2018-02-23 Nr. AB-3801-3-61-3-01066-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1128-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01066-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. J. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2016 m. vasario 9 d. raštą Nr. 17.2.-1518 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą atsakyti į jo 2016 m. sausio 13 d. prašyme suformuluotus klausimus, kas pareiškėjui tariamai gamino dantų protezus ir kas juos sunaikino, kas išėmė rentgeno nuotrauką iš Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2441-589/2009.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Raštu nebuvo atsakyta į atsakovui pateiktus klausimus, todėl Raštas negali būti laikomas atsakymu į jo kreipimąsi. Į pareiškėjo nurodytus klausimus nebuvo atsakyta ir Panevėžio miesto apylinkės prokurorės D. S. 2011 m. gruodžio 17 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Panevėžio odontologai“ dokumentų klastojimo bei Panevėžio miesto apylinkės prokuroro G. K. 2010 m. vasario 10 d. nutarime dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Raštu nepagrįstai atsisakyta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Panevėžio miesto apylinkės prokurorų D. S. ir G. K. aplaidaus pareigų atlikimo. Minėti prokurorai nesiėmė priemonių nustatyti, kas pareiškėjui gamino ir sunaikino dantų protezus, kas išėmė iš civilinės bylos rentgeno nuotrauką.

3. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Generalinė prokuratūra paaiškino, kad Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje 2009 m. lapkričio 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-2-00270-09 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl galimo V. J. P. ambulatorinės asmens sveikatos istorijos įrašų klastojimo UAB „Panevėžio odontologai“. Tyrimas pradėtas Panevėžio apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartimi panaikinus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. balandžio 30 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro G. K. 2009 m. gegužės 19 d. nutarimą atmesti pareiškėjo skundą. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė M. P. 2010 m. balandžio 8 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 50-2-00270-09 nutraukė, nustačiusi, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 27 d. nutartimi panaikino prokurorės 2010 m. balandžio 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-2-00270-09, taip pat Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. gegužės 5 d. nutarimą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį, kuriais buvo atmesti V. J. P. skundai dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 50-2-00270-09 nutraukimo. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė D. S. 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu dar kartą nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 50-2-00270-09, nustačiusi, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo peržiūrėtas aukštesniojo prokuroro 2011 m. sausio 10 d. nutarimu, Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. vasario 24 d. nutartimi, Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 27 d. nutartimi, ir visais atvejais V. J. P. skundai dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 50-2-00270-09 buvo atmesti. Atsakovo teigimu, į pareiškėjo klausimus dėl dantų protezų gaminimo ir sunaikinimo yra atsakyta minėtuose procesiniuose sprendimuose. Pripažinta, kad dantų protezai buvo pagaminti, tačiau pareiškėjui neatvykus per 1 metus pas odontologą, pagal UAB „Panevėžio odontologai“ vidaus teisės aktus jie buvo sunaikinti. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas ir skundžiamu Raštu.

5. Atsakovas nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroras G. K. 2010 m. vasario 10 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tariamo rentgeno nuotraukos dingimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. G. K. nustatė, jog 2006 m. balandžio 24 d. rentgeno nuotrauką Nr. 386 pareiškėjas iš civilinės bylos teismo leidimu paėmė pats ir pristatė į ekspertinę įstaigą. Minėto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo peržiūrėtas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi ir Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 19 d. nutartimi, kuriomis pareiškėjo skundai buvo atmesti. Rašte šiuo aspektu nepasisakyta, kadangi pareiškėjas tokio klausimo nekėlė. Kita vertus, jam buvo išsamiai atsakyta 2010 m. vasario 10 d. procesiniu sprendimu, vėlesniais raštais (pvz., generalinio prokuroro pavaduotojo 2012 m. spalio 12 d. raštu Nr. 17.2.-21065). Rašte pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjo skundai laikytini kartotiniais.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo V. J. P. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Raštu Generalinė prokuratūra atsakė į pareiškėjo 2016 m. sausio 13 d. prašymą „Dėl prokurorų aplaidumo“ (reg. 2016 m. sausio 15 d., Nr. 5.6-184; toliau – ir Prašymas). Prašyme pareiškėjas teigė, kad jam S., S., T., B., R. neatsakė į jo prašymą pranešti, kas tariamai jam nušlifavo dantis ir tariamai pagamintus protezus tariamai sunaikino, ir kėlė klausimą, ar apžvalginės veido rentgeno nuotraukos išėmimas iš civilinės bylos be teisėjos žinios ir nesiuntimas į teismo medicinos institutą nėra vagystė. Atsakydama į Prašymą, Generalinė prokuratūra Rašte nurodė, kad: Generalinės prokuratūros prokuroro S. S. 2016 m. sausio 4 d. raštu Nr. 17.2-15 pareiškėjas buvo informuotas, jog kelia klausimus, susijusius su nutrauktu ikiteisminiu tyrimu Nr. 50-2-00270-09, dėl kurio priimtas galutinis procesinis sprendimas, o naujų aplinkybių prašyme nenurodyta, todėl pareiškėjo prašymas pripažintinas kartotiniu ir paliktas nenagrinėtu; pažeidimų nagrinėjant pareiškėjo 2015 m. gruodžio 21 d. prašymą (reg. 2015 m. gruodžio 23 d., Nr. 5.6-4648), dėl kurio buvo priimtas Generalinės prokuratūros 2016 m. sausio 4 d. sprendimas, padaryta nebuvo; S. S. 2016 m. sausio 4 d. raštas Nr. 17.2-15 atitinka Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 (toliau – ir Aprašas), nustatytus reikalavimus; dantų protezų užsakymo, gaminimo ir sunaikinimo aplinkybės buvo ištirtos Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje organizuoto ikiteisminio tyrimo Nr. 50-2-00270-09 metu ir yra aptartos Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės D. S. 2010 m. gruodžio 17 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, taip pat kituose dokumentuose; ankstesnių V. J. P. skundų nagrinėjimo metu taip pat buvo pasisakyta dėl to, kad nėra pagrindo inicijuoti tarnybinio patikrinimo dėl ikiteisminį tyrimą Nr. 50-2-00270-09 organizavusių prokurorų veiksmų.

8. Atsižvelgęs į pirmiau aptartas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad teikdamas 2016 m. sausio 13 d. prašymą, pareiškėjas įgyvendino savo teisę skųsti prokuroro S. S. 2016 m. sausio 4 d. raštą Nr. 17.2-15, kuriuo kaip kartotinis buvo paliktas nenagrinėtas jo 2015 m. gruodžio 21 d. prašymas.

9. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 1 straipsnio, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1, 3 ir 16 straipsnių, Aprašo 4.8, 48, 49, 53, 63–65 punktų nuostatomis teismas pripažino, kad S. S. 2016 m. sausio 4 d. raštu Nr. 17.2-15 galėjo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2015 m. gruodžio 21 d. prašymą kaip kartotinį, be kita ko nustatęs, kad šiame prašyme pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su galimu dantų protezų gaminimu, sunaikinimu ir rentgeno nuotraukos išėmimu iš bylos, jau yra išnagrinėtos įstatymų nustatyta tvarka ir dėl jų priimtas neskundžiamas sprendimas. Atitinkamai Raštu išnagrinėjęs pareiškėjo 2016 m. sausio 13 d. prašymą, generalinis prokuroras turėjo vertinti S. S. 2016 m. sausio 4 d. rašto Nr. 17.2-15 teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Remdamasis faktiniais bylos duomenimis teismas pripažino, kad V. J. P. 2015 m. gruodžio 21 d. ir 2016 m. sausio 13 d. prašymuose keliami klausimai, susiję su galimu dantų protezų gaminimu, sunaikinimu, yra susiję su nutrauktu ikiteisminiu tyrimu Nr. 50-2-00270-09. Šį ikiteisminį tyrimą 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu nutraukė Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė D. S., konstatavusi, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Galutine ir neskundžiama Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartimi Nr. 1S-264-511/2011 prokurorės 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarties Nr. 1S-264-511/2011 turinį įvertinus visų byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste, matyti, kad joje išsamiai atsakyta į pareiškėjo 2015 m. gruodžio 21 d. ir 2016 m. sausio 13 d. prašymuose keliamus klausimus, susijusius su galimu dantų protezų gaminimu, sunaikinimu. Šioje nutartyje Panevėžio apygardos teismas be kita ko nustatė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 50-2-00270-09 metu buvo ištirtos dantų protezų užsakymo, gaminimo ir sunaikinimo aplinkybės, ir konstatavo, kad inter alia (lot. be kita ko) 2007 m. kovo 9 d. dantų protezų sunaikinimo komisijos aktas, šios komisijos nariai patvirtina, kad pareiškėjui pagal užsakymą Nr. 143 pagaminti protezai sunaikinti, nes jų pareiškėjas neatsiėmė ilgiau nei metus laiko, o iš gauto UAB „Panevėžio odontologai“ 2010 m. rugsėjo 17 d. rašto Nr. 09-17 nustatyta, kad iki 2008 m. balandžio 1 d. sutarties dėl medicininių atliekų šalinimo su kita įmone pasirašymo, protezai buvo išmetami į šiukšlių dėžę, po to į konteinerį.

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. kovo 25 d. nutartyje padarė išvadą, kad 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas tyrimą atlikus pakankamai išsamiai ir pašalinus teismų nurodytus trūkumus. Nustatytas aplinkybes įvertinus šiai administracinei bylai aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, padaryta išvada, kad prokuroras 2016 m. sausio 4 d. raštu Nr. 17.2-15 teisėtai ir pagrįstai kaip kartotinį atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2015 m. gruodžio 21 d. prašymą tiek, kiek jis susijęs su nutrauktu ikiteisminiu tyrimu Nr. 50-2-00270-09 ir galimu dantų protezų pagaminimu bei sunaikinimu.

Atitinkamai šia apimtimi pripažintas teisėtu ir pagrįstu skundžiamas Raštas.

11. Teismas pabrėžė, kad priešingai nei teigia atsakovas atsiliepime, pareiškėjas Prašyme kėlė klausimą dėl rentgeno nuotraukos išėmimo iš Panevėžio miesto apylinkės teismo bylos.

12. Teismo vertinimu, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad aplinkybę dėl 2006 m. balandžio 24 d. rentgeno nuotraukos Nr. 386 dingimo tyrė Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroras G. K., kuris 2010 m. vasario 10 d. nutarimu atsisakė dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą, be kita ko nustatęs, kad Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2441-589/2009 J. V. P. 2009 m. spalio 19 d. pats iš teismo atsiėmė ginčo nuotrauką ir ją pateikė ekspertams, taigi veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, susijusi su minėtos rentgeno nuotraukos paėmimu iš civilinės bylos, nebuvo padaryta. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010 m. vasario 10 d. nutarimo kaip nepagrįstą, o Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 19 d. nutartimi Nr. 1S-589-511/2010 Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 19 d. nutartyje pripažino, kad skunde minima rentgeno nuotrauka niekur nedingo, V. J. P. atvyko į teismą, gavo nuotrauką ir pats ją pristatė ekspertams, ekspertai ją tyrė ir pateikė savo išvadas, todėl prokuroras skundžiamu nutarimu visiškai pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

13. Teismas pabrėžė, kad administracinėje byloje surinkti rašytiniais įrodymai patvirtina, kad Generalinė prokuratūra dėl aplinkybių, susijusių su rentgeno nuotrauka, pareiškėjui atsakė ne kartą (2012 m. birželio 18 d. raštu Nr. 17.2-13526, 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 17.2-11329). Generalinės prokuratūros 2015 m. sausio 19 d. raštu Nr. 17.2-649, 2015 m. vasario 9 d. raštu Nr. 17.2-1660, 2015 m. kovo 20 d. raštu Nr. 17.2-3427 pareiškėjas buvo informuotas, kad jo prašymai dėl rentgeno nuotraukos išėmimo iš civilinės bylos medžiagos, paliekami nenagrinėti kaip kartotiniai.

14. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, Rašto turinį, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas pripažino, kad nors Raštu generalinis prokuroras tiesiogiai neatsakė į pareiškėjo Prašyme iškeltą klausimą dėl rentgeno nuotraukos išėmimo iš bylos, tačiau tai laikytina formaliu trūkumu, nes pagal Aprašo nuostatas šis klausimas yra kartotinis.

15. Teismas nurodė, kad 2015 m. gruodžio 21 d. ir 2016 m. sausio 13 d. prašymuose pareiškėjas kėlė pareigūnų, susijusių su nutrauktu ikiteisminiu tyrimu Nr. 50-2-00270-09, tarnybinės atsakomybės klausimą. Raštu jis informuotas, jog ankstesnių skundų nagrinėjimo metu buvo pasisakyta dėl to, kad nėra pagrindo inicijuoti tarnybinio patikrinimo dėl ikiteisminį tyrimą Nr. 50-2-00270-09 organizavusių prokurorų veiksmų. Generalinės prokuratūros prokuroras Z. B. 2011 m. vasario 9 d. raštu Nr. 17.2-2548, išnagrinėjęs V. J. P. skundus, kuriais jis taip pat prašė pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorų G. K. ir D. S. veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 50-2-00270-09, atsakė, kad nepalankių baudžiamojo proceso sprendimų priėmimas nėra pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą šiuos sprendimus priėmusių prokurorų atžvilgiu. Generalinė prokuratūra 2011 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 17.2-6966 atsakydama į 2011 m. vasario 9 d. gautus V. J. P. prašymus ir pareiškimus, nurodė, kad pareiškėjui dėl minėtų pareigūnų veiksmų jau buvo atsakyta Generalinės prokuratūros prokuroro 2011 m. vasario 9 d. raštu Nr. 17.2-2548, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nėra teisinio pagrindo. Generalinė prokuratūra 2014 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 17.2-10103, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą tuo pačiu klausimu, atsakė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 50-2-00270-09 atliktas išsamiai, prokurorai, kontroliuodami ir organizuodami tyrimą, bei tyrėja, atlikdama ikiteisminį tyrimą, tinkamai atliko savo darbą, buvo ištirtos visos tyrimui reikšmingos aplinkybės, o priimti sprendimai pagrįsti bylos duomenimis. Generalinė prokuratūra 2015 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. 17.2-11107 akcentavo, jog analogiški pareiškėjo skundai jau ne kartą nagrinėti ir dėl jų yra priimtos galutinės teismų nutartys. Teismas pabrėžė, kad vadovaujantis Aprašo 72 ir 75 punktais Generalinio prokuroro sprendimas dėl ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmų tarnybinio patikrinimo yra neskundžiamas, ir atsižvelgęs į tai padarė išvadą, kad generalinis prokuroras Raštu tinkamai atsakė į pareiškėjo Prašyme iškeltą klausimą dėl ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmų tarnybinio patikrinimo, todėl pareiškėjo teisė gauti informaciją šiuo klausimu nebuvo pažeista.

16. Rašte nenurodyta jo apskundimo tvarka, kaip tai numatyta Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje ir Aprašo 63 punkte. Tačiau šis trūkumas, teismo įsitikinimu, ypač atsižvelgiant į visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo skunde keliamų klausimų nagrinėjimu, ir į tai, kad apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiškėjui laiku ir tinkamai kreiptis teisminės gynybos, laikytas formaliu pažeidimu.

III. 17. Pareiškėjas V. J. P. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo apeliacinis skundas (su vėlesniais patikslinimais) grindžiamas šiais argumentais:

18. Administracinė byla nepagrįstai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nepranešus pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, neįteikus pareiškėjui atsakovo atsiliepimo į skundą.

19. Teismas, pripažinęs, kad atsakovas Raštu neatsakė į klausimą dėl rentgeno nuotraukos išėmimo ir neišaiškino Rašto apskundimo tvarkos, nepagrįstai šių aplinkybių nelaikė pareiškėjo teisių pažeidimu.

20. Teismo išvada, kad Generalinė prokuratūra tinkamai išnagrinėjo Prašymą, yra neteisinga, nes iki šiol pareiškėjui konkrečiai neatsakyta dėl dantų protezų ir rentgeno nuotraukos likimo, o tik nurodoma, kad tai išspręsta kitais prokuratūros dokumentais. Taigi pati Generalinė prokuratūra niekada neatsakė, kas gamino pareiškėjui dantų protezus ir kas išėmė jo panoraminę rentgeno nuotrauką iš civilinės bylos.

21. Atsakovas Generalinė prokuratūra atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovas pažymi, kad nagrinėdamas pareiškėjo 2015 m. gruodžio 21 d. prašymą tinkamai taikė teisės aktus ir procedūrinių pažeidimų nepadarė.

23. Skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, atsakovo teigimu, yra motyvuotas. Teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad nagrinėdamas skundą teismas turi pasisakyti dėl esminių skundo argumentų ir šią pareigą analizuojamu atveju atliko tinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), nes administracinė byla iškelta 2016 m. gegužės 2 d. (b. l. 23–24).

25. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įgyvendinimas.

26. Pareiškėjas, būdamas įsitikinęs, kad Generalinė prokuratūra 2016 m. vasario 9 d. raštu Nr. 17.2.-1518 nesuteikė jam prašomų duomenų, kreipėsi į teismą, reikalaudamas pašalinti įtariamą jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, t. y. įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurie įstatymais priskirti Generalinės prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencijai.

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo 2016 m. sausio 13 d. užklausos pobūdį, į ją pateikto atsakymo turinį faktinių aplinkybių, susijusių su baudžiamosios teisinės prigimties pareiškėjo skundų dėl galimo dantų protezų pagaminimo, sunaikinimo ir rentgeno nuotraukos išėmimo iš civilinės bylos nagrinėjimu ir procesinių sprendimų dėl šių įtariamų nusikalstamų veikų priėmimu, kontekste bei atsižvelgęs į kitų administracinių procedūrų, pradėtų pagal pareiškėjo prašymus Generalinei prokuratūrai, rezultatus, pripažino, kad atsakovas iš esmės tinkamai atliko iš įstatymų jam kylančias pareigas. Nesutikdamas su tokiomis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo išvadomis, V. J. P. kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą.

28. Pareiškėjas, reikalaudamas panaikinti Raštą ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą atsakyti į jo 2016 m. sausio 13 d. prašyme nurodytus klausimus, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovas nepateikė prašomų duomenų, kas konkrečiai pareiškėjui gamino dantų protezus ir kas išėmė jo rentgeno nuotrauką iš civilinės bylos, t. y. nenurodė tai padariusių asmenų vardų, pavardžių, pareigų.

29. Teisėjų kolegija, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.) patikrino bylą ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo skundo argumentų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovas suteikė pareiškėjui informaciją nepažeisdamas Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, jį detalizuojančių teisės aktų bei Aprašo nuostatų. Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

30. Pažymėtina, jog asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (šiai bylai aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d.), kuris nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką, reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims bei sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų disponuojamą informaciją ir ją panaudoti teisėtiems tikslams. Įstatymu yra įgyvendinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį informacija, kurią asmuo turi teisę gauti, – tai žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį.

31. Atsižvelgus į šį teisinį reguliavimą darytina išvada, kad įstaigos: 1) privalo teikti disponuojamą informaciją; 2) atsisakyti teikti informaciją gali tik Įstatymo nustatyta tvarka (paisydamos teisės aktais nustatytų apribojimų) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1865-492/2016, 2017 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-604-438/2017). Remiantis tuo pripažintina, kad analizuojamu atveju atsakovui, kurio statusą apibrėžia Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas, teko pareiga pateikti tik tą pareiškėją dominančią informaciją, kurią ši valstybės institucija turėjo.

32. Iš pareiškėjo procesinių dokumentų, pateiktų į administracinę bylą, spręstina, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Generalinę prokuratūrą, iš tikrųjų siekė, kad jam būtų įvardyti konkretūs asmenys, pagaminę ir vėliau sunaikinę dantų protezus bei paėmę rentgeno nuotrauką iš civilinės bylos, t. y. pageidavo sužinoti tam tikras aplinkybes apie asmens sveikatos priežiūros paslaugų jam teikimą ir įrodymo (rentgeno nuotraukos), esančio Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos medžiagoje, grąžinimą.

33. Įvertinusi tai, kad abiem aptartais atvejais Generalinė prokuratūra nebuvo atitinkamų visuomeninių santykių dalyvis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Raštu atsakovas pagrįstai pareiškėjui pateikė tik tą pareiškėjo prašymo turinį atitinkančią informaciją, kurią gavo norminiais teisės aktais jam priskirtų funkcijų (vadovauti teritorinėms prokuratūroms ir kontroliuoti jų veiklą; atlikti, organizuoti, kontroliuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti) vykdymo metu. Rašte nurodyti faktiniai duomenys apie ikiteisminių tyrimų baigtį atitinka išsamumo ir tikslumo kriterijus. Dėl šios priežasties nėra pagrindo naikinti skundžiamą administracinį aktą ir įpareigoti atsakovą iš naujo atsakyti pareiškėjui, nes atsakovas negali atskleisti pareiškėjui daugiau (platesnės apimties ar didesnio konkretumo laipsnio) informacijos, nei pats disponuoja.

34. Kaip patvirtina bylos duomenys, aplinkybė, kad Generalinės prokuratūros 2016 m. vasario 9 d. rašte Nr. 17.2.-1518 nebuvo neišaiškinta jo apskundimo tvarka, nesudarė pareiškėjui kliūčių tinkamai pasinaudoti teisminės gynybos priemonėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šis trūkumas nesudaro pagrindo jį (Raštą) naikinti.

35. Dėl pareiškėjo dalyvavimo pirmosios instancijos teismo posėdyje teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 73 straipsnio 1 dalį proceso dalyviams ir atstovams teismo šaukimais ir pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba pasiunčiamas į jo darbovietę. Administravimo subjektui pranešama į jo buveinę. Šio įstatymo 75 straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus septynioms dienoms iki bylos nagrinėjimo dienos. Tam teismas priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Šiuo atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Teismo šaukimo ar pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje diena laikoma teismo šaukimo ar pranešimo minėtiems asmenims įteikimo diena (ABTĮ 73 str. 3 d.).

36. ABTĮ 75 straipsnio 1 dalis numato, jog šaukimai pristatomi paštu ar per kurjerius. Įteikimo adresatui laikas pažymimas įteikiamame šaukime ir grąžintinoje teismui šaukimo atplėšiamojoje dalyje, kurioje adresatas pasirašo, kad šaukimą gavo. Jeigu pristatantis šaukimą asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam pranešama ar kuris šaukiamas dalyvauti byloje, tai šaukimas įteikiamas kuriam nors iš gyvenančių kartu su juo suaugusių šeimos narių, o jeigu jų nėra, – butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui (jo pavaduotojui) ar darbovietės administracijai (ABTĮ 75 str. 5 d.). Vadovaujantis ABTĮ 78 straipsnio 1 dalimi byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

37. ABTĮ 79 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu. Tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, t. y. laikydamasis šio įstatymo 137 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos (ABTĮ 79 str. 5 d.).

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi šią administracinę bylą skyrė nagrinėti 2016 m. gruodžio 6 d. 13.40 val. teismo posėdyje, į jį šaukimais kviečiant proceso šalis. 2016 m. lapkričio 11 d. teismas išsiuntė pareiškėjui jo skunde nurodytu gyvenamosios vietos, esančios Panevėžyje, adresu teismo šaukimą ir atsakovo atsiliepimą (b. l. 65). Šis vokas 2016 m. lapkričio 25 d. grįžo siuntėjui neįteiktas, kadangi pareiškėjas pašte neatsiėmė registruotosios korespondencijos. Atsižvelgęs į tai, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi nutarė apie teismo posėdžio, vyksiančio 2016 m. gruodžio 6 d., laiką ir vietą proceso šalims paskelbti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje (b. l. 66–68), be to, tą pačią dieną (2016 m. lapkričio 28 d.) pareiškėjui dar kartą paštu išsiuntė teismo šaukimą ir atsakovo atsiliepimą, tačiau šie dokumentai taip pat nebuvo įteikti (b. l. 75). 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta tinkamai (gautas atsakovo prašymas nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant), todėl, vadovaudamasis ABTĮ 79 straipsnio 5 dalimi, nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 74).

39. Taigi, remiantis minėtomis nuostatomis, laikytina, kad šiuo atveju pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su atsakovo atsiliepimu. Pažymėtina, jog teisminio proceso pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas aktyviai (2016 m. birželio 30 d., 2016 m. liepos 4 d., 2016 m. liepos 21 d.) naudojosi teise duoti paaiškinimus ir teikti į bylą rašytinius įrodymus. Todėl įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta jo tinkamai neinformavus apie teismo posėdį, laikytini nepagrįstais.

40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas