje nustatyti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, tačiau skunde, iš esmės atkartojant apeliacinio skundo argumentus, yra ginčijamas žemesnės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas, nesutinkama su nuteistajam nepalankiomis teismų išvadomis dėl nustatytų sukčiavimo požymių. Taigi, kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus ir padarytų kitokias, jam palankias, išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Vien tai, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertino byloje surinktus įrodymus ar atliktus procesinius veiksmus ne taip, kaip to pageidavo nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai.

Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistajam apeliacinės instancijos teisme nebuvo užtikrinta teisė būti išklausytam teismo posėdžio metu, tačiau teisiniai argumentai, sudarantys pagrindą manyti, kad skunde minimi neva padaryti pažeidimai buvo esminiai, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos nuteistojo teisės ar kurie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nenurodomi. Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, pranešimas apie 2025 m. kovo 19 d. teismo posėdį nuteistajam buvo išsiųstas 2025 m. kovo 6 d. apeliaciniame skunde nurodytu būdu – elektroniniu paštu.

BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kasaciniame skunde turi būti nurodytas kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytą teismo sprendimą. Kasatorius prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Toks kasatoriaus prašymas neatitinka BPK 382 straipsnyje nurodytų kasacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio kasacinę bylą, įgaliojimų. Kasacinės instancijos teismas, pagal BPK 382 straipsnio nuostatas, priima tik nutartis ir apkaltinamųjų (išteisinamųjų) nuosprendžių nepriima. Taigi kasacinio skundo prašymas taip pat yra netinkamai suformuluotas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinio skundo apimtis ir turinys neatitinka ir Rekomendacijų asmenims, paduodantiems kasacinį skundą ir kitus procesinius dokumentus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui baudžiamosiose bylose (https://www.lat.lt/data/public/uploads/2025/04/rekomendacijos_bbs_final.pdf).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija nusprendžia, kad kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar teismų padarytus esminius BPK pažeidimus. Paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo T. V. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Sigita Jokimaitė

Albinas Antanaitis