d467a67c-e88a-4dda-b44c-361566f34a18 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-486-260/2015,Proceso Nr. 2-69-3-05465-2014-7,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 24.3; 36.1; 121.14; 121.21; KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų E. A. ir R.

V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11736-752/2014 pagal ieÅ¡kovų E. A. ir R. V. ieÅ¡kinį atsakovei A. M. dėl baudos priteisimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 3–5), kuriame prašė priteisti jiems iÅ¡ atsakovės 5 792,40 Eur (20 000 Lt) baudÄ , penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2013 m. balandžio 30 d. ieÅ¡kovai ir atsakovė sudarė preliminariÄ jÄ sutartį dėl turto pirkimo–pardavimo, pagal kuriÄ ieÅ¡kovai įsipareigojo parduoti atsakovei žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo nupirkti nurodytÄ turtÄ pagal sutarties sÄ lygas. Å alys susitarė, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turi bÅ«ti sudaryta iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovė pagal Å¡alių sudarytÄ preliminariÄ jÄ sutartį sumokėjo ieÅ¡kovams 1 448,10 Eur (5 000 Lt) avansÄ , apsigyveno ketinamame įsigyti name, kas ieÅ¡kovams pagrįstai leido manyti, kad turto pirkimo–pardavimo sandoris bus sudarytas.

Tačiau iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, atsakovė neinformavo ieÅ¡kovų apie atsisakymÄ sudaryti sutartį, nenurodė jokių sutarties nesudarymÄ pateisinančių priežasčių, o nieko nepraneÅ¡usi iÅ¡sikėlė iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančio gyvenamojo namo. Atsakovė vengė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ji pagal preliminariosios sutarties sÄ lygas papildomai turi sumokėti ieÅ¡kovams 5 792,40 Eur (20 000 Lt) baudÄ .Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 26 d. preliminariu sprendimu (b.l. 20–21) ieÅ¡kinį patenkino, priteisė ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės 5 792,40 Eur (20 000 Lt) baudÄ , penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 5 792,40 Eur (20 000 Lt) sumos nuo 2014 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 156,62 Eur (540 79 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ir preliminaraus teismo sprendimo (b.l. 27–29), kuriuose prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 26 d. preliminarų teismo sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovai yra praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl netesybų pareikÅ¡ti, o be to, teismas, priimdamas preliminarų sprendimÄ ir atsakovės atžvilgiu taikydamas civilinę atsakomybę, nevertino, ar atsakovė pagrįstai ar nepagrįstai atsisakė sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė nesudarė pirkimo–pardavimo sutarties todėl, kad gyvenamasis namas neatitiko kokybės reikalavimų. Atsakovė taip pat nurodė, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nes netesyboms esant neprotingai didelėms ir baudinėms jų nesumažino.

Be to, atsakovės sumokėtas 1 448,10 Eur (5 000 Lt) avansas padengia visus ieÅ¡kovų nuostolius.Atsiliepime į prieÅ¡taravimus (b.l. 36–39) ieÅ¡kovas su jais nesutiko, prašė priimti galutinį sprendimÄ ir 2014 m. balandžio 26 d. preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. galutiniu sprendimu (b.l. 90–101) preliminarų sprendimÄ panaikino, ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų valstybei po 5,22 Eur (18,04 Lt) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas.Teismas nustatė, kad Å¡alys 2013 m. balandžio 30 d. sudarė preliminariÄ jÄ sutartį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo, kurioje susitarė iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, dėl minėto turto pardavimo kainos – 65 164,50 Eur (225 000 Lt), taip pat dėl 1 448,10 Eur (5 000 Lt) avanso, kurį pirkėja sumokėjo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ .

Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu ar kada nors vėliau nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovė dėl to jokių pretenzijų ieÅ¡kovui nereiÅ¡kė, tuo tarpu ieÅ¡kovas 2013 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į UAB „Skolų valdymo centras“ praÅ¡ydamas tarpininkauti susigrÄ Å¾inant iÅ¡ atsakovės 5 792,40 Eur (20 000 Lt) baudÄ pagal preliminariÄ jÄ sutartį. Teismas nustatė, kad UAB „Skolų valdymo centras“, siekdama iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡koti 5 792,40 Eur (20 000 Lt) skolÄ , kreipėsi į Jungtinės Karalystės skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo bendrovę dėl atsakovės suradimo ir skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, tačiau užsienio bendrovės vykdytas ikiteisminis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nerezultatyvus.

Su atsakove buvo susisiekta tik telefonu ir iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad atsakovė apmokėti skolÄ atsisako. Nors konkrečių duomenų apie tai, kada su atsakove buvo susisiekta telefonu teismas nenustatė, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nutrauktas 2014 m. sausio 15 d., sprendė, kad Å¡is pokalbis įvyko iki Å¡ios datos ir ieÅ¡kovui iki 2014 m. sausio 15 d. buvo žinoma, kad atsakovė atsisako sumokėti baudÄ . Nutraukus ikiteisminį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , 2014 m. kovo 24 d. buvo kreiptasi su ieÅ¡kiniu į teismÄ .Teismas, įvertinęs Å¡alių elgesį ir aplinkybes, dėl kurių pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, pripažino, kad bÅ«tent atsakovė be svarbių priežasčių vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė preliminariÄ jÄ sutartį apie sutarties nutraukimÄ nustatyta tvarka nepraneÅ¡usi ieÅ¡kovams.

Nustatęs, kad bÅ«tent dėl atsakovės kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis, teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovų reikalavimo priteisti jiems iÅ¡ atsakovės baudÄ , nurodė, kad preliminariosios sutarties Å¡alių susitarimu nustatytas netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus turėtus ir galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, todėl preliminariosios sutarties nevykdymo atveju neabejotinai turi bÅ«ti atlyginama tiesioginė žala (nuostoliai).

IeÅ¡kovams nepateikus įrodymų, kad dėl nesudarytos pagrindinės sutarties per nustatytÄ terminÄ jie patyrė kokių nors nuostolių, teismas pripažino, kad ieÅ¡kovai tiesioginių nuostolių nepatyrė. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovų turtas liko neparduotas, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai iÅ¡ viso prarado galimybę jį parduoti, o byloje įrodymų, patvirtinančių, kad per preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpį įvyko esminių pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje ir dėl to ieÅ¡kovai prarado galimybę parduoti turtÄ už atsakovei pasiÅ«lytÄ kainÄ , nepateikta.

Teismas sprendė, kad vien pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo faktas dar nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai dėl to patyrė nuostolių. Tačiau teismas pripažino, kad atsakovė, sudarydama preliminariÄ jÄ sutartį, sumokėdama avansÄ ir apsigyvendama name, neabejotinai sukÅ«rė ieÅ¡kovams pagrįstÄ pasitikėjimÄ ir įsitikinimÄ , kad turto pirkimo–pardavimo sutartis tikrai bus sudaryta, todėl atsakovė, kaip nesÄ Å¾ininga Å¡alis, privalėtų atlyginti ieÅ¡kovams nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimÄ .

Teismas, spręsdamas dėl Å¡ių nuostolių atlyginimo, vertino, kad Å¡alys preliminariojoje sutartyje pasirinko aiÅ¡kiai per dideles ir neprotingas netesybas, be to, ieÅ¡kovai, kurie parengė preliminariÄ jÄ sutartį, joje nurodė didesnę pirkėjo nei kad pardavėjo atsakomybę. Teismas, nustatęs nurodytas aplinkybes, pripažino, kad Å¡alių sudarytoje preliminariojoje sutartyje nustatytas atsakomybės reglamentavimas prieÅ¡tarauja protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, nepagrįstai suteikia ieÅ¡kovams perdėtÄ pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ atsakovę ir pažeidžia lygiateisiÅ¡kumo principÄ , ir sprendė, kad iÅ¡ atsakovės priteistinos baudos dydis mažintinas iki 1 448,10 Eur (5 000 Lt).

Tačiau net ir sumažinęs netesybų dydį iki nurodytos sumos, teismas baudos nepriteisė, nes nustatė, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinį dėl netesybų priteisimo pareiÅ¡kė praleidę sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas nepagrįstu laikė ieÅ¡kovų argumentÄ , kad ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimo momento, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo 27 d., kai ieÅ¡kovai kreipėsi į skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo bendrovę UAB „Skolų valdymo centras“ ir buvo pasiraÅ¡yta sutartis dėl ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kadangi pripažino, kad ieÅ¡kovai apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne vėliau kaip 2013 m. rugpjūčio 1 d., kai turėjo bÅ«ti sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis.

Teismas pažymėjo, kad per sutartyje nustatytÄ terminÄ nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia. Teismas netenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nurodęs, kad nei viena iÅ¡ ieÅ¡kovų nurodytų priežasčių, t. y. kad atsakovės sutuoktinis ketinamame pirkti name ir toliau gyveno pasibaigus terminui, per kurį turėjo bÅ«ti sudaryta pagrindinė sutartis, kas leido suprasti, jog atsakovė nori sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, kad ieÅ¡kovai dėl sutarties sudarymo stengėsi susisiekti su atsakove net ir po to, kai atsakovės sutuoktinis iÅ¡sikraustė iÅ¡ namo, kad net ir iÅ¡sikrausčius atsakovės sutuoktiniui iÅ¡ gyvenamojo namo ieÅ¡kovai nebuvo informuoti apie atsisakymÄ sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, dėl ko tik iÅ¡bandę visas galimybes susisiekti su atsakove ieÅ¡kovai suprato, kad atsakovė neketina sudaryti pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties ir susidariusiÄ situacijÄ siekė iÅ¡spręsti derybų bÅ«du, netrukdė ieÅ¡kovams laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai, žinodami, jog pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis turi bÅ«ti sudaryta ne vėliau kaip iki 2013 m. rugpjūčio 1 d., suėjus Å¡iam terminui nesiėmė jokių veiksmų pradėti netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nors pagal savo amžių, patirtį ir iÅ¡silavinimÄ turėjo suprasti, jog pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam terminui atsakovė neturi jokios prievolės pirkti jų turtÄ . Teismas pripažino, kad nebuvo jokio pagrindo ieÅ¡kovams skambinti atsakovei ar bandyti kitais bÅ«dais su ja susisiekti, taip pat kad nebuvo objektyvių priežasčių delsti ieÅ¡kovams kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl netesybų priteisimo, kadangi dar iki 2014 m. sausio 15 d. buvo nustatytas ir ieÅ¡kovams tapo žinomas atsakovės gyvenamosios vietos adresas Anglijoje, jos telefono numeris.

Teismas sprendė, kad vieÅ¡ame registre 2013 m. gruodžio 4 d. iÅ¡vieÅ¡intas įraÅ¡as apie tai, kad atsakovė 2013 m. lapkričio 21 d. įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ Kauno rajone, taip pat kitos nustatytos aplinkybės, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas dar iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos turėjo visas galimybes kreiptis į teismÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde (b.l. 106–112) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. galutinį sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atnaujinti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės 5 792,40 Eur (20 000 Lt) netesybas, penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai sumažino Å¡alių sutartyje nustatytų netesybų dydį, kadangi tam nėra įstatyme numatytų sÄ lygų. Atsakovė nėra iÅ¡ dalies įvykdžiusi prievolės, o Å¡alių sutarto netesybų dydžio nėra pagrindo laikyti neprotingai dideliu. Å alių sutarta turto pardavimo kaina sudarė 65 164,50 Eur (225 000 Lt), o baudos dydis – 5 792,40 Eur (20 000 Lt), todėl Å¡alių sutarta bauda atitinka 8,8 procentų nuo turto pardavimo kainos.

Teismų praktikoje proporcingai su sutarties kaina net ir didesnio dydžio baudos nėra laikomos neprotingo dydžio netesybomis. Byloje nepripažinta, kad ieÅ¡kovai santykiuose su atsakove bÅ«tų elgęsi aplaidžiai ir nesÄ Å¾iningai, todėl nėra jokio pagrindo mažinti sutartyje nustatytas netesybas. Teismas netesybų sumažinimÄ grindė ir tuo, kad sutartyje nustatytas atsakomybės reglamentavimas neva tai nepagrįstai suteikia ieÅ¡kovams perdėtÄ pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ atsakovę ir pažeidžia lygiateisiÅ¡kumo principÄ , tačiau sutartyje tiek pirkėjui, tiek ir pardavėjams buvo nustatytas vienodas netesybų (baudos) dydis – 5 792,40 Eur (20 000 Lt), dėl ko nustatytos netesybos nepažeidžia lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų ir nesukuria nei vienai iÅ¡ Å¡alių pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ Å¡alį.

Šalys laisva valia susitarė dėl atsakomybės ribų sutarties nevykdymo atveju, todėl teismo sprendimas prieštarauja sutarties laisvės principui.Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos reikalauti atlyginti kreditorius turi teisę neįrodinėdamas jų dydžio, todėl ieškovai, priešingai nei kad nurodė teismas, neprivalėjo įrodyti nuostolių, atsiradusių dėl atsakovės neįvykdytos sutarties.Teismas nepagrįstai neatnaujino ieškinio senaties termino.

Sprendžiant šį klausimÄ nagrinėjamu atveju itin didelę reikÅ¡mę turi faktinės aplinkybės, kurios ir lėmė ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ . Pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui atsakovės sutuoktinis iÅ¡ gyvenamojo namo neiÅ¡sikraustė ir toliau juo iki 2013 m. rugsėjo 2 d. naudojosi, kas rodo, kad nei atsakovė, nei jos sutuoktinis nesiekė iÅ¡sikelti iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančio turto ir savo konkliudentiniais veiksmais leido suprasti, kad atsakovė, nors ir vėliau, nori sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį.

BÅ«tent dėl to ieÅ¡kovai, suėjus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, nesiėmė jokių veiksmų iÅ¡keldinti atsakovės sutuoktinį iÅ¡ namo, o taip pat pradėti netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Dėl pagrindinės sutarties sudarymo ieÅ¡kovai stengėsi susisiekti su atsakove, tačiau atsakovė niekaip į tai nereagavo ir į ieÅ¡kovo skambučius neatsakinėjo. Atsakovės sutuoktiniui 2013 m. rugsėjo 2 d. iÅ¡sikrausčius iÅ¡ namo, ieÅ¡kovai vis dar nebuvo informuoti apie atsakovės atsisakymÄ sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl tik iÅ¡bandę visas galimybes susisiekti su atsakove, bet to taip ir nepavykus padaryti, ieÅ¡kovai suprato, jog atsakovė neketina sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovai dar 2013 m. gruodžio 4 d. galėjo sužinoti apie tai, kad atsakovė yra įsigijusi kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir kreiptis dėl netesybų priteisimo. Nors registro duomenys yra vieÅ¡i, tačiau nėra įprasta, kad preliminariÄ jÄ sutartį sudaręs asmuo kiekvienÄ dienÄ tikrintų vieÅ¡o registro duomenis siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar kita Å¡alis nėra įsigijusi kito turto.IeÅ¡kovai nuo pat pradžių nuosekliai siekė ir siekia apginti savo pažeistas teises, todėl nežymiai praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, nes, prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos atsakovei iÅ¡vengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo.Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ (b.l. 115–121) prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir 2014 m. spalio 27 d.

Kauno apylinkės teismo galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad teismas pagrįstai sprendė, kad Å¡alių sudarytoje preliminariojoje sutartyje nustatant atsakomybės sÄ lygas ieÅ¡kovų padėtis yra geresnė nei kad atsakovės, kad toks reglamentavimas suteikia ieÅ¡kovams perdėtÄ pranaÅ¡umÄ ir pažeidžia lygiateisiÅ¡kumo principÄ , o Å¡alių numatytas netesybų dydis yra nepagrįstai didelis ir neprotingas. Teismas pagrįstai netesybų dydį sumažino iki 1 448,10 Eur (5 000 Lt) sumos, kuriÄ kaip avansÄ atsakovė jau yra sumokėjusi ieÅ¡kovams.

Nurodytas avansas laikytinas netesybomis baudos forma, todėl ieÅ¡kovams neįrodžius, kad jų nuostoliai yra didesni nei nurodyta suma, teismas pagrįstai sumažino sutartimi susitartÄ netesybų dydį. Apeliantai netinkamai skaičiuoja sutartos baudos dydį nuo turto pardavimo kainos, kadangi tuo atveju, jei teismas patenkintų ieÅ¡kinį, baudos dydis bÅ«tų 11,11 procento, o ne 8,8 procento, nes iÅ¡ viso bauda bÅ«tų ne 5 792,40 Eur (20 000 Lt), o 7 240,50 Eur (25 000 Lt). IeÅ¡kovai nepagrįstai teigia, kad atsakovė nepranešė jiems apie ketinimÄ nepirkti turto, kadangi pasibaigus terminui, iki kada Å¡alys turėjo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, ieÅ¡kovams turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kad atsakovė turto nepirks.

Apeliantų nurodytos kasacinio teismo nutartys, kuriomis apeliantai grindžia savo argumentus dėl netesybų dydžio, nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes jų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismo teisė mažinti netesybas yra ribojama susitarime dėl netesybų iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia, kadangi, tokiu atveju, bÅ«tų paneigiama teismo teisė spręsti netesybų mažinimo klausimÄ . Teismui suteikta teisė kontroliuoti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir tais atvejais, kai Å¡alys susitaria dėl netesybų dydžio.

Teismas pagrįstai neatnaujino apeliantams ieÅ¡kinio senaties termino, kadangi apeliantai nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas. Apeliantų argumentai, kad atsakovė savo veiksmais sudarė pagrįstÄ pagrindÄ tikėti realiu turto pirkimu net ir po sutartyje nustatyto termino pasibaigimo, nesudaro pagrindo Å¡ias aplinkybes laikyti svarbiomis ir ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti. PrieÅ¡ingai, apeliantų paaiÅ¡kinimai, kad atsakovė vengė bendrauti, neatsiliepė į skambučius kaip tik rodo, kad apeliantai negalėjo tikėtis, jog atsakovė įvykdys prievolę.

IeÅ¡kovui žinant, kad atsakovė atsisakė sumokėti baudÄ , jis turėjo visas galimybes savo teises ginti teismine tvarka, o ne siekti susidariusiÄ padėtį iÅ¡spręsti derybų bÅ«du. IeÅ¡kovai netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimui buvo pasitelkę profesionalų skolų iÅ¡ieÅ¡kotojÄ UAB „Skolų valdymo centras“, kuris turėjo informacijÄ apie atsakovės įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl jÄ gavę ieÅ¡kovai galėjo pasinaudoti teismine savo teisių gynyba. Be to, tuo pat metu jau buvo žinoma ir atsakovės gyvenamoji vieta, tačiau ieÅ¡kinys taip ir nebuvo pareikÅ¡tas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. galutinio sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas, kuriuo panaikinus preliminarų sprendimÄ yra atmestas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys dėl baudos pagal preliminariÄ jÄ sutartį priteisimo.

Teismas apeliantų pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atmetė nustatęs, kad apeliantai į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas netenkino apeliantų pareikÅ¡to praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pripažinęs, kad apeliantų nurodytos priežastys negali bÅ«ti laikomos pakankamomis pateisinti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ . Apeliaciniame skunde ginčijama Å¡i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, o taip pat ir teismo sprendimas sumažinti Å¡alių preliminariojoje sutartyje nustatytÄ netesybų dydį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus ir bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.Faktinės aplinkybėsRemiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. balandžio 30 d. apeliantai ir atsakovė sudarė preliminariÄ sutartį dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (b.l. 7–8), pagal kuriÄ apeliantai įsipareigojo parduoti, o atsakovė įsipareigojo nupirkti pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Å alys susitarė dėl nurodyto nekilnojamojo turto kainos – 65 164,50 Eur (225 000 Lt), 1 448,10 Eur (5 000 Lt) avanso, kurį atsakovė sumokėjo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ ir kuris turėjo bÅ«ti įskaičiuotas į turto pardavimo kainÄ , bei pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo termino. Å alys susitarė, kad turto pirkimo–pardavimo sutartis turi bÅ«ti sudaryta ir notarine forma patvirtinta iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. Byloje nustatyta, kad nei iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino, nei vėliau Å¡alys pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė.

Å alių sudarytoje preliminariojoje sutartyje buvo numatytos ir sÄ lygos dėl Å¡alių atsakomybės nesudarius pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties, t. y. Å¡alys buvo susitarę dėl netesybų sutarties neįvykdymo atveju. Å alims iki nustatyto termino nesudarius pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties, apeliantas E. A. 2013 m. rugsėjo 27 d. su UAB „Skolų valdymo centras“ sudarė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo sutartį Nr. 13-U-196 (b.l. 9–10) dėl 5 792,40 Eur (20 000 Lt) baudos pagal 2013 m. balandžio 30 d. preliminariÄ jÄ sutartį iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Skolos iÅ¡ atsakovės neiÅ¡ieÅ¡kojus, apeliantai 2014 m. kovo 24 d. teismui pateikė ieÅ¡kinį dėl baudos pagal preliminariÄ jÄ sutartį iÅ¡ atsakovės priteisimo.Dėl preliminariojoje sutartyje nustatytų netesybų mažinimoSutarties laisvės principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Sutarties laisvės principas lemia, kad Å¡alys sudarytoje sutartyje savo nuožiÅ«ra gali susitarti ir dėl atsakomybės taikymo sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atvejais.

Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl netesybų taikymo sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atvejais ir jų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos ar akivaizdžiai per didelės. Esant tokiems atvejams įstatymų leidėjas suteikė teisę teismui mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.) ir tokiu būdu kontroliuoti, kad nebūtų sudaryta galimybių šaliai piktnaudžiauti teise ar nepagrįstai praturtėti.

Tačiau teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes teismas netesybas gali sumažinti tik įstatyme nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta. Ä®statyme nėra apibrėžta, kokios netesybos yra laikomos aiÅ¡kiai per didelėmis ar neprotingai didelėmis, todėl kriterijus, pagal kurios vertinamos Å¡alių sutartyje nustatytos netesybos, nagrinėdamas konkrečiÄ bylÄ nustato teismas.Nagrinėjamu atveju preliminariojoje sutartyje Å¡alys susitarė dėl netesybų (baudos) taikymo nesudarius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties.

Pagal Å¡alių sudarytos sutarties nuostatas, tuo atveju, jei pardavėjai iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. nesudaro pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties arba paaiÅ¡kėja, kad turtas yra įkeistas, areÅ¡tuotas, turtui taikomi kiti apribojimai, dėl kurių neįmanoma įvykdyti Å¡ios sutarties, tai pardavėjai įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų grÄ Å¾inti pirkėjui gautÄ 1 448,10 Eur (5 000 Lt) sumÄ ir sumokėti 5 792,40 Eur (20 000 Lt) baudÄ (sutarties 3.1. punktas), o tuo atveju, jei pirkėjas nepagrįstai vengia arba atsisako sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, pardavėjams lieka pirkėjo sumokėtas 1 448,10 Eur (5 000 Lt) avansas ir pirkėjas papildomai sumoka pardavėjams 5 792,40 Eur (20 000 Lt) baudÄ (sutarties 3.3. punktas).

BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės, t. y. pirkėjos kaltės, todėl pagal preliminariosios sutarties sÄ lygas apeliantams (pardavėjams) ne tik kad turėtų likti atsakovės sumokėtas 1 448,10 Eur (5 000 Lt) avansas, bet ji jiems turėtų sumokėti papildomai ir 5 792,40 Eur (20 000 Lt) baudÄ . Atsakovei atsisakius sumokėti preliminariojoje sutartyje nustatytÄ 5 792,40 Eur (20 000 Lt) baudÄ ir apeliantams kreipusis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl nurodyto dydžio baudos iÅ¡ atsakovės priteisimo, atsakovė nurodė, kad preliminariojoje sutartyje nustatytos netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės, neprotingos ir prašė jas sumažinti.

BylÄ nagrinėjęs teismas, sutikdamas su atsakovės argumentais dėl netesybų dydžio, netesybas sumažino iki 1 448,10 Eur (5 000 Lt) sumos. Apeliaciniame skunde ginčijamas Å¡is pirmosios instancijos teismo sprendimas teigiant, kad teismas netesybas sumažino nesant tam pagrindo. Apeliantų teigimu, sutartyje nustatytos netesybos nėra aiÅ¡kiai per didelės (nėra neprotingai didelės), o jie neatliko jokių veiksmų, kurie sudarytų sÄ lygas sumažinti netesybas. Teisėjų kolegijos manymu, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad Å¡alių preliminariojoje sutartyje nustatytas netesybų dydis negali bÅ«ti laikomas protingu, todėl jas, kaip akivaizdžiai per dideles, pagrįstai sumažino.Apeliaciniame skunde ginčijamas teismo sprendimas sumažinti sutarties Å¡alių laisva valia nustatytÄ netesybų dydį teigiant, kad tokiu bÅ«du yra pažeidžiamas sutarties laisvės principas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo teisė mažinti sutarties Å¡alių valia nustatytÄ netesybų dydį yra įtvirtinta įstatyme, todėl įstatymų leidėjas, suteikdamas teismui galimybę esant įstatyme numatytiems pagrindams sumažinti sutarties Å¡alių valia nustatytÄ netesybų dydį, prioritetÄ suteikė ne sutarties laisvės principui, bet teisingumo vykdymui tais atvejais, kai sutarties Å¡alių susitarimas pažeidžia vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių teises, sudaro galimybes vienai iÅ¡ Å¡alių nepagrįstai piktnaudžiauti teise ar nepagrįstai praturtėti.

Apeliantai pagrįstai teigia, kad teismas, spręsdamas netesybų mažinimo klausimÄ , neturi iÅ¡ esmės paneigti sutarties Å¡alių susitarimo dėl netesybų, tačiau sutarties Å¡alių valia ir sutarties laisvės principas negali bÅ«ti suabsoliutinami. PrieÅ¡ingu atveju susidarytų situacija, kad visais atvejais, kai Å¡alys yra susitarusios dėl netesybų dydžio, teismas neturėtų galimybės jo sumažinti, nors tokia teismo teisė įtvirtinta įstatyme.Apeliaciniame skunde ginčijama ir teismo iÅ¡vada, jog Å¡alių sutartyje nustatytas netesybų dydis yra aiÅ¡kiai per didelis.

Apeliantų teigimu, lyginant Å¡alių sutartyje nustatytos baudos dydį su prievolės verte, t. y. planuojama turto pardavimo kaina, ji sudaro tik 8,8 procento, kai tuo tarpu teismų praktikoje ir didesnio dydžio baudos nepripažįstamos akivaizdžiai per didelėmis. Visų pirma paminėtina, kad apeliantai netiksliai skaičiuoja baudos dydį, numatytÄ preliminariojoje sutartyje, kadangi, prieÅ¡ingai nei jie nurodo, atsakovės atsakomybė dėl pagrindinės sutarties neįvykdymo nėra apibrėžta tik 5 792,40 Eur (20 000 Lt) bauda (prieÅ¡ingai, nei kad apeliantų kaip pardavėjų atveju), bet papildomai ir 1 448,10 Eur (5 000 Lt) avansu, kuris, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011) taip pat laikytinas netesybomis baudos forma.

Taigi pagal Å¡alių sudarytÄ preliminariÄ jÄ sutartį dėl atsakovės kaltės nesudarius pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovės mokėtinų netesybų dydis iÅ¡ viso yra 7 240,50 Eur (25 000 Lt), kas sudaro 11,11 procentų nuo turto pardavimo kainos. Nors preliminarioje sutartyje nustatytas baudos dydis nei absoliučiu dydžiu, nei procentine iÅ¡raiÅ¡ka, lyginant su turto pardavimo kaina, teisėjų kolegijos manymu, per se negali bÅ«ti laikomas neprotingai dideliu, tačiau bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apeliantai nepateikė duomenų apie dėl pagrindinės sutarties nesudarymo jų patirtus nuostolius, sutartyje nustatytÄ atsakovei nepalankesnį nei kad apeliantams atsakomybės reglamentavimÄ , protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, pagrįstai sprendė, kad Å¡alių nustatytas netesybų dydis negali bÅ«ti laikomas protingu.

Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados pagrįstumÄ patvirtina ir tai, kad sutarties Å¡alys yra fiziniai asmenys, sutartį ketinę sudaryti dėl gyvenamojo bÅ«sto, dėl ko sutartyje nustatytas netesybų dydis absoliučia suma laikytinas pakankamai dideliu, kad apeliantai nepateikė jokių įrodymų apie jų patirtus nuostolius dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, o dalis pagal sutartį numatytų netesybų apeliantams jau yra sumokėta (1 448,10 Eur (5 000 Lt) avansas), dėl ko negalima pripažinti, kad apeliantų patirti nuostoliai yra didesni nei kad jiems jau atlyginta suma.

Nesant duomenų apie apeliantų patirtus didesnius nuostolius, apeliantų reikalavimas priteisti jiems iÅ¡ atsakovės 5 792,40 Eur (20 000 Lt) baudÄ gali bÅ«ti pripažįstamas siekiu nepagrįstai pasipelnyti piktnaudžiaujant savo teise. Nors, apeliantų teigimu, jie neatliko jokių nesÄ Å¾iningų veiksmų ar nesielgė aplaidžiai, kas nesudaro pagrindo mažinti netesybas, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, sprendžiant dėl netesybų sumažinimo bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad apeliantai taip pat buvo iÅ¡reikę abejones dėl noro sudaryti su atsakove nekilnojamojo turto pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, kas atsakovei buvo žinoma ir kas galimai taip pat turėjo įtakos jos apsisprendimui nesudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties.Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl kompensuojamosios netesybų funkcijos įstatyme yra įtvirtinta žemiausia jų mažinimo riba, t. y. teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Nors šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę, tačiau tais atvejais, kai vyksta ginčas dėl netesybų mažinimo ir kreditorius neprašo nuostolių atlyginimo, kreditorius, siekdamas pagrįsti, kad netesybos yra protingo dydžio, gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012).

Nagrinėjamos bylos atveju apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų patirtų dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nuostolių dydį. Ir nors apeliantai neturi pareigos įrodyti jų patirtų nuostolių dydį, tačiau siekdami pagrįsti, jog sutartyje nustatytas netesybų dydis nėra neprotingai didelis, nesudarantis pagrindo jiems piktnaudžiauti ar nepagrįstai praturtėti, nesiėmė tam jokių priemonių ir nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, jog bylÄ nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad Å¡alių preliminariojoje sutartyje nustatytų netesybų dydis yra akivaizdžiai per didelis ir jį pagrįstai sumažino. Apeliacinės instancijos teismo manymu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados pagrįstumo.Dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimoIeÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.).

Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., 2 d.). IeÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sÄ raÅ¡as; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių buvimo.

Kasacinio teisimo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, Å¡alies elgesį bei kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; kt.).Apeliantai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl netesybų iÅ¡ atsakovės priteisimo, o tokiems ieÅ¡kiniams taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas (CK 1.125 str. 2 d. 1 p.).

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad apeliantai į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl netesybų priteisimo kreipėsi praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir esant atsakovės praÅ¡ymui taikė ieÅ¡kinio senatį. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo nėra ginčijama, tačiau apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jų praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, ar bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantų praÅ¡ymo ir jų nurodytas termino praleidimo priežastis pagrįstai laikė nesvarbiomis.Apeliantai, praÅ¡ydami atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ jie praleido tik dėl atsakovės veiksmų, kurie leido apeliantams pagrįstai tikėtis, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta ir pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog apeliantai, net ir pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui, galėjo pagrįstai tikėtis pagrindę sutartį sudaryti vėliau. Apeliantų nurodytos aplinkybės, kad atsakovės sutuoktinis ketinamame įsigyti name gyveno ir po 2013 m. rugpjūčio 1 d., bet iÅ¡ jo iÅ¡sikraustė 2013 m. rugsėjo 2 d., kad atsakovė neinformavo apeliantų apie atsisakymÄ sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ir su apeliantais nebendravo, prieÅ¡ingai nei kad teigia apeliantai, jokiu bÅ«du nesudaro pagrindo spręsti galėjus susiformuoti apeliantų pagrįstam įsitikinimui apie atsakovės ketinimÄ pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti ir pasibaigus preliminariojoje sutartyje nustatytam sutarties sudarymo terminui.

Teisėjų kolegijos manymu, bÅ«tent nurodytos aplinkybės kaip tik leidžia spręsti, kad atsakovė, laiku nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, jos ir neketino sudaryti. CK 6.165 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei Å¡alys per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia. Apeliantai nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė po 2013 m. rugpjūčio 1 d. ėmėsi kokių nors konkrečių veiksmų pagrindinei sutarčiai sudaryti (bendravusi su apeliantais, pateikusi pagrindinės sutarties projektÄ , suderinusi laikÄ notarų biure sutarties tvirtinimui ir pan.), todėl apeliantų argumentai, kad atsakovės veiksmai jiems pagrįstai leido tikėtis dėl vėlesnio pagrindinės sutarties sudarymo, laikytini nepagrįstais.

Teisėjų kolegijos manymu, apeliantų nurodytos priežastys neatitinka ir faktinio apeliantų elgesio, kadangi, nors, apeliantų teigimu, jie siekė taikiai iÅ¡spręsti pagrindinės sutarties sudarymo klausimÄ ir dėl to ieÅ¡kojo atsakovės, tačiau apeliantų 2013 m. rugsėjo 27 d. sudaryta sutartis dėl baudos pagal preliminariÄ jÄ sutartį iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡kojimo leidžia manyti, kad dar iki Å¡ios sutarties sudarymo apeliantams jau tapo žinoma, kad atsakovė pagrindinės sutarties neketina sudaryti, o taip pat nesutinka mokėti ir sutartyje nustatytų netesybų.

Todėl bet kokie apeliantų argumentai, jog jie, siekdami taikiai iÅ¡spręsti pagrindinės sutarties sudarymo klausimÄ nesikreipiant į teismÄ dėl netesybų priteisimo praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , negali bÅ«ti laikomi reikÅ¡mingais. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių objektyvių, nuo apeliantų valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių apeliantai, žinodami, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nesudaryta, nebÅ«tų galėję laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių teisminės gynybos, todėl pagrįstai netenkino praÅ¡ymo dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo.

Ä®statyme nustatant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sÄ lygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Å is terminas ne tik skatina nukentėjusiÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos ar jai nebus nustatyta tam tikra prievolė.

Nagrinėjamu atveju apeliantai, žinodami apie savo teisės pažeidimÄ , tinkamai ir operatyviai į jį nereagavo, nesiėmė adekvačių priemonių jam paÅ¡alinti, o siekė ir toliau spręsti pagrindinės sutarties sudarymo klausimÄ . Sutiktina su apeliantų argumentais, jog jie ieÅ¡kinio senaties terminÄ yra praleidę nežymiai, tačiau vien Å¡i aplinkybė, teisėjų kolegijos manymu, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Be to, paminėtina, kad atsakovės atžvilgiu tam tikra apimtimi civilinė atsakomybė yra pritaikyta (apeliantams liko atsakovės sumokėtas 1 448,10 Eur (5 000 Lt) avansas), todėl nesutiktina su apeliantų argumentu, kad neatnaujinus ieÅ¡kinio senaties termino atsakovei bÅ«tų sudarytos sÄ lygos iÅ¡vengti atsakomybės dėl sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir atsižvelgdama pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantų nurodytas ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ pateisinančias priežastis, pagrįstai jų nelaikė svarbiomis, todėl pagrįstai netenkino apeliantų praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų iÅ¡samiai nepasisako.Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantams nepriteistinas jų už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis (CPK 96 str.).Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė prašė priteisti jai iÅ¡ apeliantų bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių Å¡ių iÅ¡laidų dydį ir jų pagrįstumÄ .

Atsižvelgiant į tai, atsakovės praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 str. 1 d.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        Žibutė Budžienė Raimondas Buzelis Leonas Jachimavičius