Legislator Case Law & Legislation
d479b2bb-93cd-4740-917b-46f533018ce8 AI generated

d479b2bb-93cd-4740-917b-46f533018ce8 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number d479b2bb-93cd-4740-917b-46f533018ce8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

elgimosi agresyviai bei 2) fizinio skausmo sukėlimo G. G. mažamečio vaiko akivaizdoje. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog D. G. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 181 str. 1 d., savo kaltę neigia iÅ¡ esmės motyvuodamas tuo, kad vaiko interesams kenkė ne jo, o jo sutuoktinės elgesys, kadangi ne jis buvo kilusio konflikto iniciatorius, neigia įvykio metu naudojęs prieÅ¡ sutuoktinę G. G. fizinius veiksmus ar kitokį smurtÄ . Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog D.

Legislator headnote

AI generated

d479b2bb-93cd-4740-917b-46f533018ce8 · Klaipėdos apygardos teismas: G. mažamečio vaiko akivaizdoje. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog D. G. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 181 str. 1 d., savo kaltę neigia iÅ¡ esmės motyvuodamas tuo, kad vaiko interesams kenkė ne jo, o jo sutuoktinės elgesys, kadangi ne jis buvo kilusio konflikto iniciatorius, neigia įvykio metu naudojęs prieÅ¡ sutuoktinę G. G. fizinius veiksmus ar kitokį smurtÄ . Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas LAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-214-557/2012Teisminio proceso Nr. 4-06-3-05668-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 48.5.; 63.; 79.1.;                                                                              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 16 d. KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal D.

G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo, kuriuo D. G. nubaustas pagal ATPK 181 str. 1 d. administracine nuobauda įspėjimu. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teisėjasn u s t a t ė:D. G. 2011 m. gruodžio 14 d. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 m. gruodžio 11 d. apie 19 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus (nustatytas girtumas 1,67 promilės) elgėsi agresyviai, sukėlė fizinį skausmÄ G.

G. savo mažamečio vaiko M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje. Tokiais savo veiksmais panaudojo tėvų valdžiÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams bei padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 181 str. 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu D. G. pripažino kaltu padarius ATPK 181 str. 1 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ ir paskyrė jam administracinę nuobaudÄ Ä¯spėjimÄ . Apeliaciniu skundu D. G. praÅ¡o nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.

Nurodo, jog nutarimas priimtas nepagrįstai, neatsižvelgiant į visas faktines bylos aplinkybes, jis pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., nepadarė. PaaiÅ¡kino, jog 2011 m. gruodžio 11 d. vakare grįžo namo su Å¡eimos draugu ir nutarė iÅ¡gerti 0,5 l butelį degtinės. Žmona G. G., grįžusi namo, taip pat prisijungė prie jų ir kartu iÅ¡gėrė degtinės. Apie 18 val. jis iÅ¡lydėjo draugÄ ir iÅ¡vedė Å¡unį pasivaikščioti. Jam grįžus iÅ¡ lauko, žmona pradėjo kabinėtis, priekaiÅ¡tauti, jog atsiveda draugus į namus.

Kilo žodinis konfliktas, abu kalbėjo pakeltu tonu, tačiau konflikto iniciatore buvo žmona. Jų sÅ«nus M. G., gimęs 2003-11-01, konflikto metu buvo savo kambaryje. Savo sutuoktinės jis nei stumdė, nei pakėlė prieÅ¡ jÄ rankÄ . Atvirkščiai, ji elgėsi gana agresyviai, provokuojančiai, mosavo rankomis. Paskambinusi policijos pareigÅ«nams ir iÅ¡kvietusi juos, neva jis panaudojo fizinį smurtÄ , iÅ¡bėgo į koridorių ir pradėjo rėkti, kad jis jai sudaužė galvÄ , tempė rėkdama sÅ«nų, kad jis eitų su ja kartu, tačiau vaikas stovėjo pasimetęs ir nelabai suprato, ko iÅ¡ jo norima.

Mano, kad šį konfliktÄ iÅ¡provokavo pati G. G., jis grįžo ramiai iÅ¡ lauko su Å¡unimi, o ji pradėjo kabinėtis, šūkauti, priekaiÅ¡tauti ir visai negalvojo apie tai, kad jų vaikas yra kitame kambaryje ir gali girdėti konfliktÄ , o juk pati irgi iÅ¡gėrė alkoholinio gėrimo. Taigi Å¡io incidento, kurio metu buvo pakviesta policija, buvo galima ir iÅ¡vengti. Gavosi taip - kas pirmesnis iÅ¡kvietė policijÄ , to ir tiesa. Be to, nutarime teigiama, kad jis „sukėlė fizinį skausmÄ pil.

G. G. savo mažamečio sÅ«naus M. G., gimusio (duomenys neskelbtini) akivaizdoje“. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ant jo žmonos G. G. kÅ«no po tariamo jų konflikto bÅ«tų kažkokių kÅ«no sužalojimų. Ä® teismo medicinos ekspertus jo žmona nesikreipė, o iÅ¡ Å¡eimos gydytojo kabineto gautos pažymos aiÅ¡ku, kad jokių kÅ«no sužalojimų nėra. Pirmosios instancijos teismas formalų kreipimÄ si į medikus įvertino kaip įrodymÄ , jog kÅ«no sužalojimai yra, tačiau Å¡i teismo iÅ¡vada neteisinga.

Nori atkreipti teismo dėmesį į tai, kad dėl tariamai netinkamo jo elgesio žmona policijos pareigÅ«nus į namus pakvietė po to, kai kreipėsi teisinės pagalbos į advokatÄ . Yra tikras, kad advokatas jai paaiÅ¡kino, jog santuokÄ dėl jo kaltės bus galima nutraukti tik tuo atveju, jei bus duomenų apie jo netinkamÄ elgesį. Jam akivaizdu, kad yra žmonos surežisuoto ir sukelto Å¡eimyninio konflikto auka. Kadangi su sutuoktine ruoÅ¡iasi skirtis, todėl yra nuolatos provokuojami konfliktai, bandoma parodyti, koks jis blogas tiek vyras, tiek tėvas.

O juk jis vaiku rÅ«pinasi gal net daugiau - bÅ«tent jis vaikÄ vežioja ir parsiveža iÅ¡ mokyklos, lanko klasės tėvų susirinkimus, vežioja sÅ«nų į privačias krepÅ¡inio treniruotes, stengiasi, kad vaikas tobulėtų dvasiÅ¡kai ir fiziÅ¡kai. Yra pareiÅ¡kęs jai, kad norėtų, jog vaikas gyventų su juo, nes mano, gali geriau juo pasirÅ«pinti. Po tokios jo nuomonės dar daugiau nesutarimų iÅ¡kyla, naujų puolimų, provokacijų. Nori pabrėžti, jog jam tikrai rÅ«pi vaiko gerovė, nesididžiuoja įvykusiais jų Å¡eimyniniais konfliktais, bet jam taip pat neramu ir dėl tokio sutuoktinės elgesio, jos noro viskÄ užaÅ¡trinti, sukelti įtampÄ .

Jos elgesys vaiko atžvilgiu dažnai bÅ«na destruktyvus, t.y. ji pareiÅ¡kia, kad „...aÅ¡ greitai sutvarkysiu ir perauklėsiu tÄ vaikÄ ...“, prasideda nesuprantama vaiko izoliacija nuo bendraamžių, neiÅ¡leido jo į mokyklos Kalėdų Å¡ventę, pati tokio poelgio paaiÅ¡kinti negalėdama. Jo tėvams G. G. yra pasakiusi tokiÄ frazę, kuri sukėlė siaubÄ , jog „...aÅ¡ bÅ«siu antra Jonaitienė, jus visus sutvarkysiu, tik aÅ¡ nebÅ«siu tokia durna ir nesėsiu...“. Apie tokį neadekvatų ir kartais neprognozuojamÄ jo sutuoktinės elgesį sÅ«naus atžvilgiu yra pranešęs Klaipėdos miesto vaikų teisių apsaugos tarnybai.

Nori teismui paaiÅ¡kinti ir patikinti, kad jis nesukėlė Å¡eimoje konflikto 2011 m. gruodžio 11 d. apie 19 val., nebuvo jo iniciatorius, nenaudojo prieÅ¡ sutuoktinę jokių fizinių veiksmų, jokio smurto. Jis kalbėjo pakeltu tonu (balsu), kaip ir jo sutuoktinė G. G., tačiau niekam negrasino, ir jis stengiasi, jog vaikas nematytų jų rietenų. Todėl mano, kad jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., sudėties. Apeliacinis skundas netenkintinas. D. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., padarymÄ .

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, tai skundžiamame nutarime konstatavo ir apylinkės teismas, jog D. G. veika pasireiÅ¡kė tuo, kad jis panaudojo tėvo valdžiÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams, t.y. savo mažamečio vaiko akivaizdoje elgėsi agresyviai, sukėlė fizinį skausmÄ G. G.. Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje D. G. inkriminuotas kaltinimas formuluojamas iÅ¡ dviejų epizodų, t.y.

1) elgimosi agresyviai bei 2) fizinio skausmo sukėlimo G. G. mažamečio vaiko akivaizdoje. IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog D. G. nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ATPK 181 str. 1 d., savo kaltę neigia iÅ¡ esmės motyvuodamas tuo, kad vaiko interesams kenkė ne jo, o jo sutuoktinės elgesys, kadangi ne jis buvo kilusio konflikto iniciatorius, neigia įvykio metu naudojęs prieÅ¡ sutuoktinę G. G. fizinius veiksmus ar kitokį smurtÄ . Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog D.

G. veiksmai, pasireiÅ¡kę agresyviu jo elgesiu mažamečio vaiko akivaizdoje, atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., sudėtį. Tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, kaltinimas dėl antrojo epizodo – fizinio skausmo G. G. sukėlimo mažamečio vaiko akivaizdoje - D. G. pareikÅ¡tas ir jis pripažintas kaltu nepagrįstai.IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas neneigia fakto, kad 2011-12-11, po to, kai apie 18 val. iÅ¡lydėjo draugÄ ir iÅ¡vedė Å¡unį pasivaikščioti, namuose tarp jo ir sutuoktinės kilo žodinis konfliktas, abu kalbėjo pakeltu tonu.

Nurodo, jog jis nebuvo kilusio konflikto iniciatoriumi, konfliktÄ iniciavo pati G. G., sutuoktinės jis nei stumdė, nei pakėlė prieÅ¡ jÄ rankÄ , atvirkščiai, ji elgėsi gana agresyviai, provokuojančiai, mosavo rankomis. Teigia, jog konflikto metu jų sÅ«nus M. G. buvo savo kambaryje. Teismo posėdžio metu (b.l. 50-52, 71-72) D. G. nurodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes, t.y., kad iÅ¡lydėjęs draugÄ lauke pavedžiojo Å¡unį, o jam grįžus namo, jo žmona ėmė ant jo Å¡aukti, priekaiÅ¡tauti, kad jis į namus vedžiojasi draugus.

Nurodė, jog jis su draugu triukšmo nekėlė, vaikas tuo metu buvo namuose, žaidė kompiuteriu. D. G., duodamas parodymus, taip pat pripažino, jog įvykio metu abu su žmona kalbėjo pakeltu tonu, nurodė, jog jis necenzūrinių žodžių nevartojo, ar juos vartojo G. G., nepamena, jis jos nemušė, tarp jų buvo tik žodinis barnis. Jis su žmona šūkavo ir aiškinosi hole, tarpe tarp koridoriaus. Kai vyko konfliktas, vaikas buvo hole, tačiau jis neverkė. Jis paprašė sūnaus eiti į savo kambarį, kol jie išsiaiškins.

Taip pat nurodė, jog konfliktÄ iniciavo jo žmona, jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Liudytoja G. G. teismo posėdžio metu (b.l. 52-53) parodė, jog 2011-12-11 apie 16.30 val. grįžusi iÅ¡ darbo, namuose rado savo vyrÄ su draugu, jie kartu trise pasėdėjo, pajuokavo. Po to jos vyras su draugu išėjo, grįžo apie 18 val. ir buvo daugiau iÅ¡gėręs. Tuo metu vaikas buvo namuose, prie kompiuterio. D. G. ėmė vaikÄ varyti miegoti, todėl ji jam liepė ramintis. Jai su vaiku nuėjus į holÄ , vyras pradėjo jÄ vadinti įžeidžiančiais ir necenzÅ«riniais žodžiais.

Po to, jai su vaiku nuėjus į salonÄ , vėl atėjo jos vyras ir toliau vadino jÄ Ä¯Å¾eidžiančiais bei necenzÅ«riniais žodžiais, pripuolęs trenkė jai delnu į užpakalinę sprando dalį. Kadangi ji buvo atsirėmusi į sienÄ , nuo smÅ«gio jos galva atsitrenkė į sienÄ . Visa tai jų vaikas matė ir girdėjo. Kaip matyti, nei apeliantas D. G., nei liudytoja G. G. neneigia fakto, jog tarp jų 2011-12-11 apie 19 val. namuose įvyko konfliktas, tačiau tiek apeliantas, tiek jo sutuoktinė G.

G. neigia buvę kilusio barnio iniciatoriumi, kaltina vienas kitÄ iniciavus konfliktÄ . Teismo posėdžio metu apklausiami liudytojai policijos pareigÅ«nai R. S. (b.l.

65) bei A. K. (b.l.

71) parodė, jog, jiems nuvykus į įvykio vietÄ , jų akivaizdoje tiek D. G., tiek G. G. kalbėjo pakeltu tonu, vienas su kitu barėsi. Taigi, kaip matyti, tarp D. G. ir G. G. įvykio metu vyko abipusis barnis, tiek vienas, tiek ir kitas kalbėjo pakeltu tonu, barėsi vienas kito atžvilgiu. VienareikÅ¡miai patvirtinti, kad konflikto iniciatoriumi buvo bÅ«tent D. G., apeliacinio teismo vertinimu, negalima, tai neginčijamai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Vien tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo suraÅ¡ytas tik D.

G., Å¡io fakto taip pat nepatvirtina. Nepaisant to, apeliacinis teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kas inicijavo konfliktÄ â€“ D. G. ar jo sutuoktinė G. G., atsakomybės taikymui svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti konkretaus konflikto dalyvio veiksmus viso barnio metu ir jų įtakÄ mažamečiui vaikui (LVAT nutartis Nr. N62-2227/2011). Pabrėžtina ir tai, jog administracinėn atsakomybėn skundžiamu nutarimu patrauktas D. G., todėl Å¡ioje byloje nagrinėjamas ir vertinamas ne G. G., o D. G. veiksmų teisėtumo klausimas.

Nors apeliantas skunde nurodė, jog konflikto metu jų sÅ«nus buvo savo kambaryje, iÅ¡ aukščiau aptartų teismo posėdžio metu jo duotų parodymų matyti, jog teismo posėdžio metu D. G. pripažino, kad jo ir G. G. konfliktÄ girdėjo ir matė jų mažametis sÅ«nus. Jis nurodė, kad jam su draugu bÅ«nant namie, vaikas buvo prie kompiuterio, o įvykus konfliktui tarp jo ir G. G., sÅ«nus buvo hole. Å iÄ aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja G. G., nurodydama, jog vaikas iÅ¡ pradžių buvo kambaryje prie kompiuterio, o po to, vykstant konfliktui, hole bei salone.

Pažymėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu apklausiami liudytojai policijos pareigūnai R. S. (b.l.

65) bei A. K. (b.l.

71) parodė, kad jiems bÅ«nant įvykio vietoje, vaikas buvo kitame kambaryje, jie, bÅ«dami koridoriuje bei hole matė, kad kambario durys buvo atidarytos, todėl mano, kad vaikas konfliktÄ turėjo girdėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiÅ¡kiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, agresyviais barniais Å¡eimoje, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams ir kad už tokius veiksmus tėvams gali bÅ«ti taikoma ATPK 181 str. numatyta administracinė atsakomybė (LVAT nutartys Nr. N16-359/2007, N2-818/2005).

Tėvų valdžios turinys, kÄ pažymėjo ir apylinkės teismas, apibrėžtas CK 3.155 str., kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali bÅ«ti naudojamasi prieÅ¡ingai vaiko interesams. To paties Kodekso 3.159 str. 4 d. numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimÄ taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose.

Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui bÅ«tų užtikrinta teisė į visapusiÅ¡kÄ ir harmoningÄ vystymÄ si fiziÅ¡kai ir protiÅ¡kai, siekiama vaikÄ apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje.

Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikÅ¡ti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muÅ¡tynės, necenzÅ«riniai žodžiai, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini prieÅ¡ingais vaiko interesams. Tokiu bÅ«du, tėvų konfliktai, darantys žalÄ vaiko psichikai, patenka į ATPK 181 str. apraÅ¡yto teisės pažeidimo sudėtį (LVAT nutartis Nr. N62-485/2011). Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog D. G. veika pasireiÅ¡kė pastarojo agresyviu elgesiu.

Agresyvus elgesys, kuris gali bÅ«ti tiek ?zinis, tiek žodinis, – tai tyčinis veiksmas, nukreiptas į objektÄ , kitÄ asmenį arba save patį. D. G. pripažino, jog jis su sutuoktine įvykio metu barėsi pakeltu tonu, abu šūkavo, aiÅ¡kinosi tarpusavio santykius. Apeliacinis teismas laiko, jog tokie veiksmai, kai garsiai aiÅ¡kinamasi, baramasi, vertintini kaip agresyvÅ«s. Neginčytinai nustatyta, jog dalis konflikto, įvykusio tarp apelianto ir liudytojos G. G., vyko jų mažamečio vaiko akivaizdoje.

Ir nors D. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog liepė sūnui eiti į savo kambarį, kad nematytų ir negirdėtų konflikto, apeliacinis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog faktinis vaiko nebuvimas konflikto patalpoje nėra pagrindas išvadai, kad vaikas tokiu būdu nepatiria neigiamų padarinių. Kadangi apeliantas barėsi, aiškinosi tarpusavio santykius su sutuoktine pakeltu tonu ir tai matė bei girdėjo jų mažametis sūnus, tai patvirtina, jog mažamečio sūnaus interesams kenkė ir paties D.

G. konfliktiÅ¡kas elgesys. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog toks elgesys mažamečio sÅ«naus akivaizdoje yra netoleruotinas, tai traumuoja vaiko psichikÄ ir pažeidžia jo interesus, todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. G. pripažino kaltu padarius ATPK 181 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ ir skyrė nuobaudÄ . BÅ«tina pažymėti ir tai, jog D. G. teismo posėdžio metu pripažino (b.l. 51), kad vaiko atžvilgiu jo ir sutuoktinės elgesys buvo neteisingas. Todėl laikytina, jog D.

G. supranta savo veiksmų neigiamÄ poveikį savo mažamečiam vaikui, prieÅ¡ingumÄ jo interesams. Apeliacinis teismas sutinka su apelianto argumentu, jog nagrinėjamoje byloje nepaneigta jo versija, kad fizinio smurto G. G. atžvilgiu jis nenaudojo ir fizinio skausmo jai nesukėlė. Pažymėtina, jog D. G. nuo pat pradžių neigė konflikto metu sutuoktinės atžvilgiu naudojęs fizinį smurtÄ . IÅ¡ pirminio jo paaiÅ¡kinimo (b.l.

14) matyti, jog apeliantas apie žmonos G. G. atžvilgiu panaudotÄ fizinį smurtÄ nieko neužsimena. Å iÄ aplinkybę jis kategoriÅ¡kai neigė ir apklausiamas teismo posėdžio metu (b.l. 50-52, 71-72). Kad D. G. G. G. atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ , nurodė tik pastaroji, teismo posėdžio metu (b.l. 52-53) parodydama, kad D. G. pripuolė prie jos ir trenkė jai delnu į užpakalinę sprando dalį, o kadangi ji buvo atsirėmusi į sienÄ , nuo smÅ«gio jos galva atsitrenkė į sienÄ . Apeliacinis teismas kritiÅ¡kai vertina Å¡iuos liudytojos G.

G. parodymus, kadangi abejonių kelia tai, kaip buvo įmanoma G. G. stovint atsirėmus į sienÄ suduoti jai į sprando užpakalinę dalį, juolab, po smÅ«gio jai galva trenktis į sienÄ , kadangi, sudavus smÅ«gį, galva turėjo judėti prieÅ¡inga nuo sienos kryptimi. G. G. versija bÅ«tų įtikinama tuo atveju, jei ji bÅ«tų stovėjusi atsisukusi veidu į sienÄ , tačiau ji tokių aplinkybių teismo posėdžio metu nenurodė, parodydama, jog į sienÄ buvo atsirėmusi. Liudytojos G. G. parodymų nepatvirtina jokia bylos medžiaga.

Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog liudytojai policijos pareigūnai R. S. (b.l.

65) ir A. K. (b.l.

71) parodė, kad smurto žymių ant moters iÅ¡oriÅ¡kai nesimatė, nepamena, jog G. G. D. G. bÅ«tų grasinęs fiziniu susidorojimu. Nors liudytoja G. G. teigia (b.l. 53), jog po įvykio praėjus porai dienų kreipėsi į gydytojÄ dėl galvos svaigimo ir galvos skausmo, iÅ¡ VšĮ JÅ«rininkų sveikatos priežiÅ«ros centro raÅ¡to (b.l.

59) matyti, jog matomų sumušimų objektyvių požymių nematyta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog liudytoja G. G. teismo posėdžio metu (b.l.

53) nurodė pas gydytojÄ lankiusis ir dėl „moteriÅ¡kų dalykų“, todėl nepaneigta versija, kad galvos skausmas ar svaigimas nebuvo pagrindinė G. G. apsilankymo pas gydytojÄ priežastis. Apeliacinio teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad G. G. po konflikto praėjus dviem dienom kreipėsi į gydytojÄ , nepatvirtina fakto, jog įvykio metu D. G. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda (LVAT nutartis Nr. N9-990/2006). Apeliacinio teismo vertinimu, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog konflikto metu D.

G. sutuoktinės atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ . Apygardos teismas nesutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, jog liudytojos G. G. parodymai apie jai sukeltÄ fizinį smurtÄ objektyvÅ«s ir nėra pagrindo jais abejoti. Tiek D. G., tiek G. G. teismo posėdžio metu (b.l. 51-53, 71-72) nurodė, jog galimai bus inicijuojamos jų skyrybos. D. G. taip pat pažymėjo, jog skyrybų atveju sieks, kad sÅ«naus gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su juo. Neabejotina, jog G. G., kaip vaiko motina, skyrybų atveju sieks prieÅ¡ingo sprendimo.

Todėl akivaizdu, jog Å¡ioje byloje priimtas sprendimas turės įtakos vertinant D. G., kaip tėvo, asmenybę, jo elgesį su sÅ«numi, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , ir G. G. yra suinteresuota Å¡ios bylos baigtimi, todėl G. G. parodymai dėl smurto naudojimo jos atžvilgiu negali bÅ«ti vertinami kaip nekeliantys abejonių dėl jų objektyvumo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartys Nr. N444-216/2011, N444-619/2011).

Å iuo atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių, kad D. G. G. G. sukėlė fizinį skausmÄ , todėl byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir Å¡is kaltinimas iÅ¡ protokolo Å¡alintinas, kadangi neįrodyta, jog D. G. 2011-12-11 apie 19 val. namuose konflikto metu G. G. sukėlė fizinį skausmÄ . Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, jog D.

G. yra nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 181 str. 1 d. už tai, kad jis 2011 m. gruodžio 11 d. apie 19 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus elgėsi agresyviai savo mažamečio vaiko M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), akivaizdoje ir tokiais savo veiksmais panaudojo tėvų valdžiÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams. Ä®vertinus tai, kad kaltinimo „sukėlė fizinį skausmÄ G. G. savo mažamečio vaiko akivaizdoje“ paÅ¡alinimas veikos kvalifikavimui įtakos neturi, pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:D. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                 Linas Pauliukėnas