Legislator Case Law & Legislation
d47cf0c3-86c3-43cb-bcfb-4063a0f54c2e AI generated

d47cf0c3-86c3-43cb-bcfb-4063a0f54c2e · Regionų administracinis teismas

Case Number d47cf0c3-86c3-43cb-bcfb-4063a0f54c2e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokatui V. M., advokato padėjėjui G. M., atsakovės Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui M. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo, baudos neskyrimo.

Legislator headnote

AI generated

d47cf0c3-86c3-43cb-bcfb-4063a0f54c2e · Regionų administracinis teismas: M., advokato padėjėjui G. M., atsakovės Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui M. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo, baudos neskyrimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI2-7603-505/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01581-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.9; 41; 51.5; 55.1.1; 57.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 28 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokatui V. M., advokato padėjėjui G. M., atsakovės Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui M. G.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo, baudos neskyrimo.

Teismas

nustatė:

PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja arba UAB „(duomenys neskelbtini)“) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti 2021 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus A. B. nutarimÄ Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUÄ®PBJ 19889, teismui netenkinus minėto praÅ¡ymo, baudos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neskirti.

PareiÅ¡kėja skunde nurodė bei jos atstovai teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ilgametė transporto bendrovė, kuri turi gerÄ reputacijÄ ir veikia pagal visus teisės aktų reikalavimus. Bendrovėje net 87 procentus vairuotojų sudaro trečiųjų valstybių piliečiai, kadangi susiduriama su didžiuliu vairuotojų iÅ¡ Lietuvos trÅ«kumu, ir niekada UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepadarė jokių nusižengimų, susijusių su vairuotojų (užsieniečių) įdarbinimo tvarka.

PaaiÅ¡kino, kad 2021 m. sausio mėn. pabaigoje į pareiÅ¡kėjÄ kreipėsi Baltarusijos pilietis A. K. dėl darbo tarptautinių pervežimų vairuotoju, ir jam buvo nurodyta, kad, prieÅ¡ įsidarbindamas, jis privalo gauti vizÄ dėl įsidarbinimo Lietuvoje bÅ«tent darbui pas pareiÅ¡kėjÄ , bet ne bet kokį kitÄ darbdavį. Atitinkamai, A. K. atsiuntė vizÄ ir kitus, jo kvalifikacijÄ pagrindžiančius, dokumentus, patvirtindamas, kad jie yra teisingi, todėl pareiÅ¡kėja pradėjo A. K. įdarbinimo procedÅ«rÄ , bÅ«dama įsitikinusi, kad darbuotojas jam pateikė visus reikiamus ir teisingus dokumentus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus. Su A. K. buvo sudaryta darbo sutartis, jam buvo mokamas atlyginimas, valstybei - mokesčiai.

Pažymėjo, jog 2021 m. gegužės 7 d. – 2021 m. gegužės 28 d. atsakovė atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimÄ , kurio metu nustatė, kad A. K. pareiÅ¡kėjai pateikta viza iÅ¡duota ne darbui pas pareiÅ¡kėjÄ , o darbui uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir tik nuo Å¡io momento pareiÅ¡kėjai tapo žinoma, kad viza yra netinkama. Mano, kad pareiÅ¡kėja apie tai neturėjo galimybės anksčiau sužinoti. Pabrėžė, kad atsakovė informavo, jog pareiÅ¡kėja padarė pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnyje (užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimÄ ) bei patarė prisipažinti dėl Å¡io neva padaryto pažeidimo, nes tuo atveju bus taikoma mažesnė finansinė sankcija arba netaikoma jokia, todėl pareiÅ¡kėja, pasitikėdama atsakove, prisipažino. Nurodė, kad 2021 m. birželio 1 d. pareiÅ¡kėjai buvo suraÅ¡ytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. UÄ®PPJ 1007-0017, kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėja neva padarė užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimÄ , nes neužtikrino, kad A. K. turėtų tinkamÄ vizÄ . TÄ pačiÄ dienÄ buvo priimtas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nutarimas pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUÄ®PBJ 19889, kuriame konstatuota, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 22 dalį ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ bei skyrė pareiÅ¡kėjai 200 Eur baudÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėja nedelsiant sumokėjo.

PareiÅ¡kėjos ir jos atstovų įsitikinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bauda paskirta nepagrįstai, kadangi neva padarytas pažeidimas laikytinas formaliu, jis neturėtų užtraukti administracinės atsakomybės, be to, ginčijamas nutarimas yra nepakankamai motyvuotas, kadangi atsakovė priimdama nutarimÄ , privalėjo iÅ¡nagrinėti visas su deklaruojamu užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu susijusias aplinkybes, nutarimÄ pagrįsti iÅ¡samiais, aiÅ¡kiais ir detaliais įrodymais, surinktus įrodymus vertinti iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai.

Pažymėjo, kad po ginčijamo nutarimo priėmimo su pareiÅ¡kėja susisiekė Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovai, kurie nurodė, kad dėl Å¡io nutarimo pareiÅ¡kėja privalės ne tik sumokėti baudÄ , bet patirs ir dar vienÄ sankcijÄ - net metus laiko negalės įdarbinti užsienio valstybių piliečių, o įdarbintus užsieniečius privalės atleisti. Mano, jog tokia situacija, į kuriÄ pateko pareiÅ¡kėja yra iÅ¡skirtinė - palikus galioti ginčijamÄ nutarimÄ , paskirtÄ dėl vieno formalaus neatitikimo, pareiÅ¡kėja liktų absoliučiai be vairuotojų, kadangi negalėtų įdarbinti nei lietuvių nes jų paprasčiausiai nėra, nei užsienio vairuotojų, taip pat turėtų nutraukti darbo santykius su 87 procentais Å¡iuo metu įdarbintų vairuotojų ir tai priverstų pareiÅ¡kėjÄ savo veiklÄ nutraukti. PareiÅ¡kėja ir jos atstovai sutinka, kad nebuvo užtikrinta, jog A. K. turėtų tinkamÄ vizÄ , tačiau, mano, kad tai yra laikytina mažareikÅ¡miu pažeidimu, pats pažeidimas apskritai nėra pavojingas, jis nesukėlė absoliučiai jokių neigiamų padarinių ir teisinė atsakomybė pareiÅ¡kėjos atžvilgiu neturėtų bÅ«ti taikoma.

Mano, kad ginčijamu nutarimu pareiÅ¡kėjai skirta sankcija yra neprotinga, neproporcinga ir neteisinga, visiÅ¡kai nereikalinga administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl turėtų bÅ«ti panaikinta. PareiÅ¡kėjos atstovai teismo posėdžio metu prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl nagrinėjamu atveju taikytinų įstatymų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat prašė skundÄ patenkinti.

Atsakovė atsiliepimu į skundÄ praÅ¡o palikti galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. birželio 1 d. nutarimÄ Nr. NUÄ®PBJ 19889 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui ir pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ atsakovė teigė bei atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2021 m. birželio 1 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 616 straipsnio 3 dalimi, už pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡nagrinėta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byla juridiniam asmeniui ir pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimÄ skirta 200 Eur bauda.

PaaiÅ¡kino, kad 2021 m. balandžio 26 d. gavus Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriaus raÅ¡tÄ , kuriame buvo nurodyta, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriuje nagrinėjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ praneÅ¡imÄ apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, nustatyta, kad su minėtos įmonės tarpininkavimu iÅ¡duota nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos piliečiui A.

K., nuo 2021 m. kovo 2 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl 2021 m. balandžio 22 d. buvo priimtas sprendimas panaikinti A. K. nacionalinę vizÄ . Inspektavimo metu konstatuota bei bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. Baltarusijos pilietis A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. gegužės 17 d. (imtinai) dirbo turėdamas nacionalinę D vizÄ , iÅ¡duotÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir laiku iÅ¡ A.

K. nepareikalavo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos sprendimo pakeisti darbdavį. Pabrėžė, jog užsienietis, kuriam iÅ¡duota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi gali dirbti tik pas tÄ darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tÄ darbo funkcijÄ , kuriai pas tÄ darbdavį buvo įdarbintas, iÅ¡skyrus teisės aktuose nurodytus atvejus. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu laikomas darbdavio, įdarbinusio trečiosios Å¡alies pilietį, veiksmas, kai jis ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iÅ¡ trečiosios Å¡alies piliečio pateikti galiojantį leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitÄ dokumentÄ , suteikiantį teisę bÅ«ti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimÄ dirbti Lietuvos Respublikoje.

Atsakovės ir jos atstovo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos atstovas, bÅ«damas įmonės atsakingu asmeniu - direktoriumi ir žinodamas, jog yra atsakingas už teisės aktų nustatytÄ tinkamÄ užsieniečių įdarbinimÄ , nekontroliavo ir neužtikrino, kad užsienietis A. K. bÅ«tų įdarbintas teisės aktų nustatyta tvarka. Mano, kad pareiÅ¡kėjos ginčijamas nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje jam keliamus reikalavimus ir yra teisėtas, kadangi priimant nutarimÄ buvo vadovautasi patikrinimo metu surinkta medžiaga, kurios pagrindu buvo konstatuota Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto sudėties požymiai.

Pabrėžė, kad bauda (ekonominė sankcija) juridiniam asmeniui yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama pažeidimÄ padariusiam juridiniam asmeniui nubausti bei atgrasyti nuo pažeidimų darymo ir paveikti pažeidimÄ padariusį juridinį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir vėl nedarytų naujų pažeidimų. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai yra skirta minimali bauda. Prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė arba VDI) 2021 m. birželio 1 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUÄ®PBJ 19889, kuriuo skirta 200 Eur bauda už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UÄ®) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®statymas) 62 straipsnio 22 dalies pažeidimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

Nutarime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį veiksnumÄ ir teisnumÄ , bÅ«damas darbdaviu, atstovaujamu direktoriaus A. M., darbuotojų atžvilgiu, padarė pažeidimÄ Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte, o bÅ«tent: patikrinimo metu nustatyta, kad Baltarusijos Respublikos pilietis A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. gegužės 17 d. (imtinai) dirbo turėdamas nacionalinę D vizÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ darbo kitame juridiniame asmenyje - UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), pagrindu ir laiku iÅ¡ A. K. nepareikalavo Migracijos departamento sprendimo pakeisti darbdavį ir tuo pažeidė Ä®statymo 62 straipsnio 22 dalies, UÄ® 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. kovo 1 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su ginčo nutarime minimu asmeniu.

2021 m. balandžio 26 d. VDI buvo gautas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Kauno skyriaus raÅ¡tas „Dėl įmonės, įdarbinusios užsienietį, turintį kitos įmonės tarpininkavimu iÅ¡duotÄ nacionalinę vizÄ , kuriame teigiama, jog Migracijos departamento Kauno skyriuje nagrinėjant UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2021 m. balandžio 20 d. praneÅ¡imÄ Nr. 2104-PRNÅ -1585 apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, nustatyta, kad su minėtos įmonės tarpininkavimu iÅ¡duota nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos pilietis A. K. nuo 2021 m. kovo 2 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. balandžio 22 d. priimtas sprendimas panaikinti A. K. nacionalinę vizÄ , vadovaujantis Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu (užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sÄ lygų).

IÅ¡ nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 1007-0342 taip pat matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. M. įdarbino Baltarusijos Respublikos pilietį A. K., kuris nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. gegužės 17 d. (imtinai) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdamas nacionalinę D vizÄ Nr. (duomenys neskelbtini)2, iÅ¡duotÄ darbo kitame juridiniame asmenyje - UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, pagrindu laiku nepareikalavęs iÅ¡ A. K. Migracijos departamento sprendimo pakeisti darbdavį. Baltarusijos Respublikos pilietis A. K. leidimo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo.

Atlikus tyrimÄ dėl galimai atliktų pažeidimų įdarbinant užsienietį pareiÅ¡kėjai 2021 m. birželio 1 d. buvo suraÅ¡ytas UÄ® pažeidimo protokolas, kad Baltarusijos pilietis A. K., kuriam iÅ¡duota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡duoti Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, gali dirbti tik pas tÄ darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tÄ darbo funkcijÄ , kuriai pas tÄ darbdavį buvo įdarbintas. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė UÄ® 57 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , Ä®statymo 62 straipsnio 22 dalį.

VDI 2021 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 19889 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui pagal UĮ 60 straipsnio 1 dalį paskirta 200 Eur bauda.

Ginčo klausimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (aktuali redakcija galiojusi nuo 2021 m. sausio 20 d. iki 2021 m. birželio 15 d.) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡is įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemÄ , darbo ieÅ¡kančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslÄ , uždavinius, užimtumo rėmimo politikÄ Ä¯gyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimÄ ir finansavimÄ , atsakomybę už nelegalų darbÄ , užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotÄ darbÄ ir nedeklaruotÄ savarankiÅ¡kÄ veiklÄ .

Ekonominių sankcijų skyrimo juridiniams asmenims už UÄ® nuostatų pažeidimus reglamentuoja UÄ® IV skyrius „Nelegalus darbas, nedeklaruotas darbas, nedeklaruota savarankiÅ¡ka veikla ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai“. UÄ® 55 straipsnis numato, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiÅ¡kos veiklos prevencijÄ vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais. Å io įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Å io įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Å ie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai suraÅ¡omi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (UÄ® 60 st. 1 d.). Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu matyti, jog Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jos teritorinei subjektai yra kompetentinga institucija nagrinėti pažeidimų bylas susijusias su užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais ir turi teisę UÄ® nuostatas pažeidusiems asmenims skirti ekonominę sankcijÄ .

UÄ® 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai ir atsakomybė už juos - užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios Å¡alies pilietį, veiksmai, kai jis: ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iÅ¡ trečiosios Å¡alies piliečio pateikti galiojantį leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitÄ dokumentÄ , suteikiantį teisę bÅ«ti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimÄ dirbti Lietuvos Respublikoje (1 punktas); ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iÅ¡ trečiosios Å¡alies piliečio pateikti dokumento, įrodančio jo kvalifikacijÄ ir (ar) kompetencijÄ , ir (ar) turimÄ darbo patirtį (11 punktas); darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo Å¡io įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitoms Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu (2 punktas); neteko galios (3 punktas); įdarbina trečiosios Å¡alies pilietį pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse (4 punktas).

Pagal Ä®statymo (aktuali redakcija galiojusi nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 2 d.) 62 straipsnio 22 dalį užsienietis, kuriam iÅ¡duota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Å¡io Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tÄ darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tÄ darbo funkcijÄ , kuriai pas tÄ darbdavį buvo įdarbintas, iÅ¡skyrus Å¡io Ä®statymo 44 straipsnio 7 dalyje, 441 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duotas pagal Å¡io Ä®statymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Ä®statymo 44 straipsnio nuostatas. Ä®statymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoje įtvirtina, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis <...> atitinka Å¡ias sÄ lygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimÄ kvalifikacijÄ , jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimÄ kvalifikacijÄ per pastaruosius 5 metus <...>; c) Užimtumo tarnyba <...> priima sprendimÄ dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Pastaroji (3 punkto c papunktyje nurodyta) sÄ lyga netaikoma taip pat užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintÄ profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡Ä pagal ekonominės veiklos rūšis (Ä®statymo 44 straipsnio 2 dalis).

Ä®statymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi iÅ¡duotas pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkcijÄ pas tÄ patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui praÅ¡ymÄ leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkcijÄ . Patikrinęs, ar užsienietis atitinka Å¡io straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sÄ lygas, o tais atvejais, kai turi bÅ«ti priimtas Å¡io straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar Å¡is sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimÄ dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkcijÄ ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo praÅ¡ymo pateikimo dienos. Å is sprendimas galioja vienÄ mėnesį nuo jo priėmimo dienos.

Taigi, iÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo seka, kad užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡duotas pagal Ä®statymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , Lietuvos Respublikoje gali dirbti tik pas tÄ darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tÄ darbo funkcijÄ , kuriai pas tÄ darbdavį buvo įdarbintas. Ä®statymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytas ribojimas reiÅ¡kia tai, kad laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu užsienietis negali sukurti (individualių) darbo santykių su kitais asmenimis. Å ios Ä®statymo nuostatos privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, Å¡i teisės norma yra imperatyvaus pobÅ«džio, kas nagrinėjamu atveju prieÅ¡ įdarbinat užsienietį pareiÅ¡kėjos padaryta nebuvo.

IÅ¡ Migracijos departamento raÅ¡to „Dėl įmonės, įdarbinusios užsienietį, turintį kitos įmonės tarpininkavimu iÅ¡duotÄ nacionalinę vizÄ â€œ, matyti, jog Baltarusijos Respublikos pilietis A. K. , kuriam kitos įmonės tarpininkavimu iÅ¡duota nacionalinė viza, kaip ketinančiam dirbti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nuo 2021 m. kovo 2 d. yra įdarbintas pareiÅ¡kėjos neturėdamas tarpininkavimo bendrovei iÅ¡duotos vizos ar leidimo laikinai gyventi ar Migracijos departamento sprendimo leisti pakeisti darbdavį. Byloje ginčo dėl Å¡ių aplinkybių nėra. Taigi, Å¡ios faktinės aplinkybės patvirtina, kad trečiosios Å¡alies – Baltarusijos Respublikos piliečiui, kuriam kitos įmonės tarpininkavimu iÅ¡duota nacionalinė viza, buvo iÅ¡duota Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Teismo vertinimu, nors pareiÅ¡kėja skunde save traktuoja kaip įmonę, turinčiÄ didelę patirtį ir veikiančiÄ pagal visus teisės aktų reikalavimus, įdarbinusiÄ net 87 procentus užsieniečių, tačiau nagrinėjamu atveju, neįsitikinusi, ar Baltarusijos Respublikos piliečio A. K. pateikta viza yra galiojanti, su juo sudarė darbo sutartį, nors įmonėje dirbančių asmenų didžioji dauguma yra užsieniečiai, kas nesudaro pagrindo teigti, kad įmonė nežinojo ar negalėjo žinoti apie galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl darbinamo asmens (užsieniečio) pateiktų dokumentų galiojimo. Kad viza iÅ¡duota kitos įmonės vardu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, turinti didelę patirtį su užsieniečių įdarbinimu, turėjo suprasti, kad viza iÅ¡duota kitos įmonės vardu, kadangi joje pažymėta, kad A. K. darbinosi įmonėje, kuri priklauso patvirtintų įmonių sÄ raÅ¡ui. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens atstovas - administracijos vadovas, bÅ«damas rÅ«pestingas, prieÅ¡ įdarbindamas asmenį, turėjo iÅ¡ anksto imtis priemonių ir kontrolės, kad užsienietis bÅ«tų įdarbintas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos ir nebÅ«tų padaryti užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai, t. y. prieÅ¡ sudarydamas darbo sutartį su Baltarusijos piliečiu (užsieniečiu), privalėjo įsitikinti, kad nėra jokių teisinių kliūčių darbo sutarčiai sudaryti ir kad įmonės atlikti veiksmai bus pagrįsti bei teisėti. Nors skunde nurodoma, jog buvo tikimasi, kad užsieniečio A. K. pateikti dokumentai yra galiojantys (tikima įdarbinto piliečio teiginiais), tačiau, teismo nuomone, tai yra pareiÅ¡kėjos gynybinė pozicija, nesuteikianti pagrindo teigti, kad įmonė sÄ Å¾iningai klydo pasitikėdama užsieniečio teiginiais, prieÅ¡ingai tai daugiau asmens, atsakingo už asmenų įdarbinimÄ , atmestinas požiÅ«ris į savo pareigų vykdymÄ .

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Ä®staigos vadovas, bÅ«damas pakankamai rÅ«pestingas, privalo užtikrinti, jog įstaigos veikla bÅ«tų organizuojama tinkamai. Pažeidimas gali bÅ«ti padarytas ne tik aktyviais veiksmais (veikimu), bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria Å¡is nepadaro to, kÄ privalėjo padaryti. Ä®staigos vadovas turi užtikrinti, kad užsieniečiai bÅ«tų įdarbinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėja nurodė, kad ginčijamas nutarimas naikintinas ir tuo pagrindu, kad jis yra nepakankamai motyvuotas.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAÄ®) 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi bÅ«ti nurodyta: administracinį sprendimÄ priėmusio vieÅ¡ojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečiÄ skundÄ nagrinėjančiÄ institucijÄ ar įstaigÄ , skundo padavimo terminÄ ir teisės aktÄ , reglamentuojantį apskundimo tvarkÄ ; administracinį sprendimÄ priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

AiÅ¡kindamas ankstesnės redakcijos VAÄ® 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.).

Å iuo atveju teismas nenustatė, kad atsakovė skundžiamu nutarimu bÅ«tų pažeidusi VAÄ® 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams sprendimams. Skundžiamas nutarimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, nurodyti teisiniai bei faktiniai pagrindai, motyvų iÅ¡dėstymas aiÅ¡kus ir pakankamas, nurodyta apskundimo tvarka, taip pat nurodyti visi VAÄ® 5 straipsnio 1 dalyje numatyti individualaus administracinio akto elementai (administracinį sprendimÄ priėmusio vieÅ¡ojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; administracinį sprendimÄ priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos). Kadangi nutarimas atitinka VAÄ® 10 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti, dėl to pareiÅ¡kėjos skundo dalis dėl VDI 2021 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. NUÄ®PBJ 19889 panaikinimo, atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėja taip pat prašė teismui nepanaikinus ginčijamo nutarimo, baudos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neskirti.

UÄ® 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdaviui, padariusiam Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , Å¡io įstatymo nustatyta tvarka skiria baudÄ darbdaviui nuo 200 iki 400 eurų už kiekvienÄ padarytÄ pažeidimÄ . Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimÄ per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudÄ darbdaviui nuo 400 iki 800 eurų už kiekvienÄ padarytÄ pažeidimÄ .

Pagal UÄ® 60 straipsnio 2 dalį Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama Å¡io įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytÄ baudÄ , jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ . Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi bÅ«ti motyvuotas. Bauda iÅ¡ieÅ¡koma į valstybės biudžetÄ .

UÄ® 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimÄ , užkirto keliÄ Å¾alingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimÄ nutraukė, pripažino padaręs pažeidimÄ , padėjo įgaliotiems pareigÅ«nams atlikti pažeidimo tyrimÄ , geranoriÅ¡kai atlygino žalÄ , taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimÄ , slėpė padarytÄ pažeidimÄ , tęsė pažeidimÄ , nepaisydamas Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigÅ«nų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (UÄ® 60 str. 4 d.). Å io įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytos baudos gali bÅ«ti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiÅ¡kėjimo dienos (UÄ® 60 str. 5 d.).

Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo nutarimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už nelegaliai dirbusį asmenį paskirtas baudos dydis atitinka UÄ® 57 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ minimumÄ . Atsakovė, nustatydama baudos dydį, atsižvelgė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog pareiÅ¡kėja pripažino padariusi jai inkriminuotÄ pažeidimÄ , dėl padaryto pažeidimo gailisi, padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti. Byloje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiÅ¡kėjai 2021 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. NUÄ®PBJ 19889 paskirta sankcija 200 Eur yra sumokėta ir Å¡is faktas patvirtina, kad pareiÅ¡kėja su Å¡iuo nutarimu sutiko, nutarimu nustatytÄ pažeidimÄ pripažino, tačiau, kaip skunde pati nurodė, sužinojusi, kad įmonė negalės metus laiko įdarbinti naujų užsieniečių ir turės atleisti visus Å¡iuo metu jau įdarbintus užsieniečius, pareiÅ¡kėja reaguodama į tokius neproporcingus padarinius, galinčius lemti bendrovės bankrotÄ ir faktÄ , kad, anot pareiÅ¡kėjos, neva padarytas pažeidimas laikytinas formaliu ir jis neturėtų užtraukti administracinės atsakomybės, nesutinka su VDI nutarimu. Taigi, pareiÅ¡kėja siekiant iÅ¡vengti už padarytÄ pažeidimÄ ateityje kilsiančių neigiamų padarinių, ginčija jos atžvilgiu priimtÄ aktÄ (nutarimÄ ), tačiau, akivaizdu, kad juridiniam asmeniui padarius pažeidimÄ , susijusį su nepakankama darbo teisinių santykių kontrole yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti, tikslu atgrasyti juridinį asmenį nuo pažeidimų darymo, skatinant jį laikytis įstatymų bei vengti naujų pažeidimų padarymo.

Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ teisės aktų kontekste, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės nepagrindė ir nepateikė duomenų, patvirtinančių, atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad teismui nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad pareiÅ¡kėjos finansinė padėtis yra sunki, be to paskirta bauda pareiÅ¡kėjos jau yra sumokėta. Argumentų ir duomenų, kad atsakovė bÅ«tų pritaikiusi pareiÅ¡kėjai finansinę sankcijÄ (poveikio priemonę plačiÄ ja prasme) nesilaikydama bendrųjų poveikio priemonių taikymui keliamų reikalavimų ar administracinę atsakomybę numatančiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, nepateikta. Be to, teismų praktikoje įtvirtinta, kad jeigu pažeidimu nebuvo padaryta jokios žalos, tai nelaikytina teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, kadangi UÄ® nenumato žalos atsiradimo fakto kaip pagrindo taikyti nuobaudÄ ar individualizuoti jos dydį, taip pat UÄ® numatyta minimali bauda darbdaviui už UÄ® pažeidimus (200 Eur už kiekvienÄ nelegaliai dirbusį asmenį), todėl atsakovė, net ir nustačiusi daugiau pareiÅ¡kėjos atsakomybę lengvinančių. aplinkybių, negalėtų Å¡ios sumos dar labiau mažinti (2019 m. birželio 26 d. LVAT nutartis byloje Nr. eA-1498-756-2019).

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjai skirta minimali bauda, todėl prieÅ¡ingu atveju susiklostytų nesÄ Å¾ininga situacija prieÅ¡ kitas įmones, kurios tiek nutarimu, tiek teismo sprendimu pripažintos padariusios pažeidimÄ ir nubaustos už tokį patį pažeidimÄ analogiÅ¡komis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas laiko, jog pareiškėjai skirta sankcija yra proporcinga ir pagrįsta, jos naikinti ar sumažinti nėra pagrindo, todėl skundo dalis dėl pareiškėjos reikalavimo, kuriuo prašoma neskirti baudos, atmestina kaip nepagrįsta.

Pažymėtina, kad Å¡alys nurodė ir daugiau argumentų, tačiau jie laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjos atstovas advokatas V. M. teismo posėdžio metu prašė dėl nagrinėjamu atveju taikytinų įstatymų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ . AiÅ¡kinant Å¡iÄ proceso teisės normÄ , akcentuotina, kad teisė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ suteikta iÅ¡imtinai bylÄ nagrinėjančiam teismui. Konkrečiu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuojantys Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymas ir Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties teismui nekelia abejonių, todėl netenkintinas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .

Pareiškėja taip pat teismo prašo priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , taip pat reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Teismui netenkinus pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo, prašomos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Daina Kukalienė