d46bdf78-e216-446a-84a0-de23cbdb1898 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1075-171/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02948-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.4.3; 55.1(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),dalyvaujant pareiškėjai Z. P., jos atstovams J. P. (J. P.), advokatui Mariui Barisevičiui,atsakovo atstovui D.

K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų Z. P. ir I. B. skundÄ atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimo ir įsakymų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos). Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjos Z. P. ir I. B. kreipėsi į teismÄ su skundu (1 tomas, b. l. 1–5), jį 2016 m. kovo 8 d. patikslino (2 tomas, b. l. 75–80) ir praÅ¡o:1) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) 2015 m. gegužės 8 d. sprendimÄ Nr. 1T-13-(7.5).2) Panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 3 d.

įsakymÄ Nr. 49VÄ®-223-(14.49.2).3) Panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 3 d. įsakymÄ Nr. 49VÄ®-224-(14.49.2). PraÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.PaaiÅ¡kina, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 49VÄ®-223-(14.49.2) nuspręsta neatkurti nuosavybės teisių į buvusio savininko S. K. (S. K.) iki 1940 m. nacionalizacijos Gudelių kaime, Vilniaus mieste, valdytos ir iki Å¡iol neatkurtos 2,9700 ha žemės dalies pagal L. K. (L. K.) vardu parengtÄ Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2014 m. vasario 13 d. pažymÄ Nr. 256.NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. 49VÄ®-224-(14.49.2) nuspręsta pakeisti NŽT 2014 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 49VÄ®-(14.49.2)-975 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki              1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei GrigiÅ¡kių mieste turėtÄ Å¾emę, eilių patvirtinimo“ patvirtinÄ 1 priedÄ ir iÅ¡braukti L. K. pavardę iÅ¡ eilės Nr. 182.PareiÅ¡kėjos NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 3 d.

įsakymus apskundė NŽT, tačiau NŽT 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 1T-13-(7.5.) jų skundÄ atmetė. Nurodo, kad klausimas dėl L. K. atkurtinos žemės dalies jau buvo iÅ¡spręstas prieÅ¡ daugiau nei 10 metų, tačiau NŽT pakeitė pozicijÄ ir priėmė ginčijamus įsakymus. NŽT sprendimas yra priimtas vadovaujantis 2014 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus nutarimu (toliau – Nutarimas), kuriuo NŽT pareikalauta imtis teisinių priemonių nustatytiems pažeidimams, atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko S. K.

žemę, paÅ¡alinti. PareiÅ¡kėjos su minėtu nutarimu nebuvo supažindintos, todėl neturėjo galimybės jį ginčyti.Mano, kad prokurorė netinkamai atliko tyrimÄ ir netinkamai vertino surinktus įrodymus, kodėl buvo pažeistos tyrimo procedÅ«ros.Nutarime nurodyta, kad S. K. Vilniaus rajone turėjo tik 1,8551 ha žemės plotÄ (1932 metų plane sklypas pažymėtas Nr. 1), tačiau visiÅ¡kai neįvertinta, kad tai yra tik Vilniaus rajone nuosavybės teise valdytas žemės sklypas, o S. K., kaip J.

K. (J. K.) paveldėtojui, taip pat priklausė ir Vilniaus rajone esanti žemė, valdyta rėžiais (skirtinė), rėžių ribos nebuvo fiksuojamos, todėl ji nebuvo nurodyta sklypais planuose. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1035/2014. Priimdama NutarimÄ , prokurorė minėta teismo nutartimi nesivadovavo ir padarė klaidingas iÅ¡vadas, ignoruodama, kad S. K. priklauso ir 0,80 ha skirtinės žemės, kuri nėra nurodyta 1932 m. plane, nes yra skirtinė (rėžinė), o ne valdoma sklypais.

Pažymi, kad Vilniaus rajone S. K. valdė 1,8551 ha žemės plotÄ (1932 metų plane sklypas pažymėtas Nr.

1) ir 0,80 ha skirtinės žemės Gudelių kaime, iš viso – sklypais valdytos ir rėžinės žemės – 2,6551 ha. Taip pat pažymi, kad iš 1,8551 ha žemės ploto (1932 metų plane sklypas pažymėtas Nr.

1) tik 1,64 ha ploto dalis yra Vilniaus rajone, o 0,2151 ha yra Vilniaus miestui priklausančioje dalyje. S. K. į valdytÄ Vilniaus rajone žemės sklypÄ nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į per didelį žemės sklypo plotÄ , o 1932 m. žemės naudojimo plane S. K. nurodytas kaip žemės sklypo Nr. 7 savininkas (ne naudotojas, nuomotojas ar pan.). Mano, kad, Nutarime nurodant, kad S. K. buvo žemės sklypo, 1932 m. plane pažymėto Nr. 7, naudotojas, o ne savininkas, interpretuojama 1930 m. birželio 13 d. nuomos sutartis, kuria J.

K. iÅ¡nuomojo S. K. dviejų deÅ¡imtinių (2,19 ha) žemės sklypÄ 36 metams. VieÅ¡ojo intereso gynimo byloje Å¡iÄ nuomos sutartį yra pateikęs Č. K. (Č. K.) su 2013 m. rugpjūčio 14 d. praÅ¡ymu, ir nurodė, kad turi Å¡io dokumento originalÄ , tačiau prokurorė nuomos sutarties originalo neiÅ¡reikalavo, o vertino tik nepatvirtinÄ kopijÄ . Be to, iÅ¡ Å¡ios sutarties kopijos yra iÅ¡kirptos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos vietos, o tai liudija jos ydingumÄ . PaaiÅ¡kina, kad civilinėje byloje buvo pateiktas ir 1920 m. iÅ¡skiriamasis žemės sklypo planas, kuriame užfiksuota, kad Å¡is 35,46 deÅ¡imtinių ploto žemės sklypas buvo A. ir S. P. parduotas J.

K.. Sulyginus šį planÄ su 1932 metų privačios žemės padalijimo tarp giminės planu matyti, kad Å¡is žemės sklypas (tiek forma, tiek plotu) yra tas pats, kurį J. K. įsigijo iÅ¡ A. ir S. P.. Tai patvirtina, kad šį žemės sklypÄ sudarė tik pirktinė žemė, o J. K. valdyta skirtinė žemė buvo atskira ir į šį plotÄ nepateko, todėl J. K. įpėdinių paveldėtas skirtinės žemės plotas privalo bÅ«ti skaičiuojamas atskirai, kaip papildomas žemės plotas.

Civilinėje byloje buvo pateiktas ir 1941 m. spalio 20 d. Riešės valsčiaus virÅ¡aičio pieno gamintojų sÄ raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad S. K. iÅ¡ Gudelių valdo 7,5 ha žemės. Taip pat pateiktas ir S. K. 1951 m. rugpjūčio 14 d. pareiÅ¡kimas, kuriame jis nurodo, kad 1950 metų pavasarį jam priklausančios 7,50 ha žemės buvo paimta į kolÅ«kio masyvÄ , bei 1951 m. gruodžio 5 d. aktas, kuriame nurodyta, kad S. K. iki 1949 metų turėjo 7,5 ha, visa Å¡i žemė buvo nacionalizuota ir atiteko VirÅ¡uliÅ¡kių apylinkės „Gegužės 1-osios“ kolÅ«kiui.

Tai patvirtina, kad iki nacionalizacijos S. K. turėjo 7,5 ha žemės ir toks žemės kiekis buvo nacionalizuotas paskiriant jį VirÅ¡uliÅ¡kių apylinkės „Gegužės 1-osios“ kolÅ«kiui, taigi tai patvirtina, kad S. K. turėjo žemės daugiau nei 4,61 ha, t. y. 7,5 ha. Nurodo, kad įstatymais ir įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais yra nustatytas subjektų, priimančių sprendimus dėl nuosavybės atkÅ«rimo, sÄ raÅ¡as, tačiau tarp Å¡ių subjektų nėra nurodyti prokurorai.

Taigi, Nutarimu prokuroras, savarankiÅ¡kai vertindamas dokumentus, pagrindžiančius nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , ir nurodydamas konkrečius atkuriamos žemės ploto dydžius, iÅ¡ esmės pažeidė vieÅ¡ojo gynimo procedÅ«rÄ ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) ir jo įgyvendinimo tvarkÄ bei sÄ lygas, kartu virÅ¡ijo ir savo įgaliojimus. Pažymi, kad atkurtos nuosavybės į žemę dydis nustatytas remiantis galiojančiais ir nenuginčytais įrodymais: 1996 m. gegužės 6 d.

Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos pažyma, kurioje konstatuota, kad S. K. valdė 7,036 ha žemės sklypÄ ; Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007 m. balandžio 16 d. raÅ¡tu Nr. S16-144, kuriame patvirtinama, kad buvęs savininkas S. K. turėjo 7 ha žemės, iÅ¡ kurių 5,3600 ha patenka į Vilniaus miestui iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtÄ teritorijÄ . Å ios iÅ¡vados buvo padarytos remiantis daliniu iÅ¡raÅ¡u iÅ¡ Å¡eimyninio padalijimo plano, archyvine pažyma ir brėžiniais.

Be to, įsiteisėjusiais ir galiojančiais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-219-04/2005 ir LVAT 2005 m. birželio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-666-05 buvo konstatuota, kad L. K. atkurtinam 7 ha dydžio žemės plotui nuosavybės teise nustatyti pakanka plano, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994 m. rugpjūčio 9 d. pažymėjimo Nr. 21-833-K ir kt. anksčiau iÅ¡vardytų dokumentų, todėl pareiÅ¡kėjos NŽT atsisakymÄ atkurti L.

K. (jo paveldėtojų) nuosavybės teises dėl to, kad nepakanka nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, laiko nepagrįstu.Atkreipia dėmesį, kad prokuratÅ«ros nutarime buvo tik siÅ«lymai NŽT imtis priemonių nustatytiems pažeidimams paÅ¡alinti, nenurodant jokių konkrečiai atliktinų veiksmų, todėl NŽT turėjo spręsti, kokių priemonių reikėjo imtis įvertinti, ar ji turi teisę ir kompetencijÄ iÅ¡taisyti tariamus pažeidimus (po daugiau nei 10 metų pakeisti individualius administracinius aktus, kurių teisėtumas sprendžiamas iÅ¡imtinai tik teismine tvarka).Mano, kad ginčijami įsakymai neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes yra nepagrįsti objektyviais duomenimis ir faktais, todėl nemotyvuoti, o priimti tik įgyvendinant nepagrįstas Nutarimo iÅ¡vadas ir nurodymus.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja ir jos atstovai palaikė skunde iÅ¡dėstytus reikalavimus ir prašė skundÄ patenkinti.Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime, kurį praÅ¡o laikyti ir trečiojo suinteresuoto asmens NŽT atsiliepimu į skundÄ , praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (1 tomas, b. l. 63–68).

Nurodo, kad L. K. Vilniaus miesto valdybai 1991 m. gruodžio 16 d. pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į savo tėvo, buvusio savininko, S. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę Vilniaus vaivadijos Vilniaus–Trakų apskrities Riešės valsčiuje Gudelių kaime. Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius parengė 2001 m. vasario 13 d. pažymÄ Nr. 256 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kurioje nurodyta, kad pretendentas L.

K. turi nuosavybės teisę į buvusio savininko J. K. nuosavybė teise valdytÄ 5,3600 ha ploto žemę, į kuriÄ jam turi bÅ«ti vykdomas nuosavybės teisių atkÅ«rimas. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5760 L. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,39 ha ploto žemės sklypÄ prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Nutarimu buvo pareikalauta, kad NŽT imtųsi teisinių priemonių teisės aktų pažeidimams, vykdant nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ buvusio savininko S. K. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę, paÅ¡alinti.

Vadovaujantis tik Å¡iuo nutarimu buvo priimti skundžiami įsakymai.Nurodo, kad tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieÅ¡kinio senaties instituto normų taikymas yra vieÅ¡ojo intereso dalys ir tik teismas nustato, kurį iÅ¡ Å¡ių dviejų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti. Atsižvelgęs į tai, pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ laiko nepagrįstu ir nurodo, kad NŽT iÅ¡naudojo visas procesines priemones apskųsti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus NutarimÄ ikiteismine ir teismine tvarka.

Kadangi teisės aktai nustato pareigÄ privalomai vykdyti prokuroro reikalavimus spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams paÅ¡alinti taikymo, NŽT pagrįstai vykdė prokuroro nutarimÄ ir atitinkamai pasirinko efektyvų teisės aktų pažeidimų paÅ¡alinimo bÅ«dÄ â€“ priėmė skundžiamus įsakymus.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-219-04/2005 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija buvo įpareigota per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis su praÅ¡ymu į Vilniaus miesto savivaldybę dėl žemės sklypo ribų ir naudojimo sÄ lygų nustatymo, bet ne dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ar S. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės ploto, todėl, atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjos nepagrįstai skunde remiasi Å¡iuo teismo sprendimu.Pažymi, kad prokuroras įvertino ne tik pareiÅ¡kėjų nurodytus teismo sprendimus, bet ir kitus teismo sprendimus, archyvinius dokumentus dėl buvusio savininko S. K. nuosavybės teise valdytos žemės ploto ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pagrindinis buvusio savininko S. K. nuosavybės teisę į žemę patvirtinantis dokumentas yra 1932 m.

J. K. testamentas. Atkreipia dėmesį, kad nėra teismo sprendimo, kuriuo bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kokį žemės plotÄ S. K. nuosavybės teise valdė iki 1940 m. nacionalizacijos. Be to, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-58-577/2006 nurodė, kad pagrindinis nuosavybės teises į žemę patvirtinantis dokumentas yra 1932 m. J. K. testamentas. Tai pakartota ir 2007 m. kovo 6 d. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A50-238/07 bei 2012 m. gegužės 17 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. I-887-437/2012. Pastarojoje byloje nuspręsta, kad 1932 m. testamente buvo aiÅ¡kiai nurodyta testatoriaus J. K. valia remtis lygybės principu ir atkurti nuosavybės teises turto paveldėtojams lygiomis dalimis (kiekvienam įpėdiniui tenka po 4,61 ha žemės). Mano, kad 1932 m. nuosavybės padalijimo tarp giminės planas, kurį sudarė matininkas J. L. (J. L.), kaip ir kiti pareiÅ¡kėjų Å¡ioje byloje nurodyti papildomi nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, neprivalo bÅ«ti aiÅ¡kinamas kartu su 1932 m. testamentu.Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjos teismui pateiktame skunde ir patikslintame skunde iÅ¡ esmės kvestionuoja NutarimÄ , tačiau jų argumentai dėl prokuroro veiksmų buvo iÅ¡nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-31288-987/2015, todėl tų pačių aplinkybių nagrinėjimÄ Å¡ioje administracinėje byloje laiko netikslingu.Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo į skundÄ argumentus ir prašė skundÄ atmesti.

Teismas k o n s t a t u o j a: Ginčas kilo dėl NŽT 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 1T-13-(7.5) bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 3 d. įsakymų Nr. 49VĮ-223-(14.49.2) ir Nr. 49VĮ-224-(14.49.2) teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 m. vasario 13 d. pažymoje Nr. 256 nurodyta, kad pagal piliečio L. K. nuosavybės teisės dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J.

K. nuosavybės teise valdytÄ Gudelių k., Vilniuje, 5,3600 ha žemės plotÄ L. K. turto paveldėtojai Z. P. ir O. B. (O. B.) turi teisę į 5,3600 ha žemės plotÄ (1 tomas, b. l. 26). Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2004 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 2.5-41-19311 atkurtos nuosavybės teisės į mirusiajam L. K. tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 1,64 ha žemės, grÄ Å¾inant jÄ natÅ«ra (1 tomas, b. l. 114–155).Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5760 atkurtos nuosavybės teisės į piliečiui L.

K. tenkančiÄ nekilnojamojo turto dalį – 2,3900 ha žemės, grÄ Å¾inant jÄ natÅ«ra prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje (1 tomas, b. l. 116–117).Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 2.1.5-46 pareikalauta, kad NŽT imtųsi priemonių teisės aktų pažeidimams, padarytiems atkuriant nuosavybės teises į S. K. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę, paÅ¡alinti ir informuotų apie priimtus sprendimus (1 tomas, b. l. 41–50).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2014 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 13.12-82 minėtas Nutarimas paliktas galioti (1 tomas, b. l. 21–24).NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Nutarimu bei vykdydamas NŽT direktoriaus 2014 m. lapkričio 20 d. pavedimÄ Nr. 1PAV-(1.8)-670 Vilniaus miesto skyriaus vedėjui „Dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko S. K. turėtÄ Å¾emę atkÅ«rimo vykdant Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros reikalavimus“ (toliau – Pavedimas) (1 tomas, b. l. 70–71), ginčijamu 2015 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. 49VÄ®-223-(14.49.2) nusprendė neatkurti nuosavybės teisių į buvusio savininko S. K. iki 1940 m. nacionalizacijos Gudelių km., Vilniaus mieste, valdytos ir iki Å¡iol neatkurtos 2,9700 ha žemės dalies pagal L. K. vardu parengtÄ Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 m. vasario 13 d. pažymÄ Nr. 256 (1 tomas, b. l. 6). Taip pat, vadovaudamasis Nutarimu bei vykdydamas PavedimÄ , ginčijamu 2015 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 49VÄ®-224-(14.49.2) pakeitė NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 14 d.

įsakymu Nr. 49VÄ®-(14.49.2)-975 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 paskirtoje teritorijoje bei GrigiÅ¡kių mieste turėtÄ Å¾emę, eilių patvirtinimo“ patvirtintÄ 1 priedÄ ir iÅ¡braukė pil. L. K. pavardę iÅ¡ eilės Nr. 182 (1 tomas, b. l. 7).PareiÅ¡kėjos, nesutikdamos su minėtais NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 3 d. įsakymais ir Pavedimu, su 2015 m. kovo 26 d. skundu kreipėsi į NŽT, praÅ¡ydamos panaikinti minėtus įsakymus ir PavedimÄ (1 tomas, b. l. 8–12).

NŽT 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 1T-13-(7.5) pareiÅ¡kėjų skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (1 tomas, b. l. 13–20). Nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. 49VÄ®-223-(14.49.2) turi bÅ«ti skundžiamas tiesiogiai teismui, bet ne NŽT direktoriui, o reikalavimas panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 3 d. įsakymÄ Nr. 49VÄ®-224-(14.49.2) yra iÅ¡vestinis iÅ¡ reikalavimo panaikinti 2015 m. kovo 3 d. įsakymÄ Nr. 49VÄ®-223-(14.49.2).

PavedimÄ laikė tarpiniu procedÅ«riniu dokumentu, bet ne individualiu administraciniu aktu. Taigi, matyti, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius ir NŽT pareiÅ¡kėjų atžvilgiu priėmė individualius administracinius aktus. VAÄ® 8 straipsnio 1 dalis reglamentuoja individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi bÅ«ti motyvuotos.LVAT, aiÅ¡kindamas minėto straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ (žr., pvz., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011). Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas.

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus teisinis tų visuomeninių santykių kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iÅ¡ dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįstų abejonių dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinančių teismÄ , nagrinėjantį tokiÄ bylÄ , panaikinti skundžiamÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto individualų administracinį aktÄ (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008).

Vertinant individualaus administracinio akto atitiktį motyvuotumo imperatyvui, tam tikrais atvejais administracinis aktas gali bÅ«ti pripažįstamas visiÅ¡kai nemotyvuotu. VisiÅ¡kas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktÄ , neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais vieÅ¡ojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktÄ , kai kyla ginčas teisme) (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje              Nr. A858-47/2014; 2015 m. kovo 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015).IÅ¡ ginčijamo NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 3 d.

įsakymo Nr. 49VÄ®-223-(14.49.2), kuriuo nuspręsta neatkurti nuosavybės teisių pagal L. K. vardu parengtÄ Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos 2001 m. vasario 13 d. pažymÄ Nr. 256, matyti, kad jame kaip teisinis pagrindas priimti tokį sprendimÄ nurodytas Nutarimas, Pavedimas bei NŽT direktoriaus 2015 m. vasario 17 d. įgaliojimas Nr. 1Ä®-64-(1.9) „Dėl sprendimų disponuojant valstybine žeme priėmimo, bendraturčio teisių įgyvendinimo ir kitų funkcijų vykdymo“.

Nutarimu (1 tomas, b. l. 41–50) buvo pareikalauta, kad NŽT imtųsi teisinių priemonių nustatytiems ir nurodytiems nutarimo apraÅ¡omojoje dalyje teisės aktų pažeidimams, atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko S. K. žemę, paÅ¡alinti. Taip pat nutarta įpareigoti NŽT per 20 darbo dienų nuo Å¡io nutarimo gavimo informuoti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokurorÄ apie pagal savo kompetencijÄ priimtus sprendimus teisės aktų pažeidimams paÅ¡alinti.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.LVAT yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu.

Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 3 d.

įsakymas Nr. 49VÄ®-223-(14.49.2) priimtas apraÅ¡omojoje dalyje nurodant tik prokuroro Nutarimo datÄ ir numerį, bei vidinius administraciniais aktus: PavedimÄ ir įgaliojimÄ taip pat nurodant jų datas ir numerius.Rezoliucinėje dalyje atsakovė nusprendė neatkurti nuosavybės teisių į buvusio savininko S. K. iki 1940 m. nacionalizacijos Gudelių kaime, Vilniaus mieste, valdytÄ ir iki Å¡iol neatkurtÄ 2,9700 ha žemės dalį.Atsakovė sprendimo dėl nuosavybės teisių neatkÅ«rimo visiÅ¡kai nemotyvavo, sprendime tik pateikė nuorodÄ vadovautis prokuroro nutarimu.

Taigi, nagrinėjant ginčijamÄ sprendimÄ reikėtų nagrinėti prokuroro procesinį dokumentÄ ir vertinti jo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Kaip matyti iÅ¡ Nutarimo turinio, prokurorė pareikalavo NŽT imtis teisinių priemonių Nutarimo apraÅ¡omojoje dalyje nustatytiems ir nurodytiems teisės aktų pažeidimams paÅ¡alinti. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-206-450/2016, kurioje buvo sprendžiamas Nutarimo teisėtumo klausimas, pažymėjo, kad prokuroro nutarime nurodyti pažeidimai nuosavybės teisės atkÅ«rimo procese pareiÅ¡kėjoms tiesioginių materialinių teisinių pasekmių nesukelia ir, kaip byloje nurodė suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, tai yra tik prielaida NŽT priimti galutinį sprendimÄ , kuris turės įtakos pareiÅ¡kėjų teisėms ir pareigoms (civilinės b. l. 129).

Taigi, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad NŽT, atsižvelgdama į Nutarime nurodytus pažeidimus, turėjo priimti motyvuotÄ sprendimÄ ir jame nurodyti sprendimo priėmimo motyvus ir teisės aktus, bet ne Nutarimo datÄ ir numerį, kuris, kaip matyti iÅ¡ prokuratÅ«ros pozicijos, yra tik prielaida institucijai priimti sprendimÄ . Teismas pažymi, kad iÅ¡ Pavedimo taip pat nėra aiÅ¡ku, kokiais motyvais ir kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas neatkurti nuosavybės teisių į 2,9700 ha buvusio savininko S. K. turėtos žemės dalį.Atsižvelgiant į tai, kad administracinio teismo kompetencijai nepriskirta nagrinėti prokurorų, procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu, o ginčijamame NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 3 d.

įsakyme Nr. 49VÄ®-223-(14.49.2) nenurodomos faktinės aplinkybės, argumentai ir įrodymai bei teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ , darytina iÅ¡vada, kad Å¡is įsakymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, o įsakymo pagrindimas Nutarimu ir Pavedimu nelaikytinas tinkamu VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, todėl įsakymas naikintinas.Ginčijamas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. 49VÄ®-224-(14.49.2) dėl L.

K. pavardės iÅ¡braukimo iÅ¡ eilės priimtas vadovaujantis Nutarimu bei vykdant PavedimÄ , t. y. iÅ¡ esmės tuo pačiu pagrindu, kaip jau analizuotas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. 49VÄ®-223-(14.49.2). Teismas, nekartodamas tų pačių motyvų, daro iÅ¡vadÄ , kad nurodytas įsakymas taip pat naikintinas kaip neatitinkantis VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui nustatytų reikalavimų. Dėl NŽT 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 1T-13-(7.5.) (1 tomas, b. l. 13–20) Å iuo sprendimu NŽT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2001 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos“ patvirtintų NŽT nuostatų (toliau – Nuostatai) 2 punktu, NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 „Dėl iÅ¡ankstinio nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės Å«kio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų IÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo NŽT ne teismo tvarka taisyklių (toliau – Taisyklės) 30.1, 30.4 papunkčiais, atmetė pareiÅ¡kėjų skundÄ kaip nepagrįstÄ .

Nuostatų 2 punkte nustatyta, kad NŽT savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir Å¡iais nuostatais. Atsižvelgiant į skundo turinį ir keliamus reikalavimus, NŽT direktorius priima vienÄ (ar kelis, jei skunde keliami du ar daugiau reikalavimų) iÅ¡ sprendimų: skundÄ (ar dalį jame iÅ¡keltų reikalavimų) atmesti kaip nepagrįstÄ (Taisyklių 30.1 papunktis), pakeisti teritorinio padalinio priimtÄ sprendimÄ (30.4 papunktis).

Pagal ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ , prokurorai, turėdami pagrindÄ manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami vieÅ¡Ä jį interesÄ , turi įgaliojimus reikalauti iÅ¡ valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams paÅ¡alinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratÅ«rÄ apie priimtÄ sprendimÄ .Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos, nesutikdamos su minėtais NŽT Vilniaus miesto skyriaus įsakymais ir Pavedimu, su skundu kreipėsi į NŽT.

Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius nagrinėja NŽT. Pagal 19 straipsnio 1 dalį, Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo gali bÅ«ti apskųsti teismui per 30 dienų nuo Å¡ių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

Ginčijamais įsakymais iÅ¡ esmės buvo atsisakyta atkurti nuosavybės teises, todėl, nesutikdamos su Å¡iais įsakymais, pareiÅ¡kėjos turėjo teikti skundÄ tiesiogiai teismui, bet ne NŽT direktoriui, tai, be kita ko, nurodyta ir ginčijamame NŽT 2015 m. gegužės 8 d. sprendime Nr. 1T-13-(7.5.). LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedÅ«ros metu, prieÅ¡ priimant galutinį sprendimÄ , gali bÅ«ti ir dažnai yra suraÅ¡omas ne vienas vieÅ¡ojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis praneÅ¡imas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė iÅ¡vada ar kt.).

Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (žr.

LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Kaip minėta, Pavedimu pavesta NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjui iÅ¡braukti L. K. pavardę iÅ¡ piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtÄ Å¾emę, eilės, patvirtintos NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 49VÄ®-(14.49.2)-795, ir priimti sprendimÄ neatkurti nuosavybės teisės pretendentui L.

K. į Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 m. vasario 13 d. pažymoje dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 256 nurodytÄ buvusio savininko nuosavybės teise valdytÄ Å¾emės, į kuriÄ nuosavybės teisės Å¡iam pretendentui iki Å¡iol nėra atkurtos, plotÄ . Teismas, įvertinęs Pavedimo turinį, laiko jį tarpiniu procedÅ«riniu dokumentu, o ne individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu pareiÅ¡kėjoms teisines pasekmes. Pažymėtina, kad teisines pasekmes pareiÅ¡kėjoms sukelia sprendimas atkurti (neatkurti) nuosavybės teises, o teismas, nagrinėdamas tokio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , vertina ir nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«roje priimtus tarpinius dokumentus.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamiems įsakymams nenustatyta iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o Pavedimas laikytinas tarpiniu dokumentu nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, todėl darytina iÅ¡vada, kad NŽT nepagrįstai iÅ¡nagrinėjo ir priėmė sprendimÄ pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti. Vadinasi, 2015 m. gegužės 8 d. sprendimas Nr. 1T-13-(7.5.) yra neteisėtas, nes jį priėmė nekompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, todėl naikintinas. PareiÅ¡kėjos praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagal 45 straipsnio 1 dalį, dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PraÅ¡ymai atlyginti iÅ¡laidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.Kadangi pareiÅ¡kėja iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjos bylinėjimosi iÅ¡laidų nedetalizavo ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, todėl Å¡is praÅ¡ymas teismo sprendimu nesprendžiamas, o bus iÅ¡spręstas raÅ¡ytinio proceso tvarka, ABTÄ® nustatyta tvarka pateikus praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Teismas pažymi, kad nors Å¡i byla nagrinėjama vadovaujantis ABTÄ® (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo ABTÄ® Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (ABTÄ® Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau ABTÄ® Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiÅ¡kėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminÄ , todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d.

įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjų Z. P. ir I. B. skundÄ patenkinti.Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 3 d. įsakymÄ Nr. 49VÄ®-223-(14.49.2).Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 3 d. įsakymÄ Nr. 49VÄ®-224-(14.49.2).Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2015 m. gegužės 8 d. sprendimÄ Nr. 1T-13-(7.5).Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                              Tomas Blinstrubis Bronius Januška Irena Paulauskienė