d4604fc0-2998-48a4-81ef-7584f4d08b2a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                        Administracinė byla Nr. I-1668-121/2012Bylos proceso Nr.3-61-3-02778-2011-1                                                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 16.6, 74 (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius,                                                                                                          2012 m. balandžio 30 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė ŽalnieriÅ«nienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo J. K. atstovui L. J., atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kariuomenės atstovui Andriui Ūsui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos atstovui Sergejui Montvilai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. K. skundÄ atsakovei Lietuvos kariuomenės Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Geležinis vilkas“ dėl įsakymo ir sprendimų panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti:

1) Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas" (toliau - MPB GV) vado plk. V. T. 2011-06-01 įsakymÄ Nr. P-139 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo eil. J. K.“ (toliau - Ä®sakymas);

2) Lietuvos kariuomenės (toliau - Kariuomenė) laikinojo Sausumos pajėgų (toliau - SP) Å¡tabo virÅ¡ininko plk. ltn. R. V. 2011-08-01 sprendimÄ Nr. S-554 „Dėl informacijos pateikimo";

3) Kariuomenės vado 2011-10-06 sprendimÄ Nr. KV8-324 „Dėl 2011 m. rugpjūčio 31 d. skundo";

4) Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos (toliau - Ministerija) kanclerio L. B. 2011-11-22 sprendimÄ Nr. 12-01-1730 „Dėl skundo, JÅ«sų vardu pateikto kraÅ¡to apsaugos ministrui". PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.PaaiÅ¡kina, kad 2011-04-15, apie 21.40 val., Jonavoje, ne tarnybos metu, neuniformuotas, bÅ«damas neblaivus, vairuojant nuosavÄ automobilį, jis buvo sustabdytas kelių policijos pareigÅ«nų. Buvo nustatytas 1,27 promilės girtumas. Su policijos pareigÅ«nais pareiÅ¡kėjas bendravo mandagiai, tarnybiniu pažymėjimu ar tarnybine padėtimi nebandė naudotis, informacija apie įvykį į masinės informacijos priemones nepateko.

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ karto apie incidentÄ pranešė tiesioginiam vadui. Už vairavimÄ neblaiviam Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-05-02 nutarimu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 str. 1 dalį paskyrė jam administracinę nuobaudÄ - 1000 Lt piniginę baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.Dėl kario vardo pažeminimo arba kraÅ¡to apsaugos sistemos (toliau - KAS) institucijų diskreditavimo buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu pareiÅ¡kėjas pateikė paaiÅ¡kinimÄ ir nurodė visas įvykio aplinkybes.

Tarnybinį patikrinimÄ atlikęs karininkas ltn. S. I. neįžvelgė pareiÅ¡kėjo veikoje kario vardo pažeminimo ar KAS institucijų diskreditavimo fakto ir buvo nusprendęs siÅ«lyti vadui, skyrusiam atlikti tarnybinį patikrinimÄ , nutraukti tarnybinį patikrinimÄ (Kariuomenės drausmės statuto (toliau - Statutas) 26 str. 7 d. 4 p. ir 27 str. 2 d. 3 p.), bet MPB GV teisininkas E. A., pažeisdamas Statuto reikalavimus, pradėjo kiÅ¡tis į tarnybinio patikrinimo eigÄ ir nurodinėti tarnybinį patikrinimÄ atlikusiam karininkui, kokios turi bÅ«ti iÅ¡vados.

Tai patvirtina tarnybinį patikrinimÄ atlikusio karininko ltn. S. I. susiraÅ¡inėjimo elektroniniu paÅ¡tu su VÅ Ä® „Karių teisių gynimo centras" generaliniu direktoriumi L. J. ir kpt. E. A. ataskaita.Kariuomenės vado 2011-10-06 sprendime Nr. KV8-324 nurodyta, kad kpt. E. A. nesikiÅ¡o į tarnybinio patikrinimo eigÄ , o vykdė savo pareigas pagal ministro įsakymÄ . PareiÅ¡kėjo manymu, bÅ«tina vadovautis Statutu, kuris yra įstatymas, o ne ministro įsakymu. Statute nėra numatyta, kad tarnybinį patikrinimÄ atlikęs karininkas iÅ¡vadÄ privalo derinti su teisininku, tad poįstatyminiu aktu negalima pakeisti įstatymo reikalavimų ar sukurti naujas teisines normas.

Todėl pareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , kad nei vienas teisininkas neturi teisės ir negali kiÅ¡tis į tarnybinį patikrinimÄ atliekančio karininko veiksmus, o tarnybinio patikrinimo rezultatus vertina tik vadas, skyręs tarnybinį patikrinimÄ (Statuto 27 str.). Kadangi E. A. kiÅ¡osi į tarnybinį patikrinimÄ atliekančio karininko veiksmus, darė jam spaudimÄ dėl to, kokia iÅ¡vada turi bÅ«ti suraÅ¡yta, ribojo jo veiksmus ir laisvÄ apsisprendimÄ , todėl IÅ¡vada negali bÅ«ti pripažinta teisėta, objektyvia ir teisinga.

PareiÅ¡kėjo manymu, Kariuomenės vadas nėra tinkamai informuotas apie tarnybinio patikrinimo eigÄ , o tai sÄ lygojo neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimÄ . PaaiÅ¡kina, kad teisę kontroliuoti tarnybinį patikrinimÄ turėjo tik vadas, skyręs tarnybinį patikrinimÄ ir Ministerijos generalinis inspektorius (Statuto 29 str. 1 ir 2 d.). Be to, pareiÅ¡kėjas yra nubaustas du kartus už tÄ patį, nors tai draudžia daryti Konstitucijos 31 str. 5 dalis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK) 7-jo protokolo 4 straipsnis.

Nors antrÄ kartÄ jis nubaustas ne už transporto priemonės vairavimÄ neblaiviam, o už kario vardo pažeminimÄ arba KAS institucijų diskreditavimÄ , bet tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kario vardo pažeminimas arba KAS institucijų diskreditavimas negali bÅ«ti pripažįstamas vien tik už tai, kad bÅ«damas neuniformuotas, ne tarnybos metu, bÅ«damas neblaivus pareiÅ¡kėjas vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. PareiÅ¡kėjo manymu, jo veiksmuose negalima įžvelgti kario vardo pažeminimo arba KAS institucijų diskreditavimo, tam jis turėtų bÅ«ti atlikęs atitinkamus veiksmus tokius kaip triukÅ¡mavimas, Å¡Å«kavimai, keikimasis, nepaklusimas policijos pareigÅ«nams, grasinimai atleisti juos iÅ¡ darbo, mojavimas savo tarnybiniu pažymėjimu ir t.t.

Bet, pareiÅ¡kėjo teigimu, nieko panaÅ¡aus nebuvo, jo elgesys buvo korektiÅ¡kas ir mandagus ir jei jis pats nebÅ«tų pranešęs savo tiesioginiam vadui apie tai, kad buvo sulaikytas neblaivus, ko gero, niekas nebÅ«tų sužinojęs apie šį įvykį. PareiÅ¡kėjo manymu, nėra jokio skirtumo, kad administracine bauda jis buvo nubaustas teismo, o drausmine nuobauda - vado. Tas pats veiksmas - vairavimas transporto priemonės esant neblaiviam – Statute yra pervadintas į kario vardo pažeminimÄ . Lietuva jau yra pralaimėjusi panaÅ¡iÄ bylÄ Europos žmogaus teisių teisme (toliau - EŽTT), kai karys buvo du kartus nubaustas už tÄ patį nusižengimÄ , t.y. už eismo įvykio sukėlimÄ , neturint teisės vairuoti transporto priemonės. Už tai jam policijos pareigÅ«nai pagal ATPK skyrė administracinę nuobaudÄ , o KASP vadas kariui skyrė dar ir 10 parų areÅ¡tÄ .

PareiÅ¡kėjo manymu, jo situacija yra panaÅ¡i. PareiÅ¡kėjo teigimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas objektyviai, bet iÅ¡vada skirti jam drausminę nuobaudÄ buvo suformuota E. A. atliekant neteisėtus veiksmus tarnybinį patikrinimÄ atliekančio karininko atžvilgiu, ko pasėkoje buvo priimtas sprendimas nubausti pareiÅ¡kėjÄ vadovaujantis ne faktais ir įrodymais, o nuostata, kad jis turi bÅ«ti nubaustas. PareiÅ¡kėjo manymu, drausmės pažeidimo jis nepadarė, kario vardo nepažemino, KAS institucijų nediskreditavo, tad drausminė nuobauda skirta neteisėtai ir nepagrįstai.Pagal Statuto 61 straipsnį turėjo bÅ«ti priimtas raÅ¡tiÅ¡kas vado įsakymas dėl tarnybinio patikrinimo (Statuto 20 str. l d.), pareiÅ¡kėjas turėjo bÅ«ti supažindintas su Å¡iuo įsakymu ir turėjo teisę pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimÄ , nuÅ¡alinimo (Statuto 22 str. 1 d. 2 p.); karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimÄ , privalėjo iÅ¡aiÅ¡kinti jam jo teises ir pareigas (Statuto 21 str. 2 d. 2 p.).

Tad pareiÅ¡kėjas negalėjo pasinaudoti savo teisėmis, numatytomis Statuto 22 straipsnyje. Tarnybinį patikrinimÄ atlikęs karininkas privalo supažindinti karį su tarnybinio patikrinimo medžiaga, to nepadarius, yra pažeidžiamos kario teisės, nustatytos Statuto 22 str. 1 d. 3 punkte. Kariuomenės vadas 2011-10-06 sprendime Nr. KV8-324 nurodė, kad karys turi teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, bet karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimÄ , neturi pareigos supažindinti karį su tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada.

Tokiu atveju kario teisė susipažinti su tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada yra nieko neverta. 2011-08-01 sprendime Nr. S-554 nurodytÄ pasiÅ«lymÄ susipažinti su tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada ir medžiaga Kariuomenės SP vadovybės Å¡tabe pareiÅ¡kėjas vertina kaip pasityčiojimÄ , biurokratizmÄ , nepagarbÄ kariui, nes vadai puikiai žino, kad kariai neturi laisvo laiko važinėti į Vilnių susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga. Todėl, pareiÅ¡kėjo teigimu, nesupažindinus jo su tarnybinio patikrinimo medžiaga, neįteikiant medžiagos kopijos, buvo pažeista ne tik jo teisė žinoti skundo atmetimo motyvus, bet ir nevykdoma Seimo kontrolieriaus 2009-03-09 sprendimo Nr. 4D-2008/1-1584 dalis, įpareigojanti pateikti kariui tarnybinio patikrinimo medžiagos kopijÄ .

Kariuomenės vadas dėl Å¡io argumento 2011-10-06 sprendime Nr. KV8-324 nieko nepasakė, tad Å¡is sprendimas yra neobjektyvus, neiÅ¡samus.Kadangi pareiÅ¡kėjas nebuvo supažindintas su tarnybinio patikrinimo medžiaga, neturėjo teisės pateikti įrodymus, paaiÅ¡kinimus ir t.t, todėl negali nurodyti nei motyvų, nei argumentų, kodėl buvo atmestas jo skundas, tai laiko grubiu jo teisių pažeidimu. Akivaizdus karininkų, grubiai pažeidusių Statuto nuostatas, toleravimas aiÅ¡kiai parodo dvigubų standartų taikymÄ kariuomenėje (b.l.1-5).

Atsakovė MPB GV atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas netinkamai aiÅ¡kina Statuto normas dėl tyrimo atlikimo, taip pat netinkamai suvokia teisininko teiktų konsultacijų tarnybinį patikrinimÄ atlikusiam karininkui prasmę, laikydamas tai kiÅ¡imusi į tarnybinį patikrinimÄ . Pagal Statuto 20 str. 1 dalį tiriant įvairias drausmės pažeidimų veikas, karininkas gali neturėti specifinių žinių, todėl tiek Statutas, tiek kiti teisės aktai numato galimybę pasitelkti tarnybiniame tyrime įvairių sričių specialistus tam, kad įvykdyti Statuto reikalavimus tarnybinį patikrinimÄ atlikti tinkamai, iÅ¡samiai.

Siekiant Å¡ių tikslų, KraÅ¡to apsaugos ministro 2004-02-09 įsakymu Nr. V-110 patvirtintame Teikimų skirti drausmines nuobaudas derinimo tvarkos apraÅ¡e (toliau - ApraÅ¡as) numatyta, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada turi bÅ«ti suderinta su teisininku. Toks derinimas neiÅ¡kreipia tarnybinio patikrinimo proceso, o padeda užtikrinti, kad tarnybinį patikrinimÄ atlikęs karininkas tinkamai kvalifikavo įtariamojo drausmės pažeidimo padarymu veikÄ ir nepažeidė drausmės pažeidimo įvykio dalyvių teisių ir teisėtų interesų, o taip pat nepasiÅ«lė patraukti drausminėn atsakomybėn kario, nepadariusio drausmės pažeidimo.

Vadovaujantis Statuto 27 str. 1 dalimi, tarnybinį patikrinimÄ Ä¯vertina vadas (virÅ¡ininkas), vadovaudamasis visapusiÅ¡ku ir nuodugniu visų drausmės pažeidimo aplinkybių nagrinėjimu, įstatymu ir teisine sÄ mone. IÅ¡vadÄ patvirtino tarnybinį patikrinimÄ paskyręs vadas, kas reiÅ¡kia, jog jis sutiko su IÅ¡vadoje pateikta kario veikos kvalifikacija, tad E. A. teisinė konsultacija buvo suteikta tinkamai. Be to, IÅ¡vada Kariuomenės Teisės departamento Specialistų kariniams vienetams skyriaus specialistui vizuoti privalo bÅ«ti perduota ir vadovaujantis Kariuomenės vado 2008 m. vasario 15 d.

įsakymu Nr. 179 patvirtinto Teisės aktų ir kitų dokumentų projektų vizavimo Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamente tvarkos apraÅ¡o (toliau - Vizavimo apraÅ¡as) 5.2 punkto nuostatomis. Todėl nepagrįsti ir atmestini visi pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neteisėto tarnybinio patikrinimo „įtakojimo", kadangi teisininkas tyrimo metu pateikė tik konsultacijÄ , kaip turėtų bÅ«ti vertinama konkretaus kario padaryta veika.Tyrimo medžiagoje yra net trys (2011-05-12, 2011-05-24 ir 2011-07-21) pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai, kuriuose jis savo paraÅ¡u patvirtino, kad yra susipažinęs su savo teisėmis numatytomis Statuto 22 straipsnyje, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai yra nepagrįsti bei atmestini.PareiÅ¡kėjas netinkamai aiÅ¡kina Konstitucijos 31 str. 5 dalies nuostatas, kadangi Å¡i norma nedraudžia asmens veiksmų įverti pagal kelių teisės Å¡akų normas, be to, dažna situacija, kai asmuo, padarydamas teisės pažeidimÄ , pažeidžia kelių teisės Å¡akų saugomus gėrius, todėl ir atsakomybė tokiam asmeniui gali bÅ«ti taikoma pagal kelių teisės Å¡akų normas, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai įsakmiai nurodo, jog Å¡iuo atveju taikoma tik viena atsakomybės rÅ«Å¡is (pvz., sunkesnė atsakomybės forma apima lengvesnę:

Statuto 70 str., 73 str. 1 d., 74 str. ir pan.). Tokiu būdu asmeniui gali būti pritaikyta drausminė/tarnybinė ir baudžiamoji, drausminė/tarnybinė ir administracinė, su visomis minėtomis teisinės atsakomybės formomis asmeniui taip pat gali būti pritaikyta ir civilinė atsakomybė. Teisės mokslo doktrina bei teismų praktika taip pat pripažįsta, kad tik baudžiamoji ir administracinė atsakomybės formos negali būti taikomos kartu, tačiau šioje byloje toks atvejis ir nenagrinėjamas.

Todėl nepagrįsti ir atmestini visi skundo argumentai dėl to, kad pareiÅ¡kėjas buvo du kartus nubaustas už tÄ patį pažeidimÄ , kadangi pareiÅ¡kėjÄ Jonavos rajono apylinkės teismas nubaudė už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , o skundžiamu Ä®sakymu pareiÅ¡kėjas buvo nubaustas už drausmės pažeidimo, numatyto Statuto 68 str. 1 dalyje (dabartinės galiojančios redakcijos 69 str.), padarymÄ .PareiÅ¡kėjas taip pat mano, kad jo veiksmuose nėra Statuto numatyto pažeidimo sudėties.

Atsakovė paaiÅ¡kina, kad Statute nėra iÅ¡aiÅ¡kinimo, jog tik pareiÅ¡kėjo nurodyti veiksmai sudaro kario vardo pažeminimo drausmės pažeidimo sudėtį. KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau - KASOKTÄ®) 21 straipsnis numato, kad karys yra Lietuvos valstybės gynėjas, o kario tarnyba reikalauja specialių iÅ¡tikimybės santykių. KASOKTÄ® 23 str. 2 dalyje yra pateiktas kario priesaikos tekstas, iÅ¡ kurio matyti, kad asmuo, tapdamas kariu, prisiekia sÄ Å¾iningai vykdyti KonstitucijÄ , įstatymus, bÅ«ti doru ir garbingu Lietuvos kariu.

Taigi įstatymas kariams kelia aukÅ¡tesnius reikalavimus ir iÅ¡ jų tikimasi pavyzdinio elgesio visuomenės narių tarpe. Todėl tokie veiksmai, kai karys didesnio pavojaus Å¡altinį valdo bÅ«damas neblaivus, neatitinka kario statusui ir bÅ«do savybėms keliamų reikalavimų, taip pat griauna pasitikėjimÄ kariu kaip valstybės gynėju ir verčia suabejoti jo galimybėmis tinkamai atlikti savo pareigas. Be to, gali kilti klausimas, kad, jeigu didesnio pavojaus Å¡altinį (automobilį) karys ryžtasi valdyti neblaivus, tai jis gali ir kitus didesnio pavojaus Å¡altinius (ginklus, sprogmenis ir pan.) paimti į rankas bÅ«damas neblaivus.

Todėl atsakovė daro iÅ¡vadÄ , kad visi kario atlikti veiksmai grubiai pažeidžia visuomenėje nusistovėjusias teisės ir moralės normas, o darant teisės pažeidimÄ keliamas pavojus asmenų gyvybei ir sveikatai (didesnio pavojaus Å¡altinio valdymas bÅ«nant neblaiviu tokį pavojų kelia) turėtų bÅ«ti vertinami, kaip žeminantys kario vardÄ , taip pat diskredituojantys KAS institucijas visuomenėje. Analizuojamos Statuto normos paskirtis yra saugoti karo tarnybos ir KAS institucijų autoritetÄ , stiprinant teigiamÄ visuomenės požiÅ«rį į karius, kaip valstybės ir piliečių gynėjus, todėl tokie kario veiksmai, kai karys tyčia padaro teisės pažeidimÄ , tuo pačiu keliantį pavojų visuomenės narių gyvybei ir sveikatai, neatitinka Å¡ios normos tikslo ir sudaro atskirÄ drausmės pažeidimo turinį (b.l.158-160).Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepimu praÅ¡o J.

K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad Ministerija dėl pareiÅ¡kėjo jokių teisės aktų nepriėmė, atitinkamai, jo teisių ar teisėtų interesų nepažeidė. Ministerijoje 2011 m. lapkričio mėn. buvo gautas J. K. vardu paraÅ¡ytas skundas dėl Ä®sakymo, 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. S-554, 2011 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. KV8-324 panaikinimo. Skundas buvo paduotas remiantis Statutu, tačiau J. K. nebuvo pasiraÅ¡ytas. Atsižvelgiant į Statuto 57 str., 62 str. 1 dalį, 59, 60 str., 57 str. 2 dalį, pareiÅ¡kėjo skundas, paduotas ne paties pareiÅ¡kėjo, o jo vardu, nebuvo tiriamas, kaip neatitinkantis Statuto 57 str. 2 dalies reikalavimų ir joks sprendimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, dėl Å¡io skundo priimtas nebuvo.

Ministerijos kancleris 2011 m. lapkričio 22 d. raÅ¡tu Nr. 12-1-1730, kurį pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti, tik informavo J. K., kad Ministerijoje yra gautas jo vardu suraÅ¡ytas ir jo nepasiraÅ¡ytas skundas dėl jam paskirtos drausminės nuobaudos panaikinimo, iÅ¡aiÅ¡kino Statuto nustatytÄ skundų padavimo tvarkÄ . Taigi Ministerijos 2011 m. lapkričio 22 d. raÅ¡tas Nr. 12-1-1730 negali bÅ«ti laikomas individualiu teisės aktu (administraciniu aktu), sukeliančiu pareiÅ¡kėjui neigiamas teisines pasekmes, todėl negali bÅ«ti ir naikinamas.

PareiÅ¡kėjas neskundžia Ministerijos atsisakymo nagrinėti jo vardu pateikto skundo ir nereikalauja įpareigoti MinisterijÄ Å¡Ä¯ skundÄ iÅ¡tirti. Ministerijos manymu, skundžiami aktai yra pagrįsti, todėl negali bÅ«ti naikinami. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad už tÄ patį pažeidimÄ jis buvo nubaustas du kartus, yra nepagrįstas. Drausminė nuobauda pareiÅ¡kėjui skirta vadovaujantis Statuto 68 str. 1 dalimi. Už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 dalyje, Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarimu buvo skirta 1000 Lt bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemonę 1 metus.

Taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo veikoje buvo idealioji dviejų teisės pažeidimų sutaptis. Tačiau Å¡ie pažeidimai kaip savarankiÅ¡ki yra numatyti tiek ATPK, tiek Statute. Teisės normos nenumato galimybės taikytinų nuobaudų apibendrinti. Vertinant pareiÅ¡kėjo veiksmus, buvo pagrįstai vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) suformuota teismine praktika, pagal kuriÄ â€žvardo pažeminimo", „institucijos diskreditavimo" sÄ vokos aiÅ¡kinamos taip:

„geras vardas" - tai visuomenės pripažįstama asmens pagarba už nuopelnus, Å¡lovę. Tai teigiamas socialinis vertinimas, gera vieÅ¡oji nuomonė apie jį. Tai nėra subjektyvus asmens savęs vertinimas, jį lemia visuomeninis vertinimas - visuomenė nustato, kokie elgesio standartai yra teigiami, kokie neigiami. Juridinio asmens geras vardas reiÅ¡kia teigiamÄ juridinio asmens vertinimÄ visuomenėje (LAT Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr.1); „Pažeminti" reiÅ¡kia sumenkinti, paniekinti.

Žeminti garbę reiÅ¡kia menkinti asmens gerÄ vardÄ visuomenėje. Vertinant, ar asmuo pažemino vardÄ , bÅ«tina vadovautis ne asmens subjektyvia nuomone, o atsižvelgti į objektyvius kriterijus. Pagrindinis asmens elgesio vertinimo kriterijus turi bÅ«ti teisės normos, kurios daugeliu atvejų ne tik nustato elgesio taisykles, bet ir smerkia žalingÄ bei skatina visuomenei naudingÄ elgesį. Tačiau teisės normos negali numatyti visų asmens elgesio atvejų, visapusiÅ¡kai reguliuoti ir vertinti jo veiklÄ .

Tokį reguliavimÄ atlieka moralės, paprotinės normos. Jos atspindi visuomenėje susiklosčiusių vertybių sistemÄ , požiÅ«rį į gėrį, blogį, daro įtakÄ asmens elgesiui (LAT Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 1; LVAT nutartys Nr. A-8-281/2007; Nr. A-62-2135/2011). Akivaizdus institucijos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo ja griovimas arba jos kompromitavimas taip pat yra vertinamojo pobÅ«džio ir sietinas su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lÅ«kesčiais - ko visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, institucijos (LVAT nutartys Nr. A-62-2135/2011, A-438-1561/2008, Nr. A-662-252/2011).Teisės aktai, reglamentuojantys karo tarnybÄ , ne tik nustato karių pareigÄ laikytis įstatymų ir statutų reikalavimų, bet ir laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų.

Kario elgesys, kai padaromas pažeidimas, dėl kurio gali kilti grėsmė kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, pagrįstai laikytinas ne tik teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių, už kurių nesilaikymÄ numatyta asmens teisinė atsakomybė, pažeidimu, bet ir visuomenėje susiklosčiusių vertybių ignoravimu bei įprastos moralės nuostatų nesilaikymu. Todėl tokie veiksmai - vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam, - vertintini kaip akivaizdžiai žeminantys kario vardÄ ir diskredituojantys KAS institucijas.Tam, kad geras kario vardas bÅ«tų pažemintas ir bÅ«tų diskredituota KAS institucija, bÅ«tina, kad toks elgesys taptų žinomas.

Tai, kad karinio vieneto vadas gavo informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo padarytos veikos įvertinimÄ (teismo nutarimÄ skirti baudÄ ), reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo veika tapo žinoma ir geras kario vardas yra pažemintas, o KAS institucija - diskredituota. Tai reiÅ¡kia, kad žinios apie asmens prieÅ¡ingÄ teisei elgesį tapo visuotinai prieinamos, taip pat žinomos su baudžiamÄ ja ar administracine byla tiesiogiai susijusiems asmenims (adm. byla Nr. I-2139-789/2009, Nr. A-62-2135/2011). Todėl, vertinant veikÄ nėra reikÅ¡minga, ar pažeidimo faktas buvo pavieÅ¡intas, t.y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamÄ atgarsį visuomenėje.

Taip pat nėra reikÅ¡minga, ar tai įvyko pareigÅ«nui (kariui) atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigÅ«nas (karys) turėjo (arba ne) jo statusÄ atitinkančius atributus, t.y. buvo ar nebuvo uniformuotas (LVAT nutartys Nr. A-1433-231/2008, Nr. A-756-236/2010), juolab Statuto 68 straipsnis drausmės pažeidimu taip laiko ir kario veikÄ , padarytÄ ne tarnybos metu.Nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys, jog MPB GV priskirtas Kariuomenės Teisės departamento Specialistų kariniams vienetams skyriaus vyresn. specialistas E. A. neteisėtai kiÅ¡osi į tarnybinio patikrinimo eigÄ ir nurodinėjo tarnybinį patikrinimÄ atlikusiam karininkui, kokios turi bÅ«ti tyrimo iÅ¡vados.

ApraÅ¡o 4 punktas numato, kad karininkas, atlikęs tarnybinį patikrinimÄ , visÄ tarnybinio patikrinimo medžiagÄ kartu su tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada suderina su teisininku. Toks reikalavimas nustatytas siekiant užtikrinti, kad tyrimai bÅ«tų pagrįsti įrodymais, o veikos teisingai kvalifikuotos, kvalifikuoto teisininko pastabos, pasiÅ«lymai, teikiant teisinę pagalbÄ , negali bÅ«ti laikoma kiÅ¡imusi į tarnybinį tyrimÄ arba spaudimu tyrimÄ atliekančiam asmeniui. Pagal Statuto nuostatas tarnybinį patikrinimÄ atliekantis asmuo tyrimÄ atlieka ir atitinkamus sprendimus priima savarankiÅ¡kai (b.l.42-45).Trečiasis suinteresuotas asmuo Kariuomenė atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsakovo MPB GV atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiÅ¡kina, kad LVAT, nagrinėdamas bylas, susijusias su profesinės karo tarnybos santykiais, yra ne kartÄ pažymėjęs, jog karo tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rÅ«Å¡is, reikalaujanti specialių iÅ¡tikimybės valstybei, pasiryžimo aukotis už valstybę ir jos piliečius, santykių (2009-09-28 LVAT nutartis Nr. A-146-1033/2009; 2010-05-28 LVAT nutartis Nr. A-146-709/2010; 2011-09-22 Nr. A-261-3200/2011 ir kt.).

Kario veikla, kaip ir KAS institucijų veikla, negali kelti abejonių valstybei ar visuomenei, dėl kurios gynimo Å¡i sistema yra sukurta ir veikia, todėl kariai turi vengti bet kokių teisės pažeidimų, o ypatingai tokių grubių teisės pažeidimų, kaip vairavimas neblaiviais (LVAT daugelyje savo nutarčių yra pripažinęs, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviu yra vienas sunkiausių administracinių teisės pažeidimų), kadangi tai žemina kario vardÄ ir menkina visos KAS autoritetÄ visuomenės akyse, kas reiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjo veika, skiriant jam drausminę nuobaudÄ už kario vardo pažeminimÄ buvo įvertinta tinkamai pritaikius teisės normas, pagrindų naikinti skundžiamus sprendimus nėra (b.l.30-33).PareiÅ¡kėjo atstovas, bylÄ nagrinėjant teisme, skundÄ bei jo argumentus palaikė, papildomai paaiÅ¡kino, jog Ministerija argumentuodama, jog skundas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas paties kario, be pagrindo remiasi Statuto 57-58 straipsnių redakcija, kuri įsigaliojo 2011-11-26 dienÄ , t.y., ginčui ji negalėjo bÅ«ti taikoma.

Tad skundas neprivalėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytas paties K., jį pasirašė atstovas pagal atstovavimo sutartį. Be to, jeigu buvo vadovaujamasi nauja redakcija – turėjo bÅ«ti leidžiama paÅ¡alinti skundo trÅ«kumus. Teismui pateikti įrodymai, kad A. darė spaudimÄ pareigÅ«nui, atlikusiam tarnybinį patikrinimÄ , o iÅ¡vada suraÅ¡yta poveikio įtakoje. Kariuomenėje taikomi dvigubi atsakomybės standartai, priklausomai nuo to, kokio rango karininkas padaro pažeidimÄ . Atstovas pateikė įrodymų, jog už grubesnį kariuomenės diskreditavimÄ Kucharevas buvo nubaustas simboliÅ¡kai tik dėl to, kad jis yra pulkininkas leitenantas.      Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas skundÄ prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiÅ¡kino, jog pagal KonstitucijÄ negalima asmens bausti už nusikaltimÄ , gi K. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo padarymÄ , dėl tokių atvejų yra labai daug teismų praktikos.

Atvejis su K. niekaip nesusijęs su nagrinėjama byla. K. paskirta nuobauda adekvati pažeidimui, pareigÅ«nai už vairavimÄ neblaivaus neretai atleidžiami iÅ¡ tarnybos.Lietuvos kariuomenės atstovas skundÄ prašė atmesti. PaaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjo skundo Drausmės statuto nustatyta tvarka jie netyrė, 2011-11-22 atsakymas atitinka senÄ Statuto 57 str. 2 dalies redakcijÄ , naujos redakcijos 57 straipsnis iÅ¡ viso neturi dalių. Paskirtoji nuobauda adekvati padarytam pažeidimui, jos Å¡velninti pagrindo nėra.

Dėl A. kiÅ¡imosi į tyrimÄ â€“ pats atstovas dalyvavo susiraÅ¡inėjime ir darė spaudimÄ Ignatjevui.                              Skundas netenkintinas. Faktinės bylos aplinkybės.RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad J. K. buvo suraÅ¡ytas ATP protokolas už tai, kad jis 2011-04-15, apie 21.45 val., Jonavos mieste, Žeimių gatvėje, vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,27 promilės). Tuo jis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 dalyje (b.l.81).

Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-05-02 priėmė nutarimÄ pripažinti J. K. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 dalyje, ir jį už tai nubausti 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 metams (b.l.81).MPB GV Kunigaikščio Vaidoto Tiesioginės paramos logistikos bataliono (toliau – KVTPLB) Remonto kuopos (toliau - RK) vadas kpt. J. A. 2011-04-18 tarnybiniu praneÅ¡imu (registracijos Nr. PTP-98) informavo MPB GV KVTPLB vadÄ plk. ltn. S. M., kad J.

K. buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų neblaivus vairuojantis automobilį (b.l.82).Atsižvelgęs į tarnybinį praneÅ¡imÄ ir vadovaudamasis Statuto 28 str. 1 dalimi, MPB GV KVTPLB vadas 2011-04-26 įsakymu Nr. D-29 pavedė Å tabo ir aprÅ«pinimo kuopos Transportavimo bÅ«rio vadui ltn. S. I. atlikti tarnybinį patikrinimÄ dėl J. K. drausmės pažeidimo ir įsakė S. I. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , suderinus su MPB GV teisininku, pateikti jam tvirtinti iki 2011-05-26, 15.00 val. (b.l.102).J. K. 2011-05-12 paaiÅ¡kino, kad įvykis įvyko ne tarnybos metu - 2011-04-15, apie 21.00 val.

Jis jau buvo nubaustas pagal ATPK nuostatas, todėl antrÄ kartÄ už tÄ patį nusižengimÄ jo bausti negalima (b.l.107).J. K. 2011-05-24 papildomai paaiÅ¡kino, kad 2011-04-15 dienos įvykis įvyko ne tarnybos metu. Jis važiavo savo automobiliu, uniformos nedėvėjo, tarnybine padėtimi nesinaudojo, su pareigÅ«nais bendravo mandagiai. Informacija apie įvykį į masinės informacijos ir žiniasklaidos tinklÄ nepateko, todėl kario vardo nepažemino. Po įvykio iÅ¡kart apie jį pranešė tiesioginiam vadui - A.

R.. Teismo nuosprendžio neskundė, o dėl padaryto pažeidimo nuoÅ¡irdžiai gailisi (b.l.106).Vadovaudamasis MPB GV KVTPLB vado 2011-04-26 įsakymu Nr. D-29, S. I. atliko tarnybinį patikrinimÄ ir 2011-05-26 surašė tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. TA-23, kuria inter alia nustatė, kad tokia kario veika, kai jis neblaivus vairuoja transporto priemonę, akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kadangi transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam priskiriamas prie Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių didelę tiesioginę grėsmę eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai, todėl darytina iÅ¡vada, kad J.

K. Å¡ia pavojinga veika akivaizdžiai pažemino kario vardÄ bei diskreditavo kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijas, todėl padarė Å¡iurkÅ¡tų karių drausmės pažeidimÄ , numatytÄ Statuto 68 str. 1 dalyje. IÅ¡vada pasiÅ«lyta:

1) J. K. už Å¡iurkÅ¡tų karių drausmės pažeidimÄ , numatytÄ Statuto 68 str. 1 dalyje, skirti drausminę nuobaudÄ - tarnybinio atlyginimo sumažinimÄ trims mėnesiams po 30 proc.;

2) tarnybinį patikrinimÄ baigti (b.l.78-79).Laikinasis Kunigaikščio Vaidoto TPLB vadas mjr. V. A. patvirtino 2011-05-26 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. TA-23 b.l.78).J. K. su IÅ¡vada susipažino 2011-05-26 ir raÅ¡tu nurodė, kad su IÅ¡vada nesutinka, kadangi patikrinimÄ atlikęs karininkas jo nubausti nenorėjo, bet buvo spaudžiamas teisininko. Paprašė tyrimÄ atlikusį karininkÄ pakeisti kitu, o tarnybinio patikrinimo eigÄ derinti su kito padalinio teisininku (b.l.79).Atsižvelgęs į Kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos bataliono vado 2011-05-26 raÅ¡tÄ Nr. IS-302 ir 2011-05-26 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. TPI-23, MPB GV vadas 2011-06-01 įsakymu Nr. P-139 skyrė J.

K. drausminę nuobaudÄ â€“ 30 proc. tarnybinio atlyginimo sumažinimÄ 3 mėnesių laikotarpiui (b.l.88). J. K. savo paraÅ¡u patvirtino, kad su minėtu įsakymu susipažino (b.l.88).J. K. Ä®sakymÄ apskundė SP vadui, nurodydamas, kad MPB GV teisininkas E. A. kiÅ¡osi į tarnybinio patikrinimo eigÄ ir nurodinėjo tarnybinį patikrinimÄ atlikusiam karininkui, kokios turi bÅ«ti iÅ¡vados. Be to, jis yra nubaustas du kartus už tÄ patį (b.l.62-63). Kariuomenės SP vadas 2011-07-18 priėmė įsakymÄ Nr. V-350 SP vadovybės Å¡tabo G1 Rezervo skyriaus virÅ¡ininkui mjr.

G. Č. atlikti tarnybinį patikrinimÄ dėl J. K. 2011-06-29 skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių ir tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ pateikti tvirtinti Statute nustatytais terminais (b.l. 56).Ltn. S. I. 2011-07-21 paaiÅ¡kino, kad viso tyrimo eigoje IÅ¡vada buvo derinama su MPB GV teisininku E. A., o galutinę IÅ¡vadÄ tvirtino ir derino MPB GV vyresnysis teisės specialistas D. B.. Nurodė, kad jam nebuvo daromas spaudimas dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo, iÅ¡vadas formulavo jis pats. Tyrimo metu jis nesikreipė į kitas ne KAS institucijas konsultuotis ar pagalbos dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo.

Tyrimu domėjosi pats J. K., teigė, kad aktyviai konsultuojasi su karių teisių atstovu L. J.. KartÄ , kai S. I. apklausinėjo J. K., jam kažkas paskambino ir J. K. perdave S. I. ragelį, sakydamas, kad su juo nori pasikalbėti advokatas J. L. J. aiÅ¡kino I., kad negalima bausti antrÄ kartÄ už tÄ patį. S. I. paklausus, kÄ jis turėtų daryti, L. J. patarė nutraukti tyrimÄ . Vėliau S. I. el. paÅ¡tu susirašė su L. J., klausdamas, ar tikrai karys baudžiamas už tÄ patį pažeidimÄ ir gavo teigiamÄ atsakymÄ .

Tačiau tyrimo eigoje, nagrinėdamas reikiamus teisės aktus, S. I. padarė iÅ¡vadÄ , kad J. K. padarė drausmės pažeidimÄ . Kiek pamena, tyrimo medžiagos niekam neplatino ir kopijų neperdavė (b.l.119-120).J. K. 2011-07-21 pateikė paaiÅ¡kinimÄ SP vadovybės Å¡tabo G1 rezervo skyriaus virÅ¡ininkui mjr. G. Č., kuriame savo paraÅ¡u patvirtino, kad jam iÅ¡aiÅ¡kintos Statuto 22 straipsnyje numatytos teisės. J. K. paaiÅ¡kino, kad tarnybinį patikrinimÄ atliekantis karininkas S. I. nenustatė, kad pareiÅ¡kėjas diskreditavo kario vardÄ , ir pasiÅ«lė nutraukti tarnybinį patikrinimÄ .

Jis matė S. I. paraÅ¡ytÄ iÅ¡vadÄ su pasiÅ«lymu nutraukti tyrimÄ , bet teisininkas E. A. nesutiko nutraukti tyrimÄ ir rašė, kad reikia bausti. J. K. tai matė popieriaus lape ir elektroninėje susiraÅ¡inėjimo versijoje. Pats S. I. jam asakė, kad teisininkas neleidžia nutraukti tyrimÄ . Tai J. K. suprato ir iÅ¡ S. I. telefoninių pokalbių su teisininku. S. I. teisininkui aiÅ¡kindavo, kad nori nutraukti tyrimÄ , o ne bausti J. K.. E. A. neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad, kai jam siÅ«lė nutraukti tyrimÄ , jis kelis kartus vis tiek rašė, kad reikia bausti.

Be to, S. I. siuntė siÅ«lymÄ skirti 1 mėn. 10 proc. dydžio nuobaudÄ . Bet teisininkas nesutiko, siÅ«lė 2 mėn. po 20 proc. dydžio nuobaudÄ . S. I. apie tai J. K. praneÅ¡davo įvairiai – mobiliu telefonu arba iÅ¡sikviesdavo į kabinetÄ . E. A. kiÅ¡osi į tarnybinio tyrimo iÅ¡vados suraÅ¡ymÄ ir neleido nutraukti tyrimo. S. I. kartais Å¡nekėdavo su karių teisių atstovu (b.l.113-114).Kariuomenės Teisės departamento specialistų kariniams vienetams skyriaus vyresnysis specialistas kpt.

E. A. 2011-07-20 paaiškino, kad jo, kaip vyresniojo specialisto, viena iš pareiginių funkcijų yra teikti teisinio pobūdžio konsultacijas MPB GV priklausančių padalinių kariams. Labai dažnai tenka konsultuoti karininkus, kurie atlieka tarnybinius patikrinimus. Be to, vadovaujantis Kariuomenės vado 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-179 „Dėl teisės aktų ir kitų dokumentų projektų vizavimo Lietuvos kariuomenės vado sekretoriato Lietuvos kariuomenės Teisės departamente tvarkos aprašo patvirtinimo" 5.2. punktu, jam, kaip specialistui, privalu derinti įsakymų dėl drausminių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo projektus bei tarnybinių patikrinimų išvadas.

Pagal šį įsakymÄ , visi MPB GV ir jos padaliniuose atliekami tarnybiniai patikrinimai bei jų iÅ¡vados yra derinamos su E. A. arba vyresniuoju specialistu kpt. D. B.. Visais atvejais, derinant tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadas, pirmiausia, patikrinama, ar yra nustatytos visos drausmės pažeidimo aplinkybės, ar surinkti visi įrodymai patvirtinantys arba paneigiantys, kad buvo padarytas drausmės pažeidimas, ar apklausti visi įvykio dalyviai, ar tarnybinis patikrinimas atliktas pilnai ir visapusiÅ¡kai ir t.t. Taip pat įvertinami iÅ¡vadoje iÅ¡dėstyti įrodymai bei argumentai, kuriais karininkas, atlikęs tarnybinį patikrinimÄ , daro iÅ¡vadas.

Jeigu derinant tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ matyti, kad tarnybinis patikrinimas atliktas nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai, neapklausti visi drausmės pažeidimo įvykio dalyviai, nesurinkti visi įrodymai arba tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada suraÅ¡yta nesilaikant drausmės statuto reikalavimų, karininkui, atliekančiam tarnybinį patikrinimÄ , pateikiamos atitinkamos pastabos, kÄ jis tarnybinio patikrinimo medžiagoje turėtų padaryti, kokius papildomus įrodymus reikėtų surinkti, kÄ reikėtų papildomai apklausti ir t.t.

Tačiau niekada niekam joks spaudimas dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo eigos nebuvo daromas, niekada niekam nebuvo nurodyta, kokio dydžio ir kokiÄ drausminę nuobaudÄ (jeigu padarytas drausmės pažeidimas) reikia skirti, kadangi tai vado - paskyrusio tarnybinį patikrinimÄ kompetencija. 2011 m. gegužės mėn. pradžioje ar viduryje pas jį į kabinetÄ užėjo ltn. S. I. ir pasakė, kad atlieka tarnybinį patikrinimÄ dėl J. K. veikos. S. I. iÅ¡ karto pasakė, kad tarnybinio patikrinimo atlikti visiÅ¡kai nereikia, kadangi karys jau yra nubaustas, ir kad jam visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiu tikslu kario atžvilgiu turi bÅ«ti atliktas tarnybinis patikrinimas.

Taip pat jis E. A. klausė, kokia linkme ir dėl ko atlikti tarnybinį patikrinimÄ , jeigu karys jau nubaustas. E. A. S. I. paaiÅ¡kino, kad prie tarnybinio patikrinimo medžiagos reikia pridėti teismo nutarimÄ , kuriuo J. K. buvo nubaustas administracine nuobauda, bei kad tarnybinį patikrinimÄ reikia atlikti atsižvelgiant į ministrės 2010 m. birželio 29 d. įsakymÄ Nr. V-700 „Dėl kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijų ar jų padalinių vadovų veiksmų, gavus informacijÄ apie kario padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , nusikalstamÄ veikÄ ar įtarimus nusikalstama veika, tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo".

Taip pat pasakė, kad S. I. tarnybinio patikrinimo metu turi įvertinti, ar J. K. nepažemino kario vardo ir ar nediskreditavo kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijų. Be to, patarė iÅ¡sistudijuoti Ministerijos Teisės departamento iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl ministrės įsakymo Nr. V-700 taikymo. Po kiek laiko S. I. dar kartÄ kreipėsi (kiek pamena, telefonu) į jį ir klausinėjo, kuria linkme jam reikia atlikti tarnybinį patikrinimÄ , aiÅ¡kino, kad negalima kario už tÄ patį bausti du kartus. E. A. jam dar kartÄ pasakė, kad jis turi tirti, ar karys nepažemino kario vardo ir ar nediskreditavo KAS institucijų, ir kad administracinio teisės pažeidimo jis netiria, nes tai jau atliko civilinė policija ir įvertinimÄ padarė teismas.

Jam susidarė įspÅ«dis, kad S. I. visiÅ¡kai nelinkęs bausti J. K.. Dar kartÄ iÅ¡ S. I. dėl Å¡io tyrimo jis buvo gavęs elektroninę žinutę, kurioje karininkas rašė apie konstitucinių teisių pažeidimus, apie tai, kad už tÄ patį bausti du kartus negalima ir panaÅ¡iai. E. A. jam parašė, kad karys nėra baudžiamas už tÄ patį du kartus, kad S. I. paprasčiausiai turi įvertinti, ar J. K., padarydamas administracinį teisės pažeidimÄ , nepadarė drausmės pažeidimo, t.y. ar nepažemino kario vardo ir ar nediskreditavo KAS institucijų.

Po kurio laiko S. I. paprašė E. A., kad jis jam pateiktų tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados, susijusios su kario vardo pažeminimu, pavyzdį. E. A. jam tokį pavyzdį pateikė. PrieÅ¡ pat tarnybinio patikrinimo termino pabaigÄ E. A. buvo pateikta derinimui tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, kurioje eil. J. K. buvo siÅ«loma skirti drausminę nuobaudÄ už kario vardo pažeminimÄ ir KAS institucijų diskreditavimÄ . Kokio dydžio nuobauda siÅ«lyta, E. A. dabar nepamena. Atsižvelgęs į tarnybinio patikrinimo metu surinktÄ medžiagÄ , įvertinęs bei iÅ¡analizavęs kraÅ¡to apsaugos ministrės 2010 m. birželio 29 d.

įsakymÄ Nr. V-700 ir Ministerijos Teisės departamento iÅ¡aiÅ¡kinimÄ dėl ministrės įsakymo Nr. V-700 taikymo, E. A. S. I. suraÅ¡ytÄ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ suderino. E. A. patvirtino, kad joks spaudimas, jokie nurodymai kaip turėtų bÅ«ti formuluojama tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada ltn. S. I. ir kitiems kariams nebuvo daroma, taip pat jokios įtakos tarnybinio patikrinimo eigai jis nedarė, iÅ¡skyrus tai, kad S. I. buvo paaiÅ¡kinta, kad tarnybinio patikrinimo metu jis turi įvertinti J. K. veiksmus dėl kario vardo pažeminimo ar KAS institucijų diskreditavimo (b.l.121-123).SP vadovybės Å¡tabo G1 Rezervo skyriaus virÅ¡ininkas mjr.

G. Č., atlikęs tarnybinį patikrinimÄ dėl J. K. 2011-06-29 skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių, 2011-07-29 surašė tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. GT-8, kurioje, įvertinęs E. A., S. I. ir J. K. parodymus, konstatavo, kad J. K. matė tarpinius tyrimo variantus (tai savo paaiÅ¡kinime patvirtina ir S. I.), todėl tikėtina, kad jam susidarė įspÅ«dis, jog nebus nubaustas. Pagal kariuomenės vado 2011 m. gegužės 31d. įsakymu Nr. V-358 patvirtintų Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamento Specialistų kariniams vienetams skyriaus vyresniojo specialisto, priskirto Motorizuotai pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas" pareiginių nuostatų 11.2 punktÄ vyresnysis specialistas teisės aktų nustatyta tvarka vertina ir vizuoja karinio vieneto vadui teikiamų pasiraÅ¡yti ar vizuoti dokumentų, kuriems bÅ«tinas atskiras teisinis įvertinimas, projektus.

Pagal Teisės aktų ir kitų dokumentų projektų vizavimo Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Teisės departamente tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kariuomenės vado 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-179, 5.2 punktÄ KraÅ¡to apsaugos ministro 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VI10 patvirtinto Teikimų skirti drausmines nuobaudas derinimo tvarkos apraÅ¡o 4 punktÄ E. A., vertindamas surinktÄ tarnybinio patikrinimo medžiagÄ ir tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados projektÄ , teikdamas pastabas ir pasiÅ«lymus dėl pateiktų dokumentų projektų, vykdė savo pareigas ir tai negali bÅ«ti vertinama kaip neteisėti karininko veiksmai, o J.

K. veiksmai vairuojant transporto priemonę neblaivaus laikytini akivaizdžiai žeminančiais kario vardÄ ir diskredituojantys KAS institucijas. TyrimÄ atliekantis karininkas tinkamai kvalifikavo J. K. veiksmus pagal Statuto 68 str. 1 dalį. Tarnybinio patikrinimo metu faktų, kad E. A. savo neteisėtais veiksmais darė įtakÄ tarnybinio patikrinimo eigai ar darė spaudimÄ bei kitais savo veiksmais bandė paveikti tarnybinį patikrinimÄ atliekantį karininkÄ S. I., nenustatyta. J. K., padaręs administracinės teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 dalyje, savo veiksmais pažeidė ir Statuto 68 straipsnį.

Išvada pasiūlyta:

1) nenaikinti Įsakymu J. K. skirtos drausminės nuobaudos - 30 proc. tarnybinio atlyginimo sumažinimo trijų mėnesių laikotarpiui;

2) apie skundo nagrinėjimo rezultatus informuoti eil. J. K. (b.l. 57-60).2011-07-29 tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. GT-8 patvirtino gen. Mjr. J. V. Ž. (b.l.57).Atsakydamos į J. K. 2011-06-29 skundÄ , Kariuomenės SP 2011-08-01 raÅ¡tu Nr. S-554 pranešė J. K., kad J. K. veiksmai IÅ¡vadoje kvalifikuoti tinkamai, pagrindo naikinti jam Ä®sakymu paskirtÄ drausminę nuobaudÄ nėra. Nurodė, kad su tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada ir medžiaga J. K. gali susipažinti Kariuomenės SP vadovybės Å¡tabe (VirÅ¡uliÅ¡kių g. 36, Vilniuje) (b.l.55).Atsakydama į J.

K. 2011-08-31 skundÄ (Kariuomenės kanceliarijoje gautas 2011-09-05 reg. Nr. TPPR-27), Kariuomenė 2011-10-06 raÅ¡te Nr. KV8-324 nurodė, kad nėra pagrindo grÄ Å¾inti tarnybinį patikrinimÄ papildymui ar pradėti tarnybinį patikrinimÄ dėl tyrimÄ atlikusio karininko ar Kariuomenės SP vado veiksmų. J. K. 2011 m. rugpjūčio 31 d. skunde nurodė, kad nebuvo supažindintas su minėtu įsakymu ir to pasėkoje neturėjo galimybės teikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimÄ , nuÅ¡alinimo (Statuto 22 str. 1 d. 2 p.), kad tarnybinį patikrinimÄ atliekantis karininkas neiÅ¡aiÅ¡kino J.

K. jo teisių ir pareigų (Statuto 21 str. 2 d. 2 p.), kad dėl netinkamų tarnybinį patikrinimÄ atliekančio karininko veiksmų jis neturėjo galimybės pasinaudoti teisėmis, numatytomis Statuto 22 straipsnyje, kad J. K. nežino tarnybinį patikrinimÄ atlikusio karininko nei laipsnio, nei vardo ir pavardės, ir mano, kad už tokius tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos pažeidimus Å¡is karininkas pats turėtų bÅ«ti patrauktas drausminėn atsakomybėn. Tačiau visi Å¡ie teiginiai yra nepagrįsti, nes tarnybinio patikrinimo, paskirto 2011 m. liepos 18 d., medžiagoje yra J.

K. 2011 m. liepos 21 d. raÅ¡ytas paaiÅ¡kinimas, adresuotas SP vadovybės Å¡tabo GI Rezervo skyriaus virÅ¡ininkui mjr. G. Č., kuriame jis paaiÅ¡kino skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes. Å iame paaiÅ¡kinime J. K. savo paraÅ¡u patvirtino, kad jam yra iÅ¡aiÅ¡kintos visos Statuto 22 straipsnyje numatytos teisės. Kadangi J. K. paaiÅ¡kinimas adresuotas tarnybinį patikrinimÄ atliekančiam karininkui, darytina iÅ¡vada, kad jam buvo žinomas SP vado 2011 m. liepos 18 d. įsakymo Nr. V-350 turinys. 2011 m. rugpjūčio 31 d. skunde J.

K. taip pat nurodė, kad tarnybinį patikrinimÄ atlikęs karininkas privalo supažindinti karį su tarnybinio patikrinimo medžiaga, o jei tai nepadaroma, tuo yra pažeidžiamos kario teisės, nustatytos Statuto 22 str. 1 d. 3 punkte. Nors kariams, kurių atžvilgiu yra atliekamas tarnybinis patikrinimas, ir yra numatyta teisė susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, Statutas nenustato pareigos tarnybinį patikrinimÄ atliekančiam karininkui ar tarnybinį patikrinimÄ paskyrusiam ir iÅ¡vadÄ patvirtinusiam vadui karį, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, privalomai supažindinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga.

Apie dėl J. K. pateikto skundo priimtÄ sprendimÄ , taip pat apie tai, kur ir kaip jis gali susipažinti su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga, jis buvo tinkamai informuotas SP 2011 m. rugpjūčio 1 d. raÅ¡tu Nr. S-554.PraÅ¡ydamas panaikinti Ä®sakymÄ , J. K. 2011 m. rugpjūčio 31 d. skunde nurodė, kad už tÄ patį pažeidimÄ jis buvo nubaustas du kartus. Toks J. K. teiginys neturi pagrindo, nes drausminė nuobauda jam skirta vadovaujantis Statuto 68 str. 1 dalimi (o ne už administracini teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 dalyje).

Nepagrįstas yra J. K. teiginys, kad jam paskirta nuobauda turėtų bÅ«ti panaikinta dėl to, kad E. A. neteisėtai kiÅ¡osi į tarnybinio patikrinimo eigÄ ir nurodinėjo tarnybinį patikrinimÄ atlikusiam karininkui, kokios turi bÅ«ti tyrimo iÅ¡vados. E. A. veiksmai atitiko ApraÅ¡o 4 punkto reikalavimus. S. I. 2011 m. liepos 21 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad joks spaudimas tyrimo metu jam nebuvo daromas. Kario elgesys, kai padaromas teisės pažeidimas, dėl kurio gali kilti grėsmė kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, laikytinas ne tik teisės aktais nustatytų elgesio taisyklių, už kurių nesilaikymÄ numatyta asmens teisinė atsakomybė, pažeidimu, bet ir visuomenėje susiklosčiusių vertybių ignoravimu bei įprastos moralės nuostatų nesilaikymu.

Todėl jo veiksmai vairuojant transporto priemonę bÅ«nant neblaiviam pagrįstai buvo įvertinti kaip akivaizdžiai žeminantys karto vardÄ ir diskredituojantys KAS institucijas. Tokios veikos įvertinimui nėra reikÅ¡minga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) vieÅ¡ai, t.y., ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamÄ atgarsį visuomenėje. Jau vien tai, kad karinio vieneto vadas gavo informacijÄ apie kario padarytos veikos įvertinimÄ , reiÅ¡kia, kad kario veika jau tapo žinoma ir geras kario vardas yra pažemintas, o KAS institucija diskredituota.

Vertinant tokias veikas, taip pat nėra reikÅ¡minga, ar tai įvyko kariui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigÅ«nas turėjo (arba ne) jo statusÄ atitinkančius atributus, t.y. buvo ar nebuvo uniformuotas. Visos Å¡ios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos IÅ¡vadoje bei SP vado patvirtintoje 2011 m. liepos 29 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. GT-8 (b.l.12-14).Ministerijoje 2011-11-07 buvo gautas J. K. skundas, kuris nebuvo jo pasiraÅ¡ytas, todėl Ministerija 2011-11-22 raÅ¡tu Nr. 12-01-17-29 pranešė J.

K. atstovui L. J., kad jis nebus tiriamas, kaip neatitinkantis Statuto 57 str. 2 dalies reikalavimų (b.l.90).Ministerijoje 2011-11-11 buvo gautas J. K. įgalioto atstovo L. J. skundas, kuriuo praÅ¡oma panaikinti Ä®sakymÄ , 2011-08-01 sprendimÄ Nr. S-554, 2011-10-06 sprendimÄ Nr. KV8-324, nes E. A. kiÅ¡osi į tarnybinį patikrinimÄ , darė spaudimÄ patikrinimÄ atliekančiam pareigÅ«nui, kokia iÅ¡vada turi bÅ«ti suraÅ¡yta, be to, J. K. buvo nubaustas du kartus už tÄ patį ir buvo padaryti procedÅ«riniai pažeidimai: turėjo bÅ«ti raÅ¡tiÅ¡kas vado įsakymas dėl tarnybinio patikrinimo (Statuto 20 str. 1 d.), J.

K. turėjo bÅ«ti supažindintas su Å¡iuo įsakymu ir turėjo teisę pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimÄ , nuÅ¡alinimo (Statuto 22 str. 1 d. 2 p.), karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimÄ privalėjo iÅ¡aiÅ¡kinti jam jo teises ir pareigas (Statuto 21 str. 2 d. 2 p.), jis turėjo teises, numatytas Statuto 22 straipsnyje, bet jomis negalėjo pasinaudoti dėl netinkamų tarnybinį patikrinimÄ atliekančio karininko veiksmų, J. K. nebuvo supažindintas su tarnybinio patikrinimo medžiaga, neturėjo teisės pateikti įrodymų, paaiÅ¡kinimų (b.l.91-94).Ä® J.

K. atstovo 2011-11-11 skundÄ Ministerija atsakė 2011-11-22 raÅ¡tu Nr. 12-01-1730, kad, kadangi J. K. vardu paraÅ¡ytame skunde keliami klausimai yra identiÅ¡ki tiems, dėl kurių jau yra atliki tarnybiniai patikrinimai, Ministerija gali įvertinti, ar nuodugniai ir visapusiÅ¡kai yra iÅ¡tirtos jo 2011 m. birželio 29 d. ir 2011 m. rugpjūčio 31 d. skunduose iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės ir ar padarytos tinkamos iÅ¡vados. J. K. 2011 m. birželio 29 d. ir 2011 m. rugpjūčio 31 d. skunduose nurodė, kad už tÄ patį pažeidimÄ jis buvo nubaustas du kartus.

Toks jo teiginys nepagrįstas. Drausminė nuobauda jam skirta vadovaujantis Statuto 68 str. 1 dalimi, o už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 str. 1 dalyje, jam Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutarimu buvo paskirta 1000 Lt bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemonę vienerius metus. Å iuo atveju jo veikoje buvo idealioji dviejų teisės pažeidimų sutaptis. Nei ATPK, nei Statuto normos nenumato galimybės jam taikytinÄ nuobaudÄ apibendrinti. Vertinant J.

K. veiksmus – vairavimÄ , kai buvo neblaivus, - buvo vadovaujamasi LAT ir LVAT suformuota teismine praktika, todėl J. K. veiksmai pagrįstai buvo įvertinti kaip akivaizdžiai žeminantys kario vardÄ ir diskredituojantys KAS institucijas. Tai, kad karinio vieneto vadas gavo informacijÄ apie J. K. padarytos veikos įvertinimÄ (nutarimÄ skirti baudÄ ), reiÅ¡kia, kad jo veika tapo žinoma ir geras kario vardas yra pažemintas, o KAS institucija - diskredituota. Taip pat iÅ¡tirtos aplinkybės neva paskirta nuobauda turėtų bÅ«ti panaikinta dėl E. A. neteisėto kiÅ¡imosi į tarnybinio patikrinimo eigÄ .

ApraÅ¡o 4 punkto reikalavimas yra nustatytas siekiant užtikrinti, kad tyrimai bÅ«tų pagrįsti įrodymais, o veikos teisingai kvalifikuotos. E. A. vertino surinktÄ tarnybinio patikrinimo medžiagÄ ir tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados projektÄ ir teikė metodinę pagalbÄ , taip pat pastabas ir pasiÅ«lymus dėl pateiktų dokumentų projektų. Jokio spaudimo tyrimo metu jis neturėjo galimybės daryti. J. K. vardu paraÅ¡ytame skunde pakankamai painiai apraÅ¡yti pažeidimai, kurie neva pažeidė jo, kaip proceso Å¡alies, teises.

Lieka neaišku, dėl kurio tarnybinio patikrinimo šie argumentai yra nurodyti. Ministerija, susipažinusi su patikrinimų medžiaga, gali konstatuoti, kad 2011 m. gegužės mėn. J. K. buvo supažindintas su įsakymu dėl tarnybinio tyrimo skyrimo ir jam pasirašytinai buvo išaiškintos jo teisės, taip pat ir 2011 m. liepos mėn. jis buvo supažindintas su atitinkamu įsakymu ir jam vėl pasirašytinai buvo išaiškintos jo teisės. Darytina išvada, kad J. K. motyvai dėl jo teisių suvaržymo yra nepagrįsti.J.

K. vardu paraÅ¡ytame skunde taip pat nurodyta, kad jis nebuvo supažindintas su tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada ir medžiaga. Jam buvo sudaryta galimybė su iÅ¡vada ir medžiaga susipažinti, tačiau jis nepasinaudojo savo teise. Vertindama Kariuomenės vado 2011 m. spalio 6 d. atsakymÄ Nr. KV8-324 „Dėl 2011 m. rugpjūčio 31 d. skundo", Ministerija konstatavo, kad į visus jo keltus klausimus jame yra atsakyta. Dėl visų J. K. nurodytų aplinkybių jau buvo pareikÅ¡ta nuomonė ir jos buvo tinkamai įvertintos IÅ¡vadoje ir SP vado patvirtintoje 2011 m. liepos 29 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje Nr. GT-8.

Todėl Ministerija informavo J. K., kad pripažinti neteisėtu ir panaikinti Ä®sakymÄ nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad tarnybinius patikrinimus atlikę kariai pažeidė Statuto nuostatas, reglamentuojančias tarnybinių patikrinimų atlikimo procedÅ«ras (b.l.15-17).Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginÄÄ , analizė.Å ioje byloje kilusio ginčo dalykas yra pareiÅ¡kėjui - Lietuvos kariuomenės kariui - už drausmės pažeidimÄ paskirtos nuobaudos teisėtumas ir pagrįstumas.Dėl pareiÅ¡kėjo pažeidimo kvalifikavimo kaip akivaizdžiai žeminančio kario vardÄ ir diskredituojančio KAS institucijas.    PareiÅ¡kėjas mano, kad jo padarytas administracinis teisės pažeidimas nėra toks, kad jį galima bÅ«tų kvalifikuoti kaip akivaizdžiai žeminantį kario vardÄ ir diskredituojantį KAS institucijas.    Karių drausminės atsakomybės tvarkÄ inter alia reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d.

įstatymu Nr. X-508 patvirtintas Lietuvos kariuomenės drausmės statutas (redakcija, galiojusi iki 2011-11-26), kurio 5 str. 1 dalyje nustatyta, kad drausmės pažeidimas yra Å¡iame statute numatyta veika (veikimas ar neveikimas), pažeidžianti karių drausmę, už kuriÄ Å¡is statutas numato drausminę nuobaudÄ . Todėl teismui bÅ«tina nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas padarė veikÄ , kuri pagal Statuto reikalavimus gali bÅ«ti laikoma karių drausmės pažeidimu.     Statuto 31 str. 1 dalyje nustatyta, kad privalomosios pradinės karo tarnybos ar profesinės karo tarnybos kariui, padariusiam drausmės pažeidimÄ , skiriamos Å¡ios drausminės nuobaudos:

1) papeikimas;

2) papildomos tarnybos užduotys;

3) uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos;

4) tarnybinio atlyginimo sumažinimas;

5) kario laipsnio pažeminimas;

6) atleidimas iÅ¡ tarnybos. Statuto 35 str. 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinio atlyginimo ar stipendijos sumažinimas yra drausminė nuobauda, skiriama už drausmės pažeidimÄ , įspėjanti, kad kario padaryta veika nevisiÅ¡kai atitinka turimÄ kario laipsnį ir einamas pareigas. Minėta, jog pareiÅ¡kėjui 3 mėnesius 30-čia procentų sumažintas jo tarnybinis atlyginimas.   Statuto 68 str. 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardÄ Å¾eminančiÄ arba kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijas diskredituojančiÄ veikÄ , kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas kraÅ¡to apsaugos sistema arba ji kompromituojama, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama iÅ¡eiti iÅ¡ tarnybos vietos arba skiriamos papildomos tarnybos užduotys, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis; kariÅ«nui uždraudžiama iÅ¡eiti iÅ¡ tarnybos vietos arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iÅ¡ pareigų.

IÅ¡ cituotos teisės normos darytinos iÅ¡vados, kad galima kario drausminė atsakomybė (1) už drausmės pažeidimÄ , padarytÄ ne tarnybos metu (t.y. už kario vardÄ Å¾eminančiÄ arba kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijas diskredituojančiÄ veikÄ , kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas kraÅ¡to apsaugos sistema arba ji kompromituojama) ir (2) už tokio pobÅ«džio pažeidimÄ gali bÅ«ti paskirtas tarnybinio atlyginimo sumažinimas. Kokie reikalavimai yra keliami kariui, iÅ¡dėstyta 1998 m. gegužės 5 d.

KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 (KASOKTÄ®) 21 str. 1 dalyje: karys yra Lietuvos valstybės gynėjas. KASOKTÄ® 21 str. 2 dalyje (2000-05-09 įstatymo Nr. VIII-1668, 2006-06-08 įstatymo Nr. X-662 redakcija) nustatyta, kad kario tarnyba reikalauja specialių iÅ¡tikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. KASOKTÄ® 23 str. 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, pradėjęs tikrÄ jÄ ar rezervo tarnybÄ Lietuvos kariuomenėje, iÅ¡kilmingoje aplinkoje prisiekia Lietuvos valstybei ir pasiraÅ¡o vardinį priesaikos lapÄ .

KASOKTÄ® 23 str. 2 dalyje nustatyti Å¡ie Lietuvos kario priesaikos tekstai: 1) „AÅ¡, (vardas, pavardė), be iÅ¡lygų prisiekiu: iÅ¡tikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę, sÄ Å¾iningai vykdyti Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , įstatymus ir savo vadų įsakymus, saugoti visas man patikėtas paslaptis; pasižadu bÅ«ti doras ir garbingas Lietuvos karys. Tepadeda man Dievas.“; 2) „AÅ¡, (vardas, pavardė), be iÅ¡lygų prisiekiu: iÅ¡tikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę, sÄ Å¾iningai vykdyti Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , įstatymus ir savo vadų įsakymus, saugoti visas man patikėtas paslaptis; pasižadu bÅ«ti doras ir garbingas Lietuvos karys.“ PareiÅ¡kėjas tokiÄ priesaikÄ Lietuvos valstybei yra davęs, ir, teismo nuomone, Å¡iuo atveju jis nesilaikė įsipareigojimo sÄ Å¾iningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, bÅ«ti doras ir garbingas Lietuvos karys, t.y. nesilaikė LR įstatymų reikalavimų automobilį vairuoti blaivus, pasielgė prieÅ¡ingai teisei, reiÅ¡kia, nebuvo pakankamai doras bei garbingas.Teismas pažymi, kad tokia yra ir gausi teismų praktika analogiÅ¡kose bylose.

Antai, LVAT dar 2006 m. liepos 3 d. aprobuotame Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime (Administracinių teismų praktika, Nr.

9) iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismų praktikoje be iÅ¡lygų pripažįstama teisinga Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities vidaus reikalų statutinių įstaigų pozicija taikant Vidaus tarnybos statuto 53 str. l d. 7 punktÄ pareigÅ«nų, apsvaigus nuo alkoholio vairavusių transporto priemones, atleidimui iÅ¡ tarnybos. Administracinėje byloje Nr. A-247/2004 A. L. skunde teismui nurodė, jog atleistas iÅ¡ pareigų pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 punktÄ nepagrįstai. Nors 2003 m. rugpjūčio 3 d. ne tarnybos metu jis buvo eismo įvykio kaltininkas, buvo iÅ¡gėręs, tačiau įvykio metu žmonės nenukentėjo.

Anksčiau drausminių nuobaudų jis neturėjo, todėl dėl Å¡io eismo įvykio nubaustas per griežtai - atleistas iÅ¡ tarnybos. LVAT teisėjų kolegija, palikdama galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nutartyje nurodė, jog byloje nustatyta, kad A. L. KaiÅ¡iadorių rajone, Žaslių miestelyje, KaiÅ¡iadorių gatvėje ne tarnybos metu, neuniformuotas, vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į priekyje važiavusiÄ bei stabdžiusiÄ transporto priemonę.

Dėl to buvo apgadintos abi transporto priemonės. Po autoįvykio alkotesteriu pareiÅ¡kėjui nustatytas 2,16 promilių girtumas. Å ie faktai liudija, jog policijos pareigÅ«nas, kurio profesinė pareiga užkirsti keliÄ teisės pažeidimams ir užtikrinti visuomenės saugumÄ (Policijos veiklos įstatymo 5, 18 str.), vairuodamas automobilį neblaivus, sÄ moningai darė vienÄ iÅ¡ pavojingiausių ir sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , jog tokie prieÅ¡ingi teisei veiksmai, vertinant juos ir kaip akivaizdžiai prieÅ¡ingus įstatyme apibrėžtiems policijos sistemos įstaigų bei pareigÅ«nų tikslams bei uždaviniams, žemina pareigÅ«no vardÄ , o taip pat ir orumÄ institucijos, kurioje jis dirba (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 d.), todėl pareiÅ¡kėjas teisėtai atleistas iÅ¡ tarnybos vidaus reikalų sistemoje pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. l d. 7 punktÄ .Administracinėje byloje Nr. A-803/2005 S. P. nurodė, kad byloje skundžiamu įsakymu buvo atleistas iÅ¡ pareigų už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ (Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p.), nes, vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 61.3, 68, 172 punktų reikalavimus, tačiau įvykio metu nebuvo uniformuotas, įvykis buvo ne tarnybos metu, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad jis akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ ir griauna pasitikėjimÄ ja; <...> Atleidimas iÅ¡ tarnybos yra per griežta nuobauda.

LVAT teisėjų kolegija, atmesdama pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ ir palikdama galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nutartyje nurodė, jog Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 punkto turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 dalis, kurioje yra pateiktas sÄ vokos „PareigÅ«no vardo pažeminimas” iÅ¡aiÅ¡kinimas. Pagal Å¡iÄ materialinės teisės normÄ , pareigÅ«no vardo pažeminimas - tai kaltas pareigÅ«no veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunantis pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituojantis.

Pagal bylos duomenis, pareiÅ¡kėjas vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus. Todėl Å¡is faktas, nors tai įvyko kai pareiÅ¡kėjas neatliko tarnybinių pareigų, Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 punkto taikymo prasme yra pakankamas pagrindas pripažinti pareiÅ¡kėjo veiksmus kaip pareigÅ«no vardÄ pažeminančius, nepriklausomai nuo kitų paties eismo įvykio aplinkybių bei jo pasekmių, tarp jų ir pareiÅ¡kėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių.LVAT 2008 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-1561-08 iÅ¡aiÅ¡kino, kad LVAT, aiÅ¡kindamas Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 punktÄ , yra nurodęs, kad „pareigÅ«no vardo pažeminimas yra siejamas su Å¡ių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimu: pirma, turi bÅ«ti nustatyta pareigÅ«no kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo ), prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo.

Antra, Å¡i veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griauti pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi bÅ«ti akivaizdÅ«s. PareigÅ«no atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 punktÄ yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu bÅ«du, ne kiekvienas kaltas pareigÅ«no veikimas ar neveikimas sudaro pagrindÄ jį atleisti iÅ¡ tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 punktÄ , jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas.

Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimÄ , pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimÄ arba jos kompromitavimÄ , yra vertinamojo pobÅ«džio bei sietinos su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, požiÅ«riu. Todėl Å¡ios pasekmės gali bÅ«ti nustatytos, atsižvelgiant į pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigÅ«no padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų“ (LVAT bylos Nr. A-11-129/2004 ir Nr. A-8-489/2007).

LVAT 2008 m. kovo 12 d. nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-143-231-08 buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus (jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis). LVAT iÅ¡aiÅ¡kino, kad, taikant Statuto 53 str. 1 d. 7 punktÄ , pareiÅ¡kėjo vairavimas esant girtam vertintinas pagal akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, požiÅ«riu. Atsižvelgiant į nurodytus visuomenės požiÅ«rio nustatymo kriterijus, tokiam įvertinimui nėra reikÅ¡minga, ar vairavimo neblaiviam faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) vieÅ¡ai, t.y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamÄ atgarsį visuomenėje.

Taip pat nėra reikÅ¡minga, ar tai įvyko pareigÅ«nui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigÅ«nas turėjo (arba ne) jo statusÄ atitinkančius atributus, t.y. buvo ar nebuvo uniformuotas. <...> PareiÅ¡kėjas yra vidaus reikalų sistemos, kurios viena iÅ¡ užduočių yra tokio pobÅ«džio nusižengimų (vairavimo neblaiviam) prevencija, iÅ¡aiÅ¡kinimas bei atitinkamų poveikio priemonių taikymas, pareigÅ«nas. Todėl akivaizdu, kad visuomenės požiÅ«riu situacija, kai tokį nusižengimÄ padaro Å¡ios sistemos atstovas (pareigÅ«nas), kelia nepasitikėjimÄ visa Å¡ia sistema ir jÄ kompromituoja.

Taigi pareiÅ¡kėjo vairavimo neblaivaus faktas Statuto 53 str. 1 d. 7 punkto taikymo prasme teisingai įvertintas (kvalifikuotas) kaip pareigÅ«no vardo pažeminimas. LVAT 2010 m. kovo 5 d. nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-756-236/2010 pareiÅ¡kėjas ginčijo įsakymÄ , kuriuo jis buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 punktu (už pareigÅ«no vardo pažeminimÄ ). Byloje nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pasienietis G. R. , bÅ«damas neblaivus, vairavo automobilį, virÅ¡ijo nustatytÄ greitį daugiau kaip 50 km/h ir nepakluso teisėtam policijos pareigÅ«nų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

LVAT konstatavo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nas, kurio profesinė pareiga yra užkirsti keliÄ daromiems nusikaltimams ir kitiems teisės pažeidimams (Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 25 str.), pats vairuodamas transporto priemonę neblaivus ir tokioje bÅ«senoje virÅ¡ydamas leistinÄ greitį daugiau kaip 50 km/h bei nepaklusdamas teisėtam policijos pareigÅ«nų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, t.y. sÄ moningai darydamas vienus pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, akivaizdžiai žemina Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir visos vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ ir griauna pasitikėjimÄ Å¡ios sistemos įstaigomis.

Toks pareigÅ«no elgesys pats savaime žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , nepriklausomai nuo to, ar jis sulaukia plataus atgarsio visuomenėje ir ar jis yra aptariamas žiniasklaidos priemonėse. Todėl LVAT nustatė, kad anksčiau nurodytas pareiÅ¡kėjo elgesys pagrįstai buvo įvertintas kaip žeminantis pareigÅ«no vardÄ . LVAT 2011 m. sausio 17 d. administracinėje byloje Nr. A-662-252-11 sprendė ginÄÄ Ä¯sakymo, kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 punktu.

LVAT iÅ¡aiÅ¡kino, kad reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimÄ , pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimÄ arba jos kompromitavimÄ , yra vertinamojo pobÅ«džio bei sietinos su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, požiÅ«riu. Todėl Å¡ios pasekmės gali bÅ«ti nustatytos, atsižvelgiant į pareigÅ«no padaryto pažeidimo pobÅ«dį, jo kaltės formÄ , pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigÅ«no padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lÅ«kesčiais, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų.

Tokia paminėtų teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika yra pateikta ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (Nr. A11-129/2004; Nr. A11-803/2005; Nr. A7-247/2004; Nr. A8-489/2007), nuo kurios nukrypti Å¡ioje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Å iaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu S. K. paskirtos administracinės nuobaudos už pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 dalyje ir 124(1) str. 6 dalyje, padarymÄ , t.y. už tai, kad policijos pareigÅ«nams pareikalavus, S. K. atsisakė pasitikrinti blaivumÄ , tuo vengdamas neblaivumo patikrinimo ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimus.

Be to, vairavo automobilį su savimi neturėdamas bei policijos pareigÅ«nams nepateikdamas teisės aktų nustatytų dokumentų, tuo padarydamas Kelių eismo taisyklių 16 punkto pažeidimÄ . PareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 punktÄ už tai, kad, pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos, atsisakydamas pasitikrinti blaivumÄ , nepateikdamas vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, valstybinės techninės apžiÅ«ros talono, civilinės atsakomybės draudimo poliso, padarė tyčinius administracinius pažeidimus, pažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 punktÄ , Etikos kodekso reikalavimus, įpareigojančius policijos pareigÅ«nus saugoti profesinę garbę, savo gerÄ vardÄ , elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigÅ«no vardo, bÅ«ti teisingiems, neÅ¡aliÅ¡kiems, užtikrinantiems, kad jų sprendimai bÅ«tų teisėti ir objektyvÅ«s, be savanaudiÅ¡kų paskatų, elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultÅ«ra stengtis bÅ«ti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visÄ policijÄ ir jos pareigÅ«nus, privatų gyvenimÄ tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir policijos pareigÅ«no reputacija, laikytis Å¡io kodekso reikalavimų.

LVAT konstatavo, kad veiksmai, kurių mastas bei pobÅ«dis yra įrodyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 4 d.), prieÅ¡taravo ir tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodytų teisės aktų reikalavimams, t.y., buvo neteisėti, kas pagrindžia pareiÅ¡kėjo kaltę dėl veikos, prieÅ¡ingos teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. SÄ moningas neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas yra vienas sunkesnių administracinių teisės pažeidimų.

Toks pareiÅ¡kėjo, kaip policijos pareigÅ«no, elgesys, kai buvo nepaisyta svarbių teisės aktų reikalavimų, akivaizdžiai žemina policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigÄ iÅ¡aiÅ¡kinti teisės pažeidimus, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymÄ si, autoritetÄ , ne tik prieÅ¡tarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lÅ«kesčių, kurių ji tikisi iÅ¡ policijos pareigÅ«nų. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT formuojamoje praktikoje (pvz., 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis Nr. A-63-1499/2008).

Kaltas pareigÅ«no veikimas ar neveikimas turi bÅ«ti įvertintas taikant akivaizdumo kriterijų visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lÅ«kesčių, kurių visuomenė tikisi iÅ¡ pareigÅ«nų, požiÅ«riu (LVAT 2010 m. vasario 2 d. nutartis Nr. A-143-178/2010). Tokiam įvertinimui nėra reikÅ¡minga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) vieÅ¡ai, t.y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamÄ atgarsį visuomenėje.

Taip pat nėra reikÅ¡minga, ar tai įvyko pareigÅ«nui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigÅ«nas turėjo (arba ne) jo statusÄ atitinkančius atributus, t.y. buvo ar nebuvo uniformuotas (LVAT 2008 m. kovo 12 d. nutartis Nr. A-143-231/2008). PareiÅ¡kėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, todėl jam keliami aukÅ¡tesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje. Ä®vertinus jo veiksmų pobÅ«dį ir kitas bylos faktines aplinkybes, LVAT padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo veiksmus Institucija teisingai įvertino kaip pareigÅ«no vardo pažeminimÄ (Statuto 2 str. 7 p.).

AnalogiÅ¡ka LVAT pozicija yra iÅ¡dėstyta jo 2011 m. kovo 3 d. nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-62-2135-11. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjo veiksmų mastas bei pobÅ«dis yra įrodyti įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-05-02 nutarimu, tokie pareiÅ¡kėjo veiksmai (automobilio vairavimas neblaivaus) prieÅ¡taravo teisei (ATPK 126 str. 1 d.), tarnybinės etikos normoms (KASOKTÄ® 21, 23 str.). Automobilio vairavimas neblaivaus pripažįstamas vienu iÅ¡ sunkiausių administracinių teisės pažeidimų, padaromas tik tiesiogine tyčia, yra akivaizdus visuomenėje susiklosčiusių moralės normų nepaisymas, todėl tiek atsakovė, tiek kiti kraÅ¡to apsaugos sistemos subjektai, nagrinėdami pareiÅ¡kėjo skundus, jo veiksmus pagrįstai vertino kaip akivaizdžiai žeminančius karo tarnybos autoritetÄ , griaunančius pasitikėjimÄ kraÅ¡to apsaugos sistema, jÄ kompromituojančius.

Teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjui paskirtoji drausminė nuobauda atitinka jo padaryto administracinio pažeidimo sunkumÄ (lengvas girtumo laipsnis), paskirta įvertinus nustatytas lengvinančias ir kitas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo tarnybinę charakteristikÄ . Dėl MPB GV teisininko E. A. kiÅ¡imosi į tarnybinio patikrinimo eigÄ ir įtakos tarnybinį patikrinimo iÅ¡vadoms. Teismas Å¡iuos skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais dėl Å¡ių priežasčių.Remiantis aukščiau cituota teismų praktika, joje yra suformuluoti reikalavimai tarnybinių patikrinimų atlikimui analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose - turi bÅ«ti nustatyta pareigÅ«no kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), prieÅ¡ingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, Å¡i veika turi sukelti pasekmes – pažeminti statutinės tarnybos sistemos autoritetÄ , griauti pasitikėjimÄ ja arba jÄ kompromituoti.

Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi bÅ«ti akivaizdÅ«s. Å ie reikalavimai yra privalomi visiems - tarnybinį patikrinimÄ atliekantiems pareigÅ«nams, tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadas tvirtinantiems ir sprendimus dėl nuobaudų pskyrimo (nepaskyrimo) priimantiems pareigÅ«nams, institucijoms inter alia teismams, nagrinėjančioms skundus dėl tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadų bei tarnybinių nuobaudų pagrįstumo. Todėl, teismo manymu, skunduose nurodytos aplinkybės dėl neva spaudimo S. I. darymo nėra reikÅ¡mingos, nes, anot Statuto 23 straipsnio, tarnybinio patikrinimo metu privalu nustatyti Å¡ias aplinkybes:

1) drausmės pažeidimo įvykio laikas, vieta;

2) drausmės pažeidimo įvykio dalyviai ir jų veiksmai;

3) liudytojai;

4) kalti dėl drausmės pažeidimo padarymo asmenys, įrodymai, kaltės forma, veikos tikslai ir motyvai;

5) duomenys, apibÅ«dinantys pažeidėjÄ ;

6) pažeidėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės;

7) drausmės pažeidimo sÄ lygos ir priežastys;

8) drausmės pažeidimo pasekmės, padarytos žalos dydis. Statuto 27 str. 1 dalis įpareigoja tarnybinį patikrinimÄ paskyrusį vadÄ (virÅ¡ininkÄ ) iÅ¡vadÄ Ä¯vertinti, vadovaujantis visapusiÅ¡ku, nuodugniu ir objektyviu visų drausmės pažeidimo aplinkybių nagrinėjimu, įstatymu ir teisine sÄ mone. Statuto 27 str. 2 dalyje nustatyta, kad, įvertinęs tarnybinį patikrinimÄ , vadas (virÅ¡ininkas):

1) patvirtina tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , skiria drausminę nuobaudÄ ir imasi priemonių prevencinėms priemonėms įgyvendinti;

2) grÄ Å¾ina tarnybinio patikrinimo medžiagÄ ir iÅ¡vadÄ tyrimui papildyti;

3) nutraukia tarnybinį patikrinimÄ . Statuto 29 str. 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo eigÄ kontroliuoja vadas (virÅ¡ininkas), paskyręs tarnybinį patikrinimÄ . <...>. Teismas, iÅ¡analizavęs drausmės pažeidimo aplinkybes bei atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus, mano, kad tarnybinį patikrinimÄ atlikęs pareigÅ«nas jas (t.y. drausmės pažeidimo aplinkybes bei atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus) vertino teisingai, antra, tarnybinį patikrinimÄ revizavę pareigÅ«nai (institucijos), jei tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados prieÅ¡tarautų teisės aktų reikalavimams, turėtų ne tik teisę, bet ir pareigÄ priimti kitokio pobÅ«džio aktus, nei siÅ«lyta iÅ¡vadomis.

Todėl tarnybinį patikrinimÄ atlikusio pareigÅ«no nuomonė (jei tokiÄ S. I. ir turėjo), kad drausmės pažeidimas nepadarytas, tėra subjektyvi jo nuomonė, kuri turi bÅ«ti patikrinta pagal teisės aktų reikalavimus. Be to, teismas mano, kad E. A. dalyvavimas bei veiksmai atliekant tarnybinį patikrinimÄ nevirÅ¡ijo jo įgalinimų, nustatytų KraÅ¡to apsaugos ministro 2004-02-09 įsakymu Nr. V-110 patvirtinto Teikimų skirti drausmines nuobaudas derinimo tvarkos apraÅ¡o 4 punkte (<...> karininkas, atlikęs tarnybinį patikrinimÄ , visÄ tarnybinio patikrinimo medžiagÄ kartu su tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada suderina su teisininku (jei tarnybinį patikrinimÄ atliko ne teisininkas) ir kitais vado (virÅ¡ininko) paskirtais asmenimis ir perduoda Personalo skyriui (b.l.34-37)) bei Lietuvos kariuomenės vado 2008-02-15 įsakymu Nr. V-179 patvirtinto Teisės aktų ir kitų dokumentų projektų vizavimo Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamente tvarkos apraÅ¡o 5.2 punkte (<...> Lietuvos kariuomenės Teisės departamento Specialistų kariniams vienetams skyriaus specialistų vizuoti pateikiami Å¡ie dokumentų projektai drausmės pažeidimų klausimais:

įsakymų dėl drausminių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo projektai, tarnybinių patikrinimų iÅ¡vados (b.l.116-118)).Minėta, kad tiek tarnybinį patikrinimÄ atlikęs S. I., tiek jo teisėtumÄ kuravęs E. A. paneigė buvus kokio nors spaudimo faktus. Ä® bylÄ paties pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymai tvirtina, kad diskusijas dėl drausminės atsakomybės galimumo inicijavo pats pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas. Dėl nubaudimo du kartus už tÄ patį.PareiÅ¡kėjas skunde teigia, jog buvo nubaustas du kartus už tÄ patį, nors tai draudžia daryti Konstitucijos 31 str. 5 dalis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK) 7-jo protokolo 4 straipsnis. Konstitucijos 31 str. 5 dalyje nustatyta: "Niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ ."Teismas su tokia pozicija nesutinka, nes, pirma, pareiÅ¡kėjui Jonavos rajono apylinkės teismas 2011-05-02 nutarimu pagal pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 dalį paskirta administracinė nuobauda, Å¡io pažeidimo objektinė pusė yra automobilio vairavimas neblaivaus, o skundžiamu Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas" vado 2011-06-01 įsakymu Nr. P-139 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo eil.

J. K.“ J. K. patrauktas drausminėn atsakomybėn už visiÅ¡kai kitokio pobÅ«džio pažeidimÄ â€“ už akivaizdžiai žeminančius karo tarnybos autoritetÄ , griaunančius pasitikėjimÄ kraÅ¡to apsaugos sistema, jÄ kompromituojančius veiksmus. Tad pareiÅ¡kėjas yra patrauktas skirtingų rÅ«Å¡ių  teisinėn  atsakomybėn.TokiÄ problemÄ yra nagrinėjęs ir Konstitucinis teismas. Savo 2005-11-10 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1632 straipsnio (2002 m. liepos 5 d. redakcija) 5 dalies ir Å¡io straipsnio (2003 m. liepos 4 d. redakcija) 6 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Å¡is teismas pasisakė, jog Konstitucijos  31  str. 5 dalyje įtvirtintas principas non bis in idem reiÅ¡kia draudimÄ Â bausti antrÄ Â kartÄ už tÄ pačiÄ teisei prieÅ¡ingÄ veikÄ - už tÄ patį nusikaltimÄ , taip pat už tÄ patį teisės pažeidimÄ , kuris nėra nusikaltimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d. nutarimai).

Minėtas konstitucinis principas nereiÅ¡kia, kad už teisės pažeidimÄ Â Â asmuo apskritai negali bÅ«ti traukiamas skirtingų rÅ«Å¡ių  teisinėn  atsakomybėn  (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutarimas). Dėl procedÅ«rinių pažeidimų.   Skunde nurodomi tokie procedÅ«riniai pažeidimai;

1) pagal Statuto 61 straipsnį turėjo bÅ«ti priimtas raÅ¡tiÅ¡kas vado įsakymas dėl tarnybinio patikrinimo (Statuto 20 str. l d.), pareiÅ¡kėjas turėjo bÅ«ti supažindintas su Å¡iuo įsakymu ir turėjo teisę pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimÄ , nuÅ¡alinimo (Statuto 22 str. 1 d. 2 p.);

2) karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimÄ , privalėjo iÅ¡aiÅ¡kinti jam jo teises ir pareigas (Statuto 21 str. 2 d. 2 p.);

3) tarnybinį patikrinimÄ atlikęs karininkas privalo supažindinti karį su tarnybinio patikrinimo medžiaga, to nepadarius, yra pažeidžiamos kario teisės, nustatytos Statuto 22 str. 1 d. 3 punkte. Statuto 19 str. 1 dalyje nustatyta, kad dėl Å¡iurkščių drausmės pažeidimų, taip pat dėl kitų drausmės pažeidimų, kurie nėra akivaizdÅ«s ar neginčijami, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Statuto 20 str. 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinį patikrinimÄ dėl drausmės pažeidimo raÅ¡tiÅ¡ku įsakymu arba raÅ¡tiÅ¡ku nurodymu skiria vadai (virÅ¡ininkai), kurie Å¡io statuto nustatyta tvarka turi teisę skirti drausmines nuobaudas, o 2 dalyje - kad tarnybinį patikrinimÄ atlieka vado (virÅ¡ininko) įsakymu tam įgaliotas karininkas.

Minėta, jog Å¡ioje byloje aptariamas tarnybinis patikrinimas pavestas MPB GV KVTPLB vado 2011-04-26 įsakymu Nr. D-29 Å tabo ir aprÅ«pinimo kuopos Transportavimo bÅ«rio vadui ltn. S. I.. Kokias pareigas turi karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimÄ , nustato Drausmės statuto 31 str. 2 dalis, bet jis neturi prievolės supažindinti karį su įsakymu dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo; pagal Å¡io statuto 22 str. 1 dalies 3 punktÄ tiriamo įvykio dalyvis ( karys) turi teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga inter alia minėtuoju įsakymu.

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjui Å¡ia teise buvo trukdoma pasinaudoti, jis turėjo atstovÄ . Tokios pačios teisės normos galioja ir dėl supažindinimo su tarnybinio patikrinimo medžiaga - karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimÄ , neturi prievolės supažindinti karį su su tarnybinio patikrinimo medžiaga, bet karys turi subjektinę teisę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga. Minėta, jog pareiÅ¡kėjas su tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada susipažino 2011-05-26.  Statuto 21 str. 2 dalyje nustatyta, kad karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimÄ , privalo tikrinamo drausmės pažeidimo įvykio dalyviams iÅ¡aiÅ¡kinti jų teises ir pareigas (2 p.).

Statuto 22 str. 1 dalyje nustatyta, kad drausmės pažeidimo įvykio dalyviai yra asmenys, dalyvavę padarant tikrinamÄ jį drausmės pažeidimÄ , atlikę veiksmus ar atsakingi už juos, taip pat asmenys, prieÅ¡ kuriuos buvo nukreiptas drausmės pažeidimas. Jie turi Å¡ias teises:

1) teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus;

2) pateikti tarnybinį patikrinimÄ skyrusiam vadui (virÅ¡ininkui) motyvuotÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimÄ , nuÅ¡alinimo;

3) susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga (su įslaptinta informacija asmenys supažindinami Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, taip pat kitų teisės aktų nustatyta tvarka);

4) Å¡io statuto nustatyta tvarka apskųsti karininko, atliekančio patikrinimÄ , veiksmus, taip pat ir tarnybinio patikrinimo rezultatus.Minėta, jog pareiÅ¡kėjas, tarnybinį patikrinimÄ atlikusiam S. I. teikdamas abu (2011-05-12 ir 2011-05-24) paaiÅ¡kinimus, nurodė, jog jam iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės, numatytos Drausmės statuto 22 straipsnyje (b.l.38).Dėl pareiÅ¡kėjo skundo iÅ¡nagrinėjimo Ministerijoje. Ministerija atsiliepime teigia, jog ji iÅ¡ esmės nenagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundo, nes jis nebuvo jo pasiraÅ¡ytas, o pareiÅ¡kėjas Å¡io sprendimo teismui neskundė.Tokia pozicija yra neteisinga, nes neatitinka į bylÄ pateiktų įrodymų.Minėta, jog Å¡ioje byloje yra skundžiamas Ministerijos kanclerio 2011-11-22 raÅ¡tu suformuluotas sprendimas Nr. 12-01-1730 „Dėl skundo, JÅ«sų vardu pateikto kraÅ¡to apsaugos ministrui" (b.l.46).

Å is raÅ¡tas yra atsakymas J. K. į jo 2011-11-07 skundÄ ir iÅ¡ sprendimo turinio matyti, jog skundas dėl drausminės nuobaudos iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės ir netenkintas – pasisakyta, jog naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ pagrindo nėra.             Įvertinus tai, kas yra iÅ¡dėstyta Å¡iame teismo sprendime, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui drausminė nuobauda paskirta pagrįstai, pagal teisės aktus, iÅ¡ esmės laikantis jos skyrimo procedÅ«rų, tad pagrindo jÄ naikinti nėra, o J.

K. skundai pagal pavaldumÄ Â iÅ¡nagrinėti teisingai.              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d., 127 str., teisėja n u s p r e n d ė : J. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                  Nijolė Žalnieriūnienė