d4755d08-44d3-45f4-bc6a-e7ee6bf3cd98 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-710-781/2019 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00030-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės prekybos kompanija“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaurės prekybos kompanija“ iÅ¡kelta bankroto byla, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama iÅ¡kelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šiaurės prekybos kompanija“ bankroto bylÄ .

2. Nurodė, kad atsakovės skola mokesčių mokėtojo 2019 m. vasario 4 d. duomenimis sudaro 12 765,46 Eur. 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (23.31-08)467-243304 dėl 11 705,21 Eur mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Sprendimas vykdymui perduotas antstolio kontorai. Antstolis 2019 m. sausio 3 d. surašė iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ Nr. S-19-98-392, kuriame nurodyta, kad įkeistas turtas – vandentiekio trasa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nenaudojama, nutiesta per privatiems asmenims priklausančius sklypus ir nėra galimybės jos realizuoti.

3. Atsakovė su pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad įmonė Å¡iuo metu veiklos nevykdo, tačiau turi pakankamai turto įsipareigojimams įvykdyti. Ä®monė planuoja parduoti esamÄ turtÄ ir atsiskaityti su kreditoriais, taip pat bus pateikti praÅ¡ymai dėl skolų mokėjimo atidėjimo iki 2019 m. spalio 1 d. Bendrovei priklausančio ir įkeisto turto vertė yra 477 004 Eur, įmonė nėra nemoki, įmonės turto vertė yra 183 703 Eur, o skolos sudaro 20 procentų turto vertės. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Å iaulių apygardos teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi iÅ¡kėlė atsakovei bankroto bylÄ , įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Jonvita“.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal VÄ® Registrų centro duomenis atsakovė įregistruota 2010 m. sausio 20 d. Nustatė, kad atsakovės skola ieÅ¡kovei sudaro 12 765,46 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) – 1 670 Eur. Nurodė, kad atsakovė turi vienÄ nekilnojamojo turto objektÄ , kurio nėra galimybės realizuoti, ir vienÄ transporto priemonę, kurios dalyvavimas vieÅ¡ajame eisme draudžiamas.

6. Å ių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė yra nemoki, neturi galimybių padengti net sÄ lyginai nedidelių įsiskolinimų, nemoka privalomų mokesčių valstybei, o tai sudaro pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡kelti atsakovei bankroto bylÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Atsakovė atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra galimybės iÅ¡ieÅ¡koti debitorių skolas. 7.2. Byloje nėra duomenų, jog įmonės balanse įraÅ¡yto turto nėra ar jo vertė nėra reali. Ä®monės pradelsti įsipareigojimai sudaro 13 479,40 Eur, o viso turto vertė – 88 235 Eur. 7.3. Teismas nepagrįstai sprendė, jog įmonės turtas nėra likvidus. Vien tai, jog įmonė nėra atsiskaičiusi su kreditoriais, nereiÅ¡kia, kad įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais parduodama turtÄ .

8. IeÅ¡kovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir Å iaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Atsakovės argumentai dėl mokumo yra nepagrįsti finansiniais dokumentais. Apeliantė nėra įvykdžiusi pareigos pateikti vieÅ¡ajam registrui finansinės atskaitomybės už 2016 ir 2017 metus, todėl toks apeliantės elgesys laikytinas nesÄ Å¾iningas, o galimybės nustatyti tikrosios turto ir įsipareigojimų vertės nėra. 8.2.

Teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantės turimo nekilnojamojo turto vertė yra 477 004 Eur, tačiau antstolis, patikrinęs galimybę šį turtÄ realizuoti, surašė 2019 m. sausio 3 d. iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ . 8.3. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad egzistuoja realios galimybės iÅ¡ieÅ¡koti debitorines skolas ir jas grÄ Å¾inti įmonei. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iÅ¡kelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų 11. Bankroto byla įmonei iÅ¡keliama, jei yra bent viena iÅ¡ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygos, t. y. įmonė yra nemoki, nevykdo veiklos, turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams.

12. Pagal Ä®BÄ® normas bankrotas yra vienas iÅ¡ rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumÄ ir paÅ¡alinti iÅ¡ rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Ä®statymas nustato griežtas bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygas bei įpareigoja teismÄ nuodugniai iÅ¡tirti įmonės, kuriai siekiama iÅ¡kelti bankroto bylÄ , finansinę padėtį. Ä®statymas nenustato galimybės spręsti apie įmonės nemokumÄ remiantis vien prielaidomis apie įmonės finansines perspektyvas artimiausiu metu.

Kaip ne kartÄ teismų praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, įmonės nemokumo procese siekiama dviejų prieÅ¡ingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumÄ , iÅ¡laisvinti jÄ nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslÄ toliau arba iÅ¡ naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Bankroto procedÅ«ros turėtų bÅ«ti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Ä®BÄ® įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus.

Tai reiÅ¡kia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi bÅ«ti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi bÅ«ti keliama tik tuomet, kai teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-611/2014).

13. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Ä®statymų leidėjo valia įmonės nemokumas, sudarantis teisinį pagrindÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ , vertinamas pagal iÅ¡orinį (įsipareigojimų nevykdymas) ir vidinį (neigiamas įmonės aktyvų ir pasyvų santykis) nemokumo požymius.

Tik abiejų požymių konstatavimas įgalina teismÄ iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , o vien tik įmonės nepajėgumo apmokėti savo prievolių, kurių mokėjimo terminai pasibaigę, kaip nemokumÄ kvalifikuojančio požymio, nepakanka bankroto bylai iÅ¡kelti. Dėl to sprendžiant, ar egzistuoja įstatyme įtvirtinti bankroto bylos iÅ¡kėlimo materialieji teisiniai pagrindai, bÅ«tina nustatyti ne tik įmonės įsipareigojimų nevykdymo faktÄ ir to priežastis (įvertinti įmonės finansinių sunkumų pobÅ«dį), bet ir atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1701-330/2018).

14. Ä®monės (ne)mokumas nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto verte (o ne įraÅ¡yta turto verte), taigi į balansÄ Ä¯raÅ¡ytas turtas turi realiai egzistuoti, turi bÅ«ti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimÄ , teisinę reikÅ¡mę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję.

Taigi tam, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimÄ pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realiÄ , o ne įraÅ¡ytÄ balanse, įmonės turimo turto vertę. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo bÅ«klę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įraÅ¡ytų duomenų teisingumÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018).

Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1441-823/2018).

15. Sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei klausimÄ mokumo pagrindimo naÅ¡ta perkeliama įmonei, kuriai praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ (CPK 12, 178 straipsniai, Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018). Dėl įmonės (ne)mokumo vertinimo 16. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės atskirojo skundo argumentų, pirmiausia, pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylos turi vieÅ¡Ä jį interesÄ , sprendžiant pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrįstumo klausimÄ , yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklÄ bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės bÅ«senos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokiÄ Ä¯monę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai iÅ¡samÅ«s, o iÅ¡samesnių į bylÄ nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1000/2013).

17. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad ji yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ bei atsiskaityti su kreditoriais.

18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ne visos į balansÄ Ä¯trauktos sumos (88 235 Eur) yra realios – į balansÄ Ä¯trauktÄ bendro turto vertę teismas sumažino 57 857 Eur dydžiu (kritiÅ¡kai vertindamas debitorinių skolų susigrÄ Å¾inimÄ ). Taip pat teismas kritiÅ¡kai vertino įmonės materialų ilgalaikį turtÄ (vandentiekio trasas), kurio vertė 477 004 Eur suma (atsižvelgdamas į pačios atsakovės nurodytÄ Å¡io turto nusidėvėjimÄ ), atsižvelgdamas į tai, jog antstolis 2019 m. sausio 3 d. surašė iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo aktÄ Nr. S-19-98-392, kuriame nurodyta, kad patikrinęs sprendimo įvykdymo galimybes nustatė, kad įkeistas turtas – vandentiekio trasa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nenaudojama, nutiesta per privatiems asmenims priklausančius sklypus ir nėra galimybės jÄ realizuoti.

Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad reali atsakovės turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditoriniai reikalavimai, vertė neviršija 30 378 Eur (88 235 Eur - 57 857 Eur).

19. Apeliantė nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog įmonės balanse įrašyto turto nėra ar jo vertė nėra reali. Įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 13 479,40 Eur, o viso turto vertė – 88 235 Eur.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė yra nemoki, neturi darbuotojų, įmonės pradelsti įsiskolinimai kreditoriams sudaro 13 479,40 Eur, iÅ¡ kurių skola VMI sudaro 12 765,46 Eur, skola VSDFV sudaro 1 670 Eur, įmonė neturi galimybių padengti net sÄ lyginai nedidelių įsiskolinimų, atsiradusių prieÅ¡ keletÄ metų: 23,41 Eur skola kreditorei UAB „Auksinė varpa“, 360,18 Eur skola UAB „Akrilanas“, atsiradusios 2014 m., todėl Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės realaus turto vertė yra žymiai mažesnė nei nurodyta balanse, o turimas turtas yra nelikvidus.

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad įmonės mokumas nėra įrodytas. Teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiÅ¡kai vertino atsakovės nurodytas 57 857 Eur debitorines skolas, neįtraukdamas jų į bendrÄ turimo turto vertę, ir taip sumažindamas atsakovės turto vertę iki 30 378 Eur. Dėl debitorinių skolų priskyrimo prie bendrovės realaus turimo turto vertės, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiÅ¡kai nedisponuoja iÅ¡ debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų bÅ«ti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai iÅ¡ieÅ¡koti ir grÄ Å¾inti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018).

Nagrinėjamu atveju atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų Å¡ių skolų susigrÄ Å¾inimo realumÄ , nepateikė jokių duomenų, jog pati siekė Å¡ias skolas susigrÄ Å¾inti (pavyzdžiui, siuntė pretenzijas, raginimus ir pan.), todėl neįrodė debitorinių skolų susigrÄ Å¾inimo realumo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal teismų praktikÄ Ä¯monė galėtų bÅ«ti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir nevirÅ¡ijant pusės balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė daug metų nesugeba bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1785-798/2017 ir joje nurodyta teismų praktika).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovės mokestinė nepriemoka ieÅ¡kovei susidarė nuo 2017 metų, taip pat įsiskolinimai kitiems kreditoriams susidarė nuo 2014 metų. Å ios aplinkybės patvirtina atsakovės negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais bei nemokumÄ .

22. Atsakovė atskirajame skunde taip pat ginčija teismo iÅ¡vadÄ dėl nekilnojamojo turto – vandentiekio trasos, kurios vertė 477 004 Eur, realumo.

23. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas – vandentiekio trasa, kurios vertė 477 004 Eur. Byloje esantis 2019 m. sausio 3 d. antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas patvirtina, kad šio nekilnojamojo turto nėra galimybės realizuoti ir tokiu būdu atsiskaityti su įmonės kreditoriais (t. 1, b. l. 20, 48). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės realaus turto vertė yra žymiai mažesnė nei nurodyta balanse, o turimas turtas yra nelikvidus.

24. Taip pat pažymėtina, jog Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis atsakovė nuosavybės teise turi vienÄ transporto priemonę „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios dalyvavimas vieÅ¡ajame eisme draudžiamas (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

25. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovę nemokia ir negalinčia įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Be to, atsakovė neįrodė savo pajėgumo atsiskaityti su kreditoriais; taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog įmonė vykdo veiklÄ ir gauna pajamas, tuo labiau jog ji, kaip minėta, neturi darbuotojų. Taigi, visos Å¡ios aplinkybės tik patvirtina atsakovės nemokumÄ ir nesugebėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumÄ byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumÄ , tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

27. Kita vertus, pažymėtina, kad bendrovės bankroto byla bet kurioje stadijoje gali bÅ«ti nutraukta Ä®BÄ® 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, t. y. visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų ir teismui priėmus nutartį priimti atsisakymus, bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais ir administratoriui teismui pateikus tai įrodančius dokumentus arba pasiraÅ¡ius taikos sutartį ir teismui jÄ patvirtinus. Taigi, bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjus, jog atsakovė yra pajėgi įvykdyti prievoles, jos bankroto byla gali bÅ«ti nutraukta.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė