2017-12-20 Nr. DBT-238-2-33-3-00374-2017-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-125/2017

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00374-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Plungės rajono apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą byloje pagal ieškovės S. A. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo savininko teisių gynimo, prievarta paimtos miško dalies vertės atlyginimo,

n u s t a t ė:

Ieškovė S. A. patikslintu ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 2645 Eur žalos atlyginimą už nusavintą miško žemės sklypą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad 1995 m. gegužės 30 d. atlikus preliminarius matavimus buvo suformuotas ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir buvo nustatyta, kad ieškovei priklauso 3,06 ha. ploto miško žemės sklypas. Ieškovė nurodo, kad dėl 2010 m. rugsėjo 7 d. įvykdyto priverstinio riboženklių perkėlimo ir 2011 m. rugsėjo 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus priimto įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų ribų ir kadastro duomenų patikslinimo“ (toliau – Įsakymas), kuriuo buvo patikslinti gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, sumažėjo jai priklausančio miško žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas. Ieškovė žalos atsiradimą dėl jai priklausančio miško žemės sklypo ploto sumažėjimo sieja su netinkamais atsakovės darbuotojų veiksmais, priimant Įsakymą, kuriuo buvo patikslinti gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys ir lėmė ieškovės miško žemės sklypo dalies perleidimą kitam asmeniui be ieškovės sutikimo.

Plungės rajono apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti nagrinėjamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Plungės rajono apylinkės teismas nurodo, kad ieškovė reiškia civilinio teisinio pobūdžio reikalavimą atsakovei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau atsiradusią žalą kildina iš netinkamų atsakovės darbuotojų veiksmų. Todėl, Plungės rajono apylinkės teismo vertinimu, ieškovė reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindžia atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas 6.271 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, Plungės rajono apylinkės teismui kilo abejonių, ar šioje byloje ieškovės pareikšti reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos ar administraciniame teisme, todėl kreipėsi į Specialiąją Teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsniu, bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę yra civilinio teisinio pobūdžio ir yra nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo nagrinėja administracinis teismas. Ši procesinė teisės norma, priskirianti tokių ginčų nagrinėjimą administraciniams teismams, yra tiesiogiai susijusi su minėtiems ginčams spręsti taikytina materialiosios teisės norma, t. y. Civilinio kodekso 6.271 straipsniu.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė žalos atlyginimą sieja su Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtais veiksmais, todėl šis reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reguliavimo sritį. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad keliamas ginčas priskirtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatytai administracinių teismų kompetencijai.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Persiųsti bylą pagal S. A. patikslintą ieškinį, atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo savininko teisių gynimo, prievarta paimto miško dalies vertės atlyginimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Januškienė

L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys