d4738d10-95d2-4bc1-ae1d-e57ff3c80db2 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1016-265/2011(Proceso Nr. 2-24-3-01814-2009-6)Procesinio sprendimo kategorija 121.21 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. gruodžio 12 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L.

P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-44-838/2011 pagal ieÅ¡kovės L. P. ieÅ¡kinį atsakovei R. Doseth IÄ® dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, atleidimo pagrindo pakeitimo bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovė L. P. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei R. Doseth IÄ®, kuriuo prašė pripažinti galiojančiu darbo sutarties nutraukimÄ nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. jos pareiÅ¡kimu pagal 2009 m. rugpjūčio 27 d. praÅ¡ymÄ , pripažinti negaliojančiu atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p. ir 237 str. 1 d. 3 p., priteisti 1680,00 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 7650,00 Lt vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki 2011 m. sausio 26 d.

įskaitytinai, po 2011 m. sausio 26 d. – vidutinį darbo užmokestį iki sprendimas bus įvykdytas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 27 d. pateikė praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 str., kurį 2009 m. rugpjūčio 28 d. pareiÅ¡kimu, siųstu R.Doseth IÄ® savininkei paÅ¡tu, atÅ¡aukė. 2009 m. rugpjūčio 28 d. gavo atsakovės direktorės G. J. elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriuo buvo informuota, jog jos pareiÅ¡kimas dėl 2009 m. rugpjūčio 27 d. praÅ¡ymo atÅ¡aukimo yra atmestas, nes nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu Nr. 28 buvo atleista 2009 m. rugpjūčio 27 d. praÅ¡ymo pagrindu. Po to į darbÄ nėjo, naujos darbo sutarties nepasirašė, darbinių santykių nepalaikė, tokį elgesį motyvavo įmonės direktorės G. J. raÅ¡tu, kuriame buvo nurodyta, kad atÅ¡aukimo praÅ¡ymas atmestas. Pirmosios instancijos teismas 2011-02-09 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, kad iÅ¡ byloje esančių raÅ¡tinių įrodymų bei liudytojų parodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovė žinojo, kad dirba, nes į darbÄ Ä—jo pagal grafikÄ , pildė pardavimo lapus bei prašė suteikti kasmetines atostogas.

IeÅ¡kovės teiginys, kad pardavimų lapus pildė norėdama padėti, kad ji darbe tik laukdavo, kad su ja atsiskaitytų, niekuo nepagrįsti. PrieÅ¡ingai - iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto direktorei praÅ¡ymo iÅ¡leisti jÄ kasmetinių atostogų darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė puikiai žinojo, kad yra darbiniuose santykiuose, nes prieÅ¡ingu atveju jos praÅ¡ymo pateikimas bÅ«tų nelogiÅ¡kas. Tai, kad ieÅ¡kovė žinojo, kad ji yra darbiniuose santykiuose, patvirtina ir jos atsakymas į 2009-08-28 raÅ¡tÄ dėl praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ pareigų atÅ¡aukimo atmetimo, kuriame ji, vadovaudamasi LR DK 127 str. 4 p., nurodė, kad neatlikus visų procedÅ«rų, praÅ¡ymui atÅ¡aukti trijų dienų laikotarpiu darbdavio sutikimo įstatymas nereikalauja, todėl padėkojo už patvirtinimÄ , kad praÅ¡ymas apie atleidimo atÅ¡aukimÄ yra gautas.

Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumÄ , pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė eilę raÅ¡ytinių įrodymų – raÅ¡tų, raÅ¡ytų bei siųstų ieÅ¡kovei su praÅ¡ymu pasiaiÅ¡kinti, kodėl neina į darbÄ , duomenis apie tai, kad su ieÅ¡kove buvo siekiama atsiskaityti. Tuo tarpu ieÅ¡kovės vienintelis paaiÅ¡kinimas, kodėl ji nereagavo į raÅ¡tus – jos manymu darbinių santykių nebuvimas. Protingas ir rÅ«pestingas žmogus po eilės raÅ¡tų gavimo, ko ieÅ¡kovė ir neneigė, bÅ«tų kreipęsis į darbdavį tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti kilusius nesusipratimus.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė vengė bet kokio kontakto, uždarė ir sÄ skaitÄ banke, dėl ko atsakovas negalėjo tinkamai ir laiku su ja atsiskaityti. Esant Å¡ioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad aptariama drausminė nuobauda skirta pagrįstai dėl L. P. tyčinių bei kaltų veiksmų, o paskirta nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo - atitinka padaryto pažeidimo sunkumÄ .Apeliantė ieÅ¡kovė L. P. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad darbdavys neatstatė padėties, buvusios iki jos atleidimo iÅ¡ darbo, o mėgino sukurti su ja kokybiÅ¡kai kitus santykius. Naujai paruoÅ¡ta darbo sutartimi jai buvo suteikiamos kitos darbo sÄ lygos, nors iki atleidimo ji buvo projektų vadovės pareigose. Tuo tarpu naujai sudaromoje sutartyje jos pareigos buvo pardavėjos konsultantės. Naujai sudaromoje sutartyje taip pat buvo numatytas bandomasis trijų mėnesių laikotarpis, nors jis jau buvo pasibaigęs sudarius 2008-08-26 darbo sutartį, o naujai jis negalėjo bÅ«ti nustatytas.

Taip pat ieÅ¡kovė nurodo, kad dėl darbo sutarties sÄ lygų turi bÅ«ti suderinta abiejų Å¡alių valia, o Å¡iuo atveju ji naujosios darbo sutarties nepasirašė, joje nustatytų sÄ lygų nepriėmė. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad ji su atsakove buvo darbiniuose teisiniuose santykiuose, iÅ¡ esmės įteisino nelegalų darbÄ , kuris jai nepriimtinas. Klaipėdos rajono apylinkės teismas taip pat neįvertino aplinkybės, jog ji sÄ skaitÄ uždarė anksčiau nei nutraukė darbo sutartį su atsakove.

Taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad užmokestis už darbÄ jai į sÄ skaitÄ buvo pervestas tik kartÄ . Pirmosios instancijos teismo liko neįvertinta aplinkybė, jog su ja liko neatsiskaityta iki Å¡iol.Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, jog ieÅ¡kovės apeliacinis skundas nepagrįstas. Nurodo, kad apeliantei vengiant pasiraÅ¡yti 2009-08-27 darbo sutarties nutraukimÄ , darbo sutartyje įsigaliojo ankstesnis darbo sutarties įraÅ¡as. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl nelegalaus darbo, kadangi apie jos darbÄ atsakovės įmonėje buvo praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovė suprato, jog darbo teisiniai santykiai su atsakovė nėra nutrÅ«kę. Taip pat nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, kuriuose nurodoma, jog su ja buvo vengiama atsiskaityti. IeÅ¡kovė ne kartÄ buvo raginama praneÅ¡ti atsiskaitomosios sÄ skaitos numerį, tačiau ieÅ¡kovė iki Å¡iol jo nėra pateikusi, sÄ moningai vilkindama atsiskaitymÄ . Esant Å¡ių aplinkybių visetui prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ginčas tarp Å¡alių kilo dėl darbo santykių tęstinumo.

Priklausomai nuo to, kada nutrÅ«ko darbo teisiniai santykiai tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, vertintinas ieÅ¡kovės reikalavimo dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo pakeitimo pagrįstumas. Apeliaciniame skundė ieÅ¡kovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad darbdavys neatstatė padėties, buvusios iki jos atleidimo iÅ¡ darbo, o mėgino sukurti su ja kokybiÅ¡kai kitus santykius. Naujai paruoÅ¡ta darbo sutartimi jai buvo suteikiamos kitos darbo sÄ lygos, nors iki atleidimo ji buvo projektų vadovės pareigose.

Tuo tarpu naujai sudaromoje sutartyje jos pareigos buvo pardavėjos konsultantės. Naujai sudaromoje sutartyje taip pat buvo numatytas bandomasis trijų mėnesių laikotarpis, nors jis jau buvo pasibaigęs sudarius 2008-08-26 darbo sutartį, o naujai jis negalėjo bÅ«ti nustatytas. Taip pat ieÅ¡kovė nurodo, kad dėl darbo sutarties sÄ lygų turi bÅ«ti suderinta abiejų Å¡alių valia, o Å¡iuo atveju ji naujosios darbo sutarties nepasirašė, joje nustatytų sÄ lygų nepriėmė. Teisėjų kolegija su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė 2009-08-27 parašė pareiÅ¡kimÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo tÄ pačiÄ dienÄ . Valstybinio socialinio draudimo fondo pažyma patvirtina, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas buvo patenkintas ir ji 2009-08-27 buvo atleista iÅ¡ darbo. Teisėjų kolegija pažymi, jog darbuotojas turi teisę atÅ¡aukti praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris dienas nuo praÅ¡ymo padavimo dienos. Po to jis gali atÅ¡aukti praÅ¡ymÄ tik darbdavio sutikimu (DK 127 straipsnio 4 dalis).

Å ia teisės norma įstatymo leidėjas suteikė darbuotojui teisę apsvarstyti savo valiÄ bei jÄ pakeisti. Tai imperatyvaus pobÅ«džio teisės norma, kuria darbuotojui suteikiama teisė ne vėliau kaip per tris dienas atÅ¡aukti paraÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ . Sutrumpinti šį terminÄ darbdavys neturi teisės. Tačiau kai darbuotojas praÅ¡yme dėl atleidimo iÅ¡ darbo nurodo konkrečiÄ atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ ir laikotarpis tarp Å¡ios datos ir pareiÅ¡kimo padavimo dienos yra mažesnis negu trys dienos, darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo praÅ¡ymÄ atleisti nuo pareiÅ¡kime nurodytos datos.

Jeigu darbdavys Å¡ia teise pasinaudoja ir patenkina darbuotojo praÅ¡ymÄ , darbuotojas savo pareiÅ¡kimo negali atÅ¡aukti. Tokios DK 127 straipsnio 4 dalies normos aiÅ¡kinimo praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Teismų praktika 12; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. UAB ,,Autosabina”, bylos Nr. 3K-3-586/2004, ir kt.). Esant Å¡iai aplinkybei atsakovė turėjo teisę nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės raÅ¡ytų elektroninių laiÅ¡kų įmonės direktorei, ji su Å¡iuo atleidimu nesutiko, praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo prašė atÅ¡aukti ir nors atsakovė nurodė, kad jos praÅ¡ymas dėl atleidimo atÅ¡aukimo netenkintinas, tačiau tÄ pačiÄ dienÄ buvo priimta iÅ¡ naujo į darbÄ . Esant Å¡iai aplinkybei atsakovė turėjo teisę nustatyti naujas darbo sÄ lygas, kadangi darbo santykiai, kurie prasidėjo 2008-08-26 darbo sutarties pagrindu, pasibaigė. Kaip nurodė ieÅ¡kovė, ji su Å¡iuo priėmimu į darbÄ nesutiko, kadangi atsakovė neatstatė iki pažeidimo buvusios padėties, tačiau bandė su ja sukurti kokybiÅ¡kai naujus santykius.

Pažymėtina, jog atsakovė neturėjo teisinės pareigos atstatyti padėtį, buvusiÄ iki pažeidimo, kadangi ji, patenkindama ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo, teisinio pažeidimo nepadarė. Atsakovė, nesutikdama su naujai nustatytomis darbo sutarties sÄ lygomis, turėjo teisę pateikti praÅ¡ymÄ dėl atleisimo iÅ¡ darbo pagal jai nepriimtinas naujai suformuotas darbo sÄ lygas (DK 127 str. 1 d.). Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, elgėsi prieÅ¡ingai - ėjo į darbÄ pagal grafikÄ , pildė pardavimo lapus bei prašė suteikti kasmetines atostogas.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad nepagrįstas ieÅ¡kovės teiginys, kad pardavimų lapus pildė norėdama padėti, kad ji darbe tik laukdavo, kad su atsiskaitytų. Pažymėtina, jog iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto direktorei praÅ¡ymo iÅ¡leisti jÄ kasmetinių atostogų darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė puikiai žinojo, kad yra darbiniuose santykiuose su atsakove, todėl jai neatvykstant į darbÄ pagrįstai skyrę drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo.Esant Å¡ių aplinkybių visetui, teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentÄ , jog pirmosios instancijos teismas savo sprendimu įteisino nelegalų darbÄ , kuris ieÅ¡kovei buvo nepriimtinas.

DK 98 str. 1 d. 1 p. numatyta, kas yra laikoma nelegaliu darbu. Pagal Å¡ios normos nuostatas nelegaliu darbu laikomas darbas esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Kaip minėta atsakovė apie ieÅ¡kovės priėmimÄ Ä¯ darbÄ Valstybiniam socialiniam draudimui pranešė tÄ pačiÄ dienÄ (2009-08-28).

Esant Å¡iai aplinkybei nėra teisinio pagrindo laikyti, kad ieÅ¡kovė dirbo nelegaliai. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo neįvertino aplinkybės, jog su ja liko neatsiskaityta iki Å¡iol. Teisėjo kolegija iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu. Nepaisant to, kad ieÅ¡kovė pati kalta dėl to, jog su ja darbdavys negalėjo laiku atsiskaityti, tačiau dėl to jai netaikomas teisių gynimo bÅ«das, numatytas DK 141 str. 3 d., tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jai už atliktÄ darbÄ ir nepanaudotas kasmetines atostogas neturi bÅ«ti atlyginta įstatymo nustatyta tvarka.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovė ieÅ¡kovei nesumokėjo 583,60 Lt darbo užmokesčio ir 304,00 Lt už nepanaudotas atostogas, todėl Å¡ios pinigų sumos priteistinos ieÅ¡kovei (DK 141 str. 1 d.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :              pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti darbo užmokestį ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas.             IÅ¡ atsakovo R.Doseth IÄ® priteisti 583,60 Lt darbo užmokesčio ir 304,00 Lt už nepanaudotas atostogas ieÅ¡kovei L.

P., viso 887,60 Lt.             Kita sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                   Alvydas Žerlauskas Kolegijos teisėjai                                                                            AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                                                                           Bronius Valius