2023-01-18 Nr. AB-1714-3-61-3-04210-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-770-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04210-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lomista“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lomista“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl rašto dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Lomista“ (toliau – ir UAB „Lomista“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento (toliau – ir Tarnybos Kauno departamentas, atsakovas) 2020 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. 33S-(33.6)-2626 (toliau – ir Raštas) nurodytą reikalavimą „pakoreguoti RVASVT „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ procedūrą taip, kad UAB „Lomista“ tiekimo rinkai aliejaus tinkamumo vartoti terminas sutaptų su tiekėjo (pirminio gamintojo) nustatytu tinkamumo vartoti terminu“; 2) panaikinti Tarnybos Kauno departamento Rašte nurodytą reikalavimą „pateikti informaciją apie pakoreguotą RVASVT „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ procedūrą“.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnybos Kauno departamentas Raštu pareikalavo pareiškėjo: nurodyti, kokį kiekį ir kiek rūšių aliejaus, skirtų tiekti rinkai, pareiškėjas šiuo metu turi sandėlyje bei kiek aliejaus yra patiekta į rinką su pareiškėjo pratęstu tinkamumo vartoti terminu; pateikti įsigytų žaliavų (aliejaus) įsigijimo sąskaitas su pirminio gamintojo nustatytu tinkamumo vartoti terminu; pateikti informaciją apie pakoreguotą „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (toliau – RVASVT) procedūrą.

3. Pareiškėjas nesutiko su Rašte nurodytu reikalavimu pakoreguoti RVASVT „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ procedūrą ir teigė, kad toks reikalavimas yra neteisėtas. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas Rašte taip pat nurodė, jog 2020 m. spalio 8 d. atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad pareiškėjo pagaminto saulėgrąžų aliejaus, sufasuoto po 5 litrus, ženklinime nurodytas produkto galiojimo terminas nesutampa su aliejaus gamintojo kokybės dokumentuose nurodytu produkto galiojimo terminu. Atsakovas 2020 m. spalio 27 d. atlikto neplaninio patikrinimo metu dėl rafinuoto saulėgrąžų aliejaus tinkamumo vartoti termino nustatymo pagrindimo nustatė, kad nors aliejaus tinkamumo vartoti nustatymo procedūra buvo tikslinta 2020 m. spalio 8 d., ji yra nepakankamai išsami ir aiški, joje galimai trūksta „istorinės“ informacijos, statistikos, aiškiau aprašytų išvadų ir kt.

4. Pareiškėjas, prieštaraudamas Rašte išdėstytiems nurodymams, vadovaudamasis Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 15:2005 „Maisto higiena“), 29 punktu, kuriame nurodyta, kad tinkamumo vartoti terminus nustato maisto gamintojas, remdamasis laboratorinių tyrimų duomenimis, bei vadovaudamasis 1985 m. liepos 25 d. Tarybos Direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo 3 straipsniu, kuriame pateikta gamintojo sąvoka, pažymėjo, jog pareiškėjas yra laikomas produkto gamintoju ir todėl būtent jis turi nustatyti produkto tinkamumo vartoti terminą pagal kokybinių tyrimų rezultatus. Pareiškėjas teigė, kad teisės aktai nenumato gamintojo produkto tinkamumo vartoti termino nustatymo pagal žaliavos gamintojo (pirminio gamintojo) nurodomą jos galiojimo terminą.

5. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis turi būti laikomas gamintoju, nes išpilstęs aliejų į plastikinę tarą, pažymi jį (išpilstytą aliejų) pareiškėjo įmonių grupės prekės ženklais, taip pat aliejaus išpilstymo į plastikinę tarą metu gali būti daromas poveikis gaminio kokybei. Pareiškėjas yra registruotas kaip maisto tvarkymo subjektas ir jam priskirta pagrindinė veikla – „Aliejaus ir riebalų gamyba“. Pareiškėjo teigimu, tai, kad aliejaus žaliavą tiekiantis trečiosios šalies asmuo nurodo visai kitą tinkamumo vartoti terminą, neįpareigoja tokio paties termino nurodyti ir atsakomybę už šį produktą prisiimančio asmens – pareiškėjo, kadangi visa atsakomybė dėl produkto tinkamumo vartoti termino tenka būtent šiai įmonei, kaip tiekiamo į ES rinką vartotojams produkto gamintojui, o ne pirminiam žaliavos gamintojui. Būtent dėl to, vadovaujantis HN 15:2005 „Maisto higiena“ 29 punktu, pareiškėjas atlieka tinkamumo vartoti termino nustatymui kokybinius tyrimus, kurių rezultatais ir vadovaujasi, nurodydamas aliejaus tinkamumo vartoti terminą.

6. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad pirminio produkto pareiškėjas papildomai neapdoroja, todėl neturi įtakos tinkamumo vartoti termino nustatymui. Pareiškėjo vertinimu, tokiu teiginiu dėl produkto neapdorojimo atsakovas ignoruoja Rašte aprašytos aliejaus tiekimo ir išpilstymo procedūros įtaką pareiškėjo gaminiui. Atsakovas reikalauja taikyti pirminio gamintojo/žaliavos tiekėjo nurodytą terminą, nors atsakovas neatliko jokio patikrinimo, kaip žaliavos tiekėjai nustatė tinkamumo vartoti terminą, kokias procedūras žaliavos tiekėjas taiko, ar tokiam terminui turi įtakos aliejaus išpilstymas, aliejaus tiekimo sąlygos ir panašiai. Pareiškėjas pažymėjo, kad, remiantis HN 15:2005 „Maisto higiena“ 29 punktu, neatlikęs kokybinių tyrimų jis net negali nurodyti tinkamumo vartoti termino. Pareiškėjas parduoda sufasuotą rafinuotą saulėgrąžų aliejų kaip savo produktą, todėl negali kliautis Ukrainoje įsisteigusių žaliavos tiekėjų nurodomais parametrais ir neturi teisės tiesiog juos perrašyti, o privalo atlikti išpilstyto aliejaus, parduodamo su pareiškėjo prekės ženklu, kokybinius tyrimus bei privalo vadovautis tų tyrimų rezultatais, nustatant tinkamumo vartoti terminą. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovas nenurodė, kodėl žaliavos tiekėjo nurodomas terminas yra patikimesnis nei pagal laboratorinius tyrimus paties gamintojo – pareiškėjo, atsakingo už maisto produkto saugą bei kokybę, objektyviai nustatytas terminas ir nenurodė, kokiu teisės aktu remiantis pareiškėjas turi vadovautis žaliavos tiekėjo nurodytu terminu, o ne atlikti savo tyrimus, kaip to reikalauja HN 15:2005 „Maisto higiena“ 29 punktas. Pareiškėjo teigimu, išpilsčius aliejų į plastikinę tarą, pasikeičia laikymo sąlygos ir atitinkamai tai turi įtakos tinkamumo vartoti terminui, todėl pareiškėjas negali vadovautis žaliavos tiekėjo nurodytu terminu, neatlikęs papildomų kokybinių tyrimų.

7. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo Rašte pateikiami teiginiai apie galimus tinkamumo vartoti termino nustatymo procedūros trūkumus yra abstraktūs ir neaiškūs. Atsakovas Rašte nepateikė jokių reikalavimų ir pretenzijų dėl tyrimų apimties, tyrimų metu nustatinėjamų rodiklių, tyrimams naudojamų standartų. Pastabų atsakovas neturėjo ir pareiškėjo Aliejaus žaliavų, produktų laboratorinių tyrimų planui. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, negali teikti nurodymų ir riboti pareiškėjo veiklą bei daryti įtaką jo konkurencinei padėčiai rinkoje, sutrumpinant tinkamumo vartoti terminą pagal abstrakčius ir neaiškius kriterijus.

8. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad dėl jo produkcijos kokybės nebuvo gauta jokių vartotojų skundų. Produkcijos kokybės faktą patvirtino atsakovo 2020 m. spalio 27 d. patikrinimo akte pateikti atsakovo nustatyti faktai ir pareiškėjo atliktų kokybės tyrimų duomenys. Pareiškėjas verslą perėmė iš ilgalaikio tos pačios aliejaus produkcijos gamintojo UAB „Rukola“. Dar 2018 m. vasario 19 d. atliktas Kauno technologijos universiteto tyrimas dėl UAB „Rukola“ rafinuoto saulėgrąžų aliejaus ėminio, gauto 2017 m. vasario 10 d., patvirtino, kad aliejaus produkcijos kokybė po 12 mėnesių nuo pagaminimo yra tinkama. Pasak pareiškėjo, aliejaus tinkamumo vartoti termino nurodymas ilgesnio nei žaliavos tiekėjo nurodytas galiojimo terminas buvo ir yra įprasta praktika. Abstrakčios abejonės dėl produkto tinkamumo vartoti termino nustatymo procedūrų aprašymo išsamumo negali būti pagrindas produktus pripažinti nesaugiais ir reikalauti nustatyti tinkamumo vartoti terminą pagal žaliavos tiekėjo nurodytą galiojimo laiką.

9. Atsakovas Tarnybos Kauno departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad atlikus 2020 m. spalio 8 d. ir 2020 m. spalio 27 d. patikrinimus buvo nustatyta, jog pareiškėjas iš tiekėjų gautą produktą (aliejaus žaliavą) perfasuoja (perpilsto) į kitą pakuotę (tarą) ir neatlikdamas laboratorinių tyrimų nepagrįstai ir nesilaikydamas HN 15:2005 „Maisto higiena“ reikalavimų nustato naujai sufasuotam produktui (aliejui) tinkamumo vartoti terminą. Atsakovas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde teigė, jog jis yra nustatęs aiškias procedūras ir atlieka aiškius tyrimus pagal kokybinius kriterijus bei patvirtintus standartus, tačiau tyrimo metu atsakovui buvo pateiktas tik vienos rūšies ir vienos partijos aliejaus „Rafinuotas „Obelių“ saulėgrąžų aliejus 0,9 l“ (partijos Nr. UL0110/2 A1, pagaminimo data 2019 m. spalio 9 d., geriausias iki 9 d. spalio 2020 m.) Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2020 m. spalio 20 d. tyrimų protokolas Nr. 89 741 tinkamumo vartoti terminui nustatyti (kokybiniai rodikliai tinkamumo vartoti termino pabaigoje atitinka LST 1959, CODEX STAN 210:1999 reikalavimus), nors pareiškėjas veiklą vykdo nuo 2019 m. lapkričio 29 d.

11. Atsakovas pažymėjo, kad iki 2020 m. spalio 8 d. Tarnybos Klaipėdos departamento atlikto patikrinimo pareiškėjas neturėjo tinkamos ir aiškios, HN 15:2005 „Maisto higiena“ reikalavimus atitinkančios, procedūros dėl tinkamumo vartoti termino nustatymo į rinką platinamai produkcijai. Atsakovas teigė, kad taip pat nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu aliejaus mišinių tinkamumo vartoti terminas suteikiamas pagal procentinę aliejaus rūšies dalį produkte. Pasak atsakovo, produkto tinkamumo vartoti terminas turėtų būti nustatomas remiantis atliktais laboratoriniais tyrimais, kaip tai numatyta HN 15:2005 „Maisto higiena“ 29 punkte, o ne suteikiamas pagal procentinę aliejaus rūšies dalį produkte.

12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo „Atliktų tyrimų analizė“ 2020 m. lapkričio 12 d. patvirtintoje programoje nurodoma, jog „esant nepatenkinamam tyrimo rezultatui, tyrimas kartojamas ir vykdomi veiksmai pagal VP 12 Koregavimo ir prevenciniai veiksmai procedūros reikalavimus“, todėl lieka neaišku, kokiu pagrindu, esant nepatenkinamiems rezultatams, atliekamas pakartotinas tyrimas, todėl galima teigti, kad pareiškėjas tokiais veiksmais negali užtikrinti maisto saugos ir kokybės. Be to, 2020 m. spalio 27 d. patikrinimo metu nustatyta, kad rafinuoto saulėgrąžų aliejaus žaliavos saugos rodikliai pareiškėjo savikontrolės tikslais buvo tirti tik vieną kartą.

13. Atsakovas pažymėjo, kad HN 15:2005 „Maisto higiena“ 29 punkte nurodoma, jog tinkamumo vartoti terminai turi garantuoti maisto saugą ir kokybę nurodytomis laikymo sąlygomis. Atsakovas teigė, kad tinkamumo vartoti terminus nustato maisto gamintojas, remdamasis laboratorinių tyrimų duomenimis. Parduoti maistą, kai jo tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, yra draudžiama. Atsakovas mano, kad pareiškėjas, išpilstydamas aliejų ir nustatydamas tinkamumo vartoti terminą, nesivadovaudamas teisės aktų reikalavimais, gali daryti įtaką produkto saugos, kokybės rodikliams, todėl tokiais savo veiksmais daro neigiamą poveikį vartotojų sveikatai.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Lomista“ skundą atmetė.

15. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad atsakovas pareiškėjo atžvilgiu 2020 m. spalio 8 d. atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, jog sufasuoto po 5 litrus saulėgrąžų aliejaus ženklinime nurodyta informacija nesutampa su aliejaus gamintojo kokybės dokumentuose nurodytu galiojimo terminu, partija. Taip pat buvo nustatyta, kad savikontrolės dokumentuose tiksliai nenurodyta, kaip apskaičiuojamas pagaminto produkto tinkamumo vartoti terminas, ir dėl to ne visais atvejais tinkamai nurodomas partijos numeris, kuris susietas su tinkamumo vartoti terminu.

Atsakovas 2020 m. spalio 27 d. atliko neplaninį dokumentinį patikrinimą dėl saulėgrąžų aliejaus tinkamumo vartoti termino nustatymo pagrindimo. Šio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog kiekviena priimama aliejaus partija yra įvertinama dokumentuose, jeigu pateikta informacija atitinka teisės aktus ir juslines savybes – žaliava priimama. Reikalavimus atitinkantis aliejus siurblių pagalba patenka į nerūdijančio plieno rezervuarus. Jei aliejus atitinka kontroliuojamus rodiklius, aliejus transportuojamas vamzdynais ir siurblių pagalba į fasavimo cechą.

Išpilstymo linijoje aliejus vožtuvų pagalba išpilstomas į aliejui skirtą tarą, produktas užsukamas kamšteliais, paženklinamas ir paletizuojamas. Abiejų patikrinimų metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo išpilstytam aliejui nepagrįstai pratęsiami pirminio gamintojo nustatyti tinkamumo vartoti terminai, nes UAB „Lomista“, tik išpilstydama gautą žaliavą (aliejų) į aliejui skirtą tarą, jai neatlieka jokio papildomo apdorojimo, neprideda jokių maisto priedų tinkamumo vartoti termino pratęsimui. Įvertinus augalinio aliejaus technologinio proceso srauto diagramą buvo nustatyta, kad išpilstymo linijoje aliejus tik filtruojamas ir vožtuvų pagalba išpilstomas į aliejui skirtą tarą, kuri užsukama kamšteliais, paženklinama ir sandėliuojama.

Tarnybos Kauno departamentas ginčijamu Raštu nurodė pareiškėjui pakoreguoti RVASVT sistemos „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ procedūrą taip, kad UAB „Lomista“ tiekiamo rinkai aliejaus tinkamumo vartoti terminas sutaptų su tiekėjo (pirminio gamintojo) nustatytu tinkamumo vartoti terminu, kadangi pareiškėjo 2020 m. lapkričio 3 d. patvirtinta/pakoreguota RVASVT „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ procedūra parengta nepakankamai išsamiai ir aiškiai. Pareiškėjas Tarnybos Kauno departamentui pateiktame 2020 m. gruodžio 15 d. pranešime Nr. S-14 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2020 m. lapkričio 23 d. rašto Nr. 33S-(33.6)-2626 vykdymo“ nurodė, kad negali pateikti informacijos apie reikalavimo pakoreguoti RVASVT „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ procedūros įvykdymą, kadangi nesutinka, jog įmonė turi vadovautis žaliavos tiekėjo nurodomais žaliavos galiojimo terminais.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos Kauno departamento 2020 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. 33S-(33.6)-2626 nurodytais reikalavimais, su skundu kreipėsi į teismą.

16. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas veiklą vykdo nuo 2019 m. lapkričio 29 d. ir dalį vykdomos veiklos bei technologijų yra perėmęs iš UAB „Rukola“. Siekdamas įvertinti produktų tinkamumo vartoti terminą, pareiškėjas vadovavosi UAB „Rukola“ atliktais tyrimais. Kaip nurodė pareiškėjas, aliejaus tinkamumo vartoti ilgesnio termino nurodymas nei žaliavos tiekėjo nurodytas galiojimo terminas buvo dar iki pareiškėjo ir šiuo metu yra įprasta praktika. Pareiškėjo teigimu, jis, kaip produkcijos (aliejaus) gamintojas, vadovaujasi HN 15:2005 „Maisto higiena“ 29 punkto nuostata, t. y. kaip ir numatyta šioje nuostatoje, atlieka tinkamumo vartoti termino nustatymui kokybinius tyrimus, kurių rezultatais ir remiasi nurodydamas aliejaus tinkamumo vartoti terminą.

17. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas teigė, jog jis vadovaujasi HN 15:2005 „Maisto higiena“ 29 punkte nustatytais reikalavimais, tačiau tyrimų metu atsakovui buvo pateiktas tik vienos rūšies ir vienos partijos aliejaus „Rafinuotas „Obelių“ saulėgrąžų aliejus 0,9 l“ (partijos Nr. UL0110/2 A1, pagaminimo data 2019 m. spalio 9 d., geriausias iki 2020 m. spalio 9 d.) Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2020 m. spalio 20 d. tyrimų protokolas Nr. 89 741 tinkamumo vartoti terminui nustatyti, nors pareiškėjas veiklą vykdo nuo 2019 m. lapkričio 29 d. Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjo jau sufasuoto aliejaus ženklinime nurodyta informacija nesutapo su aliejaus gamintojo kokybės dokumentuose nurodytais galiojimo terminais. Taigi, tyrimų metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, nustatydamas tinkamumo vartoti terminą, nesivadovauja teisės aktų reikalavimais, nes tinkamumo vartoti terminą nustato nesiremdamas laboratoriniais tyrimais.

18. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepagrįstai prieštarauja reikalavimui gaminiams taikyti pirminio gamintojo/žaliavos tiekėjo nurodytą tinkamumo vartoti terminą. Teismas nurodė, kad, kaip įtvirtinta HN 15:2005 „Maisto higiena“ 29 punkte, tinkamumo vartoti terminai, maisto gamintojo, nustatomi remiantis laboratorinių tyrimų duomenimis. Šiuo atveju atsakovas, atlikęs 2020 m. spalio 8 d. ir 2020 m. spalio 27 d. patikrinimus, nustatė, kad pareiškėjas iš tiekėjų gautą produktą (aliejaus žaliavą) tik perfasuodama (perpilstydama) į kitą pakuotę (tarą) ir nepakeisdamas produkto sudėties (tokių duomenų byloje nėra pateikta) nepagrįstai tinkamumo vartoti terminą naujai sufasuotam produktui (aliejui) nustato neatlikęs laboratorinių tyrimų, t. y. veikia, nesilaikydamas HN 15:2005 „Maisto higiena“ 29 punkto reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis pareiškėjas produkciją iš pirminio žaliavos tiekėjo įsigijo jau su nustatytu tinkamumo vartoti terminu, todėl nustatyti naują terminą (prailginant terminą), nesivadovaudamas jokiais laboratoriniais tyrimais, pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo. Taip pat pareiškėjas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vien tik dėl produkcijos išpilstymo (kitų veiksmų, kaip pvz. gaminio sudėties pakeitimas ar pan., pareiškėjas neatlieka) pakito/pakinta gaminio (aliejaus) savybės, kurios leidžia nustatyti naujus aliejaus tinkamumo vartoti terminus. Teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas turėtų nurodyti pirminio gamintojo/žaliavos tiekėjo nurodytą tinkamumo vartoti terminą, nes pirminis gamintojas pareiškėjui produkciją pardavė jau su nustatytu tinkamumo vartoti terminu, o naujo termino nustatymas, prieš tai neatlikus laboratorinių tyrimų, nėra galimas. Atsakovas pagrįstai konstatavo HN 15:2005 „Maisto higiena“ 29 punkto pažeidimą ir atitinkamai turėjo pagrindą suformuluoti pareiškėjui reikalavimą „pakoreguoti RVASVT „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ procedūrą taip, kad pareiškėjo tiekiamo rinkai aliejaus tinkamumo vartoti terminas sutaptų su tiekėjo (pirminio gamintojo) nustatytu tinkamumo vartoti terminu“.

19. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjo įmonėje veikia RVASVT, kurios programos VP10, F12 „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ (patvirtinimo/keitimo data 2020 m. lapkričio 3 d.) procedūroje yra įtvirtinta tinkamumo termino numatymo tvarka, sutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjo RVASVT programoje VP10, F12 „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ trūksta aiškumo, procedūra parengta nepakankamai išsamiai. Teismui abejonę kėlė nuostata dėl produkto tyrimų kartojimo tuo atveju, jei jau gautas tyrimų atsakymas neatitinka kokybės reikalavimų, t. y. nėra aišku, kokiu pagrindu turėtų būti atliekami nauji tyrimai. Taip pat iš procedūros nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas yra nustatęs, jog aliejaus mišinių tinkamumo vartoti terminas suteikiamas pagal procentinę aliejaus rūšies dalį produkte (HN 15:2005 „Maisto higiena“ 29 punkte toks reikalavimas nėra reglamentuotas). Procedūroje nėra nurodyta, kada tiriami ketvirtas ir penktas mėginiai. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai pripažino, jog „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ programoje trūksta aiškumo, procedūra parengta nepakankamai išsamiai, todėl turėtų būti tikslinama.

20. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas tinkamumo vartoti terminą nurodė nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų (neatlikdamas laboratorinių tyrimų; tyrimo metu buvo pateiktas tik vienos rūšies ir vienos partijos aliejaus tyrimų protokolas tinkamumo vartoti terminui nustatyti, nors pareiškėjas veiklą vykdo nuo 2019 m. lapkričio 29 d.), sprendę, jog Rašte pareiškėjo atžvilgiu suformuluoti įpareigojimai „pakoreguoti RVASVT „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ procedūrą taip, kad UAB „Lomista“ tiekimo rinkai aliejaus tinkamumo vartoti terminas sutaptų su tiekėjo (pirminio gamintojo) nustatytu tinkamumo vartoti terminu“ bei „pateikti informaciją apie pakoreguotą RVASVT „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ procedūrą“ yra pagrįsti ir teisėti, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 21. Pareiškėjas UAB „Lomista“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Kauno technologijos universiteto 2020 m. spalio 22 d. Rafinuoto rapsų aliejaus tyrimo protokolą Nr. 89813.

22. Pareiškėjas nurodo, kad tiek teismas, tiek atsakovas pripažįsta, jog produkto tinkamumo vartoti termino nustatymo pagrindas yra kokybinių tyrimų atlikimas pagal HN 15:2005 „Maisto higiena“ 29 punkto reikalavimus, tačiau teismas sprendime prieštaringai nurodė, kad produkto tinkamumo vartoti termino nustatymui būtina atlikti kokybinius tyrimus, tuo pačius teigdamas, jog būtina vadovautis žaliavos tinkamumo vartoti terminu. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis yra gamintojas ir visiems gamintojams be išimties taikomas reikalavimas atlikti galutinio produkto kokybinius tyrimus pagal HN 15:2005 „Maisto higiena“ 29 punkto reikalavimus, o ne vadovautis žaliavos galiojimo terminu. Pareiškėjo teigimu, nei atsakovas, nei teismas nepagrindė, kodėl net tuo atveju, jeigu į pareiškėjo produkciją nededama priedų ir žaliavos sudėtis nekeičiama, turėtų būti vadovaujamasi žaliavos gamintojo nurodytu žaliavos tinkamumo vartoti terminu, jeigu teisės aktuose aiškiai nurodoma, jog turi būti vadovaujamasi galutinio produkto laboratoriniais tyrimais.

23. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismas nurodė, jog pareiškėjas negalėjo žymėti produkto tinkamumo vartoti termino ilgesnio nei žaliavos tinkamumo vartoti terminas, nes nebuvo pakankamai kokybinių tyrimų pagal HN 15:2005 „Maisto higiena“ 29 punkto reikalavimus, t. y. teismas apžvelgė praėjusių laikotarpių pasekmes (jau pagamintos produkcijos žymėjimą). Pareiškėjas teigia, kad teismas nevertino būsimų laikotarpių tinkamumo vartoti termino nustatymo procedūros, nors būtent tai yra šios bylos dalykas. Pareiškėjo nuomone, teismas, argumentuodamas sprendimą, sumaišė du skirtingo pobūdžio reikalavimus – reikalavimą dėl to, kad pareiškėjas, atsakovo nuomone, netinkamai žymi aliejaus produkcijos tinkamumo vartoti terminą, ir reikalavimą patikslinti aliejaus tinkamumo vartoti termino nustatymo procedūrą. Teismas skundžiamu sprendimu visą procesą supaprastino ir eliminavo svarbius rizikos veiksnius bei jų stebėseną ir vertinimą, remdamasis tik žaliavos tinkamumo vartoti terminu.

24. Pareiškėjo teigimu, teismas ignoravo byloje pateiktus įrodymus dėl to, kad yra atlikti trys tyrimai dėl rafinuoto saulėgrąžų aliejaus tinkamumo vartoti pasibaigus nustatytam 12 mėnesių tinkamumo vartoti terminui pagal patvirtintą tyrimų planą (Kauno technologijos universiteto 2020 m. spalio 20 d. produkto tyrimas Nr. 89 741, Kauno technologijos universiteto 2018 m. spalio 20 d. produkto tyrimas Nr. 65 131 ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2020 m. gruodžio 18 d. tyrimas). Pareiškėjas nurodo, kad dėl kitų aliejaus rūšių atsakovas neatliko patikrinimų, nesurašė patikrinimo aktų, o ginčijamą Raštą surašė remdamasis patikrinimų rezultatais tik dėl rafinuoto saulėgrąžų aliejaus. Pareiškėjas pažymi, kad yra atlikęs ir kitų produktų kokybinius tyrimus (pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia Kauno technologijos universiteto 2020 m. spalio 22 d. Rafinuoto rapsų aliejaus tyrimo protokolą Nr. 89813, atsižvelgdamas į tai, kad anksčiau jis nebuvo pateiktas ir siekdamas paneigti, jog kitų aliejaus rūšių tyrimai neva neatlikti). Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendime konstatavo, jog tyrimo metu buvo pateiktas tik vienos rūšies ir vienos partijos aliejaus tyrimų protokolas tinkamumo vartoti terminui nustatyti. Pasak pareiškėjo, teismas praplėtė bylos ribas, nurodydamas, kad tyrimo metu buvo pateiktas tik vienos rūšies aliejaus tyrimų protokolas tinkamumo vartoti terminui nustatyti, nes šioje byloje nagrinėjamas tik rafinuoto saulėgrąžų aliejaus tyrimas.

25. Pareiškėjo vertinimu, nustačius produkto tinkamumo vartoti termino procedūrą pagal žaliavos galiojimo terminą, užprogramuojamas tolesnis neteisingas produkto galiojimo vertinimas, eliminuojant visus procesus, kurių įtaka žaliavai gali būti patvirtinama tik atliekant kokybinius tyrimus. Pareiškėjas nurodo, kad, priešingai nei nurodė teismas, pareiškėjas šioje byloje neturi įrodyti, jog atlikus gamybos (surinkimo į rezervuarus, filtravimo, išpilstymo) veiksmus pakinta žaliavos savybės. Teismo reikalavimas, kad pareiškėjas įrodytų filtravimo ir išpilstymo įtaką galutinės produkcijos galiojimui, yra nepagrįsta, nes byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl esamos produkcijos ir to, ar ji tikrai galioja tam tikrą ant jos pakuotės nurodytą laikotarpį, o sprendžiamas klausimas dėl būsimos produkcijos tinkamumo vartoti termino nustatymo tvarkos.

26. Pareiškėjas pažymi, kad Europos Komisijos patvirtintose RVASVT principais grindžiamų procedūrų taikymo gairėse numatyta, jog produkto gamybos pabaigoje RVASVT procedūrose turi būti numatyta būtina laikymo trukmė (tinkamumo vartoti terminas), tačiau yra nurodoma, kad pats gamintojas nustato produkto saugumui įtakos turinčius rizikos veiksnius, kritines ribas ir jų stebėsenos procedūras. Pasak pareiškėjo, tinkamumo vartoti termino nustatymas pagal žaliavos gamintojo nurodytą žaliavos galiojimo terminą neatitinka RVASVT principų, nes pašalina nuo žaliavos gavimo momento kylančių rizikos veiksnių vertinimą.

27. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas negali reikalauti RVASVT procedūrose nustatyti, jog tinkamumo vartoti terminas nustatomas, remiantis žaliavos tiekėjo nustatytu žaliavos galiojimo terminu. Terminas yra nustatomas, remiantis pareiškėjo RVASVT procedūroje nustatytais kokybiniais rodikliais (RVASVT procedūrų 3 principas – kritinės ribos) ir jų tyrimu (RVASVT procedūrų 4 principas – stebėsenos procedūros), kas atitinka tiek RVASVT principus, tiek HN 15:2005 „Maisto higiena“ 29 punkto reikalavimus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad visi atsakovo argumentai atsiliepime į skundą ir teismo argumentai dėl tinkamumo vartoti termino nustatymo procedūros yra aiškiai išdėstyti kaip pareiškėjo tinkamumo vartoti termino nustatymo procedūros trūkumai dėl tyrimų apimties arba tyrimų neatlikimas. Pasak pareiškėjo, tokie argumentai nėra susiję su atsakovo rašte suformuluotu šioje byloje skundžiamu reikalavimu nustatyti tinkamumo vartoti terminą pagal žaliavos tiekėjo nurodytą žaliavos tinkamumo vartoti terminą ir tai patvirtina, kad nėra pagrindo nustatyti tinkamumo vartoti terminą pagal žaliavos tinkamumo vartoti terminą, nustatytą ne ES valstybės narės subjekto.

28. Pareiškėjas pažymi, kad teismas sprendime nurodė, jog „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ programoje trūksta aiškumo, procedūra parengta nepakankamai išsamiai, todėl turėtų būti tikslinama. Teismo argumentai būtent ir yra susiję su poreikiu tikslinti programą, šalinant neaiškumus, bet ne programą keisti eliminuojant bet kokius tyrimus bei įrašant žaliavos galiojimo terminą, kaip produkto tinkamumo vartoti termino nustatymo pagrindą.

29. Pareiškėjas nurodo, kad esant abejonių dėl to, jog jam netinkamai atliekant produkcijos kokybinius tyrimus ar jų neatliekant kyla rizika dėl į rinką tiekiamos produkcijos nesaugumo ir galimos žalos vartotojams, tokios abejonės turi būti sprendžiamos kitomis atsakovo turimomis priemonėmis. Nustačius, kad produkcijai terminas nustatomas ne pagal patvirtintas tinkamumo vartoti termino nustatymo procedūras ar toms procedūroms esant netinkamoms ir kad produktas dėl to yra nesaugus, atsakovas, turėdamas įrodytą pagrįstą pagrindą, turi teisę taikyti maisto pateikimo į rinką ribojimo priemones, numatytas Maisto įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėjas teigia, kad yra pasiruošęs bendradarbiauti su atsakovu, siekiant tikslinti savo produkcijos tinkamumo vartoti nustatymo termino procedūras tokiu būdu, kad aiškiau būtų aprašomas kokybinių tyrimų atlikimas.

30. Atsakovas Tarnybos Kauno departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Atsakovas, aptaręs bylai aktualias faktines aplinkybes, nurodo, kad pareiškėjas nėra pirminis gamintojas, todėl jam kyla pareiga reikalavimus, susijusius su maisto sauga, neišskiriant ir gaminamo produkto galiojimo termino, įgyvenanti vadovaujantis RVASVT sistema. Teigia, kad Tarnybos Kauno departamentas, įvertinęs rafinuoto saulėgrąžų aliejaus tinkamumo vartoti termino nustatymo procedūrą, nustatė, jog ji aprašyta RVASVT sistemoje VP19 F12, keitimas 2020 m. spalio 8 d. Pareiškėjo įmonėje veikia RVASVT, kurios sistemos VP10 F12 „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ procedūroje aliejaus tinkamumo terminas numatytas ne daugiau kaip 12 mėnesių nuo išpilstymo, tinkamumo vartoti terminai nustatomi aliejaus rūšiai. Pareiškėjas dirba nuo 2019 m. lapkričio 29 d. ir dalį vykdomos veiklos bei technologijų yra perėmęs iš UAB „Rukola“. Siekdamas įvertinti produkto tinkamumo vartoti terminą, pareiškėjas vadovavosi UAB „Rukola“ atliktais tyrimais. Atsakovas nustatė, kad tyrimai turi būti registruojami ir vertinimas atitiktis pagal RVASVT programą VP19 F3 žurnale, tačiau nors „Aliejaus tinkamumo vartoti nustatymo procedūra“ buvo tikslinta 2020 m. spalio 8 d., ji yra nepakankamai išsami ir aiški.

32. Atsakovas, įvertinęs visus turimus duomenis, nustatė, kad pareiškėjo išpilstytam aliejui nepagrįstai pratęsiami pirminio gamintojo nustatyti tinkamumo vartoti terminai, nes UAB „Lomista“, išpilstydama gautą žaliavą (aliejų) į aliejui skirtą tarą, t. y. pareiškėjas, perpildydamas (perfasuodamas) aliejų, remdamasis laboratorinių tyrimų duomenimis, turi nustatyti naujai sufasuotam produktui (aliejui) tinkamumo vartoti terminą, kuris turi garantuoti naujai sufasuoto produkto (aliejaus) saugą ir kokybę nurodytomis laikymo sąlygomis. Šiuo atveju, įvertinus augalinio aliejaus technologinio proceso srauto diagramą, nustatyta, kad išpilstymo linijoje aliejus filtruojamas ir vožtuvų pagalba išpilstomas į aliejui skirtą tarą, kuri užsukama kamšteliais, paženklinama ir sandėliuojama, t. y. neatliekama jokia papildoma procedūra, joks gamybinis procesas, išskyrus pirminio gamintojo produkto (žaliavos) išpilstymą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo RVASVT „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ procedūroje nėra apibrėžta, kaip nustatomi tinkamumo vartoti terminai, kokia tiksli proceso etapų seka, dėl to Tarnybos Kauno departamentas pagrįstai nustatė, jog nėra pakankamai aiškiai aprašytas šio produkto gamybos procesas ir dėl šių priežasčių gali kilti rizika pareiškėjo pilstomo aliejaus saugai.

33. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, nesilaikydamas HN 15:2005 „Maisto higiena“ 29 punkto nuostatų, išpilstydamas aliejų ir jam neatlikdamas jokių laboratorinių tyrimų tinkamumo terminui nustatyti bei pagal tai neatlikęs minėtos RVASVT „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ procedūros koregavimo, toliau pilstys ir tieks rinkai galimai netinkamą aliejų, taip keldamas riziką vartotojų sveikatai ir sudarys sąlygas patekti į rinką galimai nesaugiems ar nekokybiškiems maisto produktams, todėl, siekiant užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, nurodyta procedūra privalėjo būti koreguojama (pareiškėjo rinkai tiekiamo aliejaus tinkamumo vartoti terminas privalo būti nustatomas, laikantis HN 15:2005 „Maisto higiena“ reikalavimų). Atsakovas mano, kad pagrįstai skundžiamu Raštu nurodė pareiškėjui pakoreguoti RVASVT „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ procedūrą taip, kad UAB „Lomista“ tiekiamo rinkai aliejaus tinkamumo vartoti terminas sutaptų su tiekėjo (pirminio gamintojo) nustatytu tinkamumo vartoti terminu.

34. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tyrimo metu Tarnybos Kauno departamentui buvo pateiktas tik vienos rūšies ir vienos partijos aliejaus „Rafinuotas „Obelių“ saulėgrąžų aliejus 0,9 1“ (partijos Nr. UL0110/2 Al, pagaminimo data 2019 m. spalio 9 d., geriausias iki 2020 m. spalio 9 d.) Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2020 m. spalio 20 d. tyrimų protokolas Nr. 89 741 tinkamumo vartoti terminui nustatyti (kokybiniai rodikliai tinkamumo vartoti termino pabaigoje atitinka LST 1959, CODEX STAN 210:1999 reikalavimus), nors pareiškėjas veiklą vykdo nuo 2019 m. lapkričio 29 d. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo RVASVT procedūrose nėra apibrėžta, kaip nustatomi tinkamumo vartoti terminai ir kitų rūšių aliejui. Be to, iki 2020 m. spalio 8 d. atsakovo atlikto patikrinimo pareiškėjas apskritai neturėjo tinkamos ir aiškios HN 15:2005 „Maisto higiena“ reikalavimus atitinkančios procedūros dėl tinkamumo vartoti termino nustatymo į rinka platinamai produkcijai.

35. Atsakovas akcentuoja, kad tinkamumo vartoti terminus nustato maisto gamintojas, remdamasis laboratorinių tyrimų duomenimis. Parduoti maistą, kai jo tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs, yra draudžiama, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, išpilstydamas aliejų ir nustatydamas tinkamumo vartoti terminą, tokiais savo veiksmais gali daryti įtaką produkto saugos, kokybės rodikliams, taip daryti neigiamą poveikį vartotojų sveikatai. Kadangi atsakovas atlieka valstybinę maisto tvarkymo subjektų kontrolę, todėl, taikydamas valstybinės kontrolės metodus, priėmė skundžiamą Raštą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Kauno departamento 2020 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. 33S-(33.6)-2626 nurodyto reikalavimo „pakoreguoti RVASVT „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ procedūrą taip, kad UAB „Lomista“ tiekimo rinkai aliejaus tinkamumo vartoti terminas sutaptų su tiekėjo (pirminio gamintojo) nustatytu tinkamumo vartoti terminu“ ir nurodyto reikalavimo „pateikti informaciją apie pakoreguotą RVASVT „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ procedūrą“ pagrįstumo ir teisėtumo.

37. Pareiškėjo skunde suformuluotas reikalavimas apibrėžia kilusio ginčo dalyką bei ribas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nesutinka su atsakovo 2020 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. 33S-(33.6)-2626 suformuluotu reikalavimu „pakoreguoti RVASVT „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ procedūrą taip, kad UAB „Lomista“ tiekimo rinkai aliejaus tinkamumo vartoti terminas sutaptų su tiekėjo (pirminio gamintojo) nustatytu tinkamumo vartoti terminu“. Todėl nagrinėjamoje byloje spręstina ar atsakovo reikalavimas susieti aliejaus tinkamumo vartoti terminą su tiekėjo (pirminio gamintojo) nustatytu tinkamumo vartoti terminu yra teisėtas ir pagrįstas. Antrasis pareiškėjų skundo reikalavimas - panaikinti atsakovo 2020 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. 33S-(33.6)-2626 nurodytą reikalavimą „pateikti informaciją apie pakoreguotą RVASVT „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ procedūrą“, vertintinas kaip išvestinis iš pirmojo reikalavimo. Kitų atsakovo 2020 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. 33S-(33.6)-2626 esančių nurodymų ar įpareigojimų pareiškėjas neginčija.

38. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra jo platinamos produkcijos, šiuo atveju aliejaus, gamintojas. Pareiškėjui, kaip maisto produkto gamintojui, taikytina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005m. rugsėjo 1d. įsakymu Nr. V-675 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 15:2005 „Maisto higiena“ (ginčui aktuali redakcija nuo 2019m. gegužės 1d. iki 2021m. lapkričio 1d.), kurios IV skyrius reglamentuoja specialiuosius maisto ruošimo, tvarkymo ar perdirbimo reikalavimus, be kita ko ir tinkamumo vartoti termino nustatymą. HN 15:2005 „Maisto higiena“ 29 punktas numato, kad tinkamumo vartoti terminai turi garantuoti maisto saugą ir kokybę nurodytomis laikymo sąlygomis. Tinkamumo vartoti terminus nustato maisto gamintojas, remdamasis laboratorinių tyrimų duomenimis.

39. Įvertinus nurodytas HN 15:2005 „Maisto higiena“ 29 punkto nuostatas darytina išvada, kad pareiga nustatyti maisto produkto tinkamumo terminą tenka gamintojui, šiuo atveju pareiškėjui, o maisto produkto konkretus tinkamumo terminas nustatomas remiantis maisto produkto laboratorinių tyrimų duomenimis. Higienos normoje HN 15:2005 „Maisto higiena“ nėra numatyta, kad maisto produkto gamintojas, nustatydamas maisto produkto tinkamumo terminą, turi remtis ar atsižvelgti į pirminio produkto gamintojo nustatytą tinkamumo terminą.

40. Atsakovas ginčo 2020 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. 33S-(33.6)-2626 nėra nurodęs jokios teisės normos, kuri įpareigotų maisto produkto gamintoją, nustatant maisto produkto tinkamumo terminą, remtis ar atsižvelgti į pirminio produkto gamintojo nustatytą tinkamumo terminą.

41. Viešojo administravimo įstatymo (redakcija nuo 2020m. lapkričio 1d. iki 2021m. liepos 1d.) 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis pagrindas.

42. Įvertinus tai, kad atsakovo 2020 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. 33S-(33.6)-2626 nėra nurodytas teisinis pagrindas, kuris įpareigotų maisto produkto gamintoją, nustatant maisto produkto tinkamumo terminą, remtis ar atsižvelgti į pirminio produkto gamintojo nustatytą tinkamumo terminą, darytina išvada, kad 2020 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. 33S-(33.6)-2626 nurodytas reikalavimas „pakoreguoti RVASVT „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ procedūrą taip, kad UAB „Lomista“ tiekimo rinkai aliejaus tinkamumo vartoti terminas sutaptų su tiekėjo (pirminio gamintojo) nustatytu tinkamumo vartoti terminu“ nėra pagrįstas teisės normomis, todėl naikintinas kaip prieštaraujantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktui.

43. Ginčo 2020 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. 33S-(33.6)-2626 pareiškėjui yra pateiktas tik vienintelis nurodymas susijęs su RVASVT „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas procedūros“ koregavimu, t.y. dėl tinkamumo vartoti termino sutapatinimo su tiekėjo (pirminio gamintojo) nustatytu tinkamumo vartoti terminu. Kadangi šis nurodymas naikinamas, kartu naikintinas ir išvestinis pareiškėjui pateiktas nurodymas „pateikti informaciją apie pakoreguotą RVASVT „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ procedūrą“.

44. Atsakovo 2020 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. 33S-(33.6)-2626 bei teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pateikiamos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjo turima „Aliejaus tinkamumo termino nustatymo procedūra“ nėra išsami ir aiški, kad joje galimai trūksta „istorinės“ informacijos, statistikos ir kt., kad pareiškėjo sufasuoto saulėgrąžų aliejaus ženklinime nurodyta informacija nesutampa su aliejaus gamintojo kokybės dokumentuose nurodytu galiojimo terminu bei partija, kad pareiškėjas neatlikdamas laboratorinių tyrimų nustato produktui tinkamumo terminą ir kt., niekaip nepaneigia tos aplinkybės, jog atsakovo reikalavimas susieti aliejaus tinkamumo vartoti terminą su tiekėjo (pirminio gamintojo) nustatytu tinkamumo vartoti terminu nėra pagrįstas teisės normomis.

45. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 147 straipsniu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lomista“ apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lomista“ skundą patenkinti ir panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2020 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. 33S-(33.6)-2626 nurodytus reikalavimus „pakoreguoti RVASVT „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ procedūrą taip, kad UAB „Lomista“ tiekimo rinkai aliejaus tinkamumo vartoti terminas sutaptų su tiekėjo (pirminio gamintojo) nustatytu tinkamumo vartoti terminu“ bei „pateikti informaciją apie pakoreguotą RVASVT „Aliejaus tinkamumo termino nustatymas“ procedūrą“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė