Legislator Case Law & Legislation
d4667a06-8a09-4585-b26e-1af4a7dde57e AI generated

d4667a06-8a09-4585-b26e-1af4a7dde57e · Panevėžio apygardos teismas

Case Number d4667a06-8a09-4585-b26e-1af4a7dde57e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-45-768/2015Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00213-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 21 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Donato Jatužio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Algirdo Gapučio,Sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Broniui Å iaudiniui,gynėjui advokatui Sigitui Lukauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž.

Legislator headnote

AI generated

d4667a06-8a09-4585-b26e-1af4a7dde57e · Panevėžio apygardos teismas: Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-45-768/2015Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00213-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 21 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Donato Jatužio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Algirdo Gapučio,Sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Broniui Å iaudiniui,gynėjui advokatui Sigitui Lukauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž.

Z. apeliacinį skundÄ dėl 2015 m. lapkričio 10 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo: Ž. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 11 mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo metu toliau bÅ«ti registruotam darbo biržoje arba pradėti dirbti ir bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Å iuo nuosprendžiu E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., taip pat V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepateikti.Taip pat nuosprendžiu solidariai iÅ¡ Ž.

Z. ir E. G. S. D. priteista 144,81 Eur turtinei žalai atlyginti. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : Ž. Z. nuteistas už tai, kad su V. P. 2012-05-26, apie 23 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslÄ pagrobti S. D. priklausančiÄ statinę su dyzeliniu kuru, esančiÄ jam priklausančiame Å«kiniame pastate, per durų tarpÄ Ä¯sibrovė į S. D. Å«kinį pastatÄ , atkabino durų kablį ir iÅ¡ Å«kinio pastato vidaus iÅ¡rideno 23,13 Eur vertės metalinę statinę, kurioje buvo 100 litrų dyzelinio kuro bendros 86,88 Eur vertės, Å¡iÄ statinę abu rideno link atokiau prie kelio palikto automobilio, turėdami tikslÄ statinę pakrauti ir iÅ¡vežti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi užklupti liudytojo D.

B. pabėgo, palikę statinę su dyzeliniu kuru, t.y. pasikėsino slapta pagrobti nukentėjusiajam S. D. priklausantį turtÄ , kurio bendra vertė 110,05 Eur. Ž. Z. ir V. P., tęsdami Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , 2012-05-28 naktį, apie 1 val., veikdami bendrininkų grupėje su E. G., turėdami vieningÄ tyčiÄ pagrobti S. D. priklausančias metalines statines su dyzeliniu kuru, esančias jam priklausančiame Å«kiniame pastate, (duomenys neskelbtini), E. G. pasilikus laukti automobilyje, Ž. Z. nuplėšus Å«kinio pastato durų spynÄ , pro duris įsibrovus į S. D.

Å«kinį pastatÄ ir iÅ¡ ten Ž. Z. ir V. P. iÅ¡ridenus dvi po 23,16 Eur vertės metalines statines su 280 litrų dyzelinio kuro bendros 243,28 Eur vertės, jas Ž. Z., V. P. ir E. G. sukrovus į automobilinę priekabÄ ir jas iÅ¡vežus, jas slapta pagrobė, taip S. D. padarydami 289,62 Eur turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu Ž. Z. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, susijusiÄ su jo nuteisimu pagal BK 178 str. 2 d., ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba suÅ¡velninti bausmę, skiriant įpareigojimus, nesusijusius su apribojimu bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.Skunde nurodo, kad teismas, jo atžvilgiu priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti teisminio nagrinėjimo metu, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.

Šiuo atveju teismas jo kaltę grindė vien nuteistųjų E. G. ir V. P. parodymais, kurie nėra nuoseklūs, todėl nesant kitų įrodymų, siejančių jo (Ž. Z.) asmenį su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu negalimas. E. G. 2012-06-06 apklausoje nurodė, kad Ž. Z. 2012-05-28 paėmė sesers automobilį Audi 90 ir atvyko pas jį (kur pas jį, vėlesnėse apklausose jis nurodė, kad 2012-05-28 gyveno su J. Z., kurios automobilis Audi 9 buvo naudojamas vagystės metu, buvo jų kieme) ir pakvietė vogti. 2013-03-27 apklausoje E. G. parodė, kad Ž.

Z. atėjo pas jį katu su V. P.. Jis (E. G.) vairavo automobilį. Pavogus kurÄ , Ž. Z. su V. P. iÅ¡vyko į Kriklinus pasiimti priekabos. Teisme E. G. aiÅ¡kino, kad 2012-05-28 gyveno pas Ž. Z. seserį J. Z. ir pas jį atėjęs Ž. Z. pasiÅ«lė vogti kurÄ . E. G. nepaneigė, kad su J. Z. turi keturis vaikus ir po vagystės su ja iÅ¡siskyrė. Liudytoja J. Z. nepatvirtino, kad 2012-05-28 jai priklausančiu automobiliu naudojosi jos brolis Ž. Z.. PrieÅ¡ingai, teigė, kad automobiliu galėjo naudotis tik E. G..

Priekabos ji nėra turėjusi, todėl apie tai nieko nežino. Byloje nėra duomenų apie priekabos skolinimÄ si – ar tikrai buvo skolintasi ir kokiu bÅ«du. E. G. tvirtinimas, kad santykiai su juo (Ž. Z.) buvo normalÅ«s, turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kadangi jie neatitinka tikrovės. E. G. yra iÅ¡geriantis asmuo ir dėl to kentėjo sesers biudžetas, kadangi jis neretai iÅ¡ namų neÅ¡davo parduoti daiktus, kad turėtų už kÄ nusipirkti alkoholio. Å ito nepakęsdamas, bardavo E. G., o seseriai liepdavo iÅ¡siskirti su juo, kÄ ji ir padarė.

Å ios aplinkybės ir paskatino E. G. kerÅ¡yti jam apkaltinant dalyvavimu vagystėje. V. P. ikiteisminio tyrimo metu aiÅ¡kino, kad 2012-05-28 pas jį atvyko Ž. Z. su E. G.. Automobilį visÄ laikÄ vairavo E. G.. SpynÄ nuplėšė Ž. Z. (nors ji jau praeitÄ naktį turėjo bÅ«ti nuplėšta). Teisme V. P. aiÅ¡kino, kad kitÄ naktį (reikia suprasti 2012-05-28) atvažiavo Ž. Z. ir pakvietė vėl į tÄ pačiÄ vietÄ vogti kuro. Tada pakvietė pas J. Z. gyvenantį jo pusbrolį E. G.. Kuris iÅ¡laužė duris, nepamena (nors pagal E. G. parodymus jis pasiliko prie maÅ¡inos, o V.

P. su Ž. Z. nuėjo vogti kuro). Be to, durys, pagal V. P. parodymus, buvo iÅ¡laužtos praeitÄ naktį. KurÄ pardavė Ž. Z., o kam pardavė, nepasakė. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme dėl Å¡ios aplinkybės nebuvo aiÅ¡kintasi, nors, apelianto manymu, ji yra ypatingai reikÅ¡minga, siekiant patvirtinti jo dalyvavimÄ vagystėje. V. P. taip pat neneigė, kad Ž. Z. gyveno su jo seserimi ir, kad jų santykiai jau yra nutrÅ«kę. Be to, E. G. yra V. P. pusbrolis. Apeliantas teigia, kad E. G. ir V. P. parodymai nėra nuoseklÅ«s. Tam tikrus netikslumus galima bÅ«tų vertinti kaip neesminius, tačiau kada kaltinamųjų parodymais yra grindžiama kito asmens, kuris visiÅ¡kai nepripažįsta dalyvavęs nusikalstamoje veikoje, kaltė, ir kai nėra kitų įrodymų, patvirtinančių Å¡io asmens kaltę, tie netikslumai įgyja svarbiÄ reikÅ¡mę priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Apylinkės teismo argumentai, kad kaltinamųjų parodymai gali bÅ«ti nepatikimi tik atsižvelgiant į jų suinteresuotumÄ perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui, nėra pakankami. Atsižvelgiant į E. G. ir V. P. tarpusavio santykius su juo (Ž. Z.), jų iÅ¡prusimo lygį, toks minėtų asmenų elgesys yra galimas iÅ¡ kerÅ¡to visiÅ¡kai negalvojant apie teisines pasekmes. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad E. G. ir V. P. atsisakė dalyvauti akistatoje su juo bei oficialiai patvirtinti dėl jo dalyvavimo vagystėje.

Mano, kad visa tai patvirtina, jog yra apkalbamas. Be to, mano, kad nuteistųjų parodymų patikimumÄ menkina ir tai, kad jie nėra saistomi atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Esant tokioms aplinkybėms, apelianto nuomone, jo atžvilgiu turėtų bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis. Taip pat pažymi, kad nors teismas paskyrė gana Å¡velniÄ laisvės apribojimo bausmę, tačiau neatsižvelgė į tai, kad skirtas įpareigojimas nustatytu laiku bÅ«ti namuose visiÅ¡kai atima galimybę siekti materialinės gerovės sau ir savo mažametei dukrai, nes jau trejus metus yra apribotas jo laisvas judėjimas, todėl per šį laikÄ neturėjo galimybės įsidarbinti – Pasvalyje nėra tiek darbo vietų, o iÅ¡vykti dirbti į užsienį negali dėl minėtų jam skirtų suvaržymų.

Todėl jei bÅ«tų paliktas apkaltinamasis nuosprendis, praÅ¡o pakeisti įpareigojimÄ bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. į kokį nors kitÄ , nesusijusį su tokiu suvaržymu. Taip pat atkreipia dėmesį, kad per visus tris su puse metų daugiau nenusikalto, nori sÄ Å¾iningai dirbti ir iÅ¡laikyti Å¡eimÄ . Teismo posėdžio metu apelianto gynėjas prašė skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamas teismo sprendimas patikrinamas tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, neperžengiant skundo ribų.BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Kaip teisingai skunde nurodo apeliantas, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ių reikalavimų teismas, pripažindamas Ž.

Z. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertinęs, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Ž. Z. kaltė yra įrodyta.Nors Ž. Z. nesutinka su jo pripažinimu kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymo ir teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi prieÅ¡taringais kitų dviejų nuteistųjų E. G. ir V. P. parodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad apelianto kaltė buvo įrodyta ne tik minėtų asmenų parodymais, bet kitais byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiojo S. D., liudytojo D.

B. parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, įtariamojo E. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, akistatos protokolais ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. IÅ¡ V. P. 2012-06-05 įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, jog 2012-05-26 vakare atvyko sesers draugas Ž. Z., kuris važinėja savo sesers automobiliu Audi 90, ir pasiÅ«lė važiuoti kÄ nors pavogti, kÄ vėliau bÅ«tų galima parduoti. Apie 23.00 val. nuvažiavo į Pasvalio r., Porijų k. Važiuojant pro kažkokiÄ sodybÄ Å½.

Z. pastebėjo stovintį traktorių ir toliau nuo kelio sustabdė automobilį. Nuėjo į tÄ sodybÄ . Ž. Z. žibintuvėliu paÅ¡vietė per langÄ Ä¯ Å«kinį pastatÄ ir ten pamatė dvi dideles po 200 l statines bei nusprendė, kad ten gali bÅ«ti dyzelinis kuras. Ž. Z., patraukęs duris, per susidariusį tarpÄ Ä¯lindo į vidų, iÅ¡ vidaus atkabino duris ir iÅ¡rideno vienÄ statinę laukan. Abiem kartu beridenant statinę link kelio, juos pastebėjo kažkoks vyriÅ¡kis ir paklausė, ar nereikia padėti.

Supratę, kad juos pastebėjo, iÅ¡sigandę pabėgo (1 t., 80-81 b.l.). 2014 m. rugpjūčio 4 ir 18 d. įvykusio teisiamojo posėdžio metu V. P. taip pat patvirtino, kad kuro vogti ėjo du kartus. Ä® Porijų kaimÄ važiavo J. Z. priklausančiu automobiliu Audi. PirmÄ kartÄ vogti ėjo tik abu su Ž. Z., kuris atidarė Å«kinio pastato duris ir iÅ¡rideno statines. Jis (V. P.) saugojo. Buvo nakties metas, tamsu. IÅ¡girdo einant žmogų ir kuro nebepaėmė (3 t., 6 b.l.). AnalogiÅ¡kas aplinkybes V.

P. nurodė ir 2015-08-25 įtariamojo apklausos metu bei pakartotinai apklausiamas teisme (3 t., 155-156 b.l.; 4 t., 72 b.l.). IÅ¡ 2012-06-06 įtariamojo E. G. apklausos protokolo (1 t., 46-47 b.l.) matyti, kad jis nurodė, jog Ž. Z. papasakojo, kad iÅ¡ vakaro kartu su jo (E. G.) pusbroliu V. P. važiavo į Porijų kaimÄ vogti dyzelio ir jiems iÅ¡ klėties beridenant statinę kažkas užklausė, ar nereikia padėti, tada jie iÅ¡sigandę pabėgo (1 t., 50-51 b.l.). Liudytojas D. B. 2015-08-14 liudytojo apklausos metu bei apklausiamas teisme parodė, kad 2012 metų pavasarį, tikslios datos nepamena, buvo nuvykęs į Porijų kaimÄ aplankyti tėvų.

Buvo nuėjęs pas draugÄ ir grįžo vėlai, buvo naktis ir tamsu. Grįždamas į namus pastebėjo, kad prie S. D. sklypo juda dviejų žmonių siluetai. Sustojęs už krÅ«mų stebėjo, kas ten taip vėlai vyksta. Matė, kad tie du žmonės prie Å«kinio pastato rideno didelį daiktÄ . Kai jie priartėjo, pamatė, kad tai statinė. BÅ«damas nuo jų 15-20 metrų atstumu, paklausė, ar nereikia padėti. Vienas vyras buvo aukÅ¡tesnis, abu buvo panaÅ¡aus kÅ«no sudėjimo. Paklausus, ar nereikia padėti, jie iÅ¡sigando, paliko statinę ir nubėgo į Porijų kaimo parko pusę.

Eidamas prie tėvų namų iÅ¡girdo greitai nuvažiuojančio automobilio garsÄ (3 t., 144-145 b.l.; 4 t., 75 b.l.). Nukentėjusysis S. D. teisme taip pat patvirtino, kad kaimynas, kuris ėjo netoli kelio, sakė, jog matė du žmones, vienas buvo aukÅ¡tesnis, kitas – žemesnis. Jie iÅ¡sigando kaimyno ir viskÄ paliko. IÅ¡ ryto radęs tas statines, pats parsinešė (3 t., 8 b.l.). Be to, liudytojo D. B. ir nukentėjusiojo S. D. parodymus dėl vagystėje dalyvavusių asmenų iÅ¡vaizdos patvirtina ir byloje esančios E. G. (1 t., 26 b.l.), V.

P. (1 t., 69 b.l.) ir Ž. Z. (1 t., 94 b.l.) fotonuotraukos, atspausdintos 2012-06-06, iÅ¡ kurių matyti, kad nuteistieji V. P. ir Ž. Z. yra panaÅ¡aus smulkesnio kÅ«no sudėjimo, o E. G. – stambesnis. Taigi nuteistųjų V. P., E. G., nukentėjusiojo S. D. bei liudytojo D. B. parodymai, kurie sutampa tarpusavyje, juos sugretinus su fotonuotraukomis, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 2012-06-26 vagystės epizode dalyvavo bÅ«tent Ž. Z. ir V. P., tačiau tÄ vakarÄ vagystės įvykdyti jiems nepavyko dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių – juos pastebėjo liudytojas D.

B. – ir todėl nuteistiesiems teko bėgti. IÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl Ž. Z. dalyvavimo ir 2012-05-28 vagystės epizode kartu su V. P. bei E. G.. Nuteistieji V. P. ir E. G. nuo pat pirmos apklausos tvirtino, kad vagystės iniciatoriumi buvo ir viskÄ suorganizavo bÅ«tent Ž. Z.. IÅ¡ 2012-06-06 įtariamojo E. G. apklausos protokolo matyti, kad jis nurodė, jog 2012 m. gegužės mėnesio pabaigoje Ž. Z. pakvietė kartu važiuoti bei papasakojo apie jų su V.

P. nesėkmingÄ bandymÄ iÅ¡ vakaro pavogti dyzelinį kurÄ Porijų kaime. Kur kviečia važiuoti Ž. Z. iÅ¡ pradžių nesakė, bet suprato, kad vogti to dyzelio, kurio nepavyko pavogti iÅ¡ vakaro. Abu nuvažiavo pas V. P. į namus ir Ž. Z. pakvietė jį važiuoti kartu, sakė, kad važiuos dar kartÄ vogti dyzelio. Nuvažiavus prie miÅ¡ko netoli Porijų kaimo, jis (E. G.) liko automobilyje, o Ž. Z. su V. P. kažkur nuėjo. Grįžę maždaug po valandos pasakė, kad pavogė dyzelio.

Tada nuvažiavo pas jį (E. G.), prisikabino priekabÄ , kuriÄ jis buvo pasiskolinęs iÅ¡ R. M., nes vežė smėlį, ir vėl grįžo į Porijų kaimÄ , kur prie kažkokių pastatų rado Ž. Z. ir V. P. pavogtas ir atridentas dvi statines (1 t., 46-47 b.l.). 2013-03-27 įtariamojo apklausos metu, t.y. nuo pirmosios apklausos praėjus beveik metams, E. G. savo ankstesnėje apklausoje duotus parodymus patvirtino (1 t., 50-51 b.l.) ir tÄ pačiÄ dienÄ atlikto įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietÄ , kur jis maÅ¡inoje laukė Ž.

Z. ir V. P., taip pat vietÄ , kur Ž. Z. ir V. P. padėjo pakrauti dvi dyzelinio kuro statines, kurias atrideno Ž. Z. su V. P. (1 t., 54-57b b.l.). Tokias pačias aplinkybes nuteistasis nurodė ir 2013 m. liepos 29 d. – rugpjūčio 6 d., 2014 m. rugpjūčio 4 ir 18 d., 2014 m. lapkričio 17 d. bei 2015 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu (2 t., 57 b.l.; 3 t., 7, 74 b.l.; 4 t., 73-74 b.l.). 2013-12-03 akistatos su Ž. Z. metu E. G. taip pat nurodė, kad su V. P. ir Ž. Z., Porijų kaime pavogė dvi statines dyzelinio kuro (2 t., 113-114 b.l.).

Nuteistasis V. P. viso proceso metu taip pat nuosekliai tvirtino, kad vagystę Porijų kaime vykdė kartu su Ž. Z. ir E. G.. 2012-06-05 įtariamojo apklausos metu jis nurodė, kad Ž. Z. po pirmos nepavykusios vagystės pakvietė vėl važiuoti į Porijų kaimÄ pavogti tÄ pačiÄ statinę su kuru iÅ¡ sodybos. Nuvažiavo iki Porijų kaimo. E. G. maÅ¡inÄ sustabdė prie kažkokio miÅ¡kelio. Jis (V. P.) kartu su Ž. Z. iÅ¡lipę nuėjo į tÄ pačiÄ sodybÄ , kur buvo praeitÄ naktį, o E. G. liko automobilyje.

Nuėjus į sodybÄ Å½. Z. atsineÅ¡tu metaliniu laužtuvu nuplėšė pakabinamÄ spynÄ ir įėjo į vidų, o jis liko lauke prie durų. Ž. Z. laukan iÅ¡rideno dvi statines, kuriose pagal kvapÄ buvo dyzelinis kuras. Abu tas statines nurideno iki fermų ir jas palikę nuėjo prie maÅ¡inos, kur laukė E. G.. Tada nuvažiavo į E. G. namus paimti priekabos ir vėl grįžo į Porijų kaimÄ prie fermų, kur abi statines pasikrovė į priekabÄ (1 t., 80-81 b.l.). Tas pačias aplinkybes nuteistasis patvirtino ir 2013 m. liepos 29 d.

– rugpjūčio 6 d., 2014 m. rugpjūčio 4 ir 18 d., 2014 m. lapkričio 17 d. bei 2015 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio metu (2 t., 57 b.l.; 3 t., 6-7, 74 b.l.; 4 t., 72-73 b.l.). 2013-09-04 akistatos su Ž. Z. metu V. P. taip pat patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nurodydamas, kad tikrai su Ž. Z. Porijų kaime vogė kurÄ (2 t., 92-93 b.l.). Taigi akivaizdu, kad nuteitųjų E. G. ir V. P. parodymai dėl įvykio aplinkybių iÅ¡ esmės sutampa ir yra nuoseklÅ«s. O vien ta aplinkybė, jog pirminių apklausų metu, praėjus tik kelioms dienoms po įvykdytos vagystės nuteistųjų V.

P. ir E. G. duoti parodymai iš dalies neatitinka vėlesnių, duotų praėjus daugiau nei metams nuo įvykio, šiuos parodymus įvertinus ir kitų byloje esančių įrodymų kontekste, savaime nereiškia, kad buvo duoti melagingi parodymai apkalbant Ž. Z.. Kaip jau minėta, šių nuteistųjų parodymai yra vertinami kitų įrodymų viseto kontekste bei lyginami su kitais byloje surinktais duomenimis. Nuteistųjų V. P. ir E. G. parodymai esminėmis detalėmis sutampa, tarpusavyje vieni kitiems neprieštarauja, papildo vieni kitus bei patvirtina Ž.

Z. kaltę, todėl jais pirmosios instancijos teismas rėmėsi teisėtai ir pagrįstai. Tuo tarpu tikėti Ž. Z. parodymais, kad jis vagystėje nedalyvavo, nėra jokio pagrindo, kadangi nuteistasis viso proceso metu nors ir teigė, kad yra nekaltas, tačiau atsisakė nurodyti, kur buvo vagystės metu. Esant visoms šioms aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesiremti nuteistųjų V. P. ir E. G. parodymais ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais, nuteistojo Ž.

Z. teiginiais, kad jis jokios nusikalstamos veikos neįvykdė.Teisėjų kolegija atmeta nuteistojo Ž. Z. skundo argumentÄ , kad jo atžvilgiu priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį nepagrįstai buvo remiamasi kitų nuteistųjų parodymais, nes minėti asmenys jį apkalba ir siekia pakenkti jam dėl susiklosčiusių prastų asmeninių santykių. Pažymėtina, kad apie Ž. Z. dalyvavimÄ vagystėje tiek E. G., tiek ir V. P. nurodė jau savo pirmųjų įtariamojo apklausų metu iÅ¡ karto po vagystės, kai E. G. vis dar gyveno su Ž.

Z. seserimi, kas rodo, jog E. G. tuo metu neturėjo jokio pagrindo apkalbėti Ž. Z.. Be to, Ž. Z. teisiamojo posėdžio metu negalėjo įvardyti ir svarios priežasties, kodėl jį turėtų apkalbėti V. P..Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog Ž. Z. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 str. 2 d. Å i iÅ¡vada, kuriÄ taip pat padarė ir pirmosios instancijos teismas, yra pagrįsta teismo posėdyje tinkamai iÅ¡tirtais ir nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡analizuotais įrodymais, kurių patikimumas nekelia abejonių.

Nuteistasis Ž. Z. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti jam skirtÄ Ä¯pareigojimÄ nustatytu laiku bÅ«ti namuose. Tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimÄ reglamentuojančias nuostatas ir skyrė tinkamus įpareigojimus. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas motyvavo laisvės apribojimo bausmės ir jos dydžio, taip pat įpareigojimų skyrimÄ , atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ ir pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad Ž.

Z. padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, kad nuteistojo vaidmuo tęstiniame nusikaltime buvo aktyviausias, nes jis buvo Å¡io nusikaltimo iniciatorius ir pagrindinis vykdytojas, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ bei atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.)), į nuteistojo asmenybę – iÅ¡laiko nepilnametį sÅ«nų, registruotas darbo biržoje, registruotas psichoneurologinėje įskaitoje, veikos padarymo metu buvo neteistas, baustas administracine tvarka, į ikiteisminio tyrimo bei bylos iÅ¡nagrinėjimo laikÄ ir, įvertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumÄ , vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas pagrįstai Ž.

Z. už BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymÄ paskyrė laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu toliau bÅ«ti registruotam darbo biržoje arba pradėti dirbti ir bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 str. 6 d. 1 p., 7 d.). Kaip minėta, nuteistasis praÅ¡o panaikinti jam skirtÄ Ä¯pareigojimÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, motyvuodamas tuo, kad skirtas įpareigojimas visiÅ¡kai atima galimybę siekti materialinės gerovės sau ir savo mažametei dukrai, nes jau trejus metus yra apribotas jo laisvas judėjimas, todėl per šį laikÄ neturėjo galimybės įsidarbinti – Pasvalyje nėra tiek darbo vietų, o iÅ¡vykti dirbti į užsienį negali.

Pažymėtina, kad viena iÅ¡ laisvės apribojimo bausmės sudedamųjų dalių yra be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 48 str. 3 d. 1 p.), taigi net ir panaikinus skirtÄ Ä¯pareigojimÄ , nuteistasis neturėtų teisės laisvai pakeisti savo buvimo ir gyvenamosios vietos. Be to, minėtas įpareigojimas yra pagrįstas atsižvelgiant ir į įvykdyto nusikaltimo aplinkybes – vagystė buvo įvykdyta nakties metu, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog tokiu paros metu Ž.

Z. turėtų bÅ«ti namuose. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Ž. Z. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 str. nurodytÄ bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl jÄ dar labiau Å¡velninti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgdama į visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija, n u t a r ė : atmesti nuteistojo Ž. Z. apeliacinį skundÄ . Kolegijos pirmininkas             Donatas Jatužis Teisėjai             Bronė Vidzėnienė              Algirdas Gaputis                          Â