d47df3d0-99ca-447c-b728-98517318b5bb · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                                                 Â

Civilinė byla Nr. 2-1008-460/2013

             Proceso Nr. 2-57-3-00115-2013-0

                                                                                                  Procesinio

sprendimo kategorijos

                                                                 (S)

129.2; 116.1.

                                                                                                   Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra

Maškevičienė, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovės A. K. atstovui advokatui Arūnui Žliobai, atsakovo R. Š. atstovui advokato padėjėjui Mariui Kairiui, atsakovei

antstolei Marijai Trijonei, trečiojo asmens „Swedbank“, akcinės bendrovės atstovui Vincentui Å upiniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. K. ieÅ¡kinį atsakovams R. Å ., antstolei Marijai Trijonei, tretieji asmenys „Swedbank“, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „BTA DRAUDIMAS“, dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

ieÅ¡kovė teismui 2013-02-19 pateikė ieÅ¡kinį, juo praÅ¡o: 1) pripažinti negaliojančiu 2012 m. gegužės 2 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ Nr. 0108/11/00513, kuriuo antstolė Marija Trijonė iÅ¡ varžytynių R. Å . pardavė butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys

neskelbtini), už 253 380Lt; 2) taikyti restitucijÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovei A. K. nuosavybės teise butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys

neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o gautus pinigus už Å¡io buto pardavimÄ iÅ¡ viso 253 380 Lt įpareigoti grÄ Å¾inti R. Å .;

3) priteisti iš atsakovų ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju, turto pardavimo iš varžytynių aktas turi būti pripažintas negaliojančiu dėl dviejų rūšių aplinkybių:

1) dėl netinkamai nustatytos rinkos vertės, ir 2) dėl turto pardavimo už esmingai mažesnę kainÄ . Teigia, jog areÅ¡tuodamas skolininko turtÄ antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimÄ ir į areÅ¡tuojant dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko nuomones. Vykdymo procese areÅ¡tuotas turtas turi bÅ«ti įkainojamas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina, nes nuo teisingai nustatytos turto vertės tiesiogiai priklauso ir turto kaina varžytynėse.

Mano, kad ieÅ¡kovės turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas yra neteisėtas dėl toliau nurodytų antstolės netinkamai atliktų turto įvertinimo veiksmų. Pirma, antstolės paskirtos pirmosios turto pardavimo varžytynės yra neteisėtos, nes antstolė turto areÅ¡to akte nepagrįstai nurodė net 40 000 Lt didesnę rinkos vertę nei buvo nustatyta po turto vertinimo ekspertizės. Antra, antstolės paskirtos antrosios turto pardavimo varžytynės yra neteisėtos, nes antstolė neteisingai ir neteisėtai pardavinėjo turtÄ antrosiose varžytynėse vadovaudamasi neobjektyvia turto areÅ¡to akte nustatyta kaina, net 40 procentų mažesne kaina.

Jei antstolė bÅ«tų teisingai įvertinusi turto vertę turto areÅ¡to akte 370 000 Lt suma, bÅ«tų atsižvelgusi į nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, nekilnojamojo turto vertės augimÄ , paskyrusi pakartotinę ekspertizę ir nustačiusi vertės padidėjimÄ iki 400 000 Lt, tai po vertės nustatymo iÅ¡ naujo 2012 m. kovo 14 d. bÅ«tų buvę vykdytos pirmosios turto pardavimo varžytynės pagal nustatytÄ didesnę rinkos kainÄ . Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad antstolės atlikti turto vertinimo veiksmai, ir organizuotos varžytynės yra neteisėtos, nes yra nepagrįsti realiu turto faktinės bÅ«klės bei turto vertės nustatymu, atlikti pažeidžiant ieÅ¡kovės kaip skolininkės ir įkeisto daikto savininkės teises ir teisėtus interesus.

Pažymi, kad antstolė neįvykdė savo pareigos, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso iÅ¡ieÅ¡kotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laikÄ , sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Nei LAT formuojamoje teismų praktikoje nei teisės doktrinoje nėra tiksliai apibrėžiama, koks kainų skirtumas leidžia konstatuoti egzistavimÄ ar kokia kaina laikytina esmingai mažesne. Nagrinėjamu atveju buto areÅ¡to dienÄ vidutinė jo rinkos vertė buvo 370 000 Lt, 2012 m. kovo 14 d.

Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e buvo nurodyta vidutinė turto rinkos vertė –369 900 Lt, turto pardavimo dienÄ â€“ 400 000 Lt. Pažymi, jog turtas dalyvaujant tik vienam pirkėjui parduotas už 253 380,00 Lt sumÄ . Teigia, jog restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

IeÅ¡kovė gyveno ginčo bute ir iki jo pardavimo iÅ¡ varžytynių metu, ir gyvena su Å¡eima (nepilnamečiu vaiku) iki Å¡iol, moka mokesčius už butÄ . Nurodytas aplinkybes patvirtina Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-9878-794/2012 medžiaga. Nurodo, jog antstolė butÄ pardavė žymiai mažesne negu rinkos kaina, taip pažeisdama imperatyvias CPK normas, ir teigia, kad restitucijai taikyti nėra jokių kliūčių, nes ji ginčo bute gyvena iki Å¡iol, moka mokesčius, o atsakovas R.

Š. buto niekada nevaldė, jame negyveno.

Atsakovas R. Å . teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Juo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog ieÅ¡kovė per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį, nuo 2010-07-14, puikiai žinojo apie savo netinkamÄ kreditinių įsipareigojimų vykdymÄ bankui. Teigia, jog ieÅ¡kovė gavo praneÅ¡imus iÅ¡ banko, kuris vėliau buvo priverstas nutraukti sutartį ir kreiptis į teismÄ dėl turto iÅ¡ varžytynių pardavimÄ . Taip pat gavo antstolio praneÅ¡imus, patvarkymus dėl daikto vertės nustatymo ir jo pardavimo iÅ¡ varžytynių, teismo nutartis – visi Å¡ie dokumentai buvo tinkamai įteikti ieÅ¡kovei. Nė vieno iÅ¡ Å¡ių: banko, antstolės ar teismo dokumentų – A. K. neskundė. Mano, kad daikto kaina buvo nustatyta teisingai. IeÅ¡kovės motyvai neatitinka realių faktų. Antstolė 2011-06-16 paskyrė ekspertizę vertei nustatyti. Mano, jog yra svarbu, kad antstolė, tinkamai vykdydama pareigas, paskyrė turto ekspertizę ir nustatė realiÄ turto rinkos vertę.

Atsakovė antstolė Marija Trijonė pateikė atsiliepimÄ . Juo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog antstolė, siekdama nustatyti ieÅ¡kovės buto rinkos kainÄ , turto vertei nustatyti paskyrė ekspertizę. Ekspertizę atlikusi UAB „Lovertus“ eksperte 2011-06-27 turto vertes pažymoje L3 1/0-12 LCH NT nurodė, kad ieÅ¡koves buto rinkos verte turto vertinimo dienÄ 2011-06-27 buvo 370 000 Lt. Remdamasi Å¡ia pažyma, antstolė 2011-07-04 turto areÅ¡to akte buto rinkos vertę nurodė 370 000 Lt. Teigia, jog motyvuotų prieÅ¡taravimų nei skolininkė, nei iÅ¡ieÅ¡kotojas nepateikė. Teigia, jog ieÅ¡kovė, argumentuodama savo ieÅ¡kinį, nurodo, kad „antstolės paskirtos pirmosios turto pardavimo varžytinės yra neteisėtos, nes antstolė turto areÅ¡to akte nepagristai nurodė net 40 000 Lt didesnę rinkos vertę nei buvo nustatyta po turto vertinimo ekspertizės“. Mano, kad Å¡is teiginys yra nepagristas, kadangi ieÅ¡kovės butas buvo įvertintas visų pirma vadovaujantis 2011 -06-27 turto vertinimo pažyma Nr. L11/042 LCI1 NT, t. y. turto vertintojui nustačius buto rinkos vertę – 370 000 Lt. Atsakovė nesutinka, kad „nustačius teisingÄ turto rinkos vertę 370 000 Lt, pirmosiose varžytinėse turtas bÅ«tų buvęs parduotas už 304 880.00 Lt (296 000,00 Lt + procentai), o ne už 253 380 Lt, tai yra už parduotÄ turtÄ bÅ«tų buvę gauta

51 500 Lt piniginių lėšų daugiau“. Mano, jog Å¡ie ieÅ¡kovės teiginiai „kas bÅ«tu, jeigu bÅ«tų“ yra visiÅ¡kai nepagristi. IeÅ¡kovės teiginys, kad jai nebuvo įteiktas turto areÅ¡to aktas, kuriame buvo nurodyta turto verte – 370 000 Lt, todėl ieÅ¡kovė negalėjo pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimų dėl didesnės turto rinkos vertės nustatymo, yra nepagristas. Nėra visiÅ¡kai jokio pagrindo teigti, kad perkainojus butÄ iÅ¡ 410 000 Lt į 400 000 Lt buvo bent kiek didesnė galimybė jį parduoti iÅ¡ pirmųjų varžytynių. Å is teiginys visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas, kadangi parduodamo buto vertė bÅ«tų iÅ¡ esmės tokia pati, kaip ir prieÅ¡ tai (butas iÅ¡ pirmųjų varžytynių buvo pardavinėjamas už 328 000 Lt, o buto nuvertinimo iki 400 000 Lt atveju bÅ«tų pardavinėjamas už 320 000 Lt). Pažymi, kad iÅ¡ varžytynių parduodamas skolininkui priklausantis gyvenamasis bÅ«stas, kuriame skolininkas ir (ar) jo Å¡eima gyvena, faktiÅ¡kai niekaip negali bÅ«ti lygiavertiÅ¡kai prilyginamas rinkoje laisvai parduodamam kitam tokio paties pobÅ«džio ir paskirties turtui, kadangi iÅ¡ varžytynių parduodamas skolininko turtas potencialiai ir realiai turi apribojimų ir trÅ«kumų, kurių neturi laisvai, ne priverstine tvarka, rinkoje parduodamas toks pats turtas. Teigia, kad ieÅ¡kovės teiginys, jog jos butas buvo parduotas už iÅ¡ esmės mažesnę kainÄ , parduodant turtÄ per žema kaina buvo pažeistos ieÅ¡kovės teisės, todėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių sandoris yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Pabrėžia, kad ieÅ¡kovei priteisus iÅ¡ atsakovo butÄ su rÅ«siu, o atsakovui R. Å . priteisus jo sumokėtÄ už ginčo butÄ 253 380 Lt sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, bÅ«tų nepagrįstai ir net galbÅ«t neiÅ¡taisomai pažeistos sÄ Å¾iningo buto įgijėjo atsakovo R. Å . teisės, kadangi asmuo negalėtų disponuoti savo už butÄ sumokėtomis lėšomis, be to, nėra jokios garantijos, kad ieÅ¡kovės butas vykdant pakartotinį varžytynių procesÄ bÅ«tų parduotas už tokiÄ pačiÄ ar didesnę kainÄ (b. l. 48–60).

Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB, pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Juo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Pastebi, kad ieÅ¡kinyje teikiami argumentai yra prieÅ¡taringi. Pirmiausia ieÅ¡kovės netenkina tai, kad antstolė perkainavo parduodamÄ turtÄ ir įvertino jį didesne kaina (t. y. 410 000 Lt) nei nepriklausomas vertintojas (t. y. 370 000 Lt), vėliau ieÅ¡kovė teigia, kad reikėjo pervertinti parduodamÄ turtÄ , kadangi jo rinkos vertė padidėjo iki 400 000 Lt. Sprendžiant iÅ¡ byloje esančių turto vertinimo ataskaitų nekilnojamojo turto rinkoje esminių pasikeitimų nebuvo, todėl parduodamo turto vertė iÅ¡ esmės nepasikeitė. Mano, kad ieÅ¡kovės argumentai dėl parduodamo turto netinkamo vertinimo yra nepagrįsti. Pastebi, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ginčo objektÄ buvo galima parduoti už žymiai didesnę kainÄ , byloje nėra. Be to, ieÅ¡kovei niekas nekliudė surasti pirkėjÄ , kuris už parduodamÄ turtÄ mokėtų brangiau negu pardavinėjo antstolė, tačiau tokių duomenų byloje taip pat nėra. Atkreipė teismo dėmesį ir į tai, kad ieÅ¡kovė apie paskelbtas varžytynes ir nustatytas parduodamo turto kainas buvo asmeniÅ¡kai informuota, tačiau ne tik nesiėmė jokių realių veiksmų, kurie galėtų padėti antstoliui brangiau ir greičiau parduoti turtÄ , bet ir neskundė antstolio veiksmų (b. l. 72–73).

Trečiasis asmuo UAB „BTA DRAUDIMAS“ pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Juo praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog „Swedbank“, AB, prieÅ¡taraujant dėl parduodamo buto vertės pirmose varžytynėse, antstolė savo potvarkiu jÄ padidino ir niekas iÅ¡ suinteresuotų asmenų tam neprieÅ¡taravo. Teigia, jog pagal įstatymÄ vykdymo procese areÅ¡tuotas turtas turi bÅ«ti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Trečiojo asmens nuomone, antstolė taip ir padarė, tačiau kad neatsirado pirkėjų pagal nustatytÄ kainÄ , antstolės kaltės ar neteisėtų veiksmų negalima įžvelgti ir to ieÅ¡kovė neįrodinėja. O jos samprotavimai, kad turtas galėjo bÅ«ti parduodamas ir kitokiomis pradinėmis vertėmis, trečiojo asmens nuomone, teisiÅ¡kai yra nepagrįsti. IeÅ¡kovės tvirtinimai, kad ginčo

turto vertė yra gerokai mažesnė už jos rinkos kainÄ , yra nepagristi jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais. IeÅ¡kovė

žinojo, kad butui pritaikyta hipoteka ir jam negrÄ Å¾inant skolos Å¡is turtas areÅ¡tuotas ir bus parduodamas iÅ¡ varžytynių, todėl privalėjo pati aktyviai domėtis vykdymo eiga ir bendradarbiauti vykdymo procese arba pasiÅ«lyti savo pirkėjÄ , tačiau viso to ieÅ¡kovė nepadarė, o dabar be jokio teisinio pagrindo bando užginčyti jau įvykusias varžytynes. Teigia, jog asmuo, nusipirkęs daiktÄ varžytynėse, preziumuojamas esantis sÄ Å¾iningas įgijėjas. Tik įrodžius, kad daikto varžytynėse įgijėjas buvo nesÄ Å¾iningas, pavyzdžiui, pažeidė nustatytus draudimus, įgytas turtas gali bÅ«ti iÅ¡ jo iÅ¡reikalautas. SÄ Å¾iningo įgijėjo, nusipirkusio daiktÄ antstolio organizuotose varžytynėse, interesai ginami nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių savininkas prarado turtÄ . Pabrėžia, kad Å¡ioje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas R. Å . buvo nesÄ Å¾iningas. Å ioje byloje, kaip to

praÅ¡o ieÅ¡kovė, grÄ Å¾inus jai butÄ , iÅ¡ jos turėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota 253 380 Lt atsakovui

R. Å ., tai yra ta pinigų suma, kuriÄ jis sumokėjo varžytynių metu pirkdamas ginčo turtÄ . Toks restitucijos bÅ«das neįmanomas, nes ieÅ¡kovė tokios sumos trečiojo asmens nuomone, neturi, todėl liktų vienintelis bÅ«das iÅ¡ naujo organizuoti varžytynes, bet tam nėra jokio teisinio pagrindo (b. l. 99–104).

Ieškinys atmestinas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Marijos Trijonės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0108/11/00513, kurioje pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 275-2N/2010 buvo vykdomas ieÅ¡kovės įkeisto turto – buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 98,24 kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), įkainoto 560 000 Lt, pardavimas iÅ¡ varžytynių (vykdomoji byla; b. l. 2–3). 2011 m. birželio 16 d. patvarkymu vykdomojoje byloje buvo paskirta ekspertizė įkeisto turto vertei

nustatyti, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Lovertus“ turto vertintojai L. C. (vykdomoji byla; b. l. 12). 2011 m. birželio 27 d.

turto vertės nustatymo pažymoje Nr. L11/042 LCH NT buvo nustatyta buto/patalpos – buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertinimo dienÄ â€“ 370 000 Lt. Remiantis nurodyta pažyma buvo suraÅ¡ytas 2011 m. liepos 4 d. turto areÅ¡to aktas, kuriame ieÅ¡kovės turtas įvertintas 370 000 Lt (vykdomoji byla; b. l. 21–23). 2011 m. liepos 14 d. paskelbtas skelbimas apie pirmųjų turto pardavimo iÅ¡ varžytynių paskelbimÄ , nustatyta pradinė turto pardavimo kaina – 296 000 Lt (vykdomoji byla; b. l. 30). IÅ¡ieÅ¡kotojai „Swedbank“, AB, nesutinkant su skelbiama turto kaina, ir praÅ¡ant skirti ekspertizę, 2011 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu iÅ¡ varžytynių parduodamas turtas buvo įvertintas 410 000 Lt (vykdomoji byla; b. l. 41, 43-45). 2011 m. gruodžio 19 d. 10.00 val. buvo paskelbtos pirmosios įkeisto turto varžytynės, nustatyta pradinė pardavimo kaina – 328 000 Lt (vykdomoji byla; b. l. 54–57). Ä® varžytynes neatvykus nė vienam pirkėjui, jos buvo pripažintos neįvykusiomis (vykdomoji byla; b. l. 67). 2012 m. kovo 14 d. 10.00 val. buvo paskelbtos antrosios įkeisto turto varžytynės, nustatyta pradinė pardavimo iÅ¡ varžytynių kaina – 246 000 Lt (vykdomoji byla; b. l. 79, 84,

106). 2012 m. kovo 14 d. varžytynių metu, dalyvaujant vienam pirkėjui R. Š., nurodytas nekilnojamasis turtas buvo parduotas už 253 380

Lt (vykdomoji byla; b. l. 144–147). 2012 m. gegužės 2 d. buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 0108/11-00513 (vykdomoji byla; b. l. 157).

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad antstolė Marija Trijonė pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-15 nutartį Nr. 275-2N/2010 vykdydama vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0108/11/00513 neteisingai įvertino ir per pigiai iÅ¡ varžytynių realizavo ieÅ¡kovės įkeistÄ turtÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, jog nesutinka su nepagrįstais ieÅ¡kovės teiginiais, kadangi nagrinėjamos bylos duomenys bei įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės turtas buvo įvertintas ir realizuotas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir reikalavimų.

Ieškovės ieškinio teisiniai argumentai

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu dėl dviejų rÅ«Å¡ių aplinkybių: 1) dėl netinkamai nustatytos rinkos vertės; 2) dėl turto pardavimo už iÅ¡ esmės mažesnę kainÄ .

Dėl ieškovės buto rinkos vertės nustatymo

Teismas primena, jog turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainÄ , mažesnę, negu ji turėjo bÅ«ti nustatyta pagal CPK 713 straipsnio 4 dalį, 718 straipsnį ir 722 straipsnio 1 dalį (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Å ia teisės norma iÅ¡ antstolio reikalaujama realizuoti skolininko turtÄ , jį įvertinus CPK 681 straipsnio

1 dalyje nustatyta tvarka. Atitinkamai ir pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ atsirastų tuo atveju, jei antstolis, prieÅ¡ realizuodamas skolininko turtÄ , jį įkainotų mažesne nei rinkos kaina, nesivadovaudamas CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytais reikalavimais, bei kilus abejonei dėl turto rinkos kainos, neskirdamas ekspertizės jai nustatyti.

Šios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007

gegužės 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-211/2007).

Atkreiptinas dėmesys, jog klausimas dėl CPK 713 straipsnio 4 dalies, CPK 718 straipsnio ir CPK 722 straipsnio 1 dalies pažeidimo ieÅ¡kinyje nekeliamas, kadangi ieÅ¡kovė vykdymo procese pretenzijų dėl Å¡ių teises normų reikalavimų nepareiÅ¡kė. Tačiau ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teigia, kad buvo pažeisti CPK 681 straipsnyje nustatyti reikalavimai skolininko turto įkainojimui. Su Å¡iuo ieÅ¡kovės argumentu negalima sutikti, kadangi jis yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Pažymėtina, jog vykdymo veiksmu atlikimo metu galiojusio CPK 681 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad areÅ¡tuodamas skolininko turtÄ , antstolis ji įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas i turto nusidėvėjimÄ bei į areÅ¡to metu dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko nuomones; jeigu skolininkas ar iÅ¡ieÅ¡kotojas prieÅ¡tarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog antstolė, siekdama nustatyti ieÅ¡kovės buto rinkos kainÄ , turto vertei nustatyti paskyrė ekspertizę (vykdomoji byla; b. l. 14). Ekspertizę atlikusi UAB „Lovertus“ ekspertė 2011-06-27 turto vertės pažymoje L11/042 LCH NT nurodė, kad ieÅ¡kovės buto rinkos vertė turto vertinimo dienÄ 2011-06-27 buvo 370 000 Lt. Remdamasi Å¡ia pažyma, antstolė 2011-07-04 turto areÅ¡to akte buto rinkos vertę nurodė 370 000 Lt (vykdomoji byla; b. l. 21–22).

Jeigu CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areÅ¡tuoto turto vertė laikoma eksperto nustatyta turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Å i teisės norma garantuoja skolininkui, kad jo turtas nebus įkainotas mažesne, nei eksperto iÅ¡vadoje nurodyta skolininko turto rinkos kaina. Tačiau nei CPK, nei jokiame kitame teises akte nėra uždrausta skolininkui ar iÅ¡ieÅ¡kotojui pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl Å¡ios nustatytos skolininko turto rinkos kainos. PrieÅ¡ingai, proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymÄ si turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė iÅ¡ieÅ¡kotojui bei skolininkui iÅ¡sakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į jÄ atsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 birželio 22 d. nutartis civ. byloje R. B. v. antstolė

A. R. Z. Nr. 3K-3-297/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso iÅ¡ieÅ¡kotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laikÄ , sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus

teisėjų kolegijos 2007 m. gegužes 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G, M.

M, D. G, V. V,ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje N r. 3K-3-434/2008: 2000 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-7-90/2009, kt.). Atsižvelgiant į Å¡iÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , konstatuotina, kad iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko interesai gali nukentėti, jei turtas įkainojamas mažesne kaina, ir prieÅ¡ingai, skolininko turtÄ Ä¯kainojus didesne kaina, atsiranda tikimybė, kad Å¡is turtas bus parduotas už didesnę kainÄ , tokiu bÅ«du kuo didesne apimtimi patenkinant iÅ¡ieÅ¡kotojo reikalavimus bei sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių (turto dalies vertės praradimo) skolininkui.

Pažymėtina ir tai, kad jeigu iÅ¡ieÅ¡kotojas ar skolininkas pareiÅ¡kia motyvuotus prieÅ¡taravimus dėl ekspertizės iÅ¡vados, jų praÅ¡ymu antstolis savo patvarkymu gali skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti motyvuoti, kadangi nepagrįstas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimas bereikalingai pažeistų skolininko turtinius interesus, ekspertizės atlikimo iÅ¡laidomis padidinant vykdymo iÅ¡laidas skolininkui. Å iuo konkrečiu atveju bylos duomenimis motyvuotų prieÅ¡taravimų nei skolininkė, nei iÅ¡ieÅ¡kotojas nepateikė (CPK 12 straipsnis). Kaip matyti iÅ¡ vykdomosios bylos, antstolė 2011-08-03 gavo iÅ¡ieÅ¡kotojos „Swedbank“, AB, praÅ¡ymÄ Ä¯kainoti skolininkės butÄ 410 000 Lt, atsižvelgiant į pačios iÅ¡ieÅ¡kotojos turto vertintojų nuomonę (vykdomoji byla; b. l. 50–51). Pabrėžtina, jog iÅ¡analizavus bylos duomenis, ieÅ¡kovė, kaip skolininkė, nuo pat turto vertinimo dienos –            2011-06-27 – iki iÅ¡ieÅ¡kotojos praÅ¡ymo perkainoti butÄ gavimo dienos nei prieÅ¡taravimų, nei praÅ¡ymų dėl buto vertės nepareiÅ¡kė.

Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek iÅ¡ieÅ¡kotojui, tiek skolininkui keliama pareiga bÅ«ti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sÄ Å¾iningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylu skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo

7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3379/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-79/2007: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-1/2007).

Antstolė, atsižvelgdama į iÅ¡ieÅ¡kotojos praÅ¡ymÄ , 2011-08-03 ieÅ¡kovės buto vertę nustatė 410 000 Lt. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje patvirtino, kad 2011-08-03 turto areÅ¡to aktas su naujai nustatyta buto verte – 410 000 Lt – buvo įteiktas ieÅ¡kovei asmeniÅ¡kai 2011-08-05 (vykdomoji byla; b. l. 44–45). Å iame procesiniame dokumente buvo nurodyta antstolės veiksmų apskundimo tvarka, t. y. kad skolininkas, dalyvavęs areÅ¡tuojant turtÄ , prieÅ¡taravimus dėl turto įkainojimo gali pareikÅ¡ti ne vėliau kaip per penkias dienas, skaičiuojant nuo turto areÅ¡to dienos, o skolininkas, nedalyvavęs areÅ¡tuojant turtÄ , prieÅ¡taravimus dėl turto įkainojimo gali pareikÅ¡ti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kuriÄ gavo turto areÅ¡to aktÄ (galiojusio CPK 681 straipsnio 3 dalis). Tačiau po Å¡io procesinio dokumento gavimo ieÅ¡kovė nei prieÅ¡taravimų, nei praÅ¡ymų dėl buto vertės taip pat nepareiÅ¡kė.

IeÅ¡kovė, argumentuodama savo ieÅ¡kinį, nurodo, kad „antstolės paskirtos pirmosios turto pardavimo varžytynės yra neteisėtos, nes antstolė turto areÅ¡to akte nepagristai nurodė net 40 000 Lt didesnę rinkos vertę, nei buvo nustatyta po turto vertinimo ekspertizės“. Teismas mano, jog Å¡is teiginys yra nepagristas, kadangi ieÅ¡kovės butas buvo įvertintas visų pirma vadovaujantis         2011-06-27 turto vertinimo pažyma Nr. L11/042 LCI1 NT, t. y. turto vertintojui nustačius buto rinkos vertę 370 000 Lt, atsirado pagrindas ir pareiga įvertinti ieÅ¡kovės butÄ ne mažesne nei turto vertintojo nustatyta verte. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, įstatymas nedraudžia ir netgi įpareigoja antstolį skolininko turto vertę nustatyti atsižvelgiant taip pat ir į iÅ¡ieÅ¡kotojo bei skolininko nuomonę, Å¡iuo atveju iÅ¡ieÅ¡kotoja „Swedbank“, AB, motyvuotų prieÅ¡taravimų dėl ekspertizės iÅ¡vados nereiÅ¡kė, tačiau naudodamasi savo teisėmis, numatytomis CPK 681 straipsnio 1 dalyje, vadovaudamasi savo turto vertintojų nuomone, pateikė antstolei praÅ¡ymÄ skolininkės turto vertę nustatyti 410 000 Lt. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, antstolė šį praÅ¡ymÄ patenkino 2011-08-03 turto areÅ¡to akte nurodydama areÅ¡tuoto buto vertę 410 000 Lt (vykdomoji byla; b. l. 43). IeÅ¡kovei     2011-08-05 asmeniÅ¡kai įteikus Å¡i procesinį dokumentÄ (b. l. 3), ieÅ¡kovė prieÅ¡taravimų ar praÅ¡ymų dėl buto vertės nustatymo proceso metu nereiÅ¡kė, todėl teismas sutinka su antstolės argumentu, jog antstolei nebuvo jokio pagrindo skirti papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, kurias įrodo ir vykdomojoje byloje esantys procesiniai dokumentai, ieÅ¡koves teiginys, kad „visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiais kriterijais remdamasi antstolė įvertino turto objektÄ net 40 000 Lt didesne suma, objekto vertė turėjo bÅ«ti mažesnė, nei nustatyta antstolės, antstolės veiksmai, kai turtas įvertinamas didesne nei rinkos kaina, pažeidė tiek įkeisto daikto savininkės, tiek kreditores reikalavimus“, yra visiÅ¡kai nepagristas.

IeÅ¡kovės nuomone, pirmosios varžytynės neįvyko nustačius per didelę buto vertę, todėl vykdomoji byla per ilgai buvo neužbaigta, didėjo vykdymo iÅ¡laidos, tačiau teismas pabrėžia, jog nuo antstolio valios nepriklauso ta aplinkybė, ar bus asmenų, norinčių dalyvauti varžytynėse, vykdomosios bylos įvykdymo trukmė daugiausiai priklauso nuo vykdymo procese nustatytų terminų ir iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rų bei skolininko geranoriÅ¡kumo ir bendradarbiavimo su antstoliu, o vykdymo iÅ¡laidų absoliučiai didžiÄ jÄ dalį sudaro jau užvedant vykdomÄ jÄ bylÄ apskaičiuojamos bÅ«tinosios vykdymo iÅ¡laidos bei atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymÄ . Atsižvelgiant į tai, Å¡ie ieÅ¡kovės teiginiai taip pat nepagristi.

IeÅ¡kovė teigia, kad „nustačius teisingÄ turto rinkos vertę 370 000 Lt, pirmosiose varžytynėse turtas bÅ«tų buvęs parduotas už 304 880 Lt (296 000,00 Lt + 3 procentai), o ne už 253 380.00 Lt, tai yra už parduotÄ turtÄ bÅ«tų buvę gauta 51 500 Lt piniginių lėšų daugiau“. Teismas mano, jog Å¡ie ieÅ¡kovės teiginiai, atitinkantys spėliones pavadinimu „kas bÅ«tų, jeigu bÅ«tų“, yra visiÅ¡kai nepagristi. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Nėra visiÅ¡kai jokio pagrindo teigti, kad nustačius pradinę parduodamo buto kainÄ 296 000 Lt, buvo bent kiek

didesnė galimybė jį parduoti pirmosiose varžytynėse. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų,

jog koks nors pirkėjas bÅ«tų pirkęs jai priklausantį butÄ už tokiÄ kainÄ . Jei toks pirkėjas bÅ«tu objektyviai egzistavęs, ieÅ¡kovė galėjo jį pasiÅ«lyti antstolei, kaip tai numatyta CPK 704 straipsnio 1 dalyje, bei praÅ¡yti sumažinti parduodamo buto įkainojimÄ .

Å iuo konkrečiu atveju taip pat pastebėtina ir tai, kad net antrosiose varžytynėse parduodant ieÅ¡kovės butÄ , dalyvavo tik vienas pirkėjas, vadinasi, kad parduodamo buto kaina nebuvo per maža, kadangi prieÅ¡ingu atveju norinčių dalyvauti antrosiose varžytynėse bÅ«tų buvę gerokai daugiau (CPK 185 straipsnis).

Aktualu pažymėti, jog kaip tik todėl ieÅ¡kovės buto vertę nustačius 410 000 Lt, už jį antrosiose varžytynėse buvo gauta 253 380 Lt, o tuo tarpu butÄ Ä¯vertinus 370 000 Lt, butas, vadovaujantis ieÅ¡koves įrodinėjimo metodika, bÅ«tų buvęs parduotas už 228 660 Lt (222 000 Lt + 3 procentai), t. y. už jį bÅ«tu buvę gauta 24 720 Lt mažiau nei buvo gauta.

Ieškovės teiginys, kad jai nebuvo įteiktas turto arešto aktas, kuriame buvo nurodyta turto vertė – 370 000

Lt, todėl ieškovė negalėjo išreikšti prieštaravimų dėl didesnės turto rinkos vertės

nustatymo, yra nepagristas. Kaip jau iÅ¡dėstyta prieÅ¡ tai, ieÅ¡kovei apie prasidėjusį iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ buvo žinoma, turto vertintoja su jos žinia atliko buto vertinimÄ , be to, kad buto vertė buvo pakeista 2011-08-03 aktu, ieÅ¡kovė sužinojo asmeniÅ¡kai gavusi šį dokumentÄ 2011-08-05, ieÅ¡kovei pasiraÅ¡ytinai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jos teisės ir pareigos iÅ¡ieÅ¡kojimo procese, pirmosioms buto varžytynėms neįvykus, ieÅ¡kovė motyvuotų prieÅ¡taravimų antstolei dėl buto vertės taip pat nereiÅ¡kė, todėl žinojo apie vykdymo proceso metu antstolės suraÅ¡ytus procesinius dokumentus. Visos Å¡ios ir anksčiau iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovei nustatyta buto vertė – 410 000 Lt – buvo tinkama ir priimtina.

IeÅ¡kovė taip pat teigia, kad antstolės paskirtos antrosios turto pardavimo varžytynės yra neteisėtos, nes antstolė neteisingai ir neteisėtai pardavinėjo turtÄ antrosiose varžytynėse, vadovaudamasi neobjektyvia turto areÅ¡to akte nustatyta net 40 procentų mažesne kaina. Teismo nuomone, Å¡is teiginys yra nepagristas, kadangi antstolė parduodamo iÅ¡ varžytynių buto kainÄ nustatė laikydamasi CPK 681 straipsnio nustatytų reikalavimų, o buto pardavimÄ antrosiose varžytynėse paskelbė laikydamasi CPK 722 straipsnio I dalyje nustatytų reikalavimų, IeÅ¡kovė teigia, kad jei antstolė bÅ«tų atsižvelgusi į nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, nekilnojamojo turto vertės augimÄ , paskyrusi pakartotinę ekspertizę, įvertinusi aplinkybę, kad pirmoji ekspertizė buvo atlikta prieÅ¡ 8 mėnesius, ir nustačiusi vertės padidėjimÄ iki 400 000 Lt, (tokiÄ savo buto vertę ieÅ¡kovė nustatė, vadovaudamasi 2012-04-06 turto vertės nustatymo pažyma) (b. l. 19), tai po vertės nustatymo iÅ¡ naujo 2012-03-14 bÅ«tų įvykusios pirmosios turto pardavimo varžytynės pagal nustatytÄ didesnę rinkos kainÄ , ieÅ¡kovės turtas bÅ«tų buvęs pardavinėjamas iÅ¡ naujo pirmosiose varžytynėse už 20 procentų mažesnę kainÄ , nei reali turto rinkos vertė, tai yra turtas bÅ«tų buvęs pardavinėjamas mažiausiai už 329 600 Lt (400 000 Lt x 80 procentų + 3 procentai), o ne už 253 380 Lt, taigi už parduotÄ turtÄ bÅ«tų buvę gauta 76 220 Lt piniginių lėšų daugiau. Å ie ieÅ¡kovės teiginiai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, kaip ir analogiÅ¡ki teiginiai, nurodyti dėl ieÅ¡kovės buto pardavimo iÅ¡ pirmųjų varžytynių.

Pirmiausia nėra visiÅ¡kai jokio pagrindo teigti, kad perkainojus butÄ iÅ¡ 410 000 Lt į 400 000 Lt, buvo bent kiek didesnė galimybė jį parduoti iÅ¡ pirmųjų varžytynių. Å is teiginys visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas, kadangi parduodamo buto vertė bÅ«tų iÅ¡ esmės tokia pati, kaip ir prieÅ¡ tai (butas iÅ¡ pirmųjų varžytynių buvo pardavinėjamas už 328 000 Lt, o buto nuvertinimo iki 400 000 Lt atveju – bÅ«tų pardavinėjamas už 320 000 Lt). Be to, kritiÅ¡kai vertintinas ir ieÅ¡kovės teiginys, kad vyko pokyčiai nekilnojamojo turto rinkoje, todėl nekilnojamojo turto vertė augo. Pažymėtina, jog faktiÅ¡kai visuotinai yra žinoma, kad nekilnojamojo turto rinkos esminis nuosmÅ«kis įvyko 2008 m. pabaigoje–2009 m. ir iki pat Å¡ios dienos nekilnojamojo turto rinkoje bent kiek reikÅ¡mingesnio turto vertės augimo nėra, iÅ¡skyrus nežymius svyravimus, todėl ieÅ¡kovės teiginys, kad praėjus 8 mėnesiams nuo ieÅ¡kovės buto vertės ekspertizės buto kaina iÅ¡ esmės keitėsi, nepagrįstas. Dar iki 2011-08-03, kai buvo nustatyta ieÅ¡kovės buto vertė, iÅ¡ieÅ¡kotojo turto vertintojai nurodė iÅ¡ esmės tÄ pačiÄ 410 000 Lt buto vertę. Å iuo atveju ieÅ¡kovė vėlgi nepateikia jokių įrodymų, kad kažkoks pirkėjas bÅ«tų pirkęs jai priklausantį butÄ , jeigu jo vertė bÅ«tų buvusi pakeista iÅ¡ 410 000 Lt į 400 000 Lt. IeÅ¡kovė galėjo jį pasiÅ«lyti, kaip tai numatyta CPK 704 straipsnio 1 dalyje, bei praÅ¡yti sumažinti parduodamo buto įkainojimÄ . IeÅ¡kovės teiginys, kad pirmosiose varžytynėse turtas bÅ«tų buvęs parduotas mažiausiai už 329 600 Lt (400 000 Lt x 80 procentų + 3 procentai), o ne už 253 380 Lt, ir tokiu bÅ«du už parduotÄ turtÄ bÅ«tų buvę gauta 76 220 Lt piniginių lėšų daugiau, nepriimtinas ir atmestinas, kadangi lyginamas turto pardavimo kainų galimas skirtumas, jį parduodant vienu atveju iÅ¡ pirmųjų, o kitu – iÅ¡ antrųjų varžytynių. Be to, kadangi pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teigia, kad. jos buto vertė 2012-04-06 buvo 400 000 Lt, ir Å¡i vertė jai buvo artima realiai faktinei, o antstolis turtÄ Ä¯vertino

410 000 Lt, tai esant tokiam nežymiam skirtumui, teismas sutinka su antstolės pozicija, jog antstolei nebuvo pagrindo abejoti dėl buto vertės.

Esant tokiai situacijai, atsisakius vykdyti ieÅ¡kovės buto pardavimÄ antrosiose varžytynėse, o vietoj to be pagrindo paskyrus naujÄ turto vertinimÄ ir vėl organizavus buto pardavimÄ iÅ¡ naujo, skelbiant jo pardavimÄ iÅ¡ pirmųjų varžytynių iÅ¡ esmės už tÄ pačiÄ kainÄ , kaip ir prieÅ¡ tai, tokie antstolės veiksmai galėtų bÅ«ti vertinami tik kaip nereikalingas vykdymo proceso vilkinimas bei bereikalingas vykdymo iÅ¡laidų skolininkui didinimas.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad yra visiÅ¡kai nepagristas ieÅ¡kovės teiginys, jog antstolės atlikti turto vertinimo veiksmai ir organizuotos varžytynės yra neteisėti, nes yra nepagrįsti realiu turto faktinės bÅ«klės bei turto vertės nustatymu, atlikti pažeidžiant ieÅ¡kovės, kaip skolininkės ir įkeisto daikto savininkės, teises ir teisėtus interesus, o antstolė neįvykdė savo pareigos, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso iÅ¡ieÅ¡kotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesni laikÄ , sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡koves butas buvo įvertintas pagal įstatymo reikalavimus, todėl nei skolininkės (ieÅ¡kovės), nei iÅ¡ieÅ¡kotojos interesai nebuvo pažeisti, pats ieÅ¡kovės buto pardavimo iÅ¡ varžytynių faktas negali bÅ«ti laikomas jos interesų pažeidimu. Be to, iÅ¡ pirmųjų varžytynių turtas beveik niekada neparduodamas, nes rinkoje yra daug analogiÅ¡ko turto be jokių apribojimų ir apsunkinimų, kadangi varžytynių atveju bÅ«stas dažniausiai (ir Å¡iuo atveju taip pat) yra perkamas, kai jame dar gyvena gyventojai, todėl yra didelė skundų, kitų klausimų tikimybė, yra rizika dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių pripažinimo negaliojančiu, todėl iÅ¡ varžytynių parduodamas bÅ«stas visada yra mažiau populiarus, nei parduodamas analogiÅ¡kas turtas rinkoje, neturintis tokių apribojimų ir apsunkinimų.

Dėl sumos, už kuriÄ buvo parduotas ieÅ¡kovės butas

Vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kuriÄ galėtų bÅ«ti parduotas turtas vertinimo dienÄ , sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtÄ parduoti ir norinčių turtÄ pirkti asmenų po Å¡io turto tinkamo pateikimo į rinkÄ , jeigu abi sandorio Å¡alys veiktų dalykiÅ¡kai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civ. byloje R.

B. v. antstolė A. R. Ž. Nr. 3K-3- 297/2010). Skolininko turto vertė nustatoma vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Å¡i turto rinkos vertė nustatoma atsižvelgiant į tinkamÄ jo pateikimÄ Ä¯ rinkÄ , abiem sandorio Å¡alims veikiant dalykiÅ¡kai, be prievartos ir nesaistomoms kitų sandorių bei interesų. Tuo tarpu iÅ¡ varžytynių parduodamas skolininkui priklausantis gyvenamasis bÅ«stas, kuriame skolininkas ir (ar) jo Å¡eima gyvena, faktiÅ¡kai niekaip negali bÅ«ti lygiavertiÅ¡kai prilyginamas rinkoje laisvai parduodamam kitam tokio paties pobÅ«džio ir paskirties turtui, kadangi iÅ¡ varžytynių parduodamas skolininko turtas potencialiai ir realiai turi apribojimų ir trÅ«kumų, kurių neturi laisvai, ne priverstine tvarka, rinkoje parduodamas toks pats turtas.

Visų pirma, tai apmokėjimo už įsigyjamÄ turtÄ tvarka, numatyta CPK 716 straipsnyje, kai už įsigytÄ turtÄ privaloma įmokėti visÄ sumÄ , už kuriÄ buvo parduotas turtas, per gana trumpÄ terminÄ , daugiausiai per 45 dienas nuo varžytynių pabaigos, priklausomai nuo turto pardavimo kainos. Atitinkamai iÅ¡ varžytynių parduodamÄ skolininko turtÄ lengvai įsigyti gali asmenys, disponuojantys didelėmis sumomis nuosavų lėšų. Antra, pirkėjui įsigyjant skolininko turtÄ iÅ¡ varžytynių, visada yra tikimybė, kad skolininkas vilkins vykdymo procesÄ , skųsdamas antstolio veiksmus, tokiu bÅ«du sukurs teisinio neužtikrintumo situacijÄ .

Trečia, pirkėjas įsigydamas tokį skolininko turtÄ , faktiÅ¡kai beveik visada jį įsigyja kartu su jame gyvenančiu skolininku ir (ar) jo Å¡eima, todėl jam tenka papildomai imtis teisinių veiksmų dėl galimybės naudotis įsigytu turtu užtikrinimo. Ketvirta, skolininkas gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, Å¡io ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimui taikomas pakankamai ilgas vienų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasiraÅ¡ymo dienos (CPK 602 straipsnio 3 dalis).

Å iuo konkrečiu atveju net iÅ¡ antrųjų varžytynių parduodant ieÅ¡kovės butÄ dalyvavo tik vienas pirkėjas, o tai reiÅ¡kia, kad parduodamo buto kaina nebuvo per maža, prieÅ¡ingu atveju norinčių dalyvauti antrosiose varžytynėse bÅ«tų buvę gerokai daugiau. Pažymėtina, kad objektyvi turto rinkos vertė kaip tik ir nustatoma varžytynių metu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad pagrindas pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. CPK

602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainÄ , kuri turėjo bÅ«ti nustatyta pagal įstatymÄ , gauta už turtÄ suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu bÅ«du yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos anksčiau nurodytos reikÅ¡mingos aplinkybės turėtų bÅ«ti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstines teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio

23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kasacinio teismo praktikoje nėra nustatyto konkretaus dydžio vertine ar procentine išraiška, kurio nepasiekus, visada pripažįstama, kad prieš tai minėtos proporcijos nepažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-251/2011).

IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovės butas nebuvo parduotas už esmingai mažesnę kainÄ , nei jo rinkos vertė, kadangi butas buvo įvertintas CPK nustatyta tvarka, atsižvelgiant į skolininko interesus bei parduotas iÅ¡ antrųjų varžytynių griežtai laikantis CPK nustatytos tvarkos. CPK 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos, t. y. pradinė skolininko turto pardavimo kaina įstatymo jau yra nustatoma 40 procentų mažesnė, nei jo nustatyta rinkos vertė. Taigi Å¡iuo atveju negalima traktuoti ieÅ¡kovės buto pardavimo už esmingai mažesnę kainÄ nei rinkos kaina, vien todėl, kad Å¡is butas buvo parduotas iÅ¡ antrųjų varžytynių už 38,2 procentų mažesnę vertę, nei buvo nustatyta rinkos vertė, arba ieÅ¡kovės pateikiamu kitu apskaičiavimu–- už 36,7 procentų mažesnę vertę, nei rinkos vertė (jei turto rinkos verte bÅ«tų laikoma 400 000 Lt), kadangi toks traktavimas reikÅ¡tų imperatyvių CPK 681 straipsnio, CPK 722 straipsnio 1 dalies įtvirtintų teisės normų pažeidimÄ .

IeÅ¡kovė, ieÅ¡kinyje teigdama, kad jos butas buvo parduotas už esmingai mažesnę nei rinkos kainÄ , remiasi pavyzdžiu, kai turto vertės įkainojimas beveik perpus mažesne kaina buvo

pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylu skyriaus

teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007), tačiau Å¡ios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos aplinkybės neatitinka Å¡io atvejo, kadangi minimoje byloje kalbama apie vykdomÄ jÄ bylÄ . kurioje buvo neteisingai nustatyta parduodamo turto vertė, byloje kilus pagrįstoms abejonėms bei ginčui dėl turto vertės, antstoliui atsisakius skirti ekspertizę CPK 681 straipsnio numatyta tvarka. Å iuo atveju vykdymo proceso metu jokio ginčo dėl parduodamo ieÅ¡kovės buto vertės nebuvo, be to, buvo atlikta turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė.

Ieškovė taip pat remiasi pavyzdžiu, kai nustačius, kad turto pardavimo iš varžytynių kaina daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė negu turto rinkos kaina, kainos skirtumas pripažintas esmingai mažesniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-90/2009). Tačiau šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos aplinkybės taip pat neatitinka šio nagrinėjamo atvejo, kadangi minimoje byloje 30–50 procentų skirtumas pripažintas esmingai mažesniu, atsižvelgiant į bylos duomenis ir nustatytas faktines bylos aplinkybes konkrečios vykdomosios bylos atveju, bet ne bet kuriuo skolininko turto pardavimo iš varžytynių atveju, minėtoje byloje nurodytu atveju vykdomojoje byloje tarp skolininko ir antstolio buvo kilęs ginčas dėl ekspertizės atlikimo, buvo nustatyta keletas labai skirtingų parduodamo skolininko turto verčių. Šiuo atveju ginčo dėl ekspertizės atlikimo nebuvo, antstolio (410 000 Lt) ir ieškovės (400 000 Lt) nustatyta buto rinkos vertė iš esmes nesiskyrė. Taipogi pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, paminėtose bylose aptarti kainų skirtumai sprendžiant kitas bylas yra orientacinio pobūdžio ir nėra privalomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-251/2011).

Atskirai pastebėtina, kad naudojantis valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro teikiama neatlygintina vidutinės rinkos vertės paieÅ¡kos paslauga elektroniniu adresu nustatyta, kad buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), vertė nuo 2013-01-01 nustatyta jau tik 204 000 Lt (2006-05-25 jo vertė tokiu pačiu metodu buvo nustatyta 369 900 Lt (vykdomoji byla; b. l. 7), todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovės butas nėra parduotas per pigiai iÅ¡ esmės. Beje, vadovaujantis Å¡ia verte, kyla pagrįstų abejonių ir dėl to, ar panaikinus ieÅ¡kovės buto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ ir organizavus jo varžytynes iÅ¡ naujo, butas nebÅ«tų parduotas už dar mažesnę kainÄ , tokiu bÅ«du tiek ieÅ¡kovei, tiek iÅ¡ieÅ¡kotojui patiriant nemenkÄ nuostolį, palyginus su esama padėtimi.

Atsižvelgiant i tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad ieÅ¡koves teiginys, jog jos butas buvo parduotas už esmingai mažesnę kainÄ , parduodant turtÄ per žema kaina buvo pažeistos ieÅ¡kovės teisės, todėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių sandoris yra neteisėtas ir pripažintinas negaliojančiu, yra visiÅ¡kai nepagrįstas, todėl atmestinas.

Taip pat pastebėtina, kad, iÅ¡analizavus bylos duomenis, matyti, jog ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi po to, kai atsakovas R. Å . kreipėsi į teismÄ dėl ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei geruoju iÅ¡ Å¡io buto neiÅ¡sikraustant (civilinė byla Nr. 2-9878-794/2012), jau praėjus beveik metams laiko nuo buto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto suraÅ¡ymo 2012-05-02.

Dėl ieškovės vaidmens vykdymo procese

Skolininkas turi teisę dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus: susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, iÅ¡skyrus dokumentus, su kuriais supažindinimas trukdo vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ; gauti pažymas apie vykdymo eigÄ : ginčyti turto priklausomybe ir jo įkainojimÄ : apskųsti antstolio veiksmus: reikÅ¡ti praÅ¡ymus, nuÅ¡alinimus, sudaryti taikos sutartis bei kitas CPK numatytas teises (CPK 643 straipsnis), pvz. pareikÅ¡ti nuomonę dėl skolininko turto įkainojimo ir prieÅ¡tarauti antstolio atliktam įkainojimui (CPK 681 straipsnio 1 dalis), iki varžytynių pradžios gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti ir pasiÅ«lyti antstoliui iÅ¡ varžytynių parduodamo turto pirkėjÄ (CPK 704 straipsnio

1 ir 3 dalys), stebėti varžytynes (galiojusio vykdymo metu CPK 714 straipsnio 4 dalis). Skolininkas vykdymo procese turi ir pareigų, viena iÅ¡ kurių yra aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Å ios pareigos įgyvendinimas traktuotinas kaip skolininko galimybė laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teises, kadangi tokiu bÅ«du skolininkas visada žino, kokie vykdymo veiksmai yra atliekami vykdomojoje byloje ir kokios galimos Å¡ių veiksmų teisinės pasekmės. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovė su jos, kaip skolininkės, teisėmis ir pareigomis vykdymo procese buvo supažindinta taip pat ir antstolės kontoroje 2011-12-15 (vykdomoji byla; b. l. 61). IeÅ¡kovei įgyvendinti visas savo teises faktiÅ¡kai nebuvo kliūčių jau nuo pat iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso pradžios, kadangi 2011-05-16 antstolė priėmė patvarkymÄ priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti (vykdomoji byla; b. l. 10), 2011-06-16 priėmė patvarkymÄ dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo (vykdomoji byla; b. l. 12), o jau 2011-06-27 turto vertintojas ieÅ¡kovės sutikimu pateko į vertinamÄ butÄ jo apžiÅ«rai, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina prie  2011-06-27 turto vertės nustatymo pažymos L11/042 LCH NT pridėtos buto vidaus patalpų fotonuotraukos.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad skolininkui yra suteiktos visos galimybės daryti įtakÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo procesui, kad jis vyktų maksimaliai naudingai skolininkui, kiek tai objektyviai įmanoma. Aktyviai dalyvaudamas vykdymo procese, skolininkas turi visas galimybes įgyvendinti, užtikrinti bei ginti savo teises ir interesus jam priimtiniausiu bÅ«du ir apimtimi. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, vykdymo procese turėdama visas anksčiau iÅ¡vardytas teises, iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso metu skundo teismui dėl jokių antstolės procesinių veiksmų nepateikė, turto įkainojimo neginčijo, praÅ¡ymų dėl turto įvertinimo ar jo realizavimo klausimų nepateikė, savo iÅ¡ varžytynių parduodamo turto pirkėjo antstoliui nepasiÅ«lė, nesiėmė jokių kitų veiksmų savo teisėms įgyvendinti arba, jas tariamai pažeidus antstolei, ginti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad ieÅ¡kovė jokių pretenzijų antstolei dėl vykdymo proceso neturėjo.

Teismas pažymi, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus bei aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų ieškinį laikyti pagrįstu, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Kadangi ieškinys atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-21 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas R. Å . pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Juo praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti jo patirtas

1 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato ir advokato padėjėjo suteiktÄ teisinę pagalbÄ (b. l. 65).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos atsiliepimÄ pateikusiai Å¡aliai. Pabrėžtina, jog nagrinėjamoje byloje atsakovo advokatui sumokėtos iÅ¡laidos – 1 500 Lt už teisines paslaugas – nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) rekomenduojamo maksimalaus dydžio priteisti užmokesčio, todėl, atmetus ieÅ¡kinį, atsakovui R. Å . iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

ieškovės A. K. ieškinį atsakovams R. Š., antstolei Marijai Trijonei, tretieji asmenys „Swedbank“, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „BTA DRAUDIMAS“, dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmesti.

Iš ieškovės A.

K. priteisti atsakovui R. Š. 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-21 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                      Â

                           Aušra Maškevičienė