d47eec79-9080-44bd-b196-e6b1a49ca675 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-185-317/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03416-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio KiÅ¡kio ir Rimo Å virino, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam G. A., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal G.

A. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir nuteisė laisvės atėmimu 2(dvejiems)metams ir 8(aÅ¡tuoniems) mėnesiams; pripažino kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteisė laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams ir 1(vienam) mėnesiui; pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisė laisvės atėmimu 7(septyniems)mėnesiams; pripažino kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisė laisvės atėmimu 1(vieneriems)metams ir 2(dviem)mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino bausmių apėmimo ir sudėjimo bÅ«dais, bei paskyrė subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems )metams ir 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams. Bausmę skyrė atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalies pagrindais į bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. sausio 21 d. iki 2018 m. spalio 16 d.

G. A. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ paliko galioti. IÅ¡ G. A. ir M. A. solidariai priteisė: 677,21 Eur Kauno teritorinės ligonių kasos naudai dėl N. S. gydymo iÅ¡laidų ir 1 500 Eur N. S. naudai nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ G. A. N. S. naudai priteisė 420 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Å iuo nuosprendžiu nuteistas ir M. A., bet dėl Å¡ios nuosprendžio dalies apeliacinių skundų negauta. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :

1. G. A. nuteistas už tai kad, veikdami kartu su M. A. ir asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, kankindami ir itin žiauriu elgesiu nesunkiai sutrikdė N. S. sveikatÄ : 2018 m. sausio 19 d. apie 10.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami kartu su asmeniu, kuris yra pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ir jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra iÅ¡skirtas į atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ , tyčia rankomis bei kojomis sudavė N. S. tyrimo metu nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, elektrine laidyne degino pilvÄ , kairę Å¡launį, varpÄ , G.

A. neÅ¡iojamu kompiuteriu sudavė tyrimo metu nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais visi kartu N. S. sukėlė dideles fizines kančias bei skausmÄ , padarė pilvo, kairiosios Å¡launies ir varpos nudegimÄ IIa-III 8% bendro kÅ«no pavirÅ¡iaus ploto, o taip pat kraujosruvÄ kairės akies vokuose, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais veiksmais padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytÄ nusikaltimÄ . Be to, G. A. nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio 19 d. apie 10.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su N. S. metu nuo stalo tyčia nuspyrė N. S. priklausantį 120 eurų vertės neÅ¡iojamÄ kompiuterį „Acer“, tuo sugadindamas kompiuterio ekranÄ bei iÅ¡ penkto aukÅ¡to balkono iÅ¡metė N. S. 300 eurų vertės mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žDodge“ ir tuo sugadino N. S. priklausantį turtÄ ir padarė bendrÄ 420 eurų vertės turtinę žalÄ .

Tokiais veiksmais padarė BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Be to, G. A. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tyčia kumščiu sudavė aÅ¡tuonis smÅ«gius bei spyrė penkis kartus savo buvusiai sutuoktinei R. A. į įvairias kÅ«no sritis, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , tampydamas R. A. už plaukų, iÅ¡sakė jai grasinančius žodžius, jog „nuskus plikai, padės į vietÄ , vakare ji bus negyva, vaikus užaugins sesuo, jos ramybės vieta bus kapuose Å¡alia tėvo“, kas sukėlė pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, bandė uždėti dirÅ¾Ä ant R.

A. kaklo, po to, ne mažiau penkis kartus ranka sudavė R. A. į veido bei galvos sritis, tokiu bÅ«du nukentėjusiajai R. A. padarė nubrozdinimus deÅ¡inės alkÅ«nės srityje, kraujosruvas veide, pilvo, abiejų žastų, kairio dilbio ir nugaros srityse, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei grasino jÄ nužudyti. Tokiais veiksmais padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas G. A. atžvilgiu nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. Spręsdamas dėl bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio apeliantui parinkimo, teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį bei pavojingumÄ , kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, ir konstatavo, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

3. Apeliaciniame skunde G. A. praÅ¡o pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nuosprendį, jo veikÄ iÅ¡ BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkto perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį jį iÅ¡teisinti nepadarius Å¡ios nusikalstamos veikos, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes suÅ¡velninti ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymÄ atidėti. 3.1. Skunde apeliantas nurodo, jog neneigia sudavęs nukentėjusiajam N. S. kelis smÅ«gius, pripažįsta, kad iÅ¡ pavydo galėjo įspirti jam ir suduoti kompiuteriu, tačiau tvirtina jokių tyčinių sužalojimų lygintuvu nepadarė.

Nurodo, kad visÄ laikÄ kitoje patalpoje bendravo su buvusia sutuoktine ir pro nukentėjusįjį tik praeidavo į balkonÄ parÅ«kyti. Nurodo, kad praeidamas galėjo netyčia numesti lygintuvÄ ant gulinčio kambaryje nukentėjusiojo, tačiau tyčiniais veiksmais jo nedegino ir nežalojo, todėl mano, kad teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ pripažindamas jį kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ . Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jo parodymus patvirtino ir nukentėjusioji R. A., kuri taip pat teigė, kad jis negalėjo deginti nukentėjusiojo, nes nebuvo prie jo, o tik praeidavo pro Å¡alį.

Nukentėjusysis irgi nesakė matęs, kad jį lygintuvu žalojo bÅ«tent G. A., nes nuo smÅ«gio kito kaltinamojo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, jis buvo praradęs sÄ monę. Teismas, neįvertino ir tos aplinkybės, kad ant lygintuvo nėra rasta jo DNR pėdsako. Nuteistojo vertinimu, byloje surinkti įrodymai tik patvirtina, kad jo veika atitiktų BK 138 straipsnio 1 dalies nuostatas. 3.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neteisėtai pripažino jį kaltu ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes jis tikrai neketino nukentėjusiosios R.

A. žudyti. Teigia, kad buvo susinervinęs, todėl galėjo kÄ netinkamai jai pasakyti. Jo nuomone, teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad R. A. pati teigė, kad nemanė, jog tie grasinimai gali bÅ«ti realÅ«s ir bus įvykdyti. Liudytojų, kurie patvirtintų, kad ketinimai nužudyti nukentėjusiÄ jÄ buvo realÅ«s ir galėjo bÅ«ti įvykdyti, taip pat nėra, todėl, apelianto įsitikinimu, teismas neturėjo pagrindo pripažinti jį kaltu įvykdžius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje ir todėl pagal šį straipsnį turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. 3.3.

Apelianto teigimu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį teismas jam paskyrė labai griežtas bausmes. Nurodo, kad teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltę pagal Å¡iuos BK straipsnius pripažino ir dėl to labai gailisi, atsiprašė abiejų nukentėjusiųjų, sutiko atlyginti žalas. Jis, bÅ«damas laisvėje, dirbtų ir galėtų greičiau atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , prisidėti prie dukros iÅ¡laikymo. Nurodo, kad dabar jis vėl gyvena su R.

A., kuri yra tik iÅ¡ dalies darbinga, todėl vienas turi iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , jų dukrÄ . TÄ galėtų padaryti tik bÅ«damas laisvėje, todėl praÅ¡o skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistais ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundÄ ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistÄ .

5. G. A. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliaciniu skundu ginčijama G. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , jo kaltė dėl BK 145 straipsnio 1 dalies ir nesutinkama su paskirta gausme, teigiant, kad ji per griežta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ .

7. Apeliantas neneigia kaltinime nurodytu laiku ir vietoje mušęs nukentėjusįjį N. S., tačiau tvirtina, kad jokių tyčinių sužalojimų lygintuvu jam nepadarė, byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo atžvilgiu jį atlikus visus kaltinime nurodytus veiksmus. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog apylinkės teismas apeliantÄ kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, įstatymus taikė tinkamai, BPK normų reikalavimų nepažeidė.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikų padarė jo nurodytomis aplinkybėms, kad surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės ir teismo buvo vertinami neobjektyviai, yra visiÅ¡kai nepagrįstos ir neteisingos, vertinamos kaip jo gynybos versija. Teismas visus bylos įrodymus iÅ¡tyrė, įvertino jų visetÄ bei kiekvienÄ atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius raÅ¡ytinius duomenis, o kitus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieÅ¡taraujančius neabejotiniems faktams.

8. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų kankinant ar itin žiauriai. Pastaroji aplinkybė rodo, kad įstatymo leidėjas kankinimÄ laiko vienu iÅ¡ itin žiauraus nusikalstamo elgesio bÅ«dų. Teismų praktikoje sÄ voka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobÅ«dį, jo trukmę, intensyvumÄ , įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011). Pažymėtina, kad nurodytos teismų praktikos kontekste, sužalojimo kankinant pripažįstami tokie atvejai, kai nukentėjusiajam sukeliamos fizinės kančios jį deginant, muÅ¡ant ilgÄ laikÄ ir suduodant daug smÅ«gių.

9. G. A. viso bylos tyrimo metu laikėsi pozicijos, kad nukentėjusiajam N. S. iÅ¡ pykčio trenkė kompiuteriu į galvÄ , galėjo kelis kartus praeidamas jam gulinčiam įspirti, tačiau laidyne jo tyčia tikrai nežalojo. Jis nurodo, kad atvykęs su broliu ir draugu pas buvusiÄ Å¾monÄ , iÅ¡ karto nuėjo su ja į miegamÄ jį kambarį aiÅ¡kinti santykių, brolis ir A. R. liko kitame kambaryje su N. S., todėl nežino, kas ten vyko. Apeliantas byloje esančius įrodymus apie nukentėjusiajam padarytus kÅ«no nudegimus aiÅ¡kina tuo, kad eidamas į balkonÄ , netyčia užkliudė ant spintelės stovėjusį įjungtÄ lygintuvÄ , kuris nukrito ir galėjo užkristi ant N. S. nuogo kÅ«no, nes marÅ¡kinėliai pilvo srityje buvo pasikėlę, be to, nurodo, kad sumuÅ¡tas nukentėjusysis ėjo į voniÄ praustis, kur galėjo apsiplikinti karÅ¡tu vandeniu, nes bute buvo sugadintas karÅ¡to vandens kranas ir vanduo vamzdyne buvo beveik verdantis.

Tai, jog jis N. S. tikrai nedegino lygintuvu, apelianto vertinimu, patvirtina tai, kad ant lygintuvo net nėra jo DNR pėdsakų. Iš tokių G. A. parodymų matyti, kad jis, siekdamas įtikinti jo dėstomos įvykių versijos teisingumu, nurodo tokias aplinkybes, kurios galėtų patvirtinti nukentėjusiajam konstatuotus sužalojimus, atsiradusius nudeginant, t. y. , kad lygintuvas galėjo nukristi tiesiai ant nukentėjusiojo pilvo toje vietoje, kur buvo pasikėlę marškinėliai, ar kad jis galėjo nusiplikyti besiprausdamas karštu vandeniu.

Tačiau tokie apelianto samprotavimai, vertinant juos byloje įrodymų visumos kontekste, prieštarauja sužalojimų pobūdžiui, prieštarauja kitiems ištirtiems įrodymams, todėl pagrįstai ir motyvuotai apylinkės teismo buvo vertinti kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės. Kaip teismingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje nustatyta, kad nukentėjusysis buvo apsirengęs, todėl atsitiktinai nukritusi laidynė, kad padaryti tokius sužalojimus, turėjo pradeginti ir nukentėjusiojo dėvėtus marškinėlius, kelnes bei po jomis buvusias trumpikes.

Tačiau nukentėjusiojo rÅ«bai nenukentėjo ir nebuvo pradeginti. Nors, aiÅ¡kindamas galimų nudegimų kilmę, apeliantas nurodė, kad N. S. marÅ¡kinėliai buvo pasikėlę ir matėsi nuogo kÅ«no, tačiau ta aplinkybė, kad ne vienu, o keliais lygintuvo poveikiais buvo nudegintos kelios kÅ«no vietos - pilvas, kairė Å¡launis, varpa, liudija ne apie netyčinį kÅ«no nudeginimÄ , o apie nevienkartinį ir tyčinį skirtingų kÅ«no vietų sužalojimo pobÅ«dį.

10. Nors N. S. ir R. A. nukentėjusiojo sužalojimo lygintuvu fakto nematė, nes N. S. nuo suduotų smÅ«gių jau buvo be sÄ monės, o R. A. buvo kitame kambaryje, tačiau jie abu patvirtino, kad į butÄ Ä¯siveržę G. ir M. A. bei dar vienas asmuo, nukentėjusiojo atžvilgiu elgėsi labai agresyviai - visi jį mušė iki sÄ monės netekimo, kas akivaizdžiai paneigė apelianto nurodytas aplinkybes, kad jis pradžioje net nemušė nukentėjusiojo t. y. iÅ¡ karto ėjo į kitÄ kambarį su R.

A. ir ten kurį laikÄ buvo, o išėjęs iÅ¡ kambario jau matė nukentėjusįjį gulintį ant grindų, kuriam praeidamas įspyrė. Nukentėjusysis nurodė, kad atgavęs sÄ monę, gulėjo svetainėje ant grindų, kur buvo visi trys jį mušę vyriÅ¡kiai, o kažkuris iÅ¡ jų liepė jam pasižiÅ«rėti, kaip atrodo jo Å¡onas. N. S. patvirtino, jog jautė labai didelį skausmÄ , jam buvo silpna, prašė duoti atsigerti, matė, kad Å¡one yra žaizda. Vėliau R. A. jam pasakojusi, kad tuo metu, kai nuo smÅ«gių sudavimo prarado sÄ monę, buvo deginamas lygintuvu.

Dėl gilaus nudegimo pilvo srityje jam buvo atlikta odos persodinimo operacija. Užpuolimo metu buvo apsirengęs treningo kelnes ir dėvėjo marÅ¡kinėlius. Po kelnėmis dėvėjo trumpikes. SÄ monę atgavo bÅ«damas su tais pačiais rÅ«bais ir jau nudegintu Å¡onu ir varpa. R. A. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s dėl visų aplinkybių, tačiau ji neabejojo dėl to, kad po įvykio laidynės padas buvo stipriai apdegęs, nors iki to laiko jis pridegęs nebuvo. Taip pat ji nuosekliai nurodė, kad laidyne naudojosi tik ryte, o užpuolimo metu laidynė buvo iÅ¡jungta iÅ¡ elektros tinklo, seniai atvėsusi, kas paneigia G.

A. versijÄ dėl karÅ¡tos laidynės netyčinio nukritimo ant nukentėjusiojo.

11. Apelianto kaltę patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys. Iš Specialisto išvados Nr. G 138/2018(09), matyti, kad N. S. konstatuotas pilvo, kairiosios šlaunies ir varpos nudegimas IIa-III 8 % bendro kūno paviršiaus ploto, taip pat kraujosruva kairės akies vokuose, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.; Specialisto išvada Nr. G172/2018 (09), iš kurios matyti, kad N. S. padaryti sužalojimai pilvo, kairiosios šlaunies ir varpos nudegimas IIa-III 8 % bendro kūno paviršiaus ploto galėjo būti padarytas kontaktuojant su tyrimui pateiktos laidynės įkaitusi kaitinamuoju elementu – padu, o kraujosruva kairės akies vokuose – kontaktuojant su laidynės kietomis bukomis dalimis (t.1, b.l. 161).

Specialisto iÅ¡vada Nr. S 157/2018(01), iÅ¡ kurios matyti, kad atlikus DNR tyrimÄ , ant laidynės pado (1 mėg.) gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su N. S. DNR profiliu 99, 9999999999999% tikimybe. Atlikus DNR tyrimÄ , ant laidynės rankenos (2 mėg.) gautas dominuojantis vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su N. S. DNR profiliu 99, 9999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiÅ¡a, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui. Atlikus DNR tyrimÄ , nuoplovoje nuo laidynės (3 mėg.) gautas miÅ¡rus ne mažiau dviejų asmenų DNR profilis, kuris sutampa su N. S. ir M.

A. DNR profiliais(t.1,b.l.143-151). Taigi, Å¡ie faktiniai duomenys neginčijamai patvirtina, kad N. S. konstatuoti nudegimai trijose skirtingose kÅ«no vietose, kurie niekaip negalėjo atsirasti atsitiktinai, buvo padaryti laidyne, pateikta tyrimui iÅ¡ R. A. namų. Ä®vertinusi aptartų duomenų visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį bÅ«tent tokiu bÅ«du, kuris nurodytas kaltinime – N. S. buvo ne tik sumuÅ¡tas, suduodant jam smÅ«gius rankomis bei kojomis, tačiau ir nudegintas kankinant jį įkaitintu lygintuvu, ir Å¡i aplinkybė yra visiÅ¡kai įrodyta.

12. Teisėjų kolegija atmeta G. A. apeliacinio skundo argumentus, kad jo kaltė dėl nukentėjusiojo sužalojant itin žiauriai neįrodyta, nes ant lygintuvo nerasta jo DNR pėdsakų. Kaip jau buvo aptarta, byloje neginčijamai nustatyta, kad apelianto ir kitų dviejų su juo buvusių asmenų veiksmai buvo vertinami kaip padaryti bendrininkų grupe, veikiant bendravykdytojais, todėl šiuo atveju nėra atribojama, kurio konkrečiai veiksmais nukentėjusiajam buvo sukelti visi nustatyti sužalojimai. Taigi, nagrinėjamoje byloje surinktais, apylinkės teismo ištirtais ir apeliacinės instancijos teismo patikrintais įrodymais nustatyta, kad G.

A. kartu su M. A. ir kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, visi kartu buvo tame pačiame kambaryje, ilgÄ laikÄ nukentėjusįjį mušė, spardė jį kojomis, o jam dėl suduotų smÅ«gių praradus sÄ monę, elektrine laidyne degino pilvÄ , kairę Å¡launį, varpÄ , po to G. A. neÅ¡iojamu kompiuteriu dar sudavė N. S. tyrimo metu nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į galvos sritį. Nors deginimo lygintuvu momentu nukentėjusysis buvo be sÄ monės ir, kaip jis pats teigė, tuo metu skausmo nejuto, tačiau atgavęs sÄ monę nudegimų vietose jautė didelius skausmus, silpnumÄ , dėl nudegimo pilvo srityje buvo reikalinga audinių persodinimo operacija, todėl darytina neabejotinai iÅ¡vada, kad tokiais smurtiniais veiksmais tiek apeliantas, tiek ir kitas nuteistasis, neabejotinai sukėlė N. S. stiprų fizinį skausmÄ ir dideles kančias.

Bendrininkai taip elgdamiesi suprato, kad nukentėjusįjį kankina, taip norėjo elgtis, turėdami bendrÄ tyčiÄ tokiais savo veiksmai sukelti jam skausmÄ iÅ¡ G. A. kilusio pavydo ir kerÅ¡to dėl santykių su jo buvusia sutuoktine. Dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

13. Apeliantas savo kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos neigia motyvuodamas tuo, kad jis neketino žudyti savo buvusios sutuoktinės R. A., tik įsikarščiavęs iÅ¡ pavydo sudavė jai kelis smÅ«gius ir tuo metu galėjo prikalbėti visokių nesÄ monių. Jokio diržo neieÅ¡kojo ir neketino jos karti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nuteistasis ir tvirtino, kad nenorėjo nužudyti savo buvusios žmonos R. A., o pastaroji apklausta teisme taip pat pozicijÄ pakeitė, teigdama, kad grasinimai nebuvo realÅ«s ir ji juos dabar suvokia kitaip, tačiau, iÅ¡analizavus byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , pritartina apylinkės teismo iÅ¡vadoms, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji turėjo realų pagrindÄ bijoti apelianto ir tikėti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti.

14. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ turi bÅ«ti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumÄ reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama.

Taigi, nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, panaÅ¡Å«s į grasinimÄ , bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veikÄ dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčiÄ â€“ kad jis suvokia, jog grasinimÄ kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ iÅ¡sako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali bÅ«ti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo bÅ«senos nori.

Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nebÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Atsižvelgiant į komentuojamos nusikalstamos veikos požymių analizę, neabejotina, jog tokio pobÅ«džio nusikaltimuose ypatinga reikÅ¡mė suteikiama nukentėjusiųjų parodymams bei jų analizei.

Tik tinkamai įvertinus Å¡iuos įrodymus, galima konstatuoti, jog tam tikri baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai, atliekami nukentėjusių asmenų atžvilgiu, sukėlė jiems įtampÄ , stresÄ , nerimÄ , nesaugumo jausmÄ , privertė bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų atsiras tam tikros neigiamos pasekmės.

15. G. A. pripažįsta, jog aiÅ¡kinosi santykius su buvusia sutuoktine, kėlė jai pavydo scenÄ dėl naujo draugo, vartojo jos atžvilgiu smurtÄ , tačiau kategoriÅ¡kai neigia grasinęs jÄ nužudyti, nors dėl savo emocinės bÅ«klės iÅ¡sakęs eilę grasinimų, kurių jau neprisimena. Tokie jo parodymai, aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymių kontekste, taip pat iÅ¡ dalies laikytini kaip patvirtinantys jo kaltę, nes, kaip minėta, grasinimus nužudyti R. A. apeliantas ne tik pastarajai iÅ¡sakė, tačiau aktyviais tyčiniais veiksmais - jÄ kartu ir žalodamas, dar labiau sustiprino iÅ¡sakomų grasinimų realumÄ .

Kaltinime nurodytas aplinkybes bei faktÄ , kad apelianto veiksmais nukentėjusiajai padarytas ir sveikatos sutrikdymas, patvirtina ir specialisto iÅ¡vadoje jai konstatuotų sužalojimų kiekis bei mastas. Be to, kad G. A. iÅ¡sakė nukentėjusiajai grasinimus nužudyti bei sudavė jai į įvairias kÅ«no vietas eilę smÅ«gių, jis dar bandė jai ant kaklo užmesti iÅ¡ diržo padarytÄ kilpÄ . MėginimÄ užnerti dirÅ¾Ä jai ant kaklo savo ikiteisminiame tyrime duotais parodymais patvirtino ir pats G.

A.. Å ias aplinkybes įrodo ir įvykio vietoje surastas bei apžiÅ«rėtas diržas. Visų Å¡ių nustatytų aplinkybių visuma neginčijamai patvirtina, kad dėl tokių nuteistojo veiksmų R. A. jautė realiÄ grėsmę ir suvokė, kad grasinimai gali bÅ«ti realiai įgyvendinti. Be to, bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad G. A., kartu M. A. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu įvykio dienÄ Å¾iauriai sumušė ir lygintuvu kankino ir nukentėjusios draugÄ N. S.. Å i aplinkybė neabejotinai taip pat turėjo įtakos nukentėjusiosios suvokimui, kad grasinimas jÄ nužudyti gali bÅ«ti realiai įgyvendintas.

16. Apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai kaip patikimais ir atitinkančiais bylos duomenų visumÄ rėmėsi ne teisme, bet ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duotais parodymais, kur ji tvirtino, kad prieÅ¡ jÄ smurtaudamas kaltinamasis aiÅ¡kiai iÅ¡sakė grasinimus jÄ nužudyti, tÄ iÅ¡sakydamas konkrečiomis ir nedviprasmiÅ¡komis, tiesmukiÅ¡komis frazėmis, dėl ko ji jautė grėsmę, kad tokie grasinimai gali bÅ«ti įgyvendinti. Teisme R. A. parodymus pakeitė, teigdama, kad G. A. jai iÅ¡sakyti grasinimai nebuvo realÅ«s, tačiau apylinkės teismas tokius jos parodymus argumentuotai paneigė kaip neobjektyvius, duotus apelianto jai padarytoje įtakoje.

17. Atsižvelgusi į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad G. A. inkriminuotoje veikoje yra visi BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo kaltė padarius Å¡ia nusikalstamÄ veikÄ abejonių nekelia. Dėl paskirtos bausmės 18. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, skirdamas G. A. bausmes už atskirus nusikaltimus, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, jų motyvus ir tikslus, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Apylinkės teismas įvertino, kad visos keturios G. A. įvykdytos veikos, priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). G. A. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis dėl visų veikų padarymo teisingai pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu bei bendrininkų grupėje, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nuteistojo prisipažinimas ir gailėjimasis dėl nukentėjusiojo turto sugadinimo yra formalus, prisipažinta esant byloje neginčijamiems jo kaltės įrodymams, dėl ko ji aplinkybė negali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia.

19. Skunde apeliantas praÅ¡o taikyti jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, toks praÅ¡ymas negali bÅ«ti patenkintas. Bausmės vykdymo atidėjimas iÅ¡reiÅ¡kia humanizmo, bausmės individualizavimo bei jos ekonomijos principus. Bausmės paskirtį apibÅ«dina BK 41 straipsnis, todėl svarstant klausimÄ dėl laisvės atėmimo bausmės atidėjimo, svarbu nustatyti, kad tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, kad tokiu bÅ«du asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, kad nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

20. G. A. charakterizuojami neigiamai, nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo Å¡altinio, praeityje teistas 9 kartus, iÅ¡ jų net keturis kartus už analogiÅ¡kų veikų padarymÄ â€“ dviem atvejais už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , vienÄ kartÄ už nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir grasinimÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , jis yra recidyvistas. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, nuosprendį priėmęs teismas konstatavo kad apelianto elgesys rodo nesikeičiančius jo nusikalstamus polinkius ir visiÅ¡kÄ nenorÄ stoti į pasitaisymo keliÄ .

Apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam už kiekvienÄ iÅ¡ veikų skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, didesnė už sankcijos vidurkį. Su tokiu sprendimu skundÄ nagrinėjantis teismas visiÅ¡kai sutinka. Apelianto skundo argumentas, kad jis, bÅ«damas laisvėje dirbtų ir galėtų greičiau atlyginti padarytÄ Å¾alÄ bei prisidėti prie dukros iÅ¡laikymo, nelaikytinas pagrįstu ir leidžiančiu svarstyti klausimÄ dėl Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo, nes, kaip minėta, jo gyvenimo bÅ«das ir nuostatos neduoda pagrindo tikėti, kad jis jau kardinaliai pasikeitęs ir bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti neskiriant jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje, tinkamai taikė bausmių bendrinimÄ reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo nuostatas, motyvavo pridedamų bausmių dalių parinkimÄ .

Nuteistajam paskirta galutinė 3 (trejų) metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra paskirta tinkamai, nelaikytina aiškiai per griežta.

21. Ä®vertinus aptartÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. spalio 16 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį G. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : G. A. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Jurgis KiÅ¡kis Rimas Å virinas