d468a696-f974-4775-9b4e-e8fa9480d0a5 · Vilniaus apygardos teismas

? Skundas Nr. 1S-376-312/2019 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo P. O. (P. O.) skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimÄ Nr. 59-190 taikyti nuteistajam P. O. lygtinį paleidimÄ , panaikinimo, n u s t a t ė :

1. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 59-190 taikė nuteistajam P. O. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartimi toks nutarimas nepatvirtintas. Savo sprendimÄ Å¾emesnės instancijos teismas motyvavo ankstesnių P. O. teistumų skaičiumi, padarytų nusikaltimų pavojingumo pobÅ«džiu ir laipsniu, faktu, kad jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu ir jÄ ateityje galinčiais didinti veiksniais (nuteistojo aukÅ¡tu savęs vertinimu, savo asmeninių trÅ«kumų neįžvelgimu), netvirta pozicija dėl įsidarbinimo.

3. Skundu nuteistasis P. O. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį ir patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimÄ Nr. 59-190 taikyti nuteistajam P. O. lygtinį paleidimÄ ; skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

4. Skunde nurodoma, kad BVK 157 straipsnis numato vienintelį aiÅ¡kų vertinamÄ jį kriterijų, nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimÄ - pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal aprobuotÄ OASys metodikÄ . P. O. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 37 balai (žema), todėl neabejotinai sudaro pagrindÄ taikyti lygtinį paleidimÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismas yra patvirtinęs eilę Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimų taikyti lygtinį paleidimÄ asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai pagal OASys metodikÄ buvo dvigubai ar net trigubai aukÅ¡tesni ir kurių rizikos vertinimo pokyčiai buvo ženkliai mažesni.

Taigi, nuteistojo teigimu, skundžiama nutartimi žemesnės instancijos teismas jį diskriminuoja atžvilgiu tų asmenų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikytas. Lygtinis paleidimas yra viena iÅ¡ nuteistojo teisinę padėtį Å¡velninančių procedÅ«rų, tačiau tai nėra atleidimas nuo bausmės - lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka visÄ teismo paskirtÄ bausmę. P. O. bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, yra net 13 kartus skatintas ir galiojančių drausminių nuobaudų neturi, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra ženkliai (5 balais) sumažėjusi, todėl nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti atsisakymÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ .

5. Skunde pažymima, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai pasisako apie nuosprendį, kurį nuteistasis yra apskundęs apeliacine tvarka, tai visiÅ¡kai nesusiję su nagrinėjamu klausimu. Teismui, nagrinėjančiam lygtinio paleidimo klausimÄ , nėra suteikti įgaliojimai vertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuteistojo nuomone, teismo pareiga yra Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo teisėtumo patikrinimas, nutarimo pagrįstumo tikrinimo įstatymas nenumato. Žemesnės instancijos teismas jokių Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo procedÅ«rinių pažeidimų nenustatė.

6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi pertekliniai duomenys apie nuteistojo asmenybę, kas ne tik nėra vertinamaisiais kriterijais, sprendžiant Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo tvirtinimo klausimÄ , bet nėra ir negali bÅ«ti laikomi nei aiÅ¡kiais, nei racionaliais motyvais (argumentais), pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintÄ visų asmenų lygybės principÄ . Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta viso bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neiÅ¡nyksta pilnai atlikus bausmę, todėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra ir negali bÅ«ti vertinamuoju kriterijumi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ .

Su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu susiję klausimai jau buvo iÅ¡nagrinėti teismų, skyrusių bausmę, todėl pakartotinis Å¡ių klausimų kėlimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintÄ non bis in idem principÄ . Nuteistojo vertinimu, teismo teiginys, kad jo tėvai nedarė jam teigiamos įtakos, nebuvo jam autoritetais, skatinančiais gyventi nepažeidinėjant įstatymų, prieÅ¡tarauja psichologų iÅ¡vadai dėl to, kad nuteistasis jaučiasi turintis pakankamÄ Å¡eimos ir artimųjų palaikymÄ , todėl iÅ¡kilus sunkumams, teigia galintis sulaukti pagalbos iÅ¡ jų, tėvai sutinka jį priimti gyventi, kas vertinama, kaip apsauginiai, nusikalstamo elgesio rizikÄ mažinantys veiksniai.

Skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad nuteistajam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, kas reiÅ¡kia, kad izoliavimas nuo visuomenės jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, taip pat prieÅ¡tarauja Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos surinktai informacijai, kad ankstesnio lygtinio paleidimo sÄ lygų P. O. nepažeidė, neigiamos nuostatos į priežiÅ«rÄ ar apribojimus nepastebimos, jis vienuolika kartų buvo iÅ¡leistas trumpalaikėms iÅ¡vykoms į namus aplankyti tėvų, kas reiÅ¡kia, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Žemesnės instancijos teismas nemotyvuotai nurodo, kad nuteistojo pozicija dėl įsidarbinimo yra netvirta. P. O. įkalinimo įstaigoje atliko savanoriÅ¡kus, neatlygintinus darbus, o duomenų apie tai, kad pataisos namuose buvo laisvų darbo vietų, tačiau nuteistasis nerodė noro įsidarbinti, nėra. Tai, kad bÅ«damas įkalintu nuteistasis susirado darbo vietÄ laisvėje, paneigia teismo deklaratyvius teiginius. Klaidingas yra ir teismo tvirtinimas, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors ir nežymiai, bet kyla.

Nuteistojo socialinio tyrimo iÅ¡vadoje yra nurodyta, kad balų pasikeitimas yra ne nuteistojo nuostatų ar elgesio pokytis, o pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ atlikusių Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus pareigÅ«nų ir specialistų klaida – buvo netinkamai įvertinti emocinės gerovės ypatumai. Skundžiamoje nutartyje yra neigiama įstatymų leidėjo valia, iÅ¡reikÅ¡ta BVK 157 straipsnyje, teigiant, neva nuteistasis turėtų atlikti tokiÄ bausmės dalį, kuri stipriai paveiktų bei padarytų įtakÄ jo elgesiui.

Ä®statymų leidėjas nustatė, kokia bausmės dalis turi bÅ«ti atlikta iki lygtinio paleidimo taikymo, tačiau jokiame įstatyme nenurodė vertinamųjų kriterijų, kokia paskirtos bausmės dalis galėtų bÅ«ti laikoma pakankamai ar nepakankamai didele, taigi, skundžiamas teismo aktas yra nesuderinamas su nuteistojo teise į teisingÄ teismÄ .

7. Atsiliepimų, nušalinimų ar kitokių prašymų negauta. Skundas atmestinas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 6 dalį, tuo atveju, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali bÅ«ti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundÄ padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Nagrinėjamu atveju, skundas paduotas paties nuteistojo, todėl žodinis jo nagrinėjimas nėra privalomas. AukÅ¡tesnės instancijos teismui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties apskundimo motyvai yra aiÅ¡kÅ«s iÅ¡ skundo turinio, abejonių ar neaiÅ¡kumų nekyla, todėl skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka.

9. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo asmens bylos, P. O. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartimi, paskirta bausme ir P. O. paskirta galutinė 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Ä® bausmės atlikimo laikÄ Ä¯skaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį (Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę P. O. Å¡iuo metu atlieka). Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendis dar neįsiteisėjęs, baudžiamoji byla Å¡iuo metu nagrinėjama apeliacine tvarka. Skirtingai nei nurodoma skunde, žemesnės instancijos teismas nevertino Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, apie Å¡io nuosprendžio apskundimÄ buvo pasisakyta tik P. O. teistumų kontekste, kas negali bÅ«ti vertinama, kaip lygtinio paleidimo klausimo ribų peržengimas.

10. Bausmės vykdymo pradžia: 2012 m. kovo 29 d. Bausmės vykdymo pabaiga: 2020 m. rugsėjo 20 d.

11. BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimÄ kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir padariusios iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ .

12. Nuteistasis Å¡iuo metu yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas), 2/3 bausmės faktiÅ¡kai atliko 2019 m. kovo 29 d. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs praÅ¡ymÄ Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai dėl lygtinio paleidimo jam taikymo. Atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos vertinimÄ , naudojant OAsys metodikÄ , nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei (37 balai).

Taigi, sutiktina, kad P. O. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus. Vis dėlto, formaliųjų kriterijų atitikimas, skirtingai nei teigiama skunde, nereiÅ¡kia, kad teismas turi pareigÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai taikyti asmeniui lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutÄ . Ä®statymas aiÅ¡kiai numato, kad tokie asmenys gali bÅ«ti (bet ne turi bÅ«ti) lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Skirtingai nei teigia nuteistasis, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OAsys metodikÄ rezultatai nėra vienintelis kriterijus, reikÅ¡mingas svarstant lygtinio paleidimo klausimÄ .

Kaip nurodoma BVK 164 straipsnio 2 dalyje, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, apsvarstomas nuteistojo praÅ¡ymas ir socialinio tyrimo iÅ¡vada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytas nukentėjusiojo atsiliepimas, jeigu jis buvo gautas, ir yra priimamas motyvuotas nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tas pačias aplinkybes įvertina ir teismai, svarstydami tokio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ .

Socialinio tyrimo iÅ¡vados vertinimas neiÅ¡vengiamai įgalina pasisakyti dėl nuteistojo asmenybės, nes socialinio tyrimo iÅ¡vadoje yra pateikiama informacija apie jo mÄ stymÄ ir elgesį, nuostatas, emocinę gerovę ir kt., todėl visiÅ¡kai nepagrįstas skundo teiginys, kad žemesnės instancijos teismo nutartyje pateikiami duomenys apie P. O. asmenybę yra pertekliniai. Nors skunde nurodoma, kad teismas turi įgaliojimus vertinti tik Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo teisėtumÄ , bet ne pagrįstumÄ , BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos, priima motyvuotÄ nutartį patvirtinti šį nutarimÄ arba jo nepatvirtinti.

IÅ¡vadų atitikties faktinėms aplinkybėms ir lygtinio paleidimo sÄ lygų taikymo tinkamumo vertinimas neabejotinai reiÅ¡kia, kad teismui įstatymų leidėjas yra suteikęs kompetencijÄ pasisakyti ne tik dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo teisėtumo, bet ir dėl jo pagrįstumo.

13. IÅ¡ teismui pateiktoje nuteistojo P. O. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad išėjęs į laisvę, jis turės gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ gyvens pas tėvus, pateikė duomenis dėl jo įdarbinimo UAB „M. a.“ vairuotoju. P. O. yra vidurinio iÅ¡silavinimo, pataisos įstaigose įgijo staliaus, apdailininko ir suvirintojo elektra rankiniu bÅ«du specialybes, atlikinėjo gerbÅ«vio darbus remontuojant bÅ«rio virtuvę, laisvėje dirbo maÅ¡inisto padėjėju ir maÅ¡inistu, vertėsi automobiliu perpardavinėjimu.

Finansinių įsipareigojimų neturi. Atlikinėdamas bausmę, palaiko socialinius ryÅ¡ius su tėvais ir seserimi bei drauge, su kuria, išėjęs į laisvę, ketina tuoktis. Nors nuteistasis jaučia tėvų palaikymÄ , jie suteiks jam gyvenamÄ jÄ vietÄ laisvėje, tai niekaip nepaneigia teismo iÅ¡vados, kad praeityje tėvai jam nebuvo autoritetais, kadangi nusikalstamo elgesio modelį jis buvo pasirinkęs dar gyvendamas su jais. Kaip yra nurodyta socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, skatinančius jo nusikalstamÄ elgesį ir jų vengia, geba užmegzti įvairias socialines sÄ veikas, nepatiria socialinio funkcionavimo sunkumų, jam nėra bÅ«dingos psichologinės problemos, savikontrolės sunkumai, jis nevengia argumentuotai iÅ¡sakyti savo nuomonės, iÅ¡sikelia socialiai priimtinus ateities tikslus, veikia kryptingai, jam bÅ«dingi tvirti įsitikinimai ir nuostatos, duomenų apie priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų, suicidines intencijas negauta, nusikalstamo elgesio motyvacija nestebima, nestebimos ir neigiamos nuostatos į priežiÅ«rÄ ir apribojimus.

Nuteistasis yra iÅ¡klausęs paskaitÄ apie sveikÄ gyvensenÄ ir rÅ«kymo žalÄ , aktyviai dalyvavo sportiniuose renginiuose, buvo trylika kartų skatintas, vienuolika kartų iÅ¡leistas trumpalaikėms iÅ¡vykoms į namus, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis. Å ios aplinkybės aukÅ¡tesnės instancijos teismo vertinamos teigiamai, tačiau, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu.

Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį, iniciatyvÄ ir aktyvų dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, stropų darbÄ ar mokymÄ si.

14. P. O. Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri jam paskirta už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis, turint tikslÄ jas platinti, ir jų kontrabandÄ , nuosprendžiu, kuris dar nėra įsiteisėjęs, jis nuteistas už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , susijusiÄ su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nors nusikalstamų veikų, už kurias asmuo yra nuteistas, pavojingumo pobÅ«dis ir laipsnis buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, skiriant bausmę, Å¡ios aplinkybės apibÅ«dina nuteistojo asmenybę ir visumoje yra reikÅ¡mingos.

Praeityje P. O. yra teistas dar penkis kartus, pirmasis teistumas 18 metų, nusikaltimai sunkėja. Žemesnės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistajam praeityje jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Nors jis lygtinio paleidimo sÄ lygų nebuvo pažeidęs, tačiau nei praeityje jau atlikinėtos laisvės atėmimo bausmės faktas, nei valstybės iÅ¡reikÅ¡tas pasitikėjimas, paleidžiant lygtinai, nuo nusikalstamo elgesio asmens nesulaikė. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam sunku laikytis įstatymo reikalavimų, materialinę gerovę jis užsitikrindavo nusikalstamu bÅ«du.

Ankstesni nusikalstami veiksmai yra nurodomi kaip vienas iÅ¡ kriminogeninių veiksnių. Nors nuteistasis laisvėje planuoja dirbti, vis dėlto, pataisos namuose jis nedirba, yra iÅ¡laikomas artimųjų, laisvėje nevengdavo pajamų gauti nelegaliais bÅ«dais, mokslus ir darbo stabilumÄ nutraukdavo baudžiamieji procesai. Nors P. O. nurodo, kad įkalinimo įstaigoje nebuvo darbų pasiÅ«los, tačiau dėl įdarbinimo jis nesikreipė, taip pat, jo teigimu, galėtų dirbti tik jam patinkantį darbÄ . Nuteistasis pripažįsta, kad anksčiau buvo linkęs pasiduoti kitų įtakai, dažniausiai veikdavo spontaniÅ¡kai, neįvertindamas galimų tolesnių neigiamų pasekmių, todėl nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas yra įvardinamas kaip vienas iÅ¡ kriminogeninių veiksnių.

Vertindamas savo asmenybę, P. O. labiau įvardina teigiamus savo bruožus, nors pripažįsta, kad turi trÅ«kumų, bet nėra linkęs jų iÅ¡skirti, nėra linkęs įžvelgti probleminių sričių, vengia emociÅ¡kai atsiskleisti, jam bÅ«dingas aukÅ¡tas savęs vertinimo lygis, kuris gali bÅ«ti susijęs su poreikiu užsitikrinti sau aukÅ¡tÄ statusÄ pabrėžiančias gyvenimo sÄ lygas. Prisitaikydamas prie gyvenimo pataisos įstaigoje, nuteistasis palaiko tam tikras kriminalinės subkultÅ«ros nuostatas.

Taigi, Å¡ios aplinkybės leidžia aukÅ¡tesnės instancijos teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ vis dar nėra pakankama (rizikos sumažėjimas 5 balai nėra laikomas reikÅ¡mingu), yra nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, jie sudaro 17 balų, t. y. yra galimybė juos keisti. Toliau vykdant Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali bÅ«ti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , padidintos.

Nagrinėjamu atveju abejotina, kad bÅ«damas lygtinai paleistas, P. O. sugebės laikytis įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. Taigi, žemesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į Å¡ių aplinkybių visumÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutÄ nėra pagrindo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas individualiai vertina visumÄ aplinkybių, siekdamas nustatyti, ar ateityje asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals.

Dėl šių priežasčių lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto P. O. taikymui neturi įtakos nuteistojo skundo argumentai dėl kitų nuteistųjų lygtinio paleidimo ir iš to neva sekančio lygybės principo pažeidimo.

15. Tokiu bÅ«du, Å¡iuo atveju, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , specialistų nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo asmenybę, darytina iÅ¡vada, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos instituto taikymas pažeis visuomenės interesÄ . Lygtinai paleidus nuteistÄ jį P. O., bÅ«tų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiÅ¡kia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų gynimu.

Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų. Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo P. O. skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį. Nutartis neskundžiama. Teisėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė