d479b2bb-93cd-4740-917b-46f533018ce8 · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedelgimosi agresyviai bei 2) fizinio skausmo sukÄlimo G. G. mažameÄio vaiko akivaizdoje. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog D. G. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 181 str. 1 d., savo kaltÄ neigia iÅ¡ esmÄs motyvuodamas tuo, kad vaiko interesams kenkÄ ne jo, o jo sutuoktinÄs elgesys, kadangi ne jis buvo kilusio konflikto iniciatorius, neigia įvykio metu naudojÄs prieÅ¡ sutuoktinÄ G. G. fizinius veiksmus ar kitokį smurtÄ . ApeliacinÄs instancijos teismas, patikrinÄs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog D.
Legislator headnote
AI generatedd479b2bb-93cd-4740-917b-46f533018ce8 · KlaipÄdos apygardos teismas: G. mažameÄio vaiko akivaizdoje. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog D. G. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 181 str. 1 d., savo kaltÄ neigia iÅ¡ esmÄs motyvuodamas tuo, kad vaiko interesams kenkÄ ne jo, o jo sutuoktinÄs elgesys, kadangi ne jis buvo kilusio konflikto iniciatorius, neigia įvykio metu naudojÄs prieÅ¡ sutuoktinÄ G. G. fizinius veiksmus ar kitokį smurtÄ . ApeliacinÄs instancijos teismas, patikrinÄs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog D.
Full text
PraneÅ¡Äjas LAdministracinio teisÄs pažeidimo byla Nr. ATP-214-557/2012Teisminio proceso Nr. 4-06-3-05668-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 48.5.; 63.; 79.1.;                                                                              KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 16 d. KlaipÄdaKlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas Linas PauliukÄnas teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal D.
G. apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo, kuriuo D. G. nubaustas pagal ATPK 181 str. 1 d. administracine nuobauda įspÄjimu. IÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , teisÄjasn u s t a t Ä:D. G. 2011 m. gruodžio 14 d. suraÅ¡ytas administracinio teisÄs pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 m. gruodžio 11 d. apie 19 val. namuose, esanÄiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus (nustatytas girtumas 1,67 promilÄs) elgÄsi agresyviai, sukÄlÄ fizinį skausmÄ G.
G. savo mažameÄio vaiko M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje. Tokiais savo veiksmais panaudojo tÄvų valdžiÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams bei padarÄ administracinį teisÄs pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 181 str. 1 d. KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu D. G. pripažino kaltu padarius ATPK 181 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisÄs pažeidimÄ ir paskyrÄ jam administracinÄ nuobaudÄ Ä¯spÄjimÄ . Apeliaciniu skundu D. G. praÅ¡o nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.
Nurodo, jog nutarimas priimtas nepagrįstai, neatsižvelgiant į visas faktines bylos aplinkybes, jis pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., nepadarÄ. PaaiÅ¡kino, jog 2011 m. gruodžio 11 d. vakare grįžo namo su Å¡eimos draugu ir nutarÄ iÅ¡gerti 0,5 l butelį degtinÄs. Žmona G. G., grįžusi namo, taip pat prisijungÄ prie jų ir kartu iÅ¡gÄrÄ degtinÄs. Apie 18 val. jis iÅ¡lydÄjo draugÄ ir iÅ¡vedÄ Å¡unį pasivaikÅ¡Äioti. Jam grįžus iÅ¡ lauko, žmona pradÄjo kabinÄtis, priekaiÅ¡tauti, jog atsiveda draugus į namus.
Kilo žodinis konfliktas, abu kalbÄjo pakeltu tonu, taÄiau konflikto iniciatore buvo žmona. Jų sÅ«nus M. G., gimÄs 2003-11-01, konflikto metu buvo savo kambaryje. Savo sutuoktinÄs jis nei stumdÄ, nei pakÄlÄ prieÅ¡ jÄ rankÄ . AtvirkÅ¡Äiai, ji elgÄsi gana agresyviai, provokuojanÄiai, mosavo rankomis. Paskambinusi policijos pareigÅ«nams ir iÅ¡kvietusi juos, neva jis panaudojo fizinį smurtÄ , iÅ¡bÄgo į koridorių ir pradÄjo rÄkti, kad jis jai sudauÅ¾Ä galvÄ , tempÄ rÄkdama sÅ«nų, kad jis eitų su ja kartu, taÄiau vaikas stovÄjo pasimetÄs ir nelabai suprato, ko iÅ¡ jo norima.
Mano, kad šį konfliktÄ iÅ¡provokavo pati G. G., jis grįžo ramiai iÅ¡ lauko su Å¡unimi, o ji pradÄjo kabinÄtis, šūkauti, priekaiÅ¡tauti ir visai negalvojo apie tai, kad jų vaikas yra kitame kambaryje ir gali girdÄti konfliktÄ , o juk pati irgi iÅ¡gÄrÄ alkoholinio gÄrimo. Taigi Å¡io incidento, kurio metu buvo pakviesta policija, buvo galima ir iÅ¡vengti. Gavosi taip - kas pirmesnis iÅ¡kvietÄ policijÄ , to ir tiesa. Be to, nutarime teigiama, kad jis âsukÄlÄ fizinį skausmÄ pil.
G. G. savo mažameÄio sÅ«naus M. G., gimusio (duomenys neskelbtini) akivaizdojeâ. Byloje nÄra jokių duomenų apie tai, kad ant jo žmonos G. G. kÅ«no po tariamo jų konflikto bÅ«tų kažkokių kÅ«no sužalojimų. Ä® teismo medicinos ekspertus jo žmona nesikreipÄ, o iÅ¡ Å¡eimos gydytojo kabineto gautos pažymos aiÅ¡ku, kad jokių kÅ«no sužalojimų nÄra. Pirmosios instancijos teismas formalų kreipimÄ si į medikus įvertino kaip įrodymÄ , jog kÅ«no sužalojimai yra, taÄiau Å¡i teismo iÅ¡vada neteisinga.
Nori atkreipti teismo dÄmesį į tai, kad dÄl tariamai netinkamo jo elgesio žmona policijos pareigÅ«nus į namus pakvietÄ po to, kai kreipÄsi teisinÄs pagalbos į advokatÄ . Yra tikras, kad advokatas jai paaiÅ¡kino, jog santuokÄ dÄl jo kaltÄs bus galima nutraukti tik tuo atveju, jei bus duomenų apie jo netinkamÄ elgesį. Jam akivaizdu, kad yra žmonos surežisuoto ir sukelto Å¡eimyninio konflikto auka. Kadangi su sutuoktine ruoÅ¡iasi skirtis, todÄl yra nuolatos provokuojami konfliktai, bandoma parodyti, koks jis blogas tiek vyras, tiek tÄvas.
O juk jis vaiku rÅ«pinasi gal net daugiau - bÅ«tent jis vaikÄ vežioja ir parsiveža iÅ¡ mokyklos, lanko klasÄs tÄvų susirinkimus, vežioja sÅ«nų į privaÄias krepÅ¡inio treniruotes, stengiasi, kad vaikas tobulÄtų dvasiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai. Yra pareiÅ¡kÄs jai, kad norÄtų, jog vaikas gyventų su juo, nes mano, gali geriau juo pasirÅ«pinti. Po tokios jo nuomonÄs dar daugiau nesutarimų iÅ¡kyla, naujų puolimų, provokacijų. Nori pabrÄžti, jog jam tikrai rÅ«pi vaiko gerovÄ, nesididžiuoja įvykusiais jų Å¡eimyniniais konfliktais, bet jam taip pat neramu ir dÄl tokio sutuoktinÄs elgesio, jos noro viskÄ užaÅ¡trinti, sukelti įtampÄ .
Jos elgesys vaiko atžvilgiu dažnai bÅ«na destruktyvus, t.y. ji pareiÅ¡kia, kad â...aÅ¡ greitai sutvarkysiu ir perauklÄsiu tÄ vaikÄ ...â, prasideda nesuprantama vaiko izoliacija nuo bendraamžių, neiÅ¡leido jo į mokyklos KalÄdų Å¡ventÄ, pati tokio poelgio paaiÅ¡kinti negalÄdama. Jo tÄvams G. G. yra pasakiusi tokiÄ frazÄ, kuri sukÄlÄ siaubÄ , jog â...aÅ¡ bÅ«siu antra JonaitienÄ, jus visus sutvarkysiu, tik aÅ¡ nebÅ«siu tokia durna ir nesÄsiu...â. Apie tokį neadekvatų ir kartais neprognozuojamÄ jo sutuoktinÄs elgesį sÅ«naus atžvilgiu yra praneÅ¡Äs KlaipÄdos miesto vaikų teisių apsaugos tarnybai.
Nori teismui paaiÅ¡kinti ir patikinti, kad jis nesukÄlÄ Å¡eimoje konflikto 2011 m. gruodžio 11 d. apie 19 val., nebuvo jo iniciatorius, nenaudojo prieÅ¡ sutuoktinÄ jokių fizinių veiksmų, jokio smurto. Jis kalbÄjo pakeltu tonu (balsu), kaip ir jo sutuoktinÄ G. G., taÄiau niekam negrasino, ir jis stengiasi, jog vaikas nematytų jų rietenų. TodÄl mano, kad jo veikoje nÄra administracinio teisÄs pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., sudÄties. Apeliacinis skundas netenkintinas. D. G. administracinÄn atsakomybÄn patrauktas už administracinio teisÄs pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., padarymÄ .
Administracinio teisÄs pažeidimo protokole nurodyta, tai skundžiamame nutarime konstatavo ir apylinkÄs teismas, jog D. G. veika pasireiÅ¡kÄ tuo, kad jis panaudojo tÄvo valdžiÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams, t.y. savo mažameÄio vaiko akivaizdoje elgÄsi agresyviai, sukÄlÄ fizinį skausmÄ G. G.. Kaip matyti, nagrinÄjamoje byloje D. G. inkriminuotas kaltinimas formuluojamas iÅ¡ dviejų epizodų, t.y.
1) elgimosi agresyviai bei 2) fizinio skausmo sukÄlimo G. G. mažameÄio vaiko akivaizdoje. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog D. G. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 181 str. 1 d., savo kaltÄ neigia iÅ¡ esmÄs motyvuodamas tuo, kad vaiko interesams kenkÄ ne jo, o jo sutuoktinÄs elgesys, kadangi ne jis buvo kilusio konflikto iniciatorius, neigia įvykio metu naudojÄs prieÅ¡ sutuoktinÄ G. G. fizinius veiksmus ar kitokį smurtÄ . ApeliacinÄs instancijos teismas, patikrinÄs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog D.
G. veiksmai, pasireiÅ¡kÄ agresyviu jo elgesiu mažameÄio vaiko akivaizdoje, atitinka administracinio teisÄs pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., sudÄtį. TaÄiau, apeliacinio teismo vertinimu, kaltinimas dÄl antrojo epizodo â fizinio skausmo G. G. sukÄlimo mažameÄio vaiko akivaizdoje - D. G. pareikÅ¡tas ir jis pripažintas kaltu nepagrįstai.IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas neneigia fakto, kad 2011-12-11, po to, kai apie 18 val. iÅ¡lydÄjo draugÄ ir iÅ¡vedÄ Å¡unį pasivaikÅ¡Äioti, namuose tarp jo ir sutuoktinÄs kilo žodinis konfliktas, abu kalbÄjo pakeltu tonu.
Nurodo, jog jis nebuvo kilusio konflikto iniciatoriumi, konfliktÄ iniciavo pati G. G., sutuoktinÄs jis nei stumdÄ, nei pakÄlÄ prieÅ¡ jÄ rankÄ , atvirkÅ¡Äiai, ji elgÄsi gana agresyviai, provokuojanÄiai, mosavo rankomis. Teigia, jog konflikto metu jų sÅ«nus M. G. buvo savo kambaryje. Teismo posÄdžio metu (b.l. 50-52, 71-72) D. G. nurodÄ analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes, t.y., kad iÅ¡lydÄjÄs draugÄ lauke pavedžiojo Å¡unį, o jam grįžus namo, jo žmona ÄmÄ ant jo Å¡aukti, priekaiÅ¡tauti, kad jis į namus vedžiojasi draugus.
NurodÄ, jog jis su draugu triukÅ¡mo nekÄlÄ, vaikas tuo metu buvo namuose, žaidÄ kompiuteriu. D. G., duodamas parodymus, taip pat pripažino, jog įvykio metu abu su žmona kalbÄjo pakeltu tonu, nurodÄ, jog jis necenzÅ«rinių žodžių nevartojo, ar juos vartojo G. G., nepamena, jis jos nemuÅ¡Ä, tarp jų buvo tik žodinis barnis. Jis su žmona šūkavo ir aiÅ¡kinosi hole, tarpe tarp koridoriaus. Kai vyko konfliktas, vaikas buvo hole, taÄiau jis neverkÄ. Jis papraÅ¡Ä sÅ«naus eiti į savo kambarį, kol jie iÅ¡siaiÅ¡kins.
Taip pat nurodÄ, jog konfliktÄ iniciavo jo žmona, jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Liudytoja G. G. teismo posÄdžio metu (b.l. 52-53) parodÄ, jog 2011-12-11 apie 16.30 val. grįžusi iÅ¡ darbo, namuose rado savo vyrÄ su draugu, jie kartu trise pasÄdÄjo, pajuokavo. Po to jos vyras su draugu iÅ¡Äjo, grįžo apie 18 val. ir buvo daugiau iÅ¡gÄrÄs. Tuo metu vaikas buvo namuose, prie kompiuterio. D. G. ÄmÄ vaikÄ varyti miegoti, todÄl ji jam liepÄ ramintis. Jai su vaiku nuÄjus į holÄ , vyras pradÄjo jÄ vadinti įžeidžianÄiais ir necenzÅ«riniais žodžiais.
Po to, jai su vaiku nuÄjus į salonÄ , vÄl atÄjo jos vyras ir toliau vadino jÄ Ä¯Å¾eidžianÄiais bei necenzÅ«riniais žodžiais, pripuolÄs trenkÄ jai delnu į užpakalinÄ sprando dalį. Kadangi ji buvo atsirÄmusi į sienÄ , nuo smÅ«gio jos galva atsitrenkÄ Ä¯ sienÄ . Visa tai jų vaikas matÄ ir girdÄjo. Kaip matyti, nei apeliantas D. G., nei liudytoja G. G. neneigia fakto, jog tarp jų 2011-12-11 apie 19 val. namuose įvyko konfliktas, taÄiau tiek apeliantas, tiek jo sutuoktinÄ G.
G. neigia buvÄ kilusio barnio iniciatoriumi, kaltina vienas kitÄ iniciavus konfliktÄ . Teismo posÄdžio metu apklausiami liudytojai policijos pareigÅ«nai R. S. (b.l.
65) bei A. K. (b.l.
71) parodÄ, jog, jiems nuvykus į įvykio vietÄ , jų akivaizdoje tiek D. G., tiek G. G. kalbÄjo pakeltu tonu, vienas su kitu barÄsi. Taigi, kaip matyti, tarp D. G. ir G. G. įvykio metu vyko abipusis barnis, tiek vienas, tiek ir kitas kalbÄjo pakeltu tonu, barÄsi vienas kito atžvilgiu. VienareikÅ¡miai patvirtinti, kad konflikto iniciatoriumi buvo bÅ«tent D. G., apeliacinio teismo vertinimu, negalima, tai neginÄijamai patvirtinanÄių įrodymų byloje nÄra. Vien tai, kad administracinio teisÄs pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas tik D.
G., Å¡io fakto taip pat nepatvirtina. Nepaisant to, apeliacinis teismas pažymi, jog nagrinÄjamu atveju nÄra svarbu, kas inicijavo konfliktÄ â D. G. ar jo sutuoktinÄ G. G., atsakomybÄs taikymui svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti konkretaus konflikto dalyvio veiksmus viso barnio metu ir jų įtakÄ mažameÄiui vaikui (LVAT nutartis Nr. N62-2227/2011). PabrÄžtina ir tai, jog administracinÄn atsakomybÄn skundžiamu nutarimu patrauktas D. G., todÄl Å¡ioje byloje nagrinÄjamas ir vertinamas ne G. G., o D. G. veiksmų teisÄtumo klausimas.
Nors apeliantas skunde nurodÄ, jog konflikto metu jų sÅ«nus buvo savo kambaryje, iÅ¡ aukÅ¡Äiau aptartų teismo posÄdžio metu jo duotų parodymų matyti, jog teismo posÄdžio metu D. G. pripažino, kad jo ir G. G. konfliktÄ girdÄjo ir matÄ jų mažametis sÅ«nus. Jis nurodÄ, kad jam su draugu bÅ«nant namie, vaikas buvo prie kompiuterio, o įvykus konfliktui tarp jo ir G. G., sÅ«nus buvo hole. Å iÄ aplinkybÄ teismo posÄdžio metu patvirtino ir liudytoja G. G., nurodydama, jog vaikas iÅ¡ pradžių buvo kambaryje prie kompiuterio, o po to, vykstant konfliktui, hole bei salone.
PažymÄtina ir tai, jog teismo posÄdžio metu apklausiami liudytojai policijos pareigÅ«nai R. S. (b.l.
65) bei A. K. (b.l.
71) parodÄ, kad jiems bÅ«nant įvykio vietoje, vaikas buvo kitame kambaryje, jie, bÅ«dami koridoriuje bei hole matÄ, kad kambario durys buvo atidarytos, todÄl mano, kad vaikas konfliktÄ turÄjo girdÄti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiÅ¡kiantys amoraliu tÄvų elgesiu (fiziniu smurtu, agresyviais barniais Å¡eimoje, kelianÄiais vaikui baimÄ), traktuojami kaip tÄvų valdžios panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams ir kad už tokius veiksmus tÄvams gali bÅ«ti taikoma ATPK 181 str. numatyta administracinÄ atsakomybÄ (LVAT nutartys Nr. N16-359/2007, N2-818/2005).
TÄvų valdžios turinys, kÄ pažymÄjo ir apylinkÄs teismas, apibrÄžtas CK 3.155 str., kuriame įtvirtinta nuostata, kad tÄvai turi teisÄ ir pareigÄ dorai auklÄti ir prižiÅ«rÄti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinÄ ir protinÄ bÅ«klÄ sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis. TÄvų valdžia negali bÅ«ti naudojamasi prieÅ¡ingai vaiko interesams. To paties Kodekso 3.159 str. 4 d. numato, kad už tÄvų valdžios nepanaudojimÄ taikoma teisinÄ atsakomybÄ, numatyta įstatymuose.
Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisÄs aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas â visur ir visada pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisÄtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui bÅ«tų užtikrinta teisÄ Ä¯ visapusiÅ¡kÄ ir harmoningÄ vystymÄ si fiziÅ¡kai ir protiÅ¡kai, siekiama vaikÄ apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinÄs aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje.
Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikÅ¡ti ir tÄvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muÅ¡tynÄs, necenzÅ«riniai žodžiai, keliantys vaikui baimÄ), taip pat laikytini prieÅ¡ingais vaiko interesams. Tokiu bÅ«du, tÄvų konfliktai, darantys žalÄ vaiko psichikai, patenka į ATPK 181 str. apraÅ¡yto teisÄs pažeidimo sudÄtį (LVAT nutartis Nr. N62-485/2011). Administracinio teisÄs pažeidimo protokole nurodyta, jog D. G. veika pasireiÅ¡kÄ pastarojo agresyviu elgesiu.
Agresyvus elgesys, kuris gali bÅ«ti tiek ?zinis, tiek žodinis, â tai tyÄinis veiksmas, nukreiptas į objektÄ , kitÄ asmenį arba save patį. D. G. pripažino, jog jis su sutuoktine įvykio metu barÄsi pakeltu tonu, abu šūkavo, aiÅ¡kinosi tarpusavio santykius. Apeliacinis teismas laiko, jog tokie veiksmai, kai garsiai aiÅ¡kinamasi, baramasi, vertintini kaip agresyvÅ«s. NeginÄytinai nustatyta, jog dalis konflikto, įvykusio tarp apelianto ir liudytojos G. G., vyko jų mažameÄio vaiko akivaizdoje.
Ir nors D. G. teismo posÄdžio metu nurodÄ, jog liepÄ sÅ«nui eiti į savo kambarį, kad nematytų ir negirdÄtų konflikto, apeliacinis teismas sutinka su apylinkÄs teismo padaryta iÅ¡vada, jog faktinis vaiko nebuvimas konflikto patalpoje nÄra pagrindas iÅ¡vadai, kad vaikas tokiu bÅ«du nepatiria neigiamų padarinių. Kadangi apeliantas barÄsi, aiÅ¡kinosi tarpusavio santykius su sutuoktine pakeltu tonu ir tai matÄ bei girdÄjo jų mažametis sÅ«nus, tai patvirtina, jog mažameÄio sÅ«naus interesams kenkÄ ir paties D.
G. konfliktiÅ¡kas elgesys. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog toks elgesys mažameÄio sÅ«naus akivaizdoje yra netoleruotinas, tai traumuoja vaiko psichikÄ ir pažeidžia jo interesus, todÄl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. G. pripažino kaltu padarius ATPK 181 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ ir skyrÄ nuobaudÄ . BÅ«tina pažymÄti ir tai, jog D. G. teismo posÄdžio metu pripažino (b.l. 51), kad vaiko atžvilgiu jo ir sutuoktinÄs elgesys buvo neteisingas. TodÄl laikytina, jog D.
G. supranta savo veiksmų neigiamÄ poveikį savo mažameÄiam vaikui, prieÅ¡ingumÄ jo interesams. Apeliacinis teismas sutinka su apelianto argumentu, jog nagrinÄjamoje byloje nepaneigta jo versija, kad fizinio smurto G. G. atžvilgiu jis nenaudojo ir fizinio skausmo jai nesukÄlÄ. PažymÄtina, jog D. G. nuo pat pradžių neigÄ konflikto metu sutuoktinÄs atžvilgiu naudojÄs fizinį smurtÄ . IÅ¡ pirminio jo paaiÅ¡kinimo (b.l.
14) matyti, jog apeliantas apie žmonos G. G. atžvilgiu panaudotÄ fizinį smurtÄ nieko neužsimena. Å iÄ aplinkybÄ jis kategoriÅ¡kai neigÄ ir apklausiamas teismo posÄdžio metu (b.l. 50-52, 71-72). Kad D. G. G. G. atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ , nurodÄ tik pastaroji, teismo posÄdžio metu (b.l. 52-53) parodydama, kad D. G. pripuolÄ prie jos ir trenkÄ jai delnu į užpakalinÄ sprando dalį, o kadangi ji buvo atsirÄmusi į sienÄ , nuo smÅ«gio jos galva atsitrenkÄ Ä¯ sienÄ . Apeliacinis teismas kritiÅ¡kai vertina Å¡iuos liudytojos G.
G. parodymus, kadangi abejonių kelia tai, kaip buvo įmanoma G. G. stovint atsirÄmus į sienÄ suduoti jai į sprando užpakalinÄ dalį, juolab, po smÅ«gio jai galva trenktis į sienÄ , kadangi, sudavus smÅ«gį, galva turÄjo judÄti prieÅ¡inga nuo sienos kryptimi. G. G. versija bÅ«tų įtikinama tuo atveju, jei ji bÅ«tų stovÄjusi atsisukusi veidu į sienÄ , taÄiau ji tokių aplinkybių teismo posÄdžio metu nenurodÄ, parodydama, jog į sienÄ buvo atsirÄmusi. Liudytojos G. G. parodymų nepatvirtina jokia bylos medžiaga.
IÅ¡ teismo posÄdžio protokolo matyti, jog liudytojai policijos pareigÅ«nai R. S. (b.l.
65) ir A. K. (b.l.
71) parodÄ, kad smurto žymių ant moters iÅ¡oriÅ¡kai nesimatÄ, nepamena, jog G. G. D. G. bÅ«tų grasinÄs fiziniu susidorojimu. Nors liudytoja G. G. teigia (b.l. 53), jog po įvykio praÄjus porai dienų kreipÄsi į gydytojÄ dÄl galvos svaigimo ir galvos skausmo, iÅ¡ VšĮ JÅ«rininkų sveikatos priežiÅ«ros centro raÅ¡to (b.l.
59) matyti, jog matomų sumuÅ¡imų objektyvių požymių nematyta. Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, jog liudytoja G. G. teismo posÄdžio metu (b.l.
53) nurodÄ pas gydytojÄ lankiusis ir dÄl âmoteriÅ¡kų dalykųâ, todÄl nepaneigta versija, kad galvos skausmas ar svaigimas nebuvo pagrindinÄ G. G. apsilankymo pas gydytojÄ priežastis. Apeliacinio teismo vertinimu, ta aplinkybÄ, kad G. G. po konflikto praÄjus dviem dienom kreipÄsi į gydytojÄ , nepatvirtina fakto, jog įvykio metu D. G. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad kaltu dÄl administracinio teisÄs pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltÄs įrodymų.
Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisÄs pažeidimas galÄjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti. Asmens kaltÄ gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonÄs, kad traukiamas atsakomybÄn asmuo padarÄ veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda (LVAT nutartis Nr. N9-990/2006). Apeliacinio teismo vertinimu, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog konflikto metu D.
G. sutuoktinÄs atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ . Apygardos teismas nesutinka su apylinkÄs teismo padaryta iÅ¡vada, jog liudytojos G. G. parodymai apie jai sukeltÄ fizinį smurtÄ objektyvÅ«s ir nÄra pagrindo jais abejoti. Tiek D. G., tiek G. G. teismo posÄdžio metu (b.l. 51-53, 71-72) nurodÄ, jog galimai bus inicijuojamos jų skyrybos. D. G. taip pat pažymÄjo, jog skyrybų atveju sieks, kad sÅ«naus gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su juo. Neabejotina, jog G. G., kaip vaiko motina, skyrybų atveju sieks prieÅ¡ingo sprendimo.
TodÄl akivaizdu, jog Å¡ioje byloje priimtas sprendimas turÄs įtakos vertinant D. G., kaip tÄvo, asmenybÄ, jo elgesį su sÅ«numi, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , ir G. G. yra suinteresuota Å¡ios bylos baigtimi, todÄl G. G. parodymai dÄl smurto naudojimo jos atžvilgiu negali bÅ«ti vertinami kaip nekeliantys abejonių dÄl jų objektyvumo. Sprendžiant asmens administracinÄs atsakomybÄs klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukianÄiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonÄs bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinÄn atsakomybÄn asmens naudai (LVAT nutartys Nr. N444-216/2011, N444-619/2011).
Å iuo atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog byloje nÄra pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžianÄių, kad D. G. G. G. sukÄlÄ fizinį skausmÄ , todÄl byloje kilusios abejonÄs yra vertinamos administracinÄn atsakomybÄn traukiamo asmens naudai ir Å¡is kaltinimas iÅ¡ protokolo Å¡alintinas, kadangi neįrodyta, jog D. G. 2011-12-11 apie 19 val. namuose konflikto metu G. G. sukÄlÄ fizinį skausmÄ . Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, jog D.
G. yra nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 181 str. 1 d. už tai, kad jis 2011 m. gruodžio 11 d. apie 19 val. namuose, esanÄiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus elgÄsi agresyviai savo mažameÄio vaiko M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje ir tokiais savo veiksmais panaudojo tÄvų valdžiÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams. Ä®vertinus tai, kad kaltinimo âsukÄlÄ fizinį skausmÄ G. G. savo mažameÄio vaiko akivaizdojeâ paÅ¡alinimas veikos kvalifikavimui įtakos neturi, pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.
TeisÄjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:D. G. apeliacinio skundo netenkinti ir KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. TeisÄjas                                                                 Linas PauliukÄnas