T-2-2011 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Procesinio sprendimo kategorija 94

Procesinio sprendimo kategorija 94.5 (S)

Dėl ginčo dėl Valstybinės ligonių kasos padarytų nuostolių atlyginimo, rūšinio teismingumo

N U T A R T I S

2011 m. sausio 3 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo UAB „Baltic Orthoservice“ ieškinį atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl nuostolių atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas priteisti iš Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 90 928,25 Lt nuostolių ir 20 801,57 Lt palūkanų, atsiradusių dėl atsakovo netinkamo sutarčių dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis vykdymo.

Ieškovas nurodė, kad 2009 m. sausio 5 d. UAB „Orthoservice Vilnius“ buvo reorganizuota prijungiant šią įmonę prie ieškovo; atsakovas neteisėtai anuliavo ortopedijos techninių priemonių užsakymus, nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2009 m. kovo 27 d. per klaidą suvestus į informacinę sistemą UAB „Orthoservice Vilnius“ vardu, nes visi užsakymai buvo įvykdyti, priemones gavę asmenys turėjo teisę gauti kompensaciją už šių priemonių įsigijimą. Už nurodytu laiku pagamintas ortopedijos technines priemones atsakovas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų turėjo sumokėti ieškovui 90 928,25 Lt, tačiau to nepadarė. Be to, atsakovas nepagrįstai delsė sumokėti ieškovui 1 297 219,66 Lt už 2007-2008 m. pagamintas ortopedijos technines priemones.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 28 d. nutartimi bylą nutraukė, motyvuodamas tuo, kad šalių santykiai yra kilę iš viešojo administravimo srities, o tai lemia, kad byla nėra teisminga bendrosios kompetencijos teismams, nurodė, jog ieškovas turi teisę su reikalavimu kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo atskirąjį skundą, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydama išspręsti, ar byla priskirtina nagrinėti bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktą parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 21 d. įsakymu V-234 patvirtintos Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos 8 punkte nustatyta, kad ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos kompensuojamos per ortopedijos įmones, sudariusias sutartis su Valstybine ligonių kasa. Atsižvelgdama į šias nuostatas, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje šalių santykiai kyla iš viešosios teisės normų, Valstybinei ligonių kasai vykdant jai Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkto ir 31 straipsnio deleguotas viešojo administravimo funkcijas sveikatos apsaugos srityje, tačiau tarp Valstybinės ligonių kasos ir ortopedijos įmonės yra sudaroma sutartis, kuri savo esme yra kelių asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio l dalis), todėl Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nors ir būdama viešojo administravimo subjektu, savo funkcijoms įgyvendinti sudarydama sutartis, tampa civilinių teisinių santykių dalyviu ir turi vadovautis Civilinio kodekso nuostatomis (Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Padariusi išvadą, kad tarp šalių susiklostė mišrūs teisiniai santykiai, teisėjų kolegija nutarė, jog nagrinėjamu atveju, laikantis proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principo, siekiant bent šioje bylos nagrinėjimo stadijoje išsklaidyti abejones dėl bylos priskirtinumo ir taip užkirsti galimus ginčus šiuo klausimu ateityje, tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 4, 30 ir 31 straipsnius, valstybinė ligonių kasa yra privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija. Valstybinė ligonių kasa vykdo specialaus valstybinio finansinio fondo – privalomojo sveikatos draudimo fondo – biudžetą, inter alia, Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis užtikrina prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimo išlaidų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis per teritorines ligonių kasas. Pagal savo pobūdį Valstybinės ligonių kasos vykdoma veikla atitinka viešojo administravimo apibrėžimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio l dalis, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio l dalis). Nagrinėjamu atveju ginčas kyla būtent iš santykių, atsiradusių Valstybinei ligonių kasai vykdant šią viešojo administravimo veiklą. Tai, kad dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų skyrimo sveikatos priežiūros įstaigoms yra sudaroma sutartis, nekeičia aptariamų santykių pobūdžio – sutartis šiuo atveju yra priemonė pagal įstatymo nustatytą paskirtį paskirstyti privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas. Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuoroda į CK neturi reikšmės, nustatant tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį, nes CK normos gali būti papildomai taikomos ir viešosios teisės reguliuojamiems santykiams (CK 1.1 straipsnio 2 dalis), tačiau dėl to šie santykiai netampa privatiniais teisiniais santykiais, atsakovas šiuose santykiuose neįgyvendina valstybės, kaip civilinės teisės subjekto, turtinių teisių bei pareigų, nevykdo ūkinės-komercinės veiklos.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal ieškovo UAB „Baltic Orthoservice“ ieškinį atsakovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl nuostolių atlyginimo grąžinti Lietuvos apeliaciniam teismui atskirajam skundui nagrinėti.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Stripeikienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Romanas Klišauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys