2020-12-16 Nr. AB-23875-3-63-3-01572-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2067-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01572-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo ir trečiojo suinteresuotojo asmens valstybės įmonės „Regitra“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialui (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė „Regitra“) dėl protokolinių sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ Klaipėdos filialo Tauragės grupės 2018 m. birželio 30 d. praktikos egzamino ataskaitą Nr. 5040018, VĮ „Regitra“ Apeliacijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. liepos 26 d. posėdžio protokolą Nr. (1.32)-6-18/700 bei įpareigoti VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą įvertinti pareiškėjo praktikos egzaminą kaip išlaikytą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis 2018 m. birželio 30 d. VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo Tauragės grupėje laikė A kategorijos transporto priemonės vairavimo praktikos egzaminą, kuris buvo įvertintas kaip neišlaikytas. Nesutikdamas su tokiu įvertinimu, pateikė apeliaciją VĮ „Regitra“, tačiau 2018 m. liepos 26 d. ji buvo netenkinta. Praktikos egzamino ataskaitoje nurodyta, kad egzamino metu jis padarė vieną kritinę klaidą, t. y. važiavo 10–15 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu, kai eismo situacija to nereikalauja. Nagrinėdama jo skundą, Komisija nurodė, kad iš egzamino vaizdo įrašo matyti, kad jis du kartus važiavo daugiau kaip 15 km/h mažesniu greičiu, t. y. maždaug 40–60 km/h ir 50–70 km/h greičiu, nors didžiausias leistinas greitis buvo 90 km/h. Pažymėjo, kad Komisija protokole klaidingai nurodo, jog egzaminą jis laikė 2018 m. birželio 28 d., nes egzaminas vyko 2018 m. birželio 30 d.

2.2. Pripažįsta, kad praktikos egzamino metu galėjo važiuoti mažesniu, nei leistina, greičiu, tačiau tai darė atsižvelgdamas į savo patirtį vairuojant motociklą, kelio ir meteorologines sąlygas. Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad egzamino dieną pūtė pakankamai stiprus šoninis vėjas (gūsiai siekė 15–16 m/s). Kelio danga buvo su provėžomis, matomumą ribojo kelio vingis. Nuolatinio greičio palaikymą trukdė nedidelis važiavimo atstumas. Paskui jį važiavęs egzaminuotojas kurį laiką važiavo įsijungęs avarinius automobilio žibintus, per radijo ryšį nepaaiškindamas, kodėl taip elgiasi. Nežinodamas kokiam tikslui įjungti avariniai žibintai, pareiškėjas važiavo sulėtinęs greitį. Eismo situacija, ją vertinant ne vien transporto priemonių judėjimo prasme, bet ir kelio ir dangos ypatumais, meteorologinėmis sąlygomis, kitų esamų (ar galimų) eismo dalyvių bei jo subjektyvių požymių prasme, reikalavo važiuoti lėčiau. Egzaminuojamojo važiavimas lėtesniu, nei leistinas, greičiu nepatvirtina jo nepakankamų (nederamų) vairavimo įgūdžių (gebėjimo lygio).

3. Atsakovas VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Regitra“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas skunde nurodė, jog iš esmės pripažįsta, kad praktikos egzamino metu galėjo važiuoti mažesniu, nei leistina, greičiu, tuo patvirtindamas, jog nevykdė VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-223 patvirtinto Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo (toliau – ir Aprašas) 2.18 punkto (greičio pasirinkimas: greitėti tolygiai, važiuoti eismo situaciją atitinkančiu greičiu) reikalavimų bei šiuos savo veiksmus grįsdamas teiginiais, kuriuos visiškai paneigia vaizdo įrašas. Iš egzamino metu daryto vaizdo įrašo matyti, kad kelyje, kuriuo važiavo egzaminuojamasis, stovi tik po vieną kelio ženklą kiekviena važiavimo kryptimi, įspėjant apie mažo spindulio arba riboto matomumo kelio vingį (atitinkamai įspėjamieji ženklai Nr. 113 „Vingis į dešinę“ ir Nr. 114 „Vingis į kairę“), jame nėra kelio ženklų, įspėjančių apie provėžas ar nelygų kelią, kelkraščiuose auganti augmenija netrukdo eismui, kelio danga sausa. Pareiškėjo pateikta pažyma apie hidrometeorologines sąlygas egzamino metu nepatvirtina pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad stiprus šoninis vėjas trukdė važiuoti greičiau, nes pažymoje nurodyti tik preliminarūs duomenys. 15-16 m/s vėjo gūsiai buvo nurodyti visos šalies mastu, bet ne kelyje Tauragė – Jurbarkas, kuriuo važiavo pareiškėjas. 2018 m. birželio 30 d. ryte, t. y. nuo 7.00 val. iki 9.00 val., didžiausias vėjo greitis siekė nuo 6 iki 8 m/s. Niekuo nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad jis buvo suklaidintas, egzaminuotojui įjungus avarinius transporto priemonės žibintus. Iš egzaminuotojo pateikto paaiškinimo bei vaizdo įrašo nustatyta, kad egzamino metu transporto priemonės avariniai žibintai nebuvo įjungti, todėl ši aplinkybė negalėjo daryti įtakos per lėtam pareiškėjo važiavimui. Kadangi egzamino metu kelyje, kuriame didžiausias leistinas važiavimo greitis yra 90 km/h, pareiškėjas du kartus važiavo daugiau kaip 15 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu: maždaug 50–70 km/h greičiu (vaizdo įrašo laikas 8.22.50 – 8.24.13 val.) ir maždaug 40–60 km/h (vaizdo įrašo laikas 8.25.30 – 8.27.38 val.), akivaizdu, jog pareiškėjas neturi pakankamų gebėjimų vairuoti kategorijai priskirtą transporto priemonę.

3.2. Kadangi Aprašo 9.3 punktas įsakmiai reikalauja egzaminą vertinti kaip neišlaikytą, jeigu egzaminuojamasis padaro vieną kritinę klaidą, VĮ „Regitra“ specialisto egzamino rezultatas yra pagrįstas. Aprašas yra specialusis teisės aktas, kuris nustato praktikos egzamino metu taikomus transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijus ir metodus. Šių metodų nustatymas yra išimtinė VĮ „Regitra“ kompetencija. Tiek Komisija, tiek teismai neatlieka viešojo administravimo veiksmų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams, t. y. pakeisti administracinį sprendimą ir pripažinti, kad praktikos egzaminas yra išlaikytas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino visiškai ir panaikino VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo 2018 m. birželio 30 d. praktinio egzamino protokolą Nr. 5040018 ir VĮ „Regitra“ 2018 m. liepos 30 d. Apeliacijos komisijos posėdžio protokolą Nr. (1.32)-6-18/700 bei įpareigojo VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą pareiškėjo egzaminą įvertinti kaip išlaikytą.

5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo 2018 m. birželio 30 d. praktinio egzamino protokolo Nr. 5040018 ir VĮ „Regitra“ 2018 m. liepos 30 d. Apeliacijos komisijos posėdžio protokolo Nr. (1.32)-6-18/700 teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, jog 2018 m. birželio 30 d. pareiškėjas laikė A kategorijos praktikos egzaminą, kuris nebuvo išlaikytas (kritinė klaida) ir buvo surašytas 2018 m. birželio 30 d. praktinio egzamino protokolas Nr. 5040018, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas padarė nekritines klaidas: be reikalo davė kelią kitam eismo dalyviui, t. y. netinkamai taiko važiavimo pirmumo taisykles, važiavo per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. 10–15 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu, kai eismo sąlygos to nereikalauja. Be to, padarė kritinę klaidą: važiavo per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. daugiau kaip 15 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu, kai eismo situacija to nereikalauja. Padarytos galutinės išvados, kad valdymo įgūdžiai pakankami, užmiestyje važiavo per lėtai. VĮ „Regitra“ 2018 m. liepos 26 d. Komisijos posėdžio protokole Nr. (1.32)-6-18/700 konstatavo, kad pareiškėjas nevykdė Aprašo 2.18 punkto reikalavimo važiuoti eismo situaciją atitinkančiu greičiu ir nurodė, kad egzaminuojamojo veiksmų įvertinimas greičio pasirinkimo kritine klaida atitinka Aprašo 48.2 punkto nuostatą, nurodančią, kad ši kritinė klaida žymima, kai egzaminuojamasis važiuoja per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. daugiau kaip 15 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu, kai eismo situacija to nereikalauja.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 27, 35, 43 punktais, Aprašo nuostatomis.

8. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog ginčui aktualiame kelyje didžiausias leistinas važiavimo greitis motociklams yra 90 km/h. Vertinant pareiškėjo situaciją, byloje nekilo ginčo, jog jis nelaikytinas pradedančiuoju vairuotoju.

9. Teismas, vertindamas susietai Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 134 punkto ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 30 dalies ir 46 dalies nuostatas, darė išvadą, kad nors pareiškėjas tiksliai neatitinka nei mokinio, nei pradedančiojo vairuotojo sąvokos, tačiau KET 134 punkte numatytas apribojimas negali būti aiškinamas tokiu būdu, jog asmeniui, laikančiam vairavimo egzaminą, nebūtų taikomi šiame punkte įtvirtinti apribojimai (nepriklausomai nuo to, ar asmuo jau yra įgijęs teisę vairuoti kokios nors kategorijos (pavyzdžiui, B) transporto priemonę ar siekia ją įgyti pirmą kartą). Kitoks KET 134 punkto aiškinimas būtų nesuderinamas su SEAKĮ 4, 13 ir kt. straipsnių, KET nuostatomis.

10. Teismas pabrėžė, kad nors iš VĮ „Regitra“ 2018 m. liepos 26 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. (1.32)-6-18/700 turinio matyti, jog pareiškėjo apeliacijos nagrinėjimo metu iš esmės buvo įvertintos pareiškėjo nurodytos objektyvios aplinkybės, turėjusios įtakos jo pasirinktam važiavimo greičiui, Komisija netinkamai nustatė konkrečioje situacijoje pareiškėjui leidžiamą maksimalų greitį, netinkamai taikė KET 134 punktą, nes pareiškėjui netaikė 70 km/h važiavimo greičio apribojimo. Teismas VĮ „Regitra“ Komisijos posėdžio protokolo Nr. (1.32)-6-18/700 nelaikė atitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio keliamus objektyvumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl panaikino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

11. Teismas padarė išvadą, jog egzamino protokole nurodytas Aprašo 48.2 punkto pažeidimas nepagrįstai buvo įvertintas kaip KK (kritinė klaida), kas sudaro pagrindą panaikinti VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo 2018 m. birželio 30 d. praktinio egzamino protokolą Nr. 5040018 ir VĮ „Regitra“ 2018 m. liepos 30 d. Komisijos posėdžio protokolą Nr. (1.32)-6-18/700. Kadangi daugiau klaidų, dėl kurių egzaminas būtų traktuojamas kaip neišlaikytas, egzamino metu nebuvo padaryta, taip pat egzamino metu buvo nuvažiuotas visas numatytas atstumas, šias aplinkybes atsakovas pripažįsta, panaikinus ginčijamus protokolus, teismas atsakovą įpareigojo įvertinti egzaminą kaip išlaikytą (Aprašo 8 p.).

III. 12. Atsakovas VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Regitra“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1. Teismo sprendimas surašytas paviršutiniškai, paskubomis, šią aplinkybę patvirtina daugybė gramatinių klaidų bei neteisingų proceso dalyvių nurodymas. Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. balandžio 3 d., metu buvo aiškiai įvardinti šalių atstovai, t. y. tiek atsakovą, tiek trečiąjį suinteresuotą asmenį atstovauja VĮ „Regitra“ Administravimo departamento Teisės skyriaus atstovė S. V. bei VĮ „Regitra“ Veiklos departamento Egzaminavimo ir vairuotojo pažymėjimų išdavimo skyriaus vyriausiasis specialistas A. T. Šią aplinkybę patvirtinta tiek teismo posėdžio metu daromas garso įrašas, tiek pateikti įgaliojimai. Nepaisant to, sprendimo įžanginėje dalyje nurodoma, kad VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą atstovauja V. Ž., o ne A. T., o trečiąjį suinteresuotą atstovauja S. V.

12.2. Teismas konstatavo, kad Komisija netinkamai nustatė konkrečioje situacijoje pareiškėjui leidžiamą maksimalų greitį, netinkamai taikė KET 134 punktą. Remiantis pirmiau nurodyta aplinkybe, teismas sprendė, jog VĮ „Regitra“ Komisijos posėdžio protokolas negali būti laikytinas teisėtu ir pagrįstu, atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio keliamus objektyvumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl panaikino ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Nepaisant to, kad materialiosios teisės normas taiko viešojo administravimo subjektas, o teismas sprendžia tik klausimą, ar viešojo administravimo subjektas teisingai taikė materialiosios teisės normas, teismas prisiėmė tik atsakovui deleguotas funkcijas ir priėmė įstatymams ir suformuotai teismų praktikai prieštaraujantį sprendimą – įpareigojo atsakovą įvertinti egzaminą kaip išlaikytą. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika teisminė valdžia negali iš kitos valstybės valdžios institucijos perimti jai priskirtų funkcijų. Pagal Konstituciją, teismų veikla, susijusi su teisingumo vykdymu, nėra ir negali būti laikoma viešojo valdymo sritimi, kuri iš esmės yra priskirta vykdomosios valdžios institucijoms. Tiek Komisija, tiek teismai neatlieka viešojo administravimo veiksmų, t. y. negali atlikti veiksmų, kurie priskirti administravimo subjektams – pakeisti administracinį sprendimą ir pripažinti, kad praktikos egzaminas išlaikytas. Teismas visiškai neanalizavo teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų paaiškinimų dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą įvertinti pareiškėjo praktikos egzaminą išlaikytu.

12.3. Egzaminuojamųjų teorines žinias, praktinius transporto priemonių valdymo įgūdžius ir gebėjimus vertina tam įgalioti VĮ „Regitra“ darbuotojai. Tokiu būdu teismo sprendimas panaikinti VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo 2018 m. birželio 30 d. praktinio egzamino protokolą Nr. 5040018, bet tuo pačiu įpareigoti VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą pareiškėjo egzaminą įvertinti kaip išlaikytą, prieštarauja Tvarkos aprašo reikalavimams bei elementariai logikai. Panaikinus egzamino protokolą, preziumuojama, kad praktikos egzaminas vyko pažeidžiant Tvarkos aprašo reikalavimus, t. y. pareiškėjo praktiniai transporto priemonės valdymo įgūdžiai bei gebėjimai nebuvo deramai patikrinti ir įvertinti. Komisija, nagrinėdama asmenų, kurie nesutinka su egzamino rezultatais, apeliacijas, vertina egzaminuotojo priimto sprendimo (įvertintų klaidų) ir jo elgesio atitikimą nustatytiems reikalavimams, tačiau nevertina egzaminuojamojo praktinių transporto priemonių valdymo įgūdžių ir gebėjimų kaip to reikalauja Tvarkos aprašo ir Aprašo nuostatos. Aprašas yra specialusis teisės aktas, kuris nustato praktikos egzamino metu taikomus transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijus ir metodus. Šių metodų ir kriterijų nustatymas yra išimtinė VĮ „Regitra“ kompetencija. Todėl visiškai nesuprantamas teismo sprendimas vadovaujantis Aprašo 8 punktu įpareigoti atsakovą įvertinti egzaminą kaip išlaikytą. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose (LVAT 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-730-822/2018, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4294-535/2018).

13. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; atmetus apeliacinį skundą priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

13.1. Byloje esantys įrodymai: egzamino vaizdo įrašas, pareiškėją egzaminavusio asmens bei paties pareiškėjo paaiškinimai, taip pat ir tariamai padaryto pažeidimo vietos fotonuotraukos – laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje ir įvertintini pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles.

13.2. Pareiškėjas pripažino, kad praktikos egzamino metu galėjo važiuoti mažesniu, nei leistina, greičiu, tačiau tai sąlygojo jo nedidelė patirtis vairuojant jam svetimą motociklą, kelio ir meteorologinės sąlygos, nes kelio danga buvo provėžuota, matomumą ribojo kelio vingis, be to, egzamino dieną pūtė pakankamai stiprus šoninis vėjas. KET yra įtvirtintas saugaus greičio, greičio neviršijimo imperatyvas, tuo metu važiuoti pernelyg lėtai draudžiama, kai trukdoma normaliam transporto srautui. Vertinant egzamino rezultatus, turėjo būti vadovaujamasi Aprašo nuostatomis, tačiau egzaminuojamasis privalėjo besąlygiškai laikytis ir saugaus eismo reikalavimų, įtvirtintų KET.

13.3. Iš VĮ „Regitra“ 2018 m. liepos 26 d. Apeliacijos komisijos posėdžio protokolo Nr. (1.32)-6-18/700 turinio matyti, jog pareiškėjo nurodytos objektyvios aplinkybės, turėjusios įtakos jo pasirinktam važiavimo greičiui, iš esmės nebuvo įvertintos, be to, netinkamai nustatė konkrečioje situacijoje pareiškėjui leidžiamą maksimalų greitį, netinkamai taikė KET 134 punktą, nes jam netaikė 70 km/h važiavimo greičio apribojimo. Teismas pagrįstai nustatė, kad Komisija netinkamai nustatė konkrečioje situacijoje pareiškėjui leidžiamą maksimalų greitį, netinkamai taikė KET 134 punktą bei nevertino dėl jo nurodytų faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, egzamino protokole nurodytas Aprašo 48.2 punkto pažeidimas nepagrįstai buvo įvertintas kaip kritinė klaida, todėl praktikos egzamino protokolas ir Apeliacinės komisijos posėdžio protokolas panaikinti pagrįstai.

13.4. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose. Apelianto paminėtoje LVAT 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-730-822/2018 būtent ir buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Komisija netinkamai nustatė konkrečioje situacijoje pareiškėjai leidžiamą maksimalų greitį, netinkamai taikė KET 134 punktą bei visiškai nevertino ir nepasisakė dėl jos nurodytų faktinių aplinkybių.

13.5. Teismas pagrįstai įpareigojo VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą įvertinti pareiškėjo egzaminą kaip išlaikytą ir tai atitinka teismų praktiką. Pareiškėjas sutinka su teismo sprendimo motyvais, nes teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo 2018 m. birželio 30 d. praktikos egzamino ataskaitos Nr. 5040018 (toliau – ir Praktinio egzamino protokolas) ir VĮ „Regitra“ Apeliacijos komisijos 2018 m. liepos 26 d. posėdžio protokolo Nr. (1.32)-6-18/700 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą įvertinti pareiškėjo praktikos egzaminą kaip išlaikytą.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad Praktinio egzamino protokole nurodytas Aprašo 48.2 punkto pažeidimas nepagrįstai buvo įvertintas kaip KK (kritinė klaida), kas sudaro pagrindą panaikinti VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo Praktinio egzamino protokolą ir VĮ „Regitra“ Komisijos 2018 m. liepos 26 d. posėdžio protokolą Nr. (1.32)-6-18/700, kaip neatitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Teismas pabrėžė, kad Komisija netinkamai taikė KET 134 punktą, nes pareiškėjui netaikė 70 km/h važiavimo greičio apribojimo.

16. Atsakovas VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Regitra“ apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad egzaminuojamųjų teorines žinias, praktinius transporto priemonių valdymo įgūdžius ir gebėjimus vertina tam įgalioti VĮ „Regitra“ darbuotojai. Tokiu būdu teismo sprendimas panaikinti VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo Praktinio egzamino protokolą, bet tuo pačiu įpareigoti VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą pareiškėjo egzaminą įvertinti kaip išlaikytą, prieštarauja Tvarkos aprašo reikalavimams. Aprašas yra specialusis teisės aktas, kuris nustato praktikos egzamino metu taikomus transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijus ir metodus. Šių metodų ir kriterijų nustatymas yra išimtinė VĮ „Regitra“ kompetencija. VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialas ir VĮ „Regitra“ taip pat pabrėžia, kad teismo sprendimas surašytas paviršutiniškai, šią aplinkybę patvirtina daug gramatinių klaidų bei neteisingas proceso dalyvių nurodymas.

17. Byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 30 d. pareiškėjas laikė A kategorijos praktikos egzaminą, kuris nebuvo išlaikytas (kritinė klaida) ir buvo surašytas Praktinio egzamino protokolas, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas padarė nekritines klaidas: be reikalo davė kelią kitam eismo dalyviui, t. y. netinkamai taiko važiavimo pirmumo taisykles, važiavo per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. 10–15 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu, kai eismo sąlygos to nereikalauja (2 k.). Be to, padarė kritinę klaidą: važiavo per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. daugiau kaip 15 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu, kai eismo situacija to nereikalauja. Padaryta galutinė išvada, kad valdymo įgūdžiai pakankami, užmiestyje važiavo per lėtai. VĮ „Regitra“ Apeliacijos komisija 2018 m. liepos 26 d. posėdžio protokole Nr. (1.32)-6-18/700 nustatė, kad pareiškėjas kelyje, kuriame didžiausias leistinas važiavimo greitis yra 90 km/h, du kartus važiavo daugiau kaip 15 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu: maždaug 50–70 km/h greičiu ir 40–60 km/h greičiu, o jį lenkė iš paskos važiavęs automobilis. Komisija pabrėžė, kad pareiškėjo apeliacijoje nurodyti teiginiai, jog jis pasirinko saugų 70 km/h važiavimo greitį dėl kelyje esančių nelygumų, vingių, pakraščiuose augančios augmenijos, ankstyvo ryto ir turimos nedidelės motociklo vairavimo patirties, yra nepagrįsti. Komisija konstatavo, kad egzaminuojamasis nevykdė Aprašo 2.18 punkto reikalavimo važiuoti eismo situaciją atitinkančiu greičiu, minėta klaida buvo pagrįstai įvertinta kaip kritinė (Aprašo 48.2 p.) ir šis vertinimas atitinka Aprašo 9.3 punkto nuostatą, kad egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro vieną kritinę klaidą.

18. Pagal KET (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) 134 punktą, pradedantiesiems vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama važiuoti automagistralėse ir greitkeliuose ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga ir kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu. Tarp šalių nėra ginčo, kad ginčui aktualiame kelyje didžiausias leistinas važiavimo greitis yra 90 km/h.

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs KET 134 punkto ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintas mokinio ir pradedančiojo vairuotojo sąvokas, padarė išvadą, kad nors pareiškėjas tiksliai neatitinka nei mokinio, nei pradedančiojo vairuotojo sąvokos, tačiau KET 134 punkte numatytas apribojimas negali būti aiškinamas tokiu būdu, jog asmeniui, laikančiam vairavimo egzaminą, nebūtų taikomi šiame punkte įtvirtinti apribojimai (nepriklausomai nuo to, ar asmuo jau yra įgijęs teisę vairuoti kokios nors kategorijos (pavyzdžiui, B) transporto priemonę ar siekia ją įgyti pirmą kartą).

20. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad KET 134 punkte nustatyti greičio apribojimai yra taikomi ir asmenims, kurie mokosi vairuoti, ir asmenims, kurie yra pradedantieji vairuotojai, ir asmenims, kurie laiko vairavimo egzaminą. Kitoks KET 134 punkto aiškinimas būtų nesuderinamas su SEAKĮ 4, 13 ir kt. straipsnių, KET nuostatomis (LVAT 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-730-822/2018).

21. Taip pat pažymėtina, kad Aprašo 48.2 punkto formuluotė ir atsakovo pateiktas jo aiškinimas bei taikymas neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų bei nedera su aukštesnės teisinės galios reguliavimu. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo IV skyriuje, reglamentuojančiame Praktikos egzamino tvarką, nustatyta, jog praktikos egzamino metu tikrinama, kaip egzaminuojamasis sugeba pasiruošti ir saugiai vairuoti pasirinktos kategorijos transporto priemonę, siekiant išsamiai ir objektyviai įvertinti egzaminuojamojo TP valdymo įgūdžius bei gebėjimus (27 p.). Jame nustatytos bendrosios egzaminuojamojo pareigos praktikos egzamino metu, tarp jų pareiga imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui praktikos egzamino metu užtikrinti (35.3 p.), pareiga laikytis SEAKĮ, Kelių eismo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pagal konkrečias eismo situacijas (35.5 p., 35.8 p.). Todėl kritine klaida, lemiančia vairavimo egzamino neišlaikymą, važiuojant per lėtai galėtų būti pripažįstamas tik Kelių eismo taisyklių 135.3 punkte fiksuoto draudimo važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą nesilaikymas. Nagrinėjamu atveju toks pažeidimas nenustatytas.

22. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo 2018 m. birželio 30 d. Praktinio egzamino protokolą, VĮ „Regitra“ Apeliacijos komisijos 2018 m. liepos 26 d. posėdžio protokolą Nr. (1.32)-6-18/700 (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.) bei įpareigojo VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą pareiškėjo egzaminą įvertinti kaip išlaikytą. Toks teismo sprendimas, atsižvelgus į konkrečias bylos faktines aplinkybes atitinka ABTĮ 88 straipsnio 2 punkte numatytą teisių gynybos būdą.

23. Vertinant VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo ir VĮ „Regitra“ apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo įžanginėje dalyje neteisingai nurodyti proceso dalyviai, pažymėtina, kad 2019 m. balandžio 3 d. teismo informacinėje pažymoje teisingai nurodyti pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavę proceso dalyviai, be to, šią aplinkybę patvirtinta teismo posėdžio garso įrašas. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatyta, kad buvo išnagrinėtos visos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, taip pat buvo nustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo pareikštais skundo reikalavimais, įvertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas), sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Teismo sprendimo įžanginėje dalyje nurodyta kito proceso dalyvio pavardė yra akivaizdus rašymo apsirikimas, kuris nekeičia sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Teismo sprendime padarytos kitos gramatinės klaidos taip pat nedaro pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtu. Byloje nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, dėl kurių turėtų būti panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

25. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Išlaidas grindžia 2018 m. rugpjūčio 16 d. atstovavimo sutartimi, 2019 m. birželio 4 d. pinigų priėmimo kvitu, jog už atstovavimą, dokumento surašymą advokatui Tomui Leščinskui sumokėjo 450 Eur.

26. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

27. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1,3. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, kuris 2018 m. IV ketvirtį (už atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėta 2019 m. birželio mėn.) sudarė 970,3 Eur, darytina išvada kad pareiškėjo prašoma priteisti 450 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio – 1 261,39 Eur (970,3 Eur x 1,3).

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjo atstovo rengto procesinio dokumento turinį, pateiktus įrodymus dėl byloje patirtų išlaidų, taip pat atsižvelgiant į Rekomendacijose įtvirtintus principus, darytina išvada, kad pareiškėjo naudai iš atsakovo VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo ir trečiojo suinteresuotojo asmens VĮ „Regitra“ priteisiama 450 Eur, t. y. iš kiekvieno po 225 Eur, bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

29. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 1 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 41 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo ir trečiojo suinteresuotojo asmens valstybės įmonės „Regitra“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjui A. B. iš atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ Klaipėdos filialo priteisti 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjui A. B. iš trečiojo suinteresuotojo asmens valstybės įmonės „Regitra“ priteisti 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjo A. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perduoti nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė