N-575-610-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-610/2012

Teisminio proceso Nr. 4-02-3-06454-2010-1

Procesinio sprendimo kategorija 45.5.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. nutarimu pripažino A. A. (toliau – ir A. A.) kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje bei skyrė jai subendrintą administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Teismas nustatė, jog administracinis teisės pažeidimo protokolas A. A. buvo surašytas už tai, kad ji 2010 m. rugsėjo 8 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Lexus“, kliudė stovintį automobilį „Mercedes Benz“ ir apgadino jį bei savo automobilį, be to, apie eismo įvykį policijai ji nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tokiais savo veiksmais pažeisdama Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 132 ir 234 punktų reikalavimus. Pažymėjo, jog nors A. A. savo kaltės nepripažino, teigdama, jog jai priklausantį automobilį galėjo vairuoti jos pažįstamas A.

G., kuris 2010 m. gruodžio mėn. mirė, ji buvo įrodyta byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno M. K. tarnybiniu pranešimu ir jo parodymais teisme, eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuoti automobilio „Mercedes Benz“ nustatyti apgadinimai, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kurioje užfiksuoti automobilio „Lexus“ apgadinimai, fotolentelės duomenimis, A. A. paaiškinimu, teismo posėdyje apklaustų liudytojų: M. B. ir J. S. parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga.

Akcentavo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilis „Lexus“ priklauso A. A., o ji savo 2010 m. spalio 18 d. rašytame paaiškinime nurodė, jog minėtu automobiliu naudojasi tik ji viena bei 2010 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini), ji nebuvo, kito automobilio nekliudė ir tik vėliau pastebėjo ant jai priklausančio automobilio „Lexus“ bamperio esančius apgadinimus. Pridūrė, jog tik atvykusi į teismo posėdį A. A. pareiškė, kad 2010 m. rugsėjo 8 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), jai priklausantį automobilį „Lexus“ galėjo vairuoti jos draugas – A.

G., kuris šiuo metu yra miręs, tačiau Gyventojų registro tarnyba informavo teismą, kad jie neturi jokių šio asmens duomenų. Įvertinęs nenuoseklius bei prieštaringus A. A. paaiškinimus, kuriais ji iš pradžių neigė, jog buvo įvykio vietoje bei tvirtino, kad jai priklausančiu automobiliu pašaliniai asmenys nesinaudoja, o vėliau, teisme, pradėjo tvirtinti, kad jai priklausantį automobilį „Lexus“ galėjo vairuoti ir kitą automobilį kliudyti jos pažįstamas asmuo, kuris šiuo metu yra miręs, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo tikėti A.

A. paaiškinimais, jog ji nėra kalta dėl įvykdytų administracinių teisės pažeidimų. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę bei tai, kad jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jos atsakomybę sunkina tai, kad ji turi galiojančią nuobaudą už 2010 m. kovo 20 d. įvykdytą KET pažeidimą.

II. A. A., nesutikdama su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 62 – 68), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde remiasi ATPK 35 straipsnio 1 dalimi ir teigia, jog administracinė nuobauda jai galėjo būti paskirta iki 2011 m. kovo 8 d., tačiau faktiškai nuobauda buvo paskirta praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams nuo pažeidimo padarymo. Atkreipia dėmesį, jog jai nėra žinoma, kad teismo nutartimi būtų buvęs pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, byla turėjo būti nutraukta. Taip pat remiasi ATPK 127 straipsnio 2 dalimi ir teigia, jog tam, kad atsirastų atsakomybė už šį pažeidimą, be kita ko, būtina nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET ir ar tas pažeidimas buvo pagrindine priežastimi įvykiui kilti. Tikina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Detalizuoja, jog byloje nebuvo neabejotinai nustatyta, kad eismo įvykį sukėlė būtent ji, nes nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nematė, kas vairavo automobilį įvykio metu, juo labiau, kad teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. S. patvirtino, kad automobilio salone buvo ne vienas asmuo. Teigia, jog jos vardu registruotą automobilį galėjo vairuoti jos pažįstamas A. G., o ji to daryti negalėjo, nes nuo 17 val. 50 min. iki 18 val. 35 min. kartu su dukra buvo muzikos pamokoje. Remiasi ATPK 130 straipsnio 1 dalimi ir pabrėžia, jog šį pažeidimą (pasišalinimą iš eismo įvykio vietos) galima padaryti tik tyčia, tačiau teismas kaltės formos apskritai netyrė. Pažymi, jog kritiškai vertintinas policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, nes pareigūnas nematė, kas vairavo automobilį. Taip pat nurodo, jog teismas visiškai netyrė jos nurodytų aplinkybių, t. y. to, kad automobilį galėjo vairuoti jos pažįstamas A. G., apsiribodamas teiginiu, kad gyventojų registro tarnyba neturi jokių šio asmens duomenų. Be to, nesant jokių tiesioginių ir neabejotinų įrodymų dėl jos kaltės, teismas privalėjo vadovautis in dubio pro reo (visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principu. Mano, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas jai paskirtąją nuobaudą švelninti, pritaikius ATPK 301 straipsnį. Nurodo, jog yra charakterizuojama teigiamai, intensyviai ieško darbo, turi viena išlaikyti mažametę dukrą. Atkreipia dėmesį, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga norint susirasti darbą bei dėl būtinybės rūpintis mažamečiu vaiku.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į A. A. apeliacinį skundą prašo šio apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu A. A. pripažinta kalta, padariusi pažeidimus, numatytus

ATPK

127 straipsnio 2 dalyje ir

130 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

ATPK

130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Apeliantė savo kaltę ginčija, teigdama, jog byloje nepakako jos kaltę pagrindžiančių įrodymų, o nuobauda jai paskirta praleidus ATPK įtvirtintinus terminus. Be to, apeliantė prašo pritaikyti ATPK 301 straipsnį ir jai paskirtąją nuobaudą sušvelninti.

Pirmiausia pažymėtina, jog administracinė nuobauda A. A. paskirta nepažeidus ATPK įtvirtintų administracinių nuobaudų skyrimo terminų. Šiuo aspektu pasakytina, jog ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Pagal ATPK 35 straipsnio 3 dalį, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, minėtas terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos <...>.

Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinė nuobauda A. A., vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais terminais, turėjo būti paskirta iki 2011 m. kovo 8 d., tačiau Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutarimu, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas vieneriems metams nuo pažeidimo padarymo dienos (b. l. 46). Šis nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo, teisėjų kolegijos vertinimu, priimtas laiku, t. y. dar nesuėjus minėtam terminui bei jį tinkamai motyvavus. Todėl teigti, kad administracinė nuobauda A. A. buvo paskirta, praleidus įstatyme numatytus terminus, nėra pagrindo, o tai, kad apeliantė apie šį nutarimą, kaip teigia ji pati, nieko nežinojo nelaikytina jos teisių pažeidimu, nes su juo ji galėjo susipažinti vėliau.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, taip pat vertina, jog A. A. kaltė padarius jai inkriminuotus pažeidimus buvo visiškai įrodyta rašytine bylos medžiaga. Teismas nesutinka su tais apeliantės teiginiais, jog nebuvo įrodyta, kad automobilį „Lexus“ administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku vairavo būtent ji ir kad būtent jos KET pažeidimas nulėmė eismo įvykio kilimą. Atkreiptinas dėmesys, jog nors A. A. ir teigė eismo įvykio metu su dukra buvusi muzikos pamokoje, tai, kad automobilį vairavo būtent ji buvo įrodyta (ir teisėjų kolegijai abejonių dėl to nekyla), vertinant byloje surinktus įrodymus sistemiškai – neabejotinai nustačius žalos kilimo faktą, t. y. ant jai priklausančio automobilio „Lexus“ matomus apgadinimus sugretinus su nukentėjusiam automobiliui „Mercedes Benz“ padarytais apgadinimais (b. l. 15; 18 – 19) ir konstatavus, jog jie sutampa bei įvertinus A. A. pirminius paaiškinimus, jog automobilį vairuoja tik ji pati (b. l. 14). Atsižvelgus į šias aplinkybes vėlesnė, teisminio nagrinėjimo metu, A. A. iškelta versija, jog jos automobilį „Lexus“ visgi vairavo kitas asmuo, kuris po to numirė, pagrįstai buvo įvertinta kritiškai. Pridurtina, jog byloje buvo neabejotinai įrodyta ir A. A. tyčia, pasišalinant iš eismo įvykio vietos. Tai matyti iš nuoseklių liudytojo J. S., įstatymo nustatyta tvarka įspėto apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, rašytinių paaiškinimų (b. l. 16) ir teisme duotų parodymų (b. l. 57), kuriais jis patvirtino, jog automobilių susidūrimo smūgis buvo toks stiprus, kad jį išgirdo net jis, būdamas šalia esančio namo bute, o neišgirsti minėto garso pro atvirą automobilio „Lexus“ langą nebuvo įmanoma.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nemano, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės keliamą versiją apie jos automobilį vairavusį pažįstamą A. G., pažeidė pareigą būti aktyviam tiriant įrodymus (ABTĮ 81 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog teismas ex officio kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą su paklausimu apie minėto asmens mirties faktą (b. l. 48), tačiau duomenų apie apeliantės nurodytą asmenį gyventojų registre nebuvo (b. l. 49). Tuo tarpu pati A. A. jokios konkretesnės informacijos apie A. G. nepateikė ir jo, išskyrus gimimo datą, kurią vėliau tikslino, identifikuoti nesugebėjo, nors tikint jos keliama versija, šiam asmeniui ji buvo patikėjusi vairuoti savo automobilį „Lexus“. Atsižvelgiant į tai, bei į faktą, jog apeliantė šią versiją, kaip minėta, iškėlė tik teisminio nagrinėjimo metu, savo paaiškinimuose nebuvo nuosekli, ji vertintina kritiškai, kaip gynybinė taktika, pasirinkta siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliaciniu skundu A. A. taip pat nurodo mananti, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalį ir švelninti jai paskirtąją administracinę nuobaudą. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas visetas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą.

Pirmiausia pažymėtina, jog byloje buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė ( ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas (pvz., 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje N062- 6254/2009; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62- 5681/2010, kt.). Antra, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui ar darbo paieškoms, nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantei mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Pagrindu švelninti apeliantei paskirtą nuobaudą taip pat nelaikytinos apeliantės nurodyta aplinkybė apie būtinybę rūpintis mažamete dukra. Šiuo aspektu pažymėtina, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek ir savo artimiesiems dar prieš darydamas pažeidimą. Todėl padaręs jį, jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes.

Apibendrinant vertintina, jog pripažindamas A. A. kalta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. A. skirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, buvo tinkamai individualizuota, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo

144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

A. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius