d45f8a67-af12-4434-a2fa-75378cbc92c0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. eI2-11212-631/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07776-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Butrimienės ir Egidijos Puzinskaitės,

dalyvaujant vertėjai O. V.,

pareiškėjui A. K., pareiškėjo atstovei advokatei A. A.,

atsakovo atstovei K. K.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas A. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas: 1) panaikinti 2023 m. liepos 13 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimÄ Nr. 23S108516 (toliau – ir Sprendimas1) bei įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ pakeisti leidimÄ laikinai gyventi; 2) panaikinti 2023 m. liepos 14 d. Migracijos departamento sprendimÄ Nr. 23S109103 (toliau – ir Sprendimas2); 3) priteisti pareiÅ¡kėjui jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PaaiÅ¡kina, jog Migracijos departamentas pateikė pareiÅ¡kėjui užpildyti klausimynÄ . Atsakydamas į klausimus, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2019-2021 m. dirbo Rusijos banke Sberbank programinės įrangos vystytoju. Atsakovas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priėmė du tarpusavyje neatsiejamai susijusius sprendimus, grindžiamus tapačiais teisiniais bei faktiniais pagrindais, jog užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Nurodo, jog Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus, vadovavosi Lietuvos Respublikos saugumo departamento (toliau – ir VSD) raÅ¡te pateikta informacija. Vertina, jog iÅ¡ Sprendimo1 turinio matyti, kad tiek atsakovas, tiek VSD pareiÅ¡kėjo keliamÄ grėsmę valstybės saugumui sieja su pareiÅ¡kėjo atsakymu į Klausimyne pateiktus klausimus. Anot atsakovo, pareiÅ¡kėjui nurodžius, kad 2019-2021 m. metais jis dirbo Rusijos Sberbank, yra pagrindas konstatuoti keliamÄ grėsmę valstybės saugumui, tačiau pareiÅ¡kėjas nesutinka su nurodytu vertinimu. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad dirbo Sberbank nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. vasario 12 d., programinės įrangos vystytoju. Jo komandoje dirbo 7 žmonės, o jis buvo atsakingas už informacinių suvestinių, CMR (Costumer relationship management) sukÅ«rimÄ , MVP (minimu viable product; minimalios vertės produktÄ ) plėtrÄ . Laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2020 m. birželio 1 d. pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai nedirbo dėl COVID-19 pandemijos ribojimų. PareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai nedirbo ir vėliau, iki išėjimo vos kelias dienas atliko užduotis su anksčiau kurtais produktais. Su jokiais slaptais duomenimis nedirbo, nebendravo ir nebendradarbiavo su jokiomis saugumo institucijomis. Taigi vien tai, kad pareiÅ¡kėjas dirbo Sberbank, niekaip nepagrindžia jo lojalumo Å¡alies valdžiai ar jos vykdomai politikai.

Pažymi, kad Klausimyne pateikti klausimai apie Rusijos vykdomus karinius veiksmus prieÅ¡ UkrainÄ , dėl kurių pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė nepritarimÄ . Kartu pažymi ir tai, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2019 m. dalyvaudavo protestuose prieÅ¡ Rusijos režimÄ . 2021 m sausio mėn., t. y. dar dirbdamas Sberbank, pareiÅ¡kėjas dalyvavo mitinge A. Navalnui palaikyti. PareiÅ¡kėjo dalyvavimas protestuose matyti iÅ¡ jo socialiniuose tinkluose publikuotų nuotraukų, tačiau niekas individualios apklausos neatliko, nevertino jo turimų politinių įsitikinimų, t. y. joks tyrimas dėl pareiÅ¡kėjo tariamo lojalumo Rusijos institucijoms atliktas nebuvo, o iÅ¡vada dėl grėsmės saugui yra formali ir deklaratyvi. Teigia, jog jokios informacijos apie pareiÅ¡kėjo praeityje atliktus veiksmus, indikuojančius grėsmę nacionaliniam saugumui nei atsakovas, nei VSD neindikavo. PareiÅ¡kėjo vertinimu, Sprendime nėra jokios informacijos apie jo ankstesnius veiksmus, jų pobÅ«dį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimÄ , nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiÅ¡kėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamÄ SprendimÄ . Nenustačius jokių konkrečių pareiÅ¡kėjo veiksmų, ar asmens darbinės profesinės veiklos, kuri galėtų bÅ«ti pripažinta pati savaime kaip kelianti pavojų visuomenės ar valstybės saugumui, ar asmens ketinimų atlikti veiksmus, nukreiptus prieÅ¡ Lietuvos valstybės interesus, iÅ¡vada apie pareiÅ¡kėjo tariamai keliamÄ grėsmę valstybės saugumui, laikytina formalia ir nepagrįsta.

Nurodo, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , vadovavosi iÅ¡imtinai VSD raÅ¡te pateikta informacija, o tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo pareiÅ¡kėjo keliamÄ grėsmę valstybės saugumui sieja iÅ¡imtinai tik su pareiÅ¡kėjo darbu Sberbank, o tai niekaip nepagrindžia nei pareiÅ¡kėjo turimų politinių pažiÅ«rų ar palaikymo Rusijos vykdomai agresyviai politikai, nei jo keliamos realios ir akivaizdžios grėsmės nacionaliniam saugumui, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas dar bÅ«damas Rusijoje demonstravo nepasitenkinimÄ Rusijos režimu. Taip pat Sprendimuose nepateikta jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas savo kokiais nors veiksmais bÅ«tų skleidęs informacijÄ , kuri skatintų nesantaikÄ , pateisintų vykdomus karo nusikaltimus ar pan. Laiko, jog remiantis Sprendimo1 turiniu, yra akivaizdu, kad pats atsakovas neatliko jokio individualaus pareiÅ¡kėjo vertinimo, pagrindžiančio jo realiÄ ir akivaizdžiÄ grėsmę, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ar uždraudimo atvykti priėmimo. Ä® Sprendimus perkelta VSD iÅ¡vada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiÅ¡kėjÄ , neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant Sprendimų proporcingumo principo, leidžia tvirtinti, kad Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) reikalavimų, įpareigojančių vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ individualų administracinį aktÄ pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.

Atsakovas Migracijos departamentas pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriame su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad yra priimtas studijuoti. Užsienietis, atsakydamas į Klausimyno 2 klausimÄ (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybÄ (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktÄ ), kuriose dirbote ar dirbate Å¡iuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos)) nurodė, kad 2019–2021 m. dirbo Rusijos banke Sberbank.

Laiko, jog priimant ginčijamus sprendimus buvo vadovautasi kompetentingos institucijos –VSD – iÅ¡vada dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės valstybės saugumui. Kartu pažymi, jog Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimÄ atliekanti ar žvalgybÄ vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimÄ grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir iÅ¡vadomis.

Vertina, jog Å¡iuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Mano, kad pareiÅ¡kėjas, dirbdamas Rusijos banke Sberbank, turėjo ryÅ¡ių su Rusijos žvalgybos tarnybomis. Atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos banko Sberbank kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam Rusijos gerovės fondui, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos vyriausybė, o stebėtojų tarybos pirmininku yra Rusijos finansų ministras. Rusijos bankas Sberbank vykdo veiklÄ Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje, Kryme. Dėl paramos Rusijos agresijai Ukrainoje Rusijos bankui Sberbank taikomos Europos SÄ jungos ir JAV sankcijos. PareiÅ¡kėjo darbas Rusijai strateginę reikÅ¡mę turinčiame finansų sektoriuje, informacinių technologijų srityje, kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigÅ«nus į strategines įmones dirbti su priedanga, verbuoja žvalgybos užduotims atlikti Å¡ių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryÅ¡iai užsienyje iÅ¡naudojami rinkti žvalgybos informacijÄ apie užsieniečio valstybių politikÄ , ekonomikÄ , kuriamas naujausias technologijas.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas savo skunde nurodo, kad dirbo Sberbank nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. vasario 12 d., t. y. iÅ¡ minėtos darbo vietos išėjo ne taip seniai, todėl visiÅ¡kai tikėtina, kad pareiÅ¡kėjas gali bÅ«ti užverbuotas Rusijos Federacijos žvalgybų, kaip savo iÅ¡vadoje mini VSD. Be to, pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi, o turėjo tik Å engeno vizÄ , kuri galiojo nuo 2022 m. lapkričio 12 d. iki 2023 m. birželio 30 d. PareiÅ¡kėjas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir nenustatyti jo Å¡eiminiai ryÅ¡iai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Visos Å¡ios aplinkybės tik dar labiau patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas gavęs leidimÄ laikinai gyventi, gali bÅ«ti iÅ¡naudotas Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui, o tai pagrįstai Migracijos departamentas vertino kaip grėsmė Lietuvos saugumui, o ypač Å¡iuo geopolitiÅ¡kai jautriu metu.

Nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo argumentu, kad ginčijamuose sprendimuose turi bÅ«ti nurodyti konkretÅ«s veiksmai ir duomenys, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumÄ ir akivaizdumÄ . Pažymi, kad pagal jau suformuotÄ teismų praktikÄ grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi bÅ«ti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Å iuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kad pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Taip pat, toks reikalavimas yra pernelyg aukÅ¡tas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiÅ¡kėjo atliekamus veiksmus, tuomet bÅ«tų sprendžiama apie jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę, o ne apie galimÄ grėsmę valstybės saugumui.

Pažymi ir tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo pagrįstai uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ . Priimant ginčijamÄ sprendimÄ , prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, buvo vadovautasi Migracijos departamento nustatytais duomenimis ir VSD iÅ¡vada, kurie leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali bÅ«ti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikÅ¡mingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, o uždraudimas atvykti yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumÄ , Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebÅ«tų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaikÄ , pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiÅ¡kėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ , t. y. dėl galimybės užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ , bÅ«ti ar gyventi joje.

Mano, jog ginčijamas sprendimas atitinka tiek VAÄ®, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų iÅ¡dėstymas yra adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Be to, priimant ginčijamÄ sprendimÄ buvo įvertinti pareiÅ¡kėjo ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika – Å¡eiminiai, socialiniai, ekonominiai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ , kuriame nurodo, kad palaiko Migracijos departamentÄ ir skundÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ .

VSD nuomone, skundžiami Migracijos departamento sprendimai yra priimti pagal kompetencijÄ , vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos SÄ jungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiÅ¡kėjÄ , yra atitinkantys Å¡alies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusiÄ geopolitinę situacijÄ .

VSD vertinimu, pareiÅ¡kėjo darbas Rusijai strateginę reikÅ¡mę turinčiame finansų sektoriuje, informacinių technologijų srityje, kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigÅ«nus į strategines įmones dirbti su priedanga, verbuoja žvalgybos užduotims atlikti Å¡ių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryÅ¡iai užsienyje iÅ¡naudojami rinkti žvalgybos informacijÄ apie užsienio valstybių politikÄ , ekonomikÄ , kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiÅ¡kėjas, dirbdamas Sberbank, turėjo ryÅ¡ių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklÄ , nukreiptÄ prieÅ¡ Lietuvos nacionalinį saugumÄ .

Teigia, jog Rusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtÄ perspektyvÄ , ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryÅ¡ius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbÄ valstybės institucijose ar strateginėse įmonėse, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba iÅ¡vyksta gyventi į žvalgybÄ dominančias užsienio valstybes. Rusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryÅ¡ius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo Å¡alių piliečiais, gali naudoti autoritarinių Å¡alių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – Å¡antažuoti grasindamos pavieÅ¡inti ankstesnio bendradarbiavimo faktÄ , taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Rusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iÅ¡ darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

VSD vertinimu, priimant Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas (Migracijos departamentas) neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . PareiÅ¡kėjas papildomai nurodė, jog su pareiÅ¡kėju susisiekė pats Sberbankas ir pasiÅ«lė atvykti į darbo pakalbį. Minėtas pokalbis buvo techninis, jokios valstybinės institucijos bendradarbiavimo nesiÅ«lė. PareiÅ¡kėjas vėliau suprato, jog Å¡is darbas jam nepatinka ir pradėjo ieÅ¡koti naujos darbovietės, tačiau paieÅ¡kos buvo nesėkmingos. Akcentavo, jog faktiÅ¡kai banke dirbo mažiau nei 1 metus ir 3 mėnesius, nes užėjus pandemijai, karantino metu dirbo iÅ¡ namų ir net neturėjo prieigos prie duomenų. Nurodė, jog dirbo kaip sÄ sajų kÅ«rėjas, prieigos prie slaptos informacijos neturėjo, dirbo tik su ataskaitomis. Vėliau gyveno Turkijoj, jam nėra svarbu, kur gyventi, nes gali dirbti nuotoliu, tačiau į RusijÄ grįžti nenori. Å iuo metu siekia studijuoti Vilniuje esančiame Europos humanitariniame universitete.

Atsakovo Migracijos departamento atstovė su pareiÅ¡kėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje kilo ginčas dėl 2023 m. liepos 13 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. 23S108516 atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi pareiÅ¡kėjui bei 2023 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 23S109103, kuriuo pareiÅ¡kėjui uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ 5 metus, teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi tuo pagrindu, kad yra priimtas studijuoti į studijų institucijÄ pagal studijų programÄ . Migracijos departamentas pateikė PareiÅ¡kėjui užpildyti klausimynÄ . PareiÅ¡kėjas, atsakydamas į Klausimyno 2 klausimÄ , t. y. praÅ¡ant nurodyti visas darbovietes (įskaitant tarnybÄ (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktÄ ), kuriose dirbo ar dirba Å¡iuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos)) nurodė, kad 2019 – 2021 m. dirbo Rusijos banke Sberbank.

VSD 2023 m. birželio 28 d. riboto naudojimo iÅ¡vados Nr. 19-512RN neįslaptintoje dalyje teigiama, kad pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Rusijos banko Sberbank kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam Rusijos gerovės fondui, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos vyriausybė, o stebėtojų tarybos pirmininku yra Rusijos finansų ministras. Rusijos bankas Sberbank vykdo veiklÄ Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje, Kryme. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiÅ¡kėjas, dirbdamas Rusijos banke Sberbank, turėjo ryÅ¡ių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklÄ , nukreiptÄ prieÅ¡ Lietuvos nacionalinį saugumÄ .

Migracijos departamentas, įvertinęs VSD iÅ¡vadÄ ir kitus duomenis, priėmė 2023 m. liepos 13 d. sprendimÄ Nr. 23S108516, kuriuo atsisakė iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Taip pat Migracijos departamentas 2023 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 23S109103 uždraudė pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su minėtais Migracijos departamento sprendimais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas).

Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Ä®statymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ atlieka Valstybės saugumo departamentas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti jam leidimÄ gyventi, privalo gauti Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimÄ , ar nėra Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui iÅ¡duodamas tik gavus Å¡ių institucijų iÅ¡vadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei.

LVAT yra pažymėjęs, kad nei Ä®statymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, kÄ reiÅ¡kia sÄ voka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo bÅ«ti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiÅ«riu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tai reiÅ¡kia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi bÅ«ti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais. Å iuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę.

Tokiose bylose bÅ«tina įvertinti individualiÄ užsieniečio situacijÄ (Å¡eiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Taip pat bÅ«tina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iÅ¡ esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas Å¡iuo atveju yra neiÅ¡vengiamas. Tačiau Å¡is procesas negali bÅ«ti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi bÅ«ti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobÅ«džiu (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).

Valstybės saugumas yra esminę reikÅ¡mę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas iÅ¡saugoti nepriklausomÄ identitetÄ prieÅ¡ valstybes, kurios laikomos prieÅ¡iÅ¡komis. LVAT taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir joje gyventi nėra suteikiama automatiÅ¡kai ir įgyjama tik jeigu Å¡ie asmenys atitinka Ä®statymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).

Pagal Ä®statymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Uždraudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis gali bÅ«ti ilgesnis negu penkeri metai. Ä®statymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad Nacionalinį sÄ raÅ¡Ä sudaro, tvarko ir duomenis iÅ¡ Nacionalinio sÄ raÅ¡o Å engeno informacinė sistema teikia, sprendimÄ uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ priima Migracijos departamentas nustatyta tvarka.

Kriterijus, kurie turėtų bÅ«ti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį, ir jų vertinimo tvarkÄ apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį arba iÅ¡braukiant duomenis apie užsienietį iÅ¡ Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimÄ uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotÄ iÅ¡vadÄ ar pateiktÄ informacijÄ dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai ir esamus užsieniečio Å¡eiminius ryÅ¡ius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalį, perspėjimas įvedamas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje taip pat ne kartÄ pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios Å¡alies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieÅ¡ Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į Å¡alį ar iÅ¡siuntimo iÅ¡ Å¡alies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrÄ kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumÄ , Å¡eimÄ , kt.), t. y. ieÅ¡ko pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali bÅ«ti skirtingos pagal savo pobÅ«dį, netikėtos arba sunkiai iÅ¡ anksto apibrėžiamos. Nuodugniai apibÅ«dinti nacionalinio saugumo sÄ vokÄ yra neįmanoma. Ji gali bÅ«ti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga Å¡iam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimÄ , kad situacija susijusi su nacionaliniu saugumu, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 1365/07).

Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, VSD yra vienas iÅ¡ subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumÄ , jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetÄ ir konstitucinę santvarkÄ . VSD uždaviniai – vykdyti žvalgybÄ ir kontržvalgybÄ , tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti keliÄ Å¡ioms veikoms ir jas Å¡alinti įstatymų nustatyta tvarka. VSD koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovÄ su terorizmu. VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitÄ nacionaliniam saugumui reikÅ¡mingÄ informacijÄ , iÅ¡vadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Å ios nuostatos, taip pat Ä®statymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

Byloje nustatyta, jog VSD 2023 m. birželio 28 d. riboto naudojimo iÅ¡vadoje Nr. 19-512RN Migracijos departamentui pateikė vertinimÄ , kad pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Kadangi pareiÅ¡kėjas, pildydamas klausimynÄ , nurodė, kad dirbo Rusijos Federacijos Sberbank nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2021 m. vasario 12 d. programinės įrangos vystytoju. VSD atkreipė Migracijos departamento dėmesį, jog Rusijos banko Sberbank kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam Rusijos gerovės fondui, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos vyriausybė, o stebėtojų tarybos pirmininku yra Rusijos finansų ministras. Rusijos bankas Sberbank vykdo veiklÄ Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje, Kryme. Dėl paramos Rusijos agresijai Ukrainoje Rusijos bankui Sberbank taikomos Europos SÄ jungos ir JAV sankcijos. Atitinkamai, pareiÅ¡kėjo darbas Rusijai strateginę reikÅ¡mę turinčiame finansų sektoriuje, informacinių technologijų srityje, kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybins ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigÅ«nus į strategines įmones dirbti su priedanga, verbuoja žvalgybos užduotims atlikti Å¡ių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryÅ¡iai užsienyje iÅ¡naudojami rinkti žvalgybos informacijÄ apie užsieniečio valstybių politikÄ , ekonomikÄ , kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiÅ¡kėjas, dirbdamas Rusijos banke Sberbank, turėjo ryÅ¡ių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklÄ , nukreiptÄ prieÅ¡ Lietuvos nacionalinį saugumÄ .

Teismo vertinimu, Migracijos departamentas iÅ¡ esmės turėjo pagrindÄ priimti ginčijamus sprendimus, nes VSD pateikta informacija yra pakankama daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui (Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Toks vertinimas darytinas atsižvelgus į ginčo aplinkybių visumÄ , Å¡iandieninę geopolitinę situacijÄ , VSD atliktÄ vertinimÄ . Sutiktina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo asmeninis interesas likti gyventi ir mokytis Lietuvos Respublikoje negali bÅ«ti pripažįstamas prioritetiniu ir reikÅ¡mingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Å iuo aspektu, be kita ko, aktualus Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021, kuriame Konstitucinis Teismas nurodė, jog asmens ryÅ¡iai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali bÅ«ti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumÄ , taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamus sprendimus, rėmėsi vien tik VSD išvada, nevertino ir nenagrinėjo jokių aplinkybių, taip pat neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad būtų priimtas argumentuotas sprendimas.

Teisėjų kolegija su tokiais pareiÅ¡kėjo argumentais nesutinka. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamų sprendimų, Migracijos departamentas vertino ne tik VSD iÅ¡vadÄ , bet ir kitas aplinkybes, individualiai susijusias su pareiÅ¡kėju, t. y. jo Å¡eiminius ryÅ¡ius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (nustatė, kad tokių nėra), kitus jo socialinius ir ekonominius ryÅ¡ius. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento atliktu vertinimu bei padarytomis iÅ¡vadomis.

Pažymėtina, kad iÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjui iki Å¡io ginčo nebuvo iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi, o jis turėjo tik Å engeno vizÄ , kuri galiojo nuo 2022 lapkričio 12 d. iki 2023 m. birželio 30 d. PareiÅ¡kėjas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje ir nenustatyti jo Å¡eiminiai ryÅ¡iai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Todėl sutiktina, jog visos Å¡ios aplinkybės tik dar labiau patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, gavęs leidimÄ laikinai gyventi, gali bÅ«ti iÅ¡naudotas Rusijos Federacijos žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui.

Be to, Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui. “

Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, jog Rusijos Federacijos agresijos prieÅ¡ UkrainÄ keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos agresijos prieÅ¡ UkrainÄ â€œ pažymima, kad Rusijos Federacijos veiksmai turi reikÅ¡mingÄ neigiamÄ poveikį ne tik Europos SÄ jungos, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ Rusijos Federacijos agresija prieÅ¡ UkrainÄ , plataus masto ir neiÅ¡provokuotas karas Europoje įvertinti kaip siekis sugriauti tarptautinės teisės normomis ir vertybėmis grindžiamÄ Europos saugumo architektÅ«rÄ ir kaip brutalus iÅ¡puolis prieÅ¡ laisvę, demokratijÄ ir Vakarų civilizacijÄ , pagrįstÄ pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms.

Taip pat teisėjų kolegija pritaria ir VSD nurodytiems argumentams, kad VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, jog Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus iÅ¡vykti gyventi į Å¡iems režimams prieÅ¡iÅ¡kas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų Å¡alių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informacijÄ apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktÅ«ros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju su Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys Å¡ių Å¡alių piliečiai gali bÅ«ti iÅ¡naudoti specialioms, karinę agresijÄ remiančioms operacijoms – propagandai ir dezinformacijai platinti, diversijoms prieÅ¡ strateginės ir karinės infrastruktÅ«ros objektus vykdyti.

Pažymėtina, jog sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informacijÄ . Taigi, Sprendimai buvo pagrįsti objektyviais Migracijos departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiÅ¡kiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

VAÄ® nustato, jog individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. LVAT aiÅ¡kindamas ankstesnės redakcijos VAÄ® 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostata reiÅ¡kia, kad akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

VAÄ® 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobÅ«džio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). IÅ¡ aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAÄ® 8 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (Å¡iuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Toks vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ginčijamuose sprendimuose faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl darytina išvada, kad Migracijos departamento 2023 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. 23S108516 bei 2023 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. 23S109103 atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento

2023 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 23S108516 bei 2023 m. liepos 14 d. sprendimo Nr. 23S109103.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iÅ¡ kitos Å¡alies gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. PareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai atmesti, todėl praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132-133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Gitana Butrimaitė

Diana Butrimienė

Egidija Puzinskaitė