2020-11-11 Nr. AB-21216-3-61-3-02346-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1372-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02346-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.6; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė skundą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2018 m. birželio 29 d. raštą Nr. (1.23)7R-4348 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą priimti naują aktą nepriklausomai nuo civilinių ir administracinių bylų nagrinėjimo proceso ir per įstatymo nustatytą terminą jį pateikti. Taip pat prašė priteisti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad:

1.1. Ji 2018 m. birželio 3 d. pateikė Teisingumo ministerijai prašymą (toliau – ir Prašymas) ir prie jo pridėjo dokumentus. Pareiškėja, remdamasi Prašyme pateikta informacija ir pridėtais dokumentais, prašė Teisingumo ministerijos pagal jos pateiktus duomenis (faktus) užtikrinti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) kadastro duomenų tikslinimo ir teisinės registracijos procedūra būtų atlikta vadovaujantis teisės aktais, tačiau Teisingumo ministerijos Raštu iš esmės atsisakyta nagrinėti pareiškėjos pateiktą Prašymą.

1.2. Teisingumo ministerija Rašte nei dėl Prašyme nurodytų argumentų, nei dėl prie Prašymo pridėtų rašytinių įrodymų nieko nepasisakė, jų neanalizavo ir nevertino, todėl neužtikrino objektyvaus aplinkybių įvertinimo. Raštas grindžiamas teismų nenagrinėtomis faktinėmis aplinkybėmis. Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtinto įstatymų viršenybės principo, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Taigi Raštas yra neteisėtas iš esmės, savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra pagrindas Raštą panaikinti. Teisingumo ministerija turėjo kompetenciją išnagrinėti jos Prašymą ir atsakyti į jos iškeltą klausimą. Jei Teisingumo ministerija būtų atsakiusi į pareiškėjos pareikštą klausimą, tai jokiu būdu nesikirstų su teismų sprendimais, kadangi teismai pareikšto klausimo nenagrinėjo. Atsakovas būtų atlikęs tik VĮ Registrų centro kontrolę, o tai ir yra viena iš Teisingumo ministerijos funkcijų.

2. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjai Rašte buvo paaiškinta, kad Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – ir Kadastras) tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako tik už tai, jog Kadastre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 3 straipsnio 4 dalimi, Kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, dokumentų, kurių pagrindu Kadastre įregistruotas nekilnojamasis daiktas, teisėtumą gali vertinti tik teismas ir Kadastro duomenys galėtų būti pakeisti tik teismui priėmus atitinkamą sprendimą dėl dokumentų, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, teisėtumo.

2.2. Rašte pareiškėjai taip pat nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 30 straipsnio, 31 straipsnio 2 dalies nuostatas VĮ Registro centro teritorinio registratoriaus sprendimai skundžiami centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos, o centrinio registratoriaus priimtas sprendimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) 28 straipsnio 1 dalimi, skundžiamas apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos.

2.3. Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų vertinti Kadastro tvarkytojo atliktų įrašų teisingumo ir teisėtumo, o VĮ Registrų centras yra įstaiga, kuri nepavaldi Teisingumo ministerijai ir ji nevykdo jos kontrolės.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

4. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl Teisingumo ministerijos Rašto teisėtumo. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėja Prašymu (pavadintu „Atviras laiškas“) kreipėsi į Teisingumo ministeriją prašydama pagal jo nurodytus faktus užtikrinti, kad Žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo ir teisinės registracijos procedūra būtų atlikta vadovaujantis teisės aktais.

5. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja savo Prašyme, teiktame Teisingumo ministerijai, prašė užtikrinti, jog Žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo ir teisinė registracijos procedūra būtų atlikta vadovaujantis teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, byloje vertintina, ar subjektas, kuriam toks prašymas buvo suformuluotas, yra kompetentingas atlikti tai, ko pateiktame Prašyme prašė pareiškėja.

6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų (toliau – Nuostatai) (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. balandžio 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 13 d., t. y pareiškėjos Prašymo pateikimo metu), 1, 7, 8.1–8.36 punktais, NTKĮ 3 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis, 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, NTRĮ 5 straipsnio 1 (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 3 d.) ir 2 dalimis, 12–14 straipsniais, 15 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nurodė, kad kadastro duomenis į Kadastrą įrašo, juos pakeičia ar patikslina ne Teisingumo ministerija, o Kadastro tvarkytojas, t. y. VĮ Registrų centras. Taip pat Kadastro tvarkytojas, o ne Teisingumo ministerija atsako už Kadastre ar Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų teisingumą, tačiau tik ta apimtimi, kiek VĮ Registrų centro įrašomi duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys įrašomi, keičiami ar tikslinami. Teisingumo ministerijai teisės aktais nesuteikta teisė duoti privalomus nurodymus VĮ Registrų centrui dėl duomenų Kadastre keitimo.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja iš Teisingumo ministerijos siekia išvados, įvertinimo, ar VĮ Registrų centro darbuotojai Kadastre atliko kadastro duomenų pakeitimus teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas vertino, kad šiuo atveju Teisingumo ministerija pagrįstai nurodė, jog VĮ Registrų centras atsako tik už į Kadastrą įrašomų duomenų atitikimą dokumentams, kurių pagrindu jie įrašomi, o dokumentų, kurių pagrindu duomenys įrašyti, teisėtumą gali vertinti tik teismas. Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjos skundo argumentai, jog Teisingumo ministerija visiškai neanalizavo faktinių aplinkybių, nevertino jos nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose pateiktų motyvų, todėl neužtikrino objektyvaus aplinkybių įvertinimo, yra nepagrįsti, kadangi atsakovui teisė vertinti ar kritikuoti įsiteisėjusius teismų sprendimus nesuteikta.

8. Teismas padarė išvada, kad Raštas yra pagrįstas teisės normomis, jame nurodyta apskundimo tvarka, turinys atitinka Teisingumo ministerijos kompetencijos ribas, dėl to pareiškėjos teiginys, kad Raštas neatitinka VAĮ keliamų reikalavimų, vertintinas kaip nepagrįstas. Todėl tenkinti pareiškėjos skundą pagrindo nėra. Atmetęs pareiškėjos skundą, teismas netenkino ir pareiškėjos prašymo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

III. 9. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad:

9.1. Šią bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (šališkas), dėl to sprendimas negali būti paliktas galioti ir turi būti panaikintas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikslinto skundo priėmimo klausimą nagrinėjo ir atsisakė šį skundą priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė. Ši teisėja vienasmeniškai 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3797-821/2018 atsisakė priimti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikslintą skundą, nurodydama, kad Teisingumo ministerijos Raštas tiesiogiai nesukuria pareiškėjai teisių ar pareigų ir tokiu būdu skundo priėmimo stadijoje pasisakė dėl ginčo išsprendimo esmės. Akivaizdu, kad teisėja Iveta Pelienė priimdama minėtą nutartį jau turėjo išankstinę nuomonę dėl byloje nustatinėtinų faktinių aplinkybių, dėl to kilo abejonių dėl jos nešališkumo.

Teisėja turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, tačiau to nepadarė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-693-438/2018 panaikino Vilniaus apygardos teismo teisėjos Ivetos Pelienes 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-3797-821/2018, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikslintą skundą dėl Teisingumo ministerijos Rašto panaikinimo. Tai įrodo teisėjos Ivetos Pelienes šališką nusistatymą, nes abejoti teisėjos patirtimi ar profesionalumu nėra pagrindo, o tai reiškia, kad neteisėtos nutarties priėmimas buvo lemtas teisėjos šališkumo.

Taigi teisėjai Ivetai Pelienei išnagrinėjus ir bylą iš esmės (ši teisėja buvo viena iš trijų teisėjų kolegijos narių, nagrinėjusių bylą pirmosios instancijos teisme) nebuvo užtikrintos pareiškėjos teisės į nešališką teismą garantijos, nes sudarė prielaidas abejoti teismo nešališkumu. Teismas nebuvo objektyvus, turėjo išankstinę neigiamą poziciją pareiškėjos atžvilgiu, kadangi skundo priėmimo stadijoje buvo pasisakyta, kad pareiškėjos teisės nėra pažeistos. Be to, teismas 2019 m. sausio 23 d. posėdyje buvo priėmęs pareiškėjos pateiktus papildomus įrodymus, tačiau skundžiamame sprendime apie pareiškėjos pateiktus papildomus, svarbius įrodymus nieko nepasisakyta.

Tai reiškia, kad teismas minėtų įrodymų nevertino, nors jie patvirtina neteisėtus Nekilnojamojo turo registratoriaus veiksmus. Pareiškėja prašė Teisingumo ministerijos užtikrinti, kad Žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo ir teisinės registracijos procedūra būtų atlikta vadovaujantis teisės aktais, t. y. patikrinti registratoriaus veiksmus, nes nagrinėjamu atveju Kadastro tvarkytojas „perkėlė“ duomenis, kurių pateiktuose jam dokumentuose nebuvo, dėl to neveikė įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose, viršijo savo kompetencijos ribas.

Tačiau teismas apie veiksmus, prašomus įvertinti Teisingumo ministerijos, nieko nepasisakė, todėl buvo šališkas. Teisėja Iveta Pelienė, vadovaudamasi ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies 3 punktu, turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo.

9.2. Teisingumo ministerija nesilaikė gero administravimo principo imperatyvų, nesuteikė pareiškėjai administracinės paslaugos – nenagrinėjo pareiškėjos klausimo ir neperdavė pareiškėjos Prašymo pagal kompetenciją nagrinėti kitai institucijai, kuri būtų kompetentinga išnagrinėti pareiškėjos Prašymą iš esmės, t. y. nepateikė atsakymo. Tokiu būdu atsakovas neįgyvendino savo kompetencijos, todėl yra pagrindas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais. Teisingumo ministerija Rašte nurodė neobjektyvius, neteisingus, tikrovės neatitinkančius argumentus, kad neva teismai nagrinėjo faktines aplinkybes dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo (teismai nenagrinėjo kadastrinių matavimų atlikimo) ir tuo pagrindu atsisakė išnagrinėti ir atsakyti į pareiškėjos klausimą. Atsakovas Raštu atsisakė atsakyti į pareiškėjos keltą klausimą dėl užtikrinimo, kad Žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimas ir teisinės registracijos procedūra būtų atlikta vadovaujantis teisės aktais, t. y. patikrinti registratoriaus veiksmus ir atsakyti į pareikštą klausimą. Teismas priimdamas sprendimą pažeidė VAĮ 3 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 35 punktą, netinkamai taikė VAĮ 8 straipsnio normą, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla, todėl sprendimas ABTĮ 146 straipsnio 1 dalies pagrindu turi būti panaikintas.

10. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

10.1. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, – negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Šioje byloje pareiškėjos nurodyti sprendimą priėmusių teisėjų procesiniai veiksmai, kuriuos ji traktuoja kaip ABTĮ nuostatų pažeidimus, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas (neteisėtos sudėties teismas) ir todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas).

10.2. Teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis ABTĮ nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėja nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Visi pareiškėjos argumentai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Teisingumo ministerijos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo priimti naują aktą nepriklausomai nuo civilinių ir administracinių bylų nagrinėjimo proceso ir per įstatymo nustatytą terminą jį pateikti.

12. Teismas atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad ginčijamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

13. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjos apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos.

14. Nustatyta, kad pareiškėja pateikė Prašymą Teisingumo ministerijai, kuriuo prašė pagal jos pateiktus faktus užtikrinti, kad Žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo ir teisinės registracijos procedūra būtų atlikta vadovaujantis „įstatymais ir registrų nuostatais“. Tiek iš minėto pateikto reikalavimo, tiek iš pačio Prašymo turinio darytina išvada, kad pareiškėja nesutinka su Žemės sklypo, kuris yra šalia jos žemės sklypo, kadastriniais matavimais (nustatytomis ribomis), kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turo registre, o šio sklypo kadastriniai duomenys nurodyti Nekilnojamojo turto kadastre. Kaip galima suprasti iš Prašymo, pareiškėjos nuomone, Žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atliki neteisingai, nes išmatavus Žemės sklypo ribas į jas pateko ir jai priklausančio žemės sklypo dalis. Taigi darytina išvada, kad pareiškėja pateiktu Prašymu Teisingumo ministerijai siekė, kad ši valstybės įstaiga įvertintų ar netgi ištaisytų (ar įpareigotų VĮ Registrų centrą ištaisyti), jos vertinimu, padarytas Žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo ir teisinės registracijos klaidas.

15. Teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo išsamių argumentų (žr. šios nutarties 6 p.), pripažįsta, kad Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų atlikti minėtus veiksmus, nes Kadastro ir Nekilnojamo turto registro duomenų teisingumo ir VĮ Registrų centro veiksmų registruojant (išviešinant) tokius duomenis teisėtumo vertinimas, juo labiau Kadastro duomenų ir Nekilnojamo turto registro duomenų registravimas (išviešinimas) nepriskirtas Teisingumo ministerijos kompetencijai. Pagal Taisyklių 35.3 punktą atsakant į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Nagrinėjamu atveju atsakovas Rašte pagrįstai nurodė, kad Teisingumo ministerija negali pakeisti ar panaikinti VĮ Registrų centro sprendimų ir nurodė tai pagrindžiančius teisinius argumentus (pvz., NTRĮ 30, 31 strs.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Teisingumo ministerija teisėtai ir pagrįstai atsisakė Raštu imtis pareiškėjos Prašymu siekiamų veiksmų. Teisėjų kolegijos nuomone, Teisingumo ministerija taip pat neturėjo pagrindo perduoti pareiškėjos Prašymą nagrinėti kitai institucijai (įstaigai), kadangi minėtas pareiškėjos prašymas buvo adresuotas konkrečiai Teisingumo ministerijai, t. y. iš Prašymo turinio galima akivaizdžiai suprasti, kad pareiškėja siekė, jog būtent Teisingumo ministerija (o ne, pvz., VĮ Registrų centras) nagrinėtų šį jos Prašymą, o, be to, ir Prašymo turinys nesudaro pagrindo vertinti, kad tokį prašymą akivaizdžiai būtų kompetentinga nagrinėti kokia nors konkreti institucija.

16. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos argumento, kad pirmosios instancijos teismo sudėtis buvo neteisėta, nes viena iš teisėjų kolegijos narių buvo šališka, pažymi, jog viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, jog šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas; dėl to siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ normose įtvirtintas nušalinimo institutas; tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1667-624/2020).

17. Išnagrinėjus apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis remiantis pareiškėja teigia, kad teismas buvo šališkas, konstatuotina, jog pareiškėja nepagrindė teisėjos (teisėjų kolegijos) šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y., kad teisėja ar teisėjų kolegija turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo tendencinga), tiek objektyviuoju aspektu (t. y., kad yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjos ar teisėjų kolegijos šališkumo). Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad teisėja Iveta Pelienė 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3797-821/2018 buvo atsisakiusi priimti pareiškėjos skundą (2018 m. rugpjūčio 7 d. patikslintą skundą), nes, jos vertinimu, Raštas nesukuria pareiškėjai teisių ir pareigų, o, pareiškėjai padavus atskirąjį skundą, minėta teisėjos nutartis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-693-438/2018 buvo panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta, savaime nėra pagrindas išvadai, kad teisėja nagrinėdama jau bylą iš esmės buvo šališka ir dėl to pirmosios instancijos teismas (kurio teisėjų kolegiją be teisėjos Ivetos Pelienės sudarė dar dvi teisėjos) tendencingai išnagrinėjo bylą. Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad teisėja Iveta Pelienė 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3797-821/2018 išreiškė savo poziciją tik, kaip minėta, dėl to, kad Raštas pareiškėjai nesukuria teisių ir pareigų, bet ne dėl pačio Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 dalies pagrindu. Pripažintina, kad bylą išnagrinėjo nešališkas teismas.

18. Padaryta išvada, kad Teisingumo ministerija neturėjo kompetencijos imtis pareiškėjos Prašymu siekiamų veiksmų, jau yra pakankamas pagrindas Raštą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos Prašymą, pripažinti teisėtu ir pagrįstu. Todėl net pripažinus, kad Rašte ne visi nurodyti argumentai yra teisingi, nebūtų pagrindo panaikinti šį Raštą. Taip pat minėta išvada yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija detaliau dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes jų vienoks ar kitoks vertinimas bet kuriuo atveju nepaneigtų išvados, kad pareiškėjos reikalavimus šioje byloje nėra pagrindo tenkinti.

19. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjos skundą (reikalavimą panaikinti Teisingumo ministerijos Raštą ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą priimti naują aktą bei prašymą priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas). Skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais. Šis teismo sprendimas priimtas tinkamai vadovaujantis ABTĮ nuostatomis. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė